Panevėžio apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ir jų atstovams: antstolei Oksanai Narbutienei, antstolei Neringai Budriūnienei, O. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Juliaus Inkaso“, Plus Plus Capital AS, „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys (kreditoriai): antstolė Oksana Narbutienė, antstolė Neringa Budriūnienė, O. P., VSDFV Mažeikių skyrius, UAB ,,Juliaus Inkaso“, „PlusPlus Baltic OU“ Lietuvos filialas, „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas turi kreditorių, o jo skolų suma viršija 25 MGL (21 000,00 Eur) dydį ir sudaro 32129,10 Eur sumą, kurių sumokėjimo terminai yra suėję. Visos skolos išieškomos priverstine tvarka. Be to, byloje taip pat nėra ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme.

1. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 1 d. priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-659-783/2008 dėl 35481,48 Lt dydžio skolos išieškojimo kreditoriaus „AAS BTA Baltic Insurance Company” filialo Lietuvoje naudai.

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-12227-649/2018 dėl 2671,96 Eur skolos, 13 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo kreditoriaus kreditoriaus „Plus Plus Capital AS” naudai.

4. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-13318-783/2018 dėl 5172,16 Eur negrąžinto kredito, 325,85 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų bei 199,84 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ naudai.

5. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2019 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-745-1005/2018 dėl 1378,47,47 Eur skolos, 333,52 Eur palūkanų, 22,50 Eur administravimo mokesčio, 93,74 Eur delspinigių, 18 proc. dydžio metinių palūkanų ir 5 proc. dydžio procesines palūkanų priteisimo kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ naudai.

Be to, bylos duomenimis prie pareiškėjo kreditorių priskirtinos ir išieškojimus vykdančios antstolės Neringa Budriūnienė ir Oksana Narbutienė, bei VSDFV Mažeikių skyrius, kuris 2021 m. vasario 3 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_SP2-715 dėl išmokėtų vaikų išlaikymo išmokų bei palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolė Neringa Budriūnienė 2023 m. gruodžio 12 d. pateiktoje informacijos nurodė, kad pagal vykdomąją bylą Nr. 0043/12/00678 pareiškėjas kreditoriui „AAS BTA Baltic Insurance Company” filialas Lietuvoje yra skolingas 14625,47 Eur, VSDFV - 3686,44 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0043/19/01820), ir 1098,61 Eur vykdymo išlaidų antstolės Neringos Būdrienės kontorai. Be to, 2024 m. sausio 8 d. antstolė Neringa Budriūnienė pateiktoje informacijoje nurodė, kad pareiškėjo skola O. P. 2024 m. sausio 1 d. yra 8345,28 Eur (vykdomoji byla Nr. 0043/19/01820). Tuo tarpu antstolė Oksana Narbutienė 2023 m. lapkričio 20 d. pateiktoje informacijoje nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0122/19/00117 neišieškota suma UAB „Julianus Inkaso“ naudai sudaro 6933,77 Eur, neišieškotos vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 549,75 Eur. Šioje vykdomojoje byloje iš skolininko buvo išieškota 8,89 Eur išieškotojo patirtų būtinųjų vykdymo išlaidų padengimui (iš 99,99 Eur). O vykdomojoje byloje Nr. 0122/19/00360 neišieškota suma UAB „Julianus Inkaso“ naudai sudaro 3489,07 Eur skola, 1519,01 Eur palūkanos ir 48,00 Eur išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Neišieškotos vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 270,67 Eur. Iš pareiškėjo buvo išieškota 0,00 Eur. Be to, vykdomojoje byloje Nr. 0122/19/00478 neišieškota suma iš skolininko „AS „Plus Plus Capital“ naudai sudaro: 4790,72 Eur skola, 2058,76 Eur palūkanos ir 70,64 Eur išieškotojo patirtos vykdymo išlaidos. Neišieškotos vykdymo išlaidos antstoliui sudaro 371,03 Eur. Iš pareiškėjo buvo išieškota 0,00 Eur.

Pareiškėjas pateikia teismui įrodymus, kad Nekilnojamo turto registre jo vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis pareiškėjas yra automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju pagal pateiktą su UAB „Renti“ sudarytą transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNTI28122022/0032.

Iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užklausos matyti, kad pareiškėjas nėra teistas už FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytas nusikalstamas veikas, už kurias nubaustam fiziniam asmeniui jo teistumo laikotarpiu negali būti keliama bankroto byla, jei dėl tų nusikalstamų veikų jis tapo nemokus. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjas nėra registruotas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre. Taip pat pareiškėjas baustas administracine tvarka nuo 2021 m. birželio 22 d. iki 2024 m. gegužės 4 d. 5 kartus administracine tvarka, 3 kartus iš jų piniginėmis baudomis, tačiau pinigines baudas yra sumokėjęs. Be to, nenustatyta, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis dėl fizinio asmens bankroto ir nuo šio proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėjo 10 metų.

FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas turi būti sistemiškai aiškinamas su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį asmeniui bankroto byla gali būti keliama ne tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.), tačiau net tada kai neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertino savo vartojimo galimybes, kas lėmė jo nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2015). Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti ar asmuo yra nesąžiningas būtina taikyti abu kriterijus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju paimti vartojimo kreditai sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, būtina nustatyti, ar pareiškėjas pasiskolintas lėšas naudojo būtiniausiems, esminiams poreikiams tenkinti, kokia apimtimi pareiškėjas savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie šių poreikių atsiradimo ar padidėjimo, ar šių poreikių nebuvo galima patenkinti kitais būdais, neprisiimant įsipareigojimų kreditoriams, ar šiems poreikiams patenkinti pasiskolintos lėšos buvo naudojamos protingai, kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas, siekdamas išvengti skolinimosi. Be to, būtina nustatyti, kokią reikšmę naujai prisiimti skoliniai įsipareigojimai turėjo bendrai pareiškėjų nemokumo dinamikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015 ir kt.). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai buvo priimti galiojant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcijai iki 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusių pakeitimų, tačiau kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje yra pažymėjęs, kad jie yra aktualūs ir šiuo metu sprendžiant klausimą dėl asmens veiksmų (neveikimo) sąžiningumo ir jo elgesio įtakos jų mokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-133-313/2016).

Tuo tarpu nesąžiningais veiksmais, sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kasacinio teismo praktikoje pripažįstami, pavyzdžiui, turto slėpimas nuo kreditorių (vengimas įregistruoti turtą skolininko vardu, jo perleidimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017), turto neįregistravimas, nenurodymas pareiškime iškelti bankroto bylą bei nepateikimas (ar pateikimas neteisingų) duomenų apie darbą, ūkinę veiklą, gaunamas išmokas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).

Vertinant pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes, svarbu paminėti ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pagal lingvistinę FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto formuluotę - „paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl“ - įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas yra siejamas būtent su skolininko nemokumo atsiradimo momentu, o ne nesąžiningų veiksmų, nulėmusių skolininko nemokumą, atlikimo momentu. Taigi, lingvistiškai aiškinant šią teisės normą pareiškėjas turi būti tapęs nemokus ne anksčiau nei per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, ? esminė nemokumo priežastis turi būti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte išvardyti nesąžiningi veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022). O tai reiškia, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, teismas turi galimybę vertinti ir tuos sandorius bei pareiškėjo veiksmus, lėmusius jo nemokumą, kuriuos jis atliko ir ankstesniu nei 3 metų laikotarpis, numatytas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

Iš rašytinės bylos medžiagos ir iš teismo posėdžio metu pareiškėjo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo pirmasis kreditorius „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsirado dėl to, kad pareiškėjas sukėlė teismo įvykį, būdamas neblaivus, ir dėl šio įvykio buvo priteistas žalos atlyginimas „AAS BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir ši žala iki šios dienos neatlyginta. Tuo tarpu kiti kreditoriai atsirado pareiškėjui imant vartojimo paskolas, kurios buvo skirtos automobilio remontui, įsigijimui (3000,00 Eur ir 3050,00 Eur vartojimo kreditai), o kam buvo imtas 1500,00 Eur kreditas pareiškėjas nurodyti negalėjo.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, jau turėdamas skolinį įsipareigojimą „AAS BTA Baltic Insurance Company“, kurio suma 2008 m. sudarė 10353,19 Eur, ir vykdomą vykdomąją bylą, prieš sudarydamas naujas vartojimo kredito sutartis, pirmiausia turėjo imtis pastangų mažinti jau turimą skolinį įsipareigojimą, o ne sudarinėti naujas vartojimo kredito sutartis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog iš šioje civilinėje byloje surinktos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nematyti, jog pareiškėjas dėjo visokeriopas pastangas su kreditoriais pasiekti taikių susitarimų dėl skolų mokėjimo išdėstymo ar skolų atidėjimo tokiu būdu, kad skolų išieškojimas nebūtų perduotas antsoliams vykdyti priverstine tvarka, dėl ko išieškojimas pabrango, susidarė papildomos skolos išieškojimo išlaidos, su kreditoriais nesitarė dėl palūkanų ir/ar delspinigių sumažinimo. O be viso to, pareiškėjas 2016 m. gegužės 17 d. pildydamas duomenis „Bigbank AS“ filialo kreditui gauti nurodė, kad finansinių įsipareigojimų neturi, taip nuo kreditorių nuslėpdamas reikšmingą informaciją apie savo finansinę būklę, dėl ko jam, kredito davėjui neturint objektyvių duomenų apie turimus kreditorinius įsipareigojimus, vėl buvo suteiktas vartojimo kreditas, kurio poreikio pareiškėjas teismo posėdyje negalėjo pagrįsti.

Be to, nėra aišku, kodėl pareiškėjas iki prisiimant naujus kreditorinius įsipareigojimus, būdamas darbingu asmeniu, skolų negrąžino, kas taip pat rodo pareiškėjo nesąžiningumą ir nerūpestingumą. Teismo vertinimu, vartojimo kreditų ėmimas tuo tikslu, jog būtų suremontuotas automobilis, ar įsigytas kitas, negali būti pripažįstamas kaip būtinas ir neišvengiamas, nes pareiškėjas nenurodė, kad tuo metu, kai ėmė kreditus minėtais tikslais, automobilis buvo reikalingas siekiant gauti pajamų, pvz. važinėti darbą ar vykdyti kitą ūkinę veiklą. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog vis naujų kreditų ėmimas buvo neišvengiamas, todėl teismo manymu, pareiškėjas tokių sandorių galėjo ir nesudaryti, juolab, kaip buvo ir minėta, įvertinęs ir tą aplinkybę, jog turi mokėti išlaikymą vaikams.

Būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, pareiškėjas turėjo suprasti, jog turėdamas ankstesnių skolinių įsipareigojimų ir toliau sudarydamas vieną sandorį po kito su keliais kreditoriais, nesugebės prisiimamų įsipareigojimų vykdyti tinkamai. Tačiau nepaisant to, pareiškėjas 2022 m. gruodžio 26 d. su UAB „Renti“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNTI28122022/0032, 8900,00 Eur sumai su teise išsipirkti automobilį. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad jam automobilis reikalingas iš Kupiškio nuvykti į Marijampolę, iš kur jis vyksta į komandiruotes užsienyje, visgi teismo vertinimu, prieš prisiimdamas papildomus skolinius įsipareigojimus, pareiškėjas galėjo apsvarstyti ir kitas nuvykimo į Marijampolę alternatyvas įvertinus ir tai, kad šis automobilis jam stažuočių užsienyje metu nereikalingas.

Be to, kaip nurodo ir pats pareiškėjas, kreditoriui „PlusPlus Baltic OU“ Lietuvos filialui jis turi mokėti 13 proc., o „Julianus Inkaso“ - 18 proc., dėl ko pareiškimo priėmimo metu jo skola kreditoriui „PlusPlus Baltic OU“ Lietuvos filialui nuo 3000,00 Eur suteikto kredito išaugo iki 470,72 Eur, o „Julianus Inkaso“ nuo 3050,00 Eur - iki 10422,85 Eur. Akivaizdu, kad tokiomis nepalankiomis sąlygomis kreditus pareiškėjas ėmė lengvabūdiškai, neįvertinęs sutarčių sąlygų ir kaip matyti, jų geranoriškai nemokėjo, dėl ko skolos išieškomos priverstine tvarka taip dar labiau didinant pareiškėjo įsiskolinimą. Todėl būtent pareiškėjo nerūpestingai sudarytos naujos vartojimo kredito sutartys su keliais kreditoriais, kurios nebuvo būtinos, paveikė pareiškėjo mokumą, kadangi neįvertinęs savo finansinių galimybių, neatsiskaitęs su ankstesniais kreditoriais, jų sudarė tiek, kiek nebepajėgė jų padengti. Pareiškėjo finansinę būklę lėmė neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas jo elgesys.

Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Iš esmės tai reiškia aktyvų šalių ir bylą nagrinėjančio teismo bendradarbiavimą, todėl net ir tais atvejais, kai teismui tenka pareiga byloje ex officio (pagal pareigas) nustatyti tam tikras aplinkybes, tai nepaneigia bylos dalyvių pareigos netrukdyti teismui tinkamai organizuoti procesą ir atvirai bendradarbiaujant prisidėti prie bylai reikšmingų faktų tyrimo.

Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo iniciatyva gavus duomenis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d – (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2022 m. vasario 23 d. – (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. birželio 30 d. - (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. liepos 7 d. turi nuolatinį darbą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išmokėtas darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 480,00 E, (duomenys neskelbtini) – apie 300,00 Eur per mėnesį, (duomenys neskelbtini) – 124,95 Eur, (duomenys neskelbtini) - apie 800,00 Eur per mėnesį, (duomenys neskelbtini) 2021 m. – apie 970,00 Eur per mėnesį. Taip pat į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad pareiškėjui per 2023 m. metus buvo apskaičiuota 16233,21 Eur darbo užmokesčio, 357,18 Eur ligos pašalpos, 1451,60 Eur už kasmetines atostogas, 14656,88 Eur kitų išmokų bei išskaičiuota 2821,93 Eur pajamų mokesčio, 3979,09 Eur pajamų mokesčio, 2835,56 Eur lėšų vaikui išlaikyti. Iš viso pareiškėjui buvo išmokėta 23062,29 Eur. Tuo tarpu iš pareiškėjo pateiktos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. nustatyta, kad pareiškėjui periodiškai nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. bei nuo 2023 m. sausio mėn. mokama VSDFV „SODRA“ išmoka apie 200,00 Eur per mėnesį, o 2021 m. gegužės 17 d. jam Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo išmokėta 741,65 Eur išmoka. Tuo tarpu pareiškėjas, teikdamas pareiškimą, pateikė tik savo banko sąskaitos išrašą, esančią AB „Swedbank“ banke ir tik bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbo užmokestis ir kiti apmokėjimai jam yra mokami į Belgijoje atidarytą banko sąskaitą, kurios teismui jis atskleisti nenori dėl neaiškių priežasčių, todėl teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti visų pareiškėjo pajamų.

Be to, pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog jam daromi išskaitymai vaikų išlaikymui, jam reikia mokėti už automobilio nuomą, telefoną, įsigyti vaistų, todėl dengti įsiskolinimų kreditoriams net ir minimaliai neturi galimybių. Visgi, teismo vertinimu, tolimųjų reisų vairuotojų darbo užmokestis nėra tokio dydžio, kad nebūtų galimybės nors minimaliai dengti kreditorinius įsiskolinimus, net ir įvertinus tai, kad pareiškėjui didesnė dalis pajamų yra mokama dienpinigių forma, kurie skirti su komandiruotes susijusias išlaidas padengti. Šioje vietoje teismas kreipia dėmesį į tai, kad didžiąją laiko dalį (5-7 savaites) pareiškėjas praleidžia komandiruotėje, kurioje būtinuosius savo poreikius dengia iš jam darbdavio mokamų dienpinigių, kas objektyviai mažina poreikį naudoti darbo užmokestį savo asmeninėms reikmėms ir, teismo vertinimu, didesnė dalis darbo užmokesčio galėtų būti skirta ir kreditoriniams įsipareigojimams mažinti. Juolab kai pats pareiškėjas teismui nenurodė išskirtinai didelių išlaidų savo poreikių tenkinimui be mokamo išlaikymo vaikams, tačiau šių aplinkybių teismui pareiškėjas negalėjo tinkamai paaiškinti, tik abstrakčiai nurodydamas, kad jo darbo užmokesčio užtenka tik jo asmeninių poreikių tenkinimui ir išlaikymui vaikams apmokėti.

Tuo tarpu šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų sumažinti savo poreikius, nesiėmė ir šiuo metu nesiima pakankamai priemonių savo mokumui pagerinti, priešingai – mažino savo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, sudarydamas naujas vartojimo kreditų sutartis, kurių sudaryti neprivalėjo, be to, teismui nepateikė užsienio šalyje savo vardu atidarytos sąskaitos išrašo, dėl ko teismas neturi galimybės vertinti visų jo realiai gaunamų pajamų, todėl toks jo (ne)veikimas pripažintinas nesąžiningu.

Taigi, pareiškėjas FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o įvertinus tai, kad pareiškėjas teikiamu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas. Teismo vertinimu, toks pareiškėjo nesąžiningumas (pastangų atsiskaityti su kreditoriais nedėjimas, siekimas nurašyti savo skolas) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-313/2016). Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.

Byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš pareiškėjo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, FABĮ 2 straipsniu, 6 straipsnio 1-3 dalimis, 5 straipsnio 8 dalies 1, 4 punktais, teismas,

nutaria:

Atsisakyti iškelti bankroto bylą pareiškėjui R. Š..

Priteisti iš R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 16,01 Eur (šešiolika eurų 1 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šias išlaidas pareiškėjas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktoje banko įstaigoje, nurodant bylinėjimosi išlaidų įmokos kodą 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutartis per 7 (septyni) dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose.