Kauno apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LoyMesta“ bankroto administratoriaus S. S. prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Loymesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kaltų asmenų dėl tyčinio bankroto nustatymo, baudos buvusiam bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Loymesta“ vadovui paskyrimo ir vadovavimo teisės suinteresuotiesiems asmenims K. A., I. A. ir J. K. apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotieji asmenys K. A., I. A. ir J. K. CPK nustatyta tvarka atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą nepateikė (2 t., e. b. l. 144–146; 3 t., e. b. l. 169–171), teismo posėdyje, apie kurį informuoti tinkamai (2 t., e. b. l. 158–159, 167, 183), nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl BUAB „LoyMesta“ bankroto pripažinimo tyčiniu

6. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

7. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Tai reiškia, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-219/2019).

8. Remiantis bankroto administratoriaus prašymu, BUAB „LoyMesta“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus kriterijus.

9. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali būti aiškinama tokiu būdu, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018). Būtina nustatyti, kad įmonės vadovas, neatlikdamas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytų pareigų, nuosekliai ir kryptingai siekė įmonės nemokumo.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, BUAB „LoyMesta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. gegužės 21 d., o jos vadovas nuo 2012 m. gegužės 16 d. buvo K. A. (1 t., e. b. l. 57–58; 2 t., e. b. l. 5–6). BUAB „LoyMesta“ akcininkai – J. K. (30 proc. akcijų), I. A. (70 proc. akcijų) (2 t., e. b. l. 49). Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 74–76) UAB „LoyMesta“ iškelta bankroto byla. Bankroto bylos iškėlimą iniciavo VMI (1 t., e. b. l. 11–13), įmonė tuo metu neturėjo registruotino turto (1 t., e. b. l. 31–32), nevykdė veiklos, neturėjo darbuotojų (1 t., e. b. l. 38), pagrindinės įmonės skolos buvo susidarę 2014 m. – 2016 m. (1 t., e. b. l. 88–123, 137–138, 178–179).

12. Be to, nutarties 11 punkte nurodytos aplinkybės tapo pagrindu taikyti K. A. baudžiamąją atsakomybę. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-226-448/2015 (3 t., e. b. l. 103–124) K. A. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., būdamas UAB „LoyMesta“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-390-448/2016 (3 t., e. b. l. 125–139) K. A. nuteistas už tai, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 20 d. iki 2014 m. liepos 1 d., būdamas UAB „LoyMesta“ direktoriumi, apgaule vengė atsiskaityti už gautas prekes ir veiklą perkėlė į kitą įmonę UAB „Dainavos mediena“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, taip pat už tai, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., būdamas UAB „LoyMesta“ direktoriumi ir būdamas atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė UAB „LoyMesta“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „LoyMesta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, struktūros, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir už tai, kad nuo 2012 m. gegužės 23 d iki 2014 m. liepos 1 d., būdamas UAB „LoyMesta“ direktoriumi ir pagal užimamas pareigas valdydamas UAB „LoyMesta“ priklausančius pinigus, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės, viršijančios 250 MGL sumą, svetimą turtą – UAB „LoyMesta“ priklausančius pinigus (3 715,22 Eur (12 827,94 Lt)), t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 186 straipsnio 1 dalyje.

13. Nors nutarties 11–12 punktuose nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu vadovavimu įmonei, apima laikotarpį iki 2014 m., į bylą surinkti įrodymai leidžia spręsti, kad šiuos sistemingus veiksmus K. A. tęsė ir toliau. BUAB „LoyMesta“ vadovas K. A. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Bankroto administratoriui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai ir kiti dokumentai taip pat nebuvo perduoti, nors suinteresuotajam asmeniui buvo žinoma apie teisme nagrinėjamą BUAB „LoyMesta“ bankroto bylą bei pareigą perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus (1 t., e. b. l. 72). Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, kad BUAB „LoyMesta“ vadovas, žinodamas, jog jo veiksmai lėmė teisinės atsakomybės atsiradimą, ir toliau nevykdydamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų, susijusių su tinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, bei neteikdamas finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, apribojo įmonės kreditorių galimybę įvertinti realią BUAB „LoyMesta“ finansinę būklę. Ši aplinkybė vertintina kaip sąmoningas įstatyme nustatytos pareigos teikti duomenis nevykdymas tikslu nuslėpti įmonės realią finansinę būklę (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte).

14. Kartu teismas pažymi, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu turi būti įvertintas kartu su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

15. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu (3 t., e. b. l. 125–139) nustatyta, kad K. A. apgaule vengė atsiskaityti su kreditore už gautas prekes ir veiklą perkėlė į kitą įmonę UAB „Dainavos mediena“, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Šios baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad BUAB „LoyMesta“ veikla buvo sąmoningai organizuojama taip, kad būtų išvengta atsiskaitymo su įmonės kreditoriais. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, K. A. pripažino UAB „LoyMesta“ veiklą perkėlęs į kitą įmonę, kadangi kreditorė, su kuria nusikalstamu būdu buvo vengiama atsiskaityti, skleidė informaciją apie įmonės nepatikimumą.

16. Kartu pažymėtina, kad ir kiti į bylą surinkti įrodymai patvirtina K. A. bei kitų dviejų suinteresuotųjų asmenų veiksmų kuriant įmones, kurios vykdo tapačią veiklą, ir vėliau neatsiskaitant su kreditoriais sistemingumą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų Sodros duomenų (3 t., e. b. l. 21), 2011 m. – 2013 m. K. A. kartu su J. K. dirbo UAB „Ferrus“. K. A. buvo bendrovės direktorius ir akcininkas (3 t., e. b. l. 154–156). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi UAB „Ferrus“ iškelta bankroto byla, 2017 m. lapkričio 21 d. sprendimu BUAB „Ferrus“ pripažinta pasibaigusia likvidavus ją dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Būtent šioje byloje priimta Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 178; 3 t., e b. l. 151–153) K. A. apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas penkerių metų laikotarpiui.

17. Nutarties 15 punkte minėta, kad K. A. BUAB „LoyMesta“ veiklą perkėlė į UAB „Dainavos mediena“. Ši bendrovė įsteigta 2013 m. gegužės 14 d., jos akcininkė – I. A. (100 proc. akcijų) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bendrovės vadovu yra J. K. (3 t., e. b. l. 142), joje 2014 m. – 2017 m. dirbo visi trys suinteresuotieji asmenys (3 t., e. b. l. 20). Bendrovė užsiėmė tokia pačia veikla, kaip ir BUAB „LoyMesta“, t. y. miško ir medienos ruoša (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 2 t., e. b. l. 168). Veiklos perkėlimas nulėmė BUAB „LoyMesta“ pajamų praradimą, sąlygojusį kreditorių interesų pažeidimą.

18. Dar viena įmonė, vykdanti tapačią veiklą, yra UAB „Trojos arklys“. Įmonė įsteigta 2017 m. lapkričio 9 d., jos akcininkė – bendrovė „Timber Brothers Limited“ (100 proc. akcijų) (2 t., e. .b. l. 169), kurios vadovu nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. vasario 24 d. buvo K. A. (2 t., e. b. l. 173; 3 t., e. b. l. 147). K. A. bendrovės „Timber Brothers Limited“ veikloje kaip asmuo, turintis kontrolės teisę, dalyvavo iki 2017 m. spalio 2 d. (2 t., e. b. l. 172; 3 t., e. b. l. 146). UAB „Trojos arklys“ vadovė yra I. A. (2 t., e. b. l. 168). K. A. dirbo UAB „T. A.“ nuo 2019 m. sausio 7 d. iki 2019 m. birželio 4 d. (3 t., b. l. 19). Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Trojos arklys“ pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pareiškimą, UAB „Trojos arklys“ patenkinus kreditorių reikalavimus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo (2 t., e. b. l. 175–176). Viešojoje erdvėje nurodomas UAB „Trojos arklys“ kontaktinis telefonas (2 t., e. b. l. 168; 3 t., e. b. l. 150, 161) sutampa su telefono numeriu, kurį naudodamas K. A. bendravo su bankroto administratoriumi (3 t., e. b. l. 145). Šios aplinkybės patvirtina bankroto administratoriaus argumentų, kad, esant apribotai teisei būti įmonės vadovu, K. A. ėmėsi veiksmų, siekdamas tapačią veiklą, kurią vykdė UAB „LoyMesta“, vykdyti kitoje įmonėje, kurią ne tik pats valdo per užsienio valstybėje įsteigtą subjektą, bet ir faktiškai jai vadovauja per savo sutuoktinę. Šios aplinkybės patvirtina ir suinteresuotųjų asmenų I. A. bei J. K. veiksmų priežastinį ryšį su UAB „LoyMesta“ bankrotu.

19. Teismas, vertindamas naujų įmonių steigimo aplinkybes, atsižvelgia ir į tai, kad BUAB „LoyMesta“ apskaita nebuvo tinkamai vedama, kas buvo konstatuota tiek atlikus patikrinimą VMI, tiek kilus K. A. baudžiamajai atsakomybei už aplaidų apskaitos tvarkymą. Šios aplinkybės taip pat yra vienas iš kriterijų, kuriais remiantis nustatomas tyčinio bankroto faktas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-455-403/2018). Būtent tinkamas šios pareigos laikymasis sudaro sąlygas efektyviai kontroliuoti įmonės finansinę būklę, laiku imtis reikiamų veiksmų tikslu apsaugoti visų su įmonės veikla susijusių asmenų teisėtus interesus. Atsižvelgdamas į tai, kad naujos įmonės tai pačiai miško ir medienos ruošos veiklai vykdyti buvo steigiamos nepasirūpinus tinkamu BUAB „LoyMesta“ finansinės būklės kontroliavimu, teismas sprendžia, jog tokiais veiksmais buvęs BUAB „Loymesta“ vadovas, žinodamas, kad taip pažeidžia BUAB „LoyMesta“ kreditorių interesus, nesudarė prielaidų toliau tęsti BUAB „Loymesta“ veiklą ir nulėmė nemokumo būklės atsiradimą.

20. Teismas konstatuoja, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog buvęs BUAB „LoyMesta“ vadovas organizavo įmonės veiklą taip, kad nebuvo sąlygų efektyviai kontroliuoti įmonės finansinę būklę, nes teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą tvarkė netinkamai, ir tuo pačiu tolimesnei veiklai vykdyti susijusių asmenų pagalba įsteigė naujas įmones, kas apribojo BUAB „LoyMesta“ kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus ir pažeidė jų teisėtus interesus (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai), todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

Dėl baudos paskyrimo

21. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad jeigu asmuo, kurį teismas įpareigojo per jo nustatytą terminą perduoti administratoriui visus dokumentus, šių dokumentų neperduoda arba perduoda ne visus dokumentus, teismas arba teisėjas gali skirti jam iki 2 896 Eur baudą. Šios teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius įmonės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą. Ja siekiama įmonės buvusį vadovą priversti kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam administratoriui įmonės finansinius ir kitus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras.

22. Kaip minėta nutarties 13 punkte, apie bankroto bylos UAB „LoyMesta“ iškėlimą buvusiam įmonės vadovui yra žinoma, tačiau jis nevykdo Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Nagrinėjamoje byloje konstatuotos aplinkybės, sąlygojusios bankroto pripažinimą tyčiniu, leidžia spręsti, kad nevykdydamas aptariamo įpareigojimo K. A. galimai neteisėtai siekia užkirsti kelią bankroto administratoriui ir valstybės institucijoms nežinomų aplinkybių paaiškėjimui, t. y. nepateikdamas dokumentų ir neperduodamas turto veikia sąmoningai.

23. Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonės atžvilgiu (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Taigi įmonės vadovo pareigos neapsiriboja vien tik įmonės tinkamo funkcionavimo ir jos veiklos teisėtumo užtikrinimu, bet apima ir pareigą rūpintis, kad įmonei, kuri dėl finansinių priežasčių nepajėgia vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, būtų savalaikiai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Įmonės vadovo ypatingas statusas ir vaidmuo įmonės valdyme sąlygoja jo pareigų pagal įgaliojimus modifikaciją, bet ne pasibaigimą, po bankroto bylos iškėlimo. Įmonę pripažinus nemokia, jos vadovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam bankroto administratoriui, bet ir bendradarbiauti su administratoriumi viso bankroto proceso metu bei netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktai). Už nurodytų pareigų nevykdymą įmonės vadovui gali kilti ne tik turtinio, bet ir asmeninio pobūdžio atsakomybė (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 14 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-974/2014).

24. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, atsižvelgdamas į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, į atsakovės vadovui nustatytų įpareigojimų pobūdį, įpareigojimų nevykdymo apimtį ir trukmę, teismas UAB „LoyMesta“ vadovui K. A. už teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymą skiria maksimalią 2 896 Eur baudą. Be to, vadovui išaiškinama, kad jis neatleidžiamas nuo nustatytos pareigos minėtus duomenis pateikti.

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo

25. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje reglamentuojama, kad teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo taisyklių ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-219/2016).

26. Teismas pažymi, kad prevencinio pobūdžio tikslas nagrinėjamu atveju yra pasiektas paskiriant K. A. baudą. Be to, kaip minėta nutarties 16 punkte, 2017 m. liepos 5 d. nutartimi (2 t., e. b. l. 178; 3 t., e b. l. 151–153) UAB „Ferrus“ bankroto byloje K. A. už panašiu laikotarpiu atliktus panašaus pobūdžio veiksmus apribota teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas penkerių metų laikotarpiui. Kadangi nėra praėję net pusė šio apribojimo taikymo laiko, kol kas neegzistuoja grėsmės, kad tapataus draudimo netaikymas nagrinėjamoje byloje galėtų lemti kokias nors neigiamas pasekmes. Kartu pažymėtina, kad sankcijos nepritaikymas esamoje stadijoje gali tapti paskata K. A. vykdyti teismo įpareigojimą. Kita vertus, tolimesnis vengimas bendradarbiauti, kliudymas (aktyviais veiksmais ar pasyviu neveikimu) tinkamai užfiksuoti įmonės turtinę padėtį, gali lemti pakartotinį klausimo svarstymą ir ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nurodytos sankcijos taikymą.

27. Vertindamas administratoriaus prašymo dalį dėl aptariamos sankcijos taikymo kitų suinteresuotųjų asmenų atžvilgiu, teismas pažymi, kad šioje nutartyje aptarti jų neteisėti veiksmai yra orientuoti į praeitį, jiems nėra nustatytas joks įpareigojimas, kurio vykdymas galėtų būti skatinamas sankcijų taikymu. Kita vertus, teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra pagrindas atlikti papildomą įmonės sudarytų sandorių patikrinimą (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis), o taip pat inicijuoti ikiteisminį tyrimą (ĮBĮ 20 straipsnio 6 dalis), kurie gali lemti papildomą kaltų asmenų atsakomybę. Dėl nurodytos aplinkybės teismas sprendžia papildomai netaikyti I. A. ir J. K. atžvilgiu ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje numatytos sankcijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 14 dalimi, 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, Civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LoyMesta“, juridinio asmens kodas 302784970, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Įpareigoti bankroto administratorių vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Paskirti uždarosios akcinės bendrovės „LoyMesta“, juridinio asmens kodas 302784970, vadovui K. A., gim. (duomenys neskelbtini), 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Atmesti prašymą apriboti K. A., I. A. ir J. K. teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas.

Įpareigoti bankroto administratorių supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.

Nutarties dalis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą. Kita nutarties dalis neskundžiama.