Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis švietimo centras“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis švietimo centras“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nacionalinis švietimo centras“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo nutarta atmesti ieškovės pasiūlymą tarptautiniame viešajame pirkime Nr. (duomenys neskelbtini) „Skaitmeninio sprendimo įgyvendinimo, duomenų teikimo standartų užtikrinimo, sukurto skaitmeninio sprendinio palaikymo paslaugos“ (toliau – ir pirkimas), sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimą laimėjusiu pripažintas UAB „Lexita“ pasiūlymas; 2) panaikinti atsakovės 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, kuriuo iš dalies panaikintas 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimą laimėjusiu pripažintas UAB „Lexita“ pasiūlymas; 3) įpareigoti atsakovę grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos pateiktas pasiūlymas pirkime atitiko pirkimo sąlygas, tačiau atsakovė parengė neaiškias pirkimo sąlygas ir dėl to nepagrįstai vertino, jog ieškovės pateiktas pasiūlymas jų neatitinka. Ieškovės vertinimu, pirkimo sąlygos yra dviprasmiškos, todėl, kilus neaiškumas dėl ieškovės pateikto pasiūlymo, atsakovė turėjo kreiptis į ieškovę dėl pasiūlymo paaiškinimo (patikslinimo), tačiau to nepadarė. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimai atmesti ieškovės pasiūlymą ir pirkimą laimėjusiu pasiūlymu pripažinti trečiojo asmens pasiūlymą yra neteisėti.

3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos įpareigoti atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties ir sustabdyti atsakovės 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Lexita“ vykdymą. Ieškovė nurodė, kad, sudarius pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su skaidriu ir racionaliniu valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimu, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje įpareigojo atsakovę nesudaryti pirkimo sutarties bei sustabdė 2025 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo sudaryti pirkimo sutartį su UAB „Lexita“ vykdymą.

5. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimus, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

6. Teismas nusprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. nenustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Ieškovė nebuvo apdairi ir rūpestinga, kadangi paskelbus pirkimo sąlygas, jų tinkamai neišsinagrinėjo, nesusipažino su jomis, todėl pavėluotos pretenzijos pateikimas, negali būti pripažintinas tinkamu teisių gynimo būdu, t. y. ieškinys nėra preliminariai pagrįstas.

8.2. Pirkimas yra finansuojamas tiek projekto „Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeniniai sprendimai“, kodas Nr. (duomenys neskelbtini), tiek Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, jo įgyvendinimo terminas iki 2026 m. gegužės 30 d. Neužbaigus pirkimo procedūrų ir neįgyvendinus sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala viešajam interesui – būtų prarastas finansavimas projekto įgyvendinimui ir pirkimo objektui įsigyti.

8.3. Pirkimo objektas yra itin svarbus visam Alytaus regionui, nes pirkimu ketinama įsigyti skaitmeninio sprendimo įgyvendinimo, duomenų teikimo standartų užtikrinimo, sukurto skaitmeninio sprendinio palaikymo paslaugas, t. y. švietimo sistemos skaitmeninius sprendimus ir įrankius, kurie leis patogiai naudotis jais švietimo paslaugas teikiantiems asmenims bei švietimo paslaugas gaunantiems Alytaus regiono gyventojams.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Nacionalinis švietimo centras“ prašo Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistas viešasis interesas užtikrinti skaidrų ir racionalų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimą.

9.2. Atsakovė neatskleidžia informacijos, kad projekto įgyvendinimo terminas gali būti pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

12. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2023 m. Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeninių sprendimų sukūrimo projektą, 2024 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutartį, 2024 m. sausio 10 d. projekto „Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeniniai sprendimai“ sutartį, viešojo pirkimo „Techninės priežiūros ir atsparumo įsilaužimui paslaugos“ specialiąsias sąlygas, 2025 m. rugsėjo 15 d. elektroninio laiško kopiją, veiklos ataskaitų sąrašą.

13. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

15. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovės pateiktas įrodymas – 2023 m. Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeninių sprendimų sukūrimo projektas, yra susijęs su byloje nustatomomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, taip pat, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti minėtą pateiktą įrodymą bei vertinti jį visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, atsakovės pateikti nauji įrodymai – 2024 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutartis, 2024 m. sausio 10 d. projekto „Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeniniai sprendimai“ sutartis, viešojo pirkimo „Techninės priežiūros ir atsparumo įsilaužimui paslaugos“ specialiosios sąlygos, 2025 m. rugsėjo 15 d. elektroninio laiško kopija, veiklos ataskaitų sąrašas – neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių minėtų naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

20. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino aplinkybių, jog ieškovė, paskelbus pirkimo sąlygas, jų tinkamai neišsinagrinėjo, todėl pavėluotas pretenzijos pateikimas negali būti pripažintas tinkamu galimai pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. teismas turėjo nuspręsti, jog ieškinys yra preliminariai nepagrįstas.

21. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovės reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

22. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad perkančiosios organizacijos sprendimai yra teisėti, o ieškovė, gindama savo galbūt pažeistas teises, laiku nepateikė pretenzijos atsakovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimų vertinti kaip preliminariai nepagrįstų.

23. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi tapti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jo faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Tai, ar ieškovės ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai yra teisėti, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, dėl to turi būti pasisakoma ne preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, o išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

25. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas, o ieškovė tuo atveju, jeigu būtų priimtas jai palankus teismo sprendimas, savo pažeistas teises galėtų ginti kitais būdais, pavyzdžiui, kreiptis dėl žalos atlyginimo.

26. Priešingai nei nurodo atsakovė, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų pirkimo procedūrų (atsakovės priimtų pirkime sprendimų vykdymo) bei neuždraustų atsakovei sudaryti sutarties, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

27. Ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

28. Apeliantės teigimu, pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi pirkime siekiama įsigyti skaitmeninio sprendimo įgyvendinimo, duomenų teikimo standartų užtikrinimo, sukurto skaitmeninio sprendinio palaikymo paslaugas, t. y. švietimo sistemos skaitmeninius sprendimus ir įrankius, kurie leis patogiai naudotis jais švietimo paslaugas teikiantiems asmenims bei švietimo paslaugas gaunantiems Alytaus regiono gyventojams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais neturi pagrindo sutikti.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

30. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo pirkimą, kurio objektas yra centralizuotos skaitmeninės švietimo informacinės sistemos sukūrimo, įgyvendinimo ir palaikymo paslaugos.

32. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo pirkimo objektas (skaitmeninės švietimo informacinės sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo paslaugos) yra svarbus visuomenei (atitinkamos savivaldybės švietimo sektoriaus darbuotojams bei švietimo paslaugų gavėjams) dėl kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumo ir teikimo užtikrinimo, tačiau vien tai savaime negali pateisinti pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Pirkimo objektas nėra neatidėliotino būtinumo dalykas, kurio nedelsiant neįsigijus iš esmės pablogėtų ar taptų neįmanoma (būtų paralyžiuota) atsakovės ar kitų subjektų, kurių naudai vykdomas viešasis pirkimas, veikla, jos funkcionavimas. Be to, iš pirkimo dokumentų matyti, kad sutarties įvykdymo terminas yra iki 2026 m. gegužės 30 d., tačiau šalys turi teisę sutarties įvykdymo terminą pratęsti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui. Taip pat iš 2023 m. Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeninių sprendimų sukūrimo projekto nustatyta, kad projekto įgyvendinimo pradžia yra nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki pirkimo paskelbimo (2025 m. birželio 2 d.) praėjo pusantrų metų, patvirtina, jog pirkimo objektas nereikalauja ypatingos skubos. Pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus pirkimo ir neįsigijus jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus centralizuotos skaitmeninės švietimo informacinės sistemos sukūrimą ir jos naudojimą, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad sustabdžius pirkimo procedūras nebus pažeistas viešasis interesas dėl skubaus pirkimo procedūrų tęsimo ir pirkimo sutarties sudarymo (CPK 178 straipsnis).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam pirkimo objekto įsigijimui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti prarandamas tiek projekto „Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeniniai sprendimai“, tiek Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų finansavimas, t. y. nepateikė duomenų apie Europos Sąjungos ir valstybės skirto finansavimo panaudojimo terminą, galimybę minėtą terminą pratęsti, priešingai, iš 2023 m. Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeninių sprendimų sukūrimo projekto 7.1 papunkčio nustatyta, kad numatyti projekto įgyvendinimo terminai yra preliminarūs. Be to, pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti Europos Sąjungos bei valstybės finansavimą. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

34. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

35. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – 2024 m. sausio 5 d. jungtinės veiklos sutartį, 2024 m. sausio 10 d. projekto „Alytaus regiono savivaldybių švietimo sistemos skaitmeniniai sprendimai“ sutartį, viešojo pirkimo „Techninės priežiūros ir atsparumo įsilaužimui paslaugos“ specialiąsias sąlygas, 2025 m. rugsėjo 15 d. elektroninio laiško kopiją, veiklos ataskaitų sąrašą – ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.