- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- II-290-990/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00688-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. D.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Advokatai
- Dainius Antanaitis
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-290-990/2021
2021 m. gegužės 12 d.
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D., jo atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo V. D. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresnysis specialistas R. K. nustatęs, kad 2021 m. sausio 9 d. 20.10 val. Taurupės gatvėje, Vilniuje, V. D., vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rodydamas savo išskirtinumą bei siekdamas į save atkreipti dėmesį tyčia nuspaudė akseleratoriaus pedalą, taip sukeldamas variklio apsukas, sukinėjo vairą į šonus, taip privertė automobilio galinius ratus prasisukti, o automobilį – slysti į šoną, tokius savo veiksmus kartojo keletą kartų, taip keldamas pavojų sau, keleiviui, eismo ir žmonių saugumui bei turtui, be to, automobilį vairavo neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, tačiau automobilis nebuvo paženklintas skiriamuoju ženklu „Klevo lapas“, 2021 m. vasario 25 d. nutarimu V. D. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 450 eurų dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių.
II Skundo argumentai
2. 2021 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. D. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio skundas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas nutarimas grindžiamas neteisėtai surinktais įrodymais ir vadovaujantis tik prielaidomis. Pareiškėjo teigimu, policija rinko ir tvarkė V. D. asmens duomenis, tačiau nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a-f punktuose nustatyto atskaitomybės, teisėtumo principų, o vaizdo medžiaga, kurios pagrindu V. D. surašytas tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek priimtas nutarimas, užfiksuota telefonu pažeidžiant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 65, 35 punktus.
3. Taisyklių 56 punkte numatyta, kad tarnybos tikslais draudžiama naudoti asmenines vaizdo stebėjimo priemones. Pagal Taisyklių 35 punktą, apie padarytą konkretaus įvykio vaizdo įrašą pareigūnas pažymi Policijos registruojamų įvykių registre, registruojamo naujo įvykio (ROIK) lange „papildoma informacija apie patikrinimą“, taip pat tarnybiniame pranešime (jei toks surašomas) ir nurodo įvykio datą, laiką, trukmę, vaizdo stebėjimo priemonės kategoriją bei identifikacinį numerį. Pagal ANK 594 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta naudojamų techninių priemonių naudojimo sąlygos ir tvarka.
4. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas surašyti remiantis filmuota medžiaga, kuri buvo padaryta policijos pareigūno pareiškėjui parodytu telefonu, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei policijos pareigūno 2021 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad filmuota medžiaga padaryta tarnybiniu judriojo ryšio telefonu, taip pat administracinio nusižengimo protokole nėra informacijos apie naudojamų techninių priemonių (šiuo atveju judriojo ryšio telefono) naudojimo sąlygas ir tvarką, todėl šios aplinkybės sukelia abejones dėl to, ar V. D. duomenys buvo tvarkomi tarnybiniu judriojo ryšio telefonu.
5. Pareiškėjas teigia, kad, nors administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, tačiau policijos pareigūno „Instagram“ paskyroje viešai paskelbta filmuota medžiaga su prierašu „Iškritus sniegui gauname daug gyventojų skundų. Prieš dalydami tokius veiksmus pagalvokite apie pasekmes“ bei nuoroda į ANK 420 straipsnio 2 dalį ir į sankciją už 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą – 225 eurų bauda bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Iš to akivaizdu, kad dar V. D. dar net nesumokėjus administracinio nusižengimo protokole nurodytos administracinės baudos, neatidavus vairuotojo pažymėjimo, dar nesant įsiteisėjusio nutarimo administracinėje byloje ar įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriais būtų pripažinta, kad V. D. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalies pažeidimą, socialiniame tinkle „Instagram“ buvo paskelbta filmuota medžiaga apie neva V. D. padarytą pažeidimą.
6. Pareiškėjo nuomone, policija neįvykdė pareigos įrodyti, jog pareigūnas filmuotą medžiagą padarė tarnybiniu telefonu ir tai, kad jo galimybė tai daryti užtikrinta veiksmingomis BDAR laikymosi priemonėmis, kurios būtinos tam, kad pareigūnas turėtų teisę padaryti filmuotą medžiagą. V. D. vairuojamas automobilis buvo filmuotas neteisėtai tol, kol policija nepateiks tai paneigiančių įrodymų. Filmuota medžiaga padaryta neteisėtai ir pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį visiškai negalima ja vadovautis bei jos pagrindu negalėjo ir negali būti atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas, nustatytas administracinio nusižengimo faktas bei V. D. negali būti patrauktas atsakomybėn.
7. Pareiškėjas nurodo, kad patrulių rinktinė pateikė filmuotą medžiagą, kurioje užfiksuotas policijos pareigūno bendravimas su V. D. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalį yra draudžiama bet ką versti duoti parodymus prieš save. Taip pat, tai reiškia, kad parodymai negali būti išgaunami ir gudravimo būdu, tuo tarpu. iš bendravimo medžiagos aiškiai girdėti ir matyti pareigūno pakeltas ir griežtas tonas V. D. atžvilgiu, taip pat aiškiai matomas V. D. susijaudinimas, kurį išduoda balso drebėjimas, žvilgsnis, prislopinta ir išgąsdinta balso intonacija, negalėjimas ramiai išsėdėti automobilyje, baimė kalbėti drąsiai, nerišliai dėstomos mintys, pasimetimas. Policijos pareigūnas pakeltu tonu pradėjo be aplinkybių aiškinimosi iš karto konstatuoti, kad V. D. neva chuliganiškai vairuoja, o V. D. tik pabandžius paaiškinti to priežastis (prastas padangų sukibimo savybes) bei nebaigus šių paaiškinimų V. D. pakeltu griežtu tonu buvo pertrauktas ir informuotas, kad jau prarado teisę vairuoti, dėl ko V. D. suprato, kad tikrųjų automobilių slydimo priežasčių policijos pareigūnas aiškintis nenori ir skirs sankciją. Policijos pareigūnas klausimais provokavo pareiškėją, nors V. D. iš pat pradžių aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė mintį, kad automobilis slydo dėl padangų prasto sukibimo, tačiau policijos pareigūnas griežtu tonu ir atkakliai kartojo klausimus apie automobilio slydimo priežastis. Bendravimo medžiaga yra gauta neteisėtai, todėl šia medžiaga vadovautis negalima.
8. Pareiškėjo teigimu ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymui būtina nustatyti aplinkybes, kurios leistų daryti neabejotina išvadas dėl asmens chuliganiškų paskatų buvimo. Pavojingas manevravimas, įskaitant automobilio slydimą šonu, kasacinio teismo praktikoje nėra pakankama aplinkybė konstatuoti vairuotojo chuliganiškas paskatas. Tokiose situacijose, kai net ne kelyje, o stovėjimo aikštelėje, kur leistinas greitas tik 20 km/h, automobilis net tris kartu slydo prasisukant jo ratams, šio fakto pagal kasacinio teismo praktiką savaime nepakanka chuliganiškoms paskatoms konstatuoti.
9. Paaiškinimuose V. D. aiškiai nurodė, kad važiuodamas automobiliu 2021 m. sausio 9 d. apie 20.10 val. Vilniuje Taurupės gatve, jo manymu, jis spaudė greičio pedalą tokiu staigumu ir stiprumu bei važiavo tokiu greičiu, kuriuo turėjo būti saugu tai daryti, nesiekdamas jokio slydimo, tačiau buvo labai slidu ir mašiną keletą kartų metė į šonus. V. D. iš karto nesuprato, kas atsitiko, dėl to patyrė staigų stresą ir nesugebėjo išvengti automobilio slydimo, nors bandė tai padaryti. V. D. neturėjo būti baudžiamas už chuliganišką vairavimą, nes jis dėl savo nepatyrimo padarė tendencingas pradedantiems vairuotojams dažnai būdingas klaidas vairuojant sudėtingomis žiemos sąlygomis. Būtent dėl šių klaidų, o ne dėl chuliganiškų paskatų automobilis slydo į šonus.
10. V. D. teisę vairuoti įgijo tik 2020 m. sausio 2 d., taigi V. D. vairavimo stažas ir patirtis yra itin maži. V. D. lankydamas vairavimo kursus mokėsi vairuoti su automobiliais, varomais tik priekiniais ratais, kai tuo tarpu jo vairuotas automobilis yra galiniais varomaisiais ratas, kuris yra V. D. mamos buvo įsigytas tik 2020 m. birželio mėnesį. Pagal teismų praktiką, jei vairuotojas, turini mažą vairavimo stažą, slysta su automobiliu, kuris varomas galiniais ratais, slidžiame kelyje žiemos metu ir teigia, kad nesuvaldė automobilio, tai nepaisant to, kad iš pradžių pirminiais paaiškinimai net sutiko su pažeidimu pasirašytinai, tačiau toks incidentas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas vairavimas ir chuliganiškos paskatos negali būti laikomos nustatytomis, o pagal pastarųjų aplinkybių visumą labiau tikėtina, kad automobilis buvo tiesiog nesuvaldytas.
11. Pareiškėjas nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama prie priėmimo langelio, posėdis buvo neformalizuotas, dėl ko jam kilo abejonės, ar posėdis buvo vedamas laikantis ANK 632 straipsnyje numatytos posėdžio tvarkos. Pareiškėjo nuomone, vairavimas nesukėlė jokio pavojaus eismo saugumui. V. D. automobilis slydo tik kelis kartus, pastarojo greitis buvo mažas, priešpriešais nebuvo atvažiuojančių jokių automobilių. Pareiškėjo asmenybė pavyzdinga, V. D. mokosi, turi pasirūpinti seneliu, o naudojantis viešuoju transportu V. D. kyla tikimybė užsikrėsti COVID-19 infekcija. Jei būtų nuspręsta neatsižvelgti į argumentus dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies nepagrįsto taikymo, tai piniginės baudos skyrimas pareiškėjui būtų visiškai pakankama sankcija, atsižvelgiant į jos tikslus, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas būtų perteklinė, neadekvati ir neproporcinga priemonė. Pareiškėjas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o administracinio nusižengimo teisenos nenutraukus – panaikinti nutarimo dalį, kuria V. D. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (b. l. 2-9).
III Atsiliepimo į skundą argumentai
12. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio viršininkas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, E. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašoma V. D. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nutarimą bei nurodoma, kad pareigūnas, nagrinėdamas bylą vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi V. D. paaiškinimais, pareigūno tarnybiniu pranešimu ir vaizdo medžiaga (b. l. 39).
IV. Teismo posėdžio metu pateikti argumentai
13. Teismo posėdžio metu V. D. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis su draugu Š. R. važiavo Taurupės gatve, Vilniuje, nuo Pilaitės pusės iki Salotės ežero. Važiuodamas jis pajuto, kaip jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti į kitą pusę. Jo manymu, automobilis pradėjo slysti dėl gausaus sniego, be to, jo automobilis varomas galiniais ratais. Jis važiavo apie 15-20 km/h greičiu, įjungęs pirmą pavarą kilo į nedidelį kalną. Siekdamas ištiesinti automobilį jis susuko vairą į kitą pusę, tačiau automobilis dar labiau paslydo į kitą pusę, todėl jis pradėjo stabdyti. Jis iš karto nestabdė, nes iš galo važiavo policijos pareigūnų automobilis, todėl jis išsigando, kad pareigūnai gali įvažiuoti į jį. Jis vairą buvo susukęs 2 – 3 kartus. Kai jo automobilis išsitiesino jis pamatė policijos švyturėlius, todėl sustojo kelkraštyje. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, kuris jo klausė, kodėl jis vairavo chuliganiškai, kodėl taip elgiasi. Jis išsigando policijos pareigūnų, bijojo, kad jis kažką ne taip padarė, manė, kad jį apkaltins chuliganišku vairavimu, nes jis nežino visų taisyklių, sąlygų, baudų. Vairavimo mokykloje nemoko važiuoti snieguota kelio danga, todėl jis nemokėjo važiuoti sniegu, tąkart jis pirmą kartą išvažiavo sningant. Pareigūnai jam iš karto pasakė, kad jis vairavo chuliganiškai, o jis nespėjo pasakyti, dėl ko, išsigando, nenorėjo priešintis policijos pareigūnams, bijojo, kad jeigu ką nors sakys, jam pareigūnai paskirs visą baudą, o ne pusę. Su policijos pareigūnais pokalbis truko apie dvi minutes, tada šie nuėjo į savo automobilį, jam liepė sėdėti savo automobilyje ir laukti. Tai, kad jis vairavo ne chuliganiškai, jis suprato tada, kai jam pareigūnai davė pasirašyti protokolą: grįžęs į namus ir perskaitęs protokolą jis suprato, kad tai negali būti chuliganiškas vairavimas, nes jis ne specialiai darė tuos veiksmus, nebuvo jo chuliganiškų paskatų. Vairavimo mokykloje instruktorius jam sakė, kad jei užmestų automobilį reikia sukti į kitą pusę, tuomet automobilis turėtų išsilyginti. Automobilis, kurį jis vairavo nagrinėjamo įvykio metu, yra mamos. Po šio įvykio jis daugiau baustas nebuvo. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), domisi automobiliais, žvejyba. Vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas, nes jis prižiūri senelį, pas kurį važiuoja jis arba jo tėčio sesė, kuri dažnai būna užimta.
14. Teismo posėdžio metu V. V. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamas įvykis įvyko žiemos vakarą: patruliuodamas Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, ties Salotės ežeru jis pastebėjo iš aikštelės išvažiuojantį automobilį „BMW“, kurio vairuotojas išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią užmetė automobilio galą: vairuotojas paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilį užmetė ant pagrindinio kelio. Jis suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas čia atvažiavęs pavairuoti chuliganiškai, nes buvo gautas ne vienas pranešimas, kuriuo gyventojai skundėsi dėl triukšmo ir pavojingo vairavimo. Jis ir jo kolega su automobilio „BMW“ vairuotoju prasilenkė, apsisuko, pradėjo važiuoti minėtam automobiliui „BMW“ iš galo. Priešais juos važiavo dar vienas automobilis, o jie stebėjo, ką daro minėto automobilio „BMW“ vairuotojas. Minėtas automobilis „BMW“ nuo pagrindinio kelio įsuko į miškelį, į kitą gatvę ir toje gatvėje važiuodamas apie pusę kilometro „driftino“, t. y. sukinėjo vairą į visas puses. Jis su kolega sustabdė automobilio „BMW“ vairuotoją, kuris pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, kad yra žiema, tad norėjo atvažiuoti pasivažinėti. Yra kūno kameros įrašas ir įrašas iš tarnybinio automobilio, kuris turi būti saugomas Vyriausiajame policijos komisariate. Kadangi nagrinėjamo įvykio dieną jis patruliavo su kitu automobiliu, jis manė, kad nesimatys vaizdo, todėl minėto automobilio vairuotojo veiksmus jis filmavo savo telefonu, bet jis žino, kad vaizdo įrašai yra tiek iš tarnybinio automobilio, tiek iš kūno kameros. Nuo pagrindinio kelio yra lankas ir mažytė įkalnė, apie 300 metrų ilgio tiesi atkarpa, tuomet nuokalnė. Minėto automobilio „BMW“ vairuotojas specialiai sukinėjo vairą, užmetė automobilį. Netyčia automobilio vairuotojas užmesti negalėjo, kadangi minėto automobilio „BMW“ greitis buvo apie 30-40 km/h, minėto automobilio vairuotojui spaudžiant greičio pedalą iš po automobilio padangų tiško sniegas, kas matoma vaizdo įrašuose. Kelio danga buvo snieguota, tačiau nuvalyta. Jis vairuotojo nespaudė.
15. Teismo posėdžio metu L. S. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Nagrinėjamo įvykio metu jis dirbo naktinėje pamainoje ir su porininku važiavo Taurupės gatvės, Vilniuje, link. Priekyje jų 150-200 metrų atstumu išvažiavo automobilis „BMW“, kuris išsukdamas slystelėjo šonu. Jie nusprendė apsisukti ir pasižiūrėti, kas bus toliau, ir važiavo minėtam automobiliui iš paskos. Minėto automobilio vairuotojas važiuodamas Taurupės gatve nusuko ežero link, pradėjo spausti akseleratoriaus pedalą, automobilis užsimetė į vieną pusę, tuomet į kitą pusę, slidinėjo, todėl jie įjungė garso – šviesos švyturėlius ir sustabdė vairuotoją. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Minėtas automobilis „BMW“ važiavo iki 50 km/h, netyčia paslysti galėjo tik vieną kartą, o čia buvo 3-4 paslydimai, taip pat buvo didelis išvažiavimas į priešpriešą. Jis mato, kada tai daroma specialiai – tada sukasi ratai, iš po ratų lekia sniegas. Tarp „BMW“ vairuotojo slydimų yra pusės kilometro tarpas.
16. Teismo posėdžio metu V. D. atstovas advokatas Dainius Antanaitis nurodė, kad filmuota medžiaga yra padaryta neteisėtai. V. D. pareigūnams bandė pasakyti, kad automobilio padangos nesukimba su danga, tačiau pareigūnas pakeltu tonu šį pertraukė, o V. D. prisipažino tik iš išgąsčio. Be to, visa surinkta medžiaga nepatvirtina V. D. chuliganiškų paskatų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
17. Vertindamas pareiškėjo abejones dėl vaizdo įrašo „BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksuotas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavimas, teismas nemano esant pagrindo laikyti minėtą vaizdo įrašą neteisėtu. Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas V. V. paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio metu jis patruliavo kitu nei įprasta tarnybiniu automobiliu, todėl nebūdamas tikras, ar bus matomas fiksuojamas vaizdas, jis savo telefonu papildomai filmavo vairuotojo veiksmus, tuo pačiu žinodamas, kad vaizdo įrašai yra tiek iš tarnybinio automobilio, tiek iš kūno kameros. Taip pat V. V. 2021 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime patikslino savo naudoto mobiliojo ryšio telefono identifikacinius duomenis, nurodė vaizdo įrašą įkėlęs į tarnybinį kompiuterį. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojo teiginiais, be to, minėtas vaizdo įrašas yra aiškus, jame aiškiai užfiksuotas važiuojantis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis įrašas ir vėlesnis vaizdo įrašas iš policijos pareigūno kūno kameros atitinka tiek policijos pareigūnų, tiek paties V. D. nurodytą įvykių eigą, dėl ko teismas neturi jokio pagrindo abejoti šio vaizdo įrašo teisėtumu ar tikrumu.
18. Vertinant V. D. veiksmus pažymėtina, kad pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą kyla vairuotojui, kuris padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų sukėlusį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
19. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018).
20. Teismų praktikoje tai siejama su Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, nesilaikymu.
21. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
22. Vertindamas V. D. tyčios turinį teismas atkreipia dėmesį į vaizdo įraše „BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotus V. D. veiksmus. Nors teismui pateiktame skunde akcentuojama, jog V. D. vairavimas jokio pavojaus aplinkiniams nekėlė, nes V. D. vairuojamas automobilis slydo tik kelis kartus, pastarojo greitis buvo mažas, o priešpriešais nebuvo atvažiuojančių jokių automobilių, tačiau pažymėtina, jog paskui į šonus slidinėjantį V. D. vairuojamą automobilį nedideliu atstumu važiavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o šiam iš paskos – policijos automobilis, taigi V. D. rizikingi veiksmai apsnigtame kelyje galėjo sukelti žalą ne tik priešprieša, bet ir iš paskos važiuojantiems minėtiems automobiliams, nes V. D., nesuvaldęs automobilio, galėjo nuvažiuoti nuo kelio, apsisukti kelyje, užkirsti kelią iš paskos važiuojančioms transporto priemonėms, priversti šias staigiai stabdyti, kas sukelia niekuo nepateisinamą riziką tiek paties V. D., tiek jo vežamo keleivio, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui.
23. Teismo vertinimu, byloje esantis vaizdo įrašas paneigia V. D. skunde keliamą abejonę, jog automobilis galėjo paslysti netyčia – įraše matomą automobilio slydimą ir manevravimą po visą važiuojamąją kelio dalį akivaizdžiai nulėmė besikartojantys valiniai automobilio vairuotojo veiksmai – staigus akseleravimas, automobilio vairo sukiojimas, staigus stabdymas. Be to, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes – tai, kad automobilis buvo vairuojamas chuliganiškai – patvirtina ir liudytojų V. V. ir L. S. parodymai. Pažymėtina, jog abu liudytojai nurodė pastebėję pirmąjį automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slydimą išvažiuojant iš aikštelės į pagrindinį kelią, tačiau vėliau automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo pagrindinio kelio įsuko toliau į miškelį, kur apie pusę kilometro „driftino“, t. y. staigiai akseleravo bei sukinėjo vairą į visas puses. Nuo dešimtosios minėto vaizdo įrašo sekundės matoma, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sniegu padengtame kelyje staigiai akseleruoja, šiam iš po ratų lekia sniegas, automobilis staigiai pasisuka į šoną. Vaizdo įrašo šešioliktąją sekundę užfiksuota, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl staigiai akseleruoja, automobilio galas slysta į kitą pusę, dvidešimt antrąją sekundę – automobilio galas suvinguriuoja dėl staigiai pasukto vairo, automobilis vėl slysta, po ko sulėtėja, įrašo trisdešimtąją sekundę vėl staigiai akseleruoja tiesioje kelio atkarpoje, dėl ko automobilis susimėto kelyje, o vaizdo įrašo trisdešimt penktąją sekundę vairuotojas atlieka paskutinį tokį manevrą, kuomet įraše pasigirsta policijos automobilio sirena. Pastebėtina, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po policijos automobilio garsinio signalo išsitiesina ir likusias kelias vaizdo įrašo sekundes važiuoja tiesiai ir stabiliai. Nors V. D. tiek jį sustabdžiusiems pareigūnams, tiek apklaustas teisme paaiškino, kad jo vairuojamas automobilis kelyje slidinėjo išimtinai dėl prasto padangų sukibimo su kelio danga, tačiau teismas neturi jokio pagrindo tikėti tokiais jo teiginiais. Kaip minėta, iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdu, jog rizikingi automobilio „BMW“ vairuotojo manevrai buvo nulemti jo tyčinių veiksmų, o ne atsitiktinio automobilio slystelėjimo, vaizdo įraše aiškiai užfiksuoti penki automobilio „BMW“ slydimo epizodai, kurių metu vairuotojas staigiai akseleravo ir sukinėjo automobilio vairą, sąmoningai priversdamas automobilį slysti, taigi teismas laiko, jog vaizdo įraše užfiksuoti automobilio vairuotojo veiksmai institucijos buvo pagrįstai įvertinti kaip chuliganiškas vairavimas.
24. Pareiškėjas skunde prašo administracinio nusižengimo teisenos nenutraukus panaikinti nutarimo dalį, kuria V. D. paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu V. D. buvo paskirtas minimalus ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – vieneri metai.
25. ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
27. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais, mano esant pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti V. D. kiek švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatytą įstatymo sankcijoje. Pagrindą tokiai išvadai visų pirma suteikia mažesnis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumas. Kaip matyti, V. D. praeityje šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra padaręs, paskirtas nuobaudas yra sumokėjęs, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai, matyti, jog pastarasis nėra piktybinis įstatymo pažeidėjas. Sprendžiant švelnesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog V. D. chuliganiškai vairavo važiuodamas miško keliu, atokiau nuo gyvenamųjų namų teritorijos, aplinkui nebuvo pėsčiųjų, o jo vairuojamo automobilio greitis nebuvo didelis.
28. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti šiek tiek mažesnį įstatymo sankcijoje numatytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, nei sankcijoje numatytas minimalus dydis – šešis mėnesius. Teismo įsitikinimu, tokia administracinio poveikio priemonė bus pakankama įvykdyti administracinio poveikio priemonei keliamus tikslus. Netaikyti specialiosios teisės atėmimo apskritai pagrindo nėra, kadangi V. D. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nors pats nurodė esantis nepatyręs vairuotojas, tačiau sąmoningai vairavo rizikingai, su savimi vežėsi keleivį, kurio sveikatai taip pat sukėlė pavojų, kas neleidžia daryti išvados, jog asmuo būtų išskirtinai pavyzdingas. Teisės vairuoti transporto priemonę turėjimo būtinumas dėl asmeninių tikslų nėra priežastis netaikyti aptariamos administracinio poveikio priemonės. Be abejo, netekus teisės vairuoti skundą padavusiam asmeniui iškils sunkumų, tačiau asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai negali būti pagrindas visai neskirti administracinio poveikio priemonės. Teismas pastebi ir tai, kad V. D. prašyme nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos jam buvo žinomos, tačiau nesulaikė nuo nusižengimo padarymo.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. D. atstovo skundas tenkintinas iš dalies: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 25 d. nutarimo keistinas, panaikinant nutarimo dalį, kuria V. D. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams, ir skiriant V. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto R. K. 2021 m. vasario 25 d. nutarimą, kuriuo V. D. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 450 eurų dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, pakeisti:
Panaikinti nutarimo dalį, kuria V. D. skirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams;
Skirti V. D. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą šešiems mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.