Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-04-16 · Civilinė byla Nr. e2-2413-772/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-04-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-07-26Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-16
Bylos Nr.
e2-2413-772/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00300-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Stubrys
Atsakovas
VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro
Kategorijos
El. civilinė byla Nr. e2-2413-772-2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00300-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.6.1.; (S) 1.3.5.1.; 1.3.2.10.; 1.3.2.11.; 1.3.3.4.; 1.3.5.3.2.; 2.1.5.2.; 1.3.9.2.1.; 1.3.9.3.; 3.2.6.1.; 3.1.7.5.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,posėdžių sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovams: 1. A. D., 2. D. D. ir jų atstovui adv. D. Vaičiuliui, atsakovo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atstovei adv. R. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų: 1. A. D. ir 2. D. D. ieškinį atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo ir ieškovų atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kitų klausimų susijusių su darbo santykiais išsprendimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, nurodydami, kad naikintinas LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2017-12-18 sprendimas Nr. DGKS-6723 darbo byloje Nr. APS-110-22195/2017; prašė pripažinti ieškovų atleidimą iš darbo pagal atsakovo įsakymus neteisėtu ir grąžinti juos į ankstesnes pareigas; priteisti ieškovams vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo jų atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirai nurodė, kad esant praleistam terminui kreiptis į teismą, jis turėtų būti atnaujintas.

Ieškovai ieškinyje nurodė šiuos motyvus ir aplinkybes.

Atsakovas 1. ieškovą A. D. atleido iš darbo, motyvuojant, kad jis ruošėsi atlikti praktinio vairavimo mokymą krovininiu automobiliu C kategorijai su G. J., kuris nebuvo sudaręs vairavimo mokymo ar praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties su atsakovu ir nebuvo paruoštas vairavimo mokymo lapas. Teigiant, kad šį praktinio vairavimo mokymą sustabdė atsakovo darbuotojai, atlikę patikrinimą.

Taip pat, teigiama, kad pagal 2017-08-08 grafiką nuo 13:45 val. iki 15:15 val. turėjo būti mokomas atsakovo mokinys Ž. G. - 2 akademines valandas, tačiau šis mokymas truko tik 35 min., nes kitas laikas buvo skirtas aukščiau nurodytam G. J.

Atsakovas daro išvadą, kad ieškovai 1. A. D. ir 2. D. D. bandė tyčia padaryti turtinę žalą atsakovui. Atsakovas tokią savo išvadą grindžia G. J. paaiškinimu, nurodant, jog G. J. neva žodžiu ir raštu paaiškino, kad jam D. D. pažadėjo suorganizuoti 2 papildomus važiavimus ir pagalbą VĮ Regitra laikant praktinį C kategorijos egzaminą, dėl ko G. J. turėjo sumokėti 350 Eur tiesiogiai D. D. ir A. D.. Nurodoma, kad D. D. atvedė 2017-08-08 G. J. pas A. D. praktinio vairavimo mokymui suteikti 2017-08-08 14:10 val., G. J. buvo įsėdęs į automobilį praktiniam vairavimo mokymui, tačiau atsakovo darbuotojai šiuos veiksmus sustabdė. Toliau nurodoma, kad tuo metu pagal grafiką turėjo būti mokomas mokinys Ž. G., kuris negavo jam priklausomų 2 akademinių mokymo valandų, nes šis laikas buvo paskirtas G. J..

Ieškovai laikė, kad atsakovo veiksmai ir priimti sprendimai nutraukti su jais darbo sutartis buvo nepagrįsti ir neteisėti, dėl ko laikantis ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos kreipėsi į darbo ginčų komisiją su reikalavimu pripažinti priimtus įsakymus dėl jų atleidimo neteisėtais, prašant juos gražinti į eitas pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

2017-12-18 LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-6723, įteiktu 2017-12-27, ieškovų prašymus atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovai, nesutinka, kad padarė darbo drausmės pažeidimus, tame tarpe ir šiurkščius, kas būtų pateisinama priežastimi su jais nutraukti darbo sutartis.

Pirma. Nors iš bylos medžiagos ir aplinkybių galima žinoti, jog G. J. kaip asmuo išties domėjosi galimybėmis mokintis vairuoti transporto priemonę ir pirmiausia bendravo su 2. ieškovu D. D., tačiau 2. ieškovas buvo atostogose, todėl siekiant asmeniui suteikti daugiau informacijos nukreipė į 1. ieškovą A. D. kaip vieną vairavimo instruktorių. Ieškovai nebuvo instruktuoti, kad negalima bendrauti su asmenimis, kurie dar nėra sudarę praktinio vairavimo mokymo sutarčių, kad reikia vengti tokių situacijų ir, kad tai gali būti vertinama, kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas.

Antra. 1. ieškovas A. D. neneigia, kad įvykio dieną buvo adr. (duomenys neskelbtini) ir turėjo pertraukėlę tarp mokymų, kuomet į jį kreipėsi G. J., nukreiptas 2. ieškovo D. D., tikslu aptarti paaiškinti ir parodyti kokios mašinos naudojamos mokymams, įvardinti pagrindines mokymo sąlygas.

Ieškovai nebuvo supažindinti, kad su trečiuoju asmeniu negalima apie tai kalbėti, kad jis negali patekti į teritoriją, kurioje būna mokymui skirtos mašinos, kad jų negalima parodyti ar papildomai asmeniui ko nors paaiškinti, todėl laiko, kad ir šiuo aspektu nebuvo jokio darbo drausmės pažeidimo.

1. ieškovui A. D. nėra žinoma, kodėl prie automobilio priėjusi atsakovo darbuotoja J. P., kuri be šalių sutikimo sekė jį, t. y. filmavo, įrašinėjo garso įrašus, nieko nesakiusi paėmė G. J. įsodino į savo automobilį ir nuvežė jį į atsakovo buveinę. Taip pat nežinomos priežastys, kodėl buvo atšauktas sekančio numatyto mokinio atvykimas ir dalyvavimas kursuose pagal mokymo planą.

Šiai dienai ieškovams žinoma, kad atsakovui neteisėtai t. y. slapta darant garso įrašą buvo fiksuotas neleistinas poveikis G. J., kad jis vardintų tariamai neteisėtus ieškovų veiksmus. Iš neteisėto įrašo galima identifikuoti, jog minėtam asmeniui daromas spaudimas, grasinant iškelti bylą, kviesti policiją, įvardijant asmeniui ką jis turi rašyti, net nurodant sumas, be to siūlant sutikus parašyti tai ko prašo atsakovas suteikti nemokamas pravažiavimo valandas.

Ieškovai pažymi, kad nė vienas iš jų neturėjo jokio susitarimo su G. J., kad už atlygį jam atsakovo sąskaita ar darbo priemonėmis teiks mokymus. Pažymėtina, kad skiriant drausminę nuobaudą atleidimą iš pareigų, buvo konstatuotas tik pasikėsinimas, bet ne veikos padarymas.

Pažymėtina, kad atsakovas neindividualizavo 2. ieškovo D. D. ir 1. ieškovo A. D. kiekvieno iš jų veiksmų, kuo konkrečiai jie nusižengė drausmei, kad būtų pagrindas taikyti tokią griežtą poveikio priemonę jų atžvilgiu.

Kaip minėta, 1. ieškovas A. D. jokių veiksmų, susijusiu su teoriniu ir praktiniu mokymu G. J. atžvilgiu neatliko, vienintelė aplinkybė, kurią jis pripažįsta, jog bendravo su G. J. ir teikė jam tam tikrą informaciją, susijusią su galimu mokymu ir jo sąlygomis.

Trečia. Atsakovas nenurodė, kuo pasireiškė kalti 2. ieškovo D. D. veiksmai, jeigu jis nukreipė pokalbio dėl galimo mokymo į kitą 1. ieškovą A. D., pats realiai neatlikdamas jokių darbo funkcijų, o būdamas atostogose. D. D. nėra žinoma, kad jis negalėtų bendrauti su savo kolegomis laisvu laiku, ar kreiptis į juos minimu atveju, kad suteiktų papildomą informaciją tuo metu buvusią aktualią G. J..

Ketvirta. Nėra atskleista, kuo pasireiškė darbo drausmės pažeidimas A. D. aspektu, jeigu jis bendravo su G. J., pasakojo jam mokymo aspektus, tačiau savo darbo funkcijos tuo metu neatliko t. y. mokymo paslaugos asmeniui, nesudariusiam sutarties neteikė, o tik teikė informaciją.

Jeigu atsakovas vertina, kad transporto priemonės aprodymas, tame tarpe ir vidaus prilygsta mokymo funkcijai, akcentuotina, ar tokį veiksmą galima priskirti prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų.

Atsakovas nepateikė 1. ieškovui jokių objektyvių argumentų, dėl ko jo veikimas buvo neteisėtas, kad jis išties būtų pažeidęs įsakymu, kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis su juo įvardintų teisės aktų nuostatas.

Penkta. Atsakovas nenustatė jokio mokymo fakto, kad jį būtų neteisėtai atlikęs A. D.. Pokalbiai, atsakovo spėjimai ir prielaidos, nesant akivaizdžių įrodymų, negali būti laikomi jo kaltę patvirtinančiais duomenimis. Šiuo atveju darbo drausmės pažeidimas turėjo pasireikšti aktyviu, neteisėtu veikimu - asmens mokymu vairuoti, be mokymo įstaigos žinios ir sutikimo. Pažymėtina, kad jokios naudos tiesioginės ir netiesioginės A. D. iš G. J. negavo, sutarimo asmeniškai ji mokinti vairuoti, be įstaigos žinios neturėjo.

Atsiliepimas

Atsakovo vertinimu - G. J. paaiškinimas ir jo atėjimas fiksuotas vaizdo įrašu įrodo ieškovų veikimo neteisėtumą.

Šalies argumentai

Ieškovai akcentuoja ir mano, kad nešališkai būtina įvertinti visas G. J. paaiškinimo pateikimo aplinkybes. Pažymėtina, kad vien asmens pasirodymas praktinių mokymo aikštelėje, bendravimas su mokymo instruktoriumi, nesudaro jokio pagrindo vertinti to kaip darbo drausmės pažeidimo.

Pažymėtina, kad vaizdo įrašas (pateiktas darbo ginčų komisijai), kurio leistinumu ieškovai abejoja, neįrodo neteisėto veikimo taip pat. Jis neatspindi ieškovų pokalbio ar bendravimo su G. J. turinio. Ginčo, kad minėtas asmuo buvo aikštelėje nėra. Esminė aplinkybė, ar nors vienas ieškovas veikė taip, kad pažeistų atsakovo interesus, nustatytas vidaus darbo tvarkos taisykles ar kitus galiojančius teisės aktus. Pažymėtina, kad objektyviai tokių aplinkybių nustatyta nebuvo, o atsakovas vadovaudamasis tik prielaidomis iniciavo abiejų ieškovų darbo sutarčių nutraukimą, nediferencijuodamas kiekvieno iš jų veiksmų.

Šešta. Net remiantis atsakovo pozicija, kad A. D. ketino elgtis neteisėtai, nėra duomenų, kad jis taip pasielgė, kalbėjimas su asmeniu, nėra neteisėtų veiksmų įrodymas. Atsakomybė kilti gali už veiksmus, o ne už ketinimą juos atlikti. Vertinant šį aspektą svarbu subjektyvi pusė ar buvo daromas pažeidimas ar jį atsakovo supratimu tik ketinta padaryti.

Atsakovas jokiais duomenimis nenustatė, kad 1. ieškovas A. D. savo veiksmais būtų padaręs pažeidimą.

Atsakovas nenustatė, kad 2. ieškovas D. D. savo veiksmais, nevykdant darbo funkcijų būtų padaręs darbo drausmės pažeidimą. Jeigu interpretuoti, jog D. D., pagal atsakovo supratimą atvedė G. J. į mokymo vietą, tai nėra pažeidimas taip pat. Nėra nustatyta, kad D. D. būtų organizavęs G. J. neteisėtus mokymus, kad būtų už tai gavęs atlygį, todėl pagrindo nutraukti darbo sutarties su juo nebuvo taip pat.

Septinta. Atsakovas teigia, kad buvo pažeistos pareigos nustatytos Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymo Nr. 2B-85 2014-04-30 ,,Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas“ 7 priedo, pažeidimų sąrašo 75, 81 p., t. y. jeigu darbuotojas būtų suteikęs praktinio vairavimo mokymo pamokas asmeniui, nesudariusiam sutarties, jis būtų pažeidęs ankščiau nurodytas nuostatas. Atsakovas įvardija, galimas grėsmes, ir jam keliamus reikalavimus, tačiau tuo pačiu nepagrindžia, jog šiuos pažeidimus ieškovai padarė.

Atsakovas orientuojasi į galimą žalos padarymą ar grėsmę jai kilti, tačiau objektyvių duomenų, kad tokią grėsmę ieškovai savo veiksmais būtų sukėlę, atsakovas duomenų nepateikė ir jokiais aspektais nepagrindžia.

Atsakovas akcentuoja, kad jeigu būtų padarytas pažeidimas, atsakovui nuo kitų atsakingų institucijų būtų kilusi atsakomybė, pažymėtina, kad atsakovas vėl neatriboja, kaip D. D. veiksmai būtų lėmę, jog jis atliko mokymą vairavimui su asmeniu su kuriuo nesudaryta mokymo sutartis, kad būtų pažeisti minėto įsakymo 75, 81 p. pažeidimai. Nėra išskiriamas ir 1. ieškovo A. D. veikimo neteisėtumas, kuriuo momentu jis pradėjo mokymą ir kuriuo momentu sutartis praktiniam vairavimui jau buvo būtina, kad galėtų būti konstatuotas pažeidimas, jog mokymai vykdomi nesudarius mokymo sutarties.

Aštunta. Ieškovų kaltė grindžiama tuo, kad buvo pažeisti vairavimo instruktorių pareiginių nuostatų 9.2, 9.4 ir 9.5 p. t. y. vairavimo instruktorius atsako už įstatymų pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, už mokymo kokybę, ir kt. teigiant, kad neužtikrinta vairavimo kokybė Ž. G. - nesuteikus 2 ak. valandų praktinio mokymo. Ieškovai nesutinka ir su šiais teiginiais, kurie yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Atsakovas įvardija pareigas, tačiau nepagrindžia, kuo individualiai pasireiškė kiekvieno iš jų kaltė Ž. G. atžvilgiu. Atsakovas analogiškus argumentus teikia tiek dėl D. D., tiek A. D., nors akivaizdu, kad minimu atveju mokymo instruktorius galėjo būti tik vienas ir minimą pažeidimą galėjo padaryti tik konkretus subjektas.

Atsakovas nepagrindžia ir neatskleidžia, kaip šį pažeidimą padarė 2. ieškovas D. D., kaip ir kokiais veiksmais jis neužtikrino Ž. G. mokymo, kuomet vietoje dviejų akademinių valandų jis atsakovo teigimu tebuvo mokintas 35 minutes.

Šalies argumentai

1. ieškovas A. D. teigia, kad nagrinėjant ginčą ikiteismine tvarka buvo pagrįsta ir įrodyta, kad jis suteikė visą mokymosi laiką Ž. G. nuo 12.35 iki 14.05 val., be to atsakovas yra pats pripažinęs, jog jam žinoma, kad ne visada vairavimo instruktoriai laikosi mokymo grafiko.

Devinta. Atsakovas teigia, kad ieškovų veiksmai kenkia jo įvaizdžiui, reputacijai bei geram vardui, dėl ko yra prarastas pasitikėjimas jais, tačiau neįrodo ieškovų veiksmų neteisėtumo ir kenkimo jo reputacijai ar įvaizdžiui. Atsakovas negali veikti deklaratyviai, jis turi pateikti konkrečius, neginčytinus faktus, akivaizdžiai pagrindžiančius kiekvieno ieškovo kaltę individualiai.

Dešimta. Atsakovas negali vadovautis duomenimis, kurie gauti neleistinu būdu ar tvarka. Kadangi G. J. nėra atsakovo darbuotojas, jo nesieja jokie santykiai su atsakovu, pagrindo jo prievarta vežti, reikalauti nurodyti realybės neatitinkančius faktus atsakovas neturėjo teisės. Pažymėtina, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas darė akivaizdų spaudimą G. J., todėl jo paaiškinimas ir nurodyti faktai, negali būti vertinami kaip patikimi, pateikti laisvanoriškai ir teisingi, asmeniui tinkamai suvokiant nurodytų aplinkybių svarbą. Pažymėtina ir tai, kad asmuo nėra prisiekęs, apklaustas, nėra tinkamai identifikuota jo tapatybė, ar tikrai paaiškinimą rašė tas pats asmuo, su kuriuo teko bendrauti ieškovui.

Nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovų veiksmuose nėra šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymių, dėl ko būtų galima taikyti tokią griežtą poveikio priemonę, kaip darbo sutarties nutraukimą.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas - tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kaip šiurkščiu kvalifikavimą,

LR DK 58 str. 2 d. nurodytas pasekmės gali būti taikomas, tik esant DK 58 str. 3 d. nurodytais pagrindais. Įstatymo leidėjas nurodė sąrašą pažeidimų, kurie suponuoja šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir šis sąrašas nėra baigtinis. Iš aukščiau parašytų aplinkybių matyti, kad toks pažeidimas nebuvo padarytas. Jei atsakovas laiko, kad ieškovai neturėjo teisės bendrauti išvis su G. J. darbo metu, tokiu atveju, taikyti atleidimai iš darbo nėra proporcingi padarytam neesminiam nusižengimui. Pažymėtina, kad nusistovėjusioje praktikoje mokiniai turi galimybę rinktis sau norimą instruktorių, kuris juos mokytų, todėl sutikimas mokyti po to, kai sudaroma sutartis ir apmokama už paslaugas, nėra laikomas pažeidimu. Svarbu pažymėti tai, kad A. D. buvo atsiųstas 2017-08-14 Siūlymas nutraukti darbo sutartį, kuriame atsakovas pasiūlė nutraukti darbo sutartį ir išmokėti A. D. išeitinę kompensaciją. Šie duomenys tik papildomai įrodo atsakovo neteisėtus veiksmus atleidus pagal šiurkštų darbo pažeidimą, nes jei atsakovas sąžiningai laikytų apie ketinimą padaryti žalą įstaigai, tokiu atveju, atsakovas niekada nebūtų siūlęs A. D. išeiti iš darbo su išeitine kompensacija. Kadangi A. D. nesutiko palikti darbovietės, atsakovas jį jau atleido už šiurkštų darbo pažeidimą, tikėtina norėdamas tokiu būdu nutraukti darbo sutartį ir su ieškovu D. D..

Pažymėtina, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (LR DK 58 str. 5 d.).

Atsakovas nepagrindžia, nė vieno ieškovų kaltės formos aspekto ir jos sunkumo, nevertina padarinių, akcentuoja tik prielaidas, neatskleidžia aplinkybių ir jų įtakos pažeidimo konstatavimui, net neanalizuoja darbuotojo darbo rezultatų, jo charakteristikos iki pažeidimo. Pažymėtina, kad tai liudija, kad skundžiami įsakymai priimti formaliai, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti laikomi teisėtais.

Dėl neturtinės žalos išieškojimo.

DK 218 str. 2 d. nurodo, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131- 686/2017. 59 punktas).

Ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai gyvena ir dirba Šiaulių mieste, kur nėra daug vairavimo mokyklų, kuriose galėtų jie dirbti. Kaltinimai, kurie pateikti ieškovams akivaizdžiai nepagrįsti, neteisingi ir žeminantys, jų garbę bei orumą. Rasti naują darbą sudėtinga, nes tokių mokyklų vadovai pažįsta vienas kitą gerai ir keičiasi informacija. Neabejotinai pakenkta ieškovų gerai reputacijai. Abu ieškovai patyrė didžiulius išgyvenimus dėl netekto darbo, jaučia pažeminimą ir stresą, sumažėjo pasitikėjimas savimi. Pažymėtina, kad iki minėto periodo ieškovai savo pareigas atliko gerai, buvo reitinguojami pakankami aukštai. Ieškovai prašys priteisti atskirai kiekvienam po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat, vadovaujantis DK 218 str. 2 d. pagrindu, ieškovai prašys priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Taikos sutartis šalims išreiškus valią byloje yra galima.

Siekiant operatyvumo ir ekonomiškumo byloje, su ginčo nagrinėjimu susijusią medžiagą bus prašoma išreikalauti iš darbo ginčų komisijos, nagrinėjusios ieškovų pareiškimą.

Ieškovai darbo ginčų komisijos nutarimą gavo tik 2017-12-27, nors byla buvo išnagrinėta 2017-12-18, todėl terminas ieškiniui pateikti teisme nėra praleistas nėra. Jeigu teismo vertinimu šis terminas būtų laikomas praleistu, teismo bus prašoma terminą atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, tame tarpe dėl aplinkybių nepriklausančių nuo ieškovų valios.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ieškovai teismo prašė:

1. Pripažinti A. D. atleidimą iš darbo neteisėtu, pagal įsakymą 2017-09-06 Nr. P-157 ir 2017-10-10 Nr. P-125, kuriuo nutraukta Darbo sutartis 2016-10-28 Nr. DS-33 ir grąžinti jį anksčiau užimtas pareigas.

2. Pripažinti D. D. atleidimą iš darbo neteisėtu, pagal įsakymą 2017-09-06 Nr. P-157, kuriuo nutraukta Darbo sutartis 2011-06-30 Nr. DS-699 ir grąžinti jį į anksčiau užimtas pareigas.

3. Priteisti iš atsakovo ieškovams A. D. ir D. D. po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

4. Priteisti A. D. ir D. D. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

5. Išreikalauti iš Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylą Nr. APS-110-22195/2017 su visais priedais

6. Priteisti iš atsakovo visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytojas T. Š. duodamas parodymus parodė, kad G. J. yra jo buvęs kaimynas, pastarasis jam pasiskundė, kad yra išlaikęs vairavimo teorinį egzaminą, tačiau jam nepavyko išlaikyti praktinio vairavimo egzamino. Todėl esą jis norėtų pasimokyti, kad galėtų ji išlaikyti. Pripažino, kad jis irgi mokėsi pas 2. ieškovą D. D., todėl jį G. J. ir rekomendavo. Kada jis susitiko su G. J. ir kalbėjosi, tuomet atsakydamas į pastarojo klausimą kiek jam tai kainuos atsakė, kad nuo 200 iki 300 Eur. Jis žino, kad G. J. nepasisekė pasimokyti, nes jam vėliau skambino ir D. D. ir pasakė, kad jo rekomenduotas žmogus jį apšmeižė. Vėliau jie susitiko trise ir norėjo pasikalbėti, bei nutarė susitikti kitą dieną, tačiau jis buvusio kaimyno G. J. nerado namuose. Jis negirdėjo, kad už pravažiavimą reikėtų mokėti D. D.. Kada jie buvo susitikę trise, tada jis su D. D. sakė G. J. sakyti tiesą, nes esą pastarajam grasino mokymo centre. Jis mano, kad G. J. jo vengia, nes nenori sakyti tiesos. Jo santykiai su G. J. sugyventine buvo geri, vėliau jie pasikeitė. Jam yra žinoma, kad D. D. nukreipė G. J. pas A. D..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį, palikti nepakeistą darbo ginčų komisijos 2017-12-18 sprendimą Nr. DGKS-6723 darbo byloje Nr. APS-110-22195, priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškovų ieškinį nurodė šiuos atsikirtimus.

2011 m. birželio 30 d. Nr. DS-699 sudaryta darbo sutartis su D. D. Nr. DS-699 dėl vairavimo instruktoriaus pareigų ėjimo.

2016 m. spalio 28 d. sudaryta darbo sutartis su A. D. Nr. DS-33 dėl vairavimo instruktoriaus pareigų ėjimo.

2016 m. balandžio 4 d. gautas skundas dėl D. D. darbo, kad instruktorius paliko mokinį vieną, leido mokiniui vienam važiuoti mokomąja transporto priemone.

2017 m. kovo 14 d. gauti skundai dėl D. D. darbo, kad važiavimų metu tvarkomi asmeniniai reikalai, nuolat šnekama telefonu, nemokoma važiuoti, liepiama pažeidinėti kelių eismo taisykles, mokymai praktiškai nevyksta. 2017 m. kovo 27 d. D. D. paskirta drausminė nuobauda - pastaba.

2017 m. rugpjūčio 8 ir 9 dienomis gauti tarnybiniai pranešimai dėl ieškovų darbo, nurodyta, kad stebint „kaip vyksta mokymo procesas praktinio mokymo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), asmens, kuris teikia kompiuterio aptarnavimo paslaugas mokymo centrui, T. L. pagalba užfiksuota kaip 14. 00 val. į mokymo aikštelę atvažiuoja instruktorius D. D., kuris tuo metu atostogauja. Į praktinio mokymo aikštelę su mokomuoju automobiliu Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grįžta vairavimo instruktorius A. D.. Vairavimo instruktorius A. D. palieka mokinį aikštelėje stumdytis vieną ir nueina kalbėtis prie instruktoriaus D. D., šalia kurio stovi vyras. 14.10 val. mokinys Ž. G. baigia mokymų, nors pagal grafiką praktinis mokymas turi baigtis 15.15 val. Mokiniui išlipus iš automobilio D. D. atveda laukiantį vyrą prie mokomojo automobilio Mersedes Benz valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kurio moko instruktorius A. D.. Vyrui ir instruktoriui įsėdus į automobilį, privažiavo ir paprašė mokinio pateikti asmens dokumentus. Minėtas vyras pateikė asmens tapatybės kortelę. Tai G. J.. Su šiuo asmeniu mokymo centras nėra sudaręs nei vairavimo mokymo, nei praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties. Instruktorius A. D. jokių įrodančių dokumentų, kad šis asmuo gali mokytis pas atsakovą taip pat nepateikė. Žodžiu paklausus mokinio Ž. G. kada pradėjo praktinį vairavimų, pasakė, kad važiuoti pradėjo 13.35 val. O užfiksuotas laikas, kada išlipo iš automobilio 14.10 val. Vadinasi praktinio mokymo pamoka, kuri pagal grafiką turi tęstis 2 a. k. valandas, truko tik 35 minutes (mokymo pradžia 13.45-15.15 val.) Likęs laikas būtų skirtas G. J.. G. J. paprašė, kad vyktų į (duomenys neskelbtini). pas personalo vadovę I. E. ir parašytų apie įvykusį faktų, kurį asmuo atsakingas už vairuotojų mokymų J. Ž., atsakingas asmuo už kompiuterių priežiūrų T. L. ir vairuotojų mokymo skyriaus vadovė J. P., užfiksavo. G. J. paaiškinime žodžiu ir raštu, kalbama apie instruktorių D. D., kuris turėjo suorganizuoti šiam asmeniui du papildomus važiavimus ir pagalbą VĮ „Regitra“ laikant praktinį C kategorijos egzaminą. Jis turėjo D. D. sumokėti 350 eurų. Jokių reikalingų dokumentų dėl įgūdžių tobulinimo G. J. mokymo centre nesitvarkė.

2018 m. rugpjūčio 8 d. paaiškinime G. J. nurodė, kad skambino D. D. dėl papildomo važiavimo C kategorija, turėjo sumokėti 350 Eur, dokumentų mokymo centre nesiformino. D. D. nuvedė pas kitą instruktorių su Mersedesu ir už šitą sumą D. D. žadėjo padėti laikant egzaminą Regitroje.

2017 m. rugpjūčio 8 d. A. D. paaiškino, kad š. m. rugpjūčio 8 d. jam dirbant instruktoriumi apie 14.20 val. jis su darbiniu automobiliu MB v. n. (duomenys neskelbtini) stovėjo mokymo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo nepažįstamas žmogus ir paaiškino, kad jau du kartus neišlaikė vairavimo egzamino bei prašė paaiškinti vairavimo egzamino subtilybes. Šio žmogaus jis nepažįsta. Iš geros valios, turėdamas 15 min. pertrauką tarp mokinių, jis žmogui paaiškino kaip laikomas vairavimo egzaminas bei parodė automobilio valdymo prietaisus. Žmogui vairuoti neleido. Kodėl 14.20 val., nes jis turėjo pertraukėlę, tai dėl to, kad prieš tai mokinys į pamoką atvyko anksčiau, o pietų pertraukėlės jis nesidarė. Jam bendraujant su nepažįstamu prie jų priėjo jo skyriaus vadovė ir pareiškė, kad viską žino ir nepažįstamą žmogų išsivežė, o jam liepė grįžti į darbovietės vietą (duomenys neskelbtini). Kodėl taip įvyko nežino, savo kaltės nemato. Toks jausmas, kad viskas buvo surežisuota.

2017 m. rugpjūčio 11 d. D. D. paaiškino, kad buvo atvykęs į automobilių pardavimo aikštelę esančią šalia DRMC vairavimo mokymo aikštės ir aptvarkęs savo parduodamą automobilį privažiavo į mokymo aikštelę. Aikštelėje buvęs mokinys pavardės neprisimena, priėjo pasisveikinti ir paklausė kaip ir kokiu atstumu reikia sustoti su Regitros automobiliu prie pakrovimo rampos. Jis jam paaiškino. Šalia stovėjęs nepažįstamas žmogus jo paklausė gal gali paaiškinti kaip reikia prie rampos sustoti su C kategorija. Tada jis jam pasakė, štai aikštelėje stovi C kategorijos instruktorius paklausk jo. Tada žmogus priėjo prie aikštelėje stovėjusio mersedeso įlipo į kabiną. Tada pamatė kaip į aikštelę įvažiuoja lengvasis automobilis prie Mersedes o ir iš jo išlipo vairavimo mokymo skyriaus vadovė J. P., J. Ž. ir T. L.. Kažką pakalbėję išsivežė kabinoje sėdėjusį žmogų. G. J. nepažįsta aikštelėje pamatė pirmą kartą.

2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Dėl darbo sutarties nutraukimo su A. D. Nr. P-158, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 14.10 val. vairavimo instruktorius A. D. ruošėsi atlikti praktinio vairavimo mokymą krovininiu automobiliu C kategorija (Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su G. J., kuris nebuvo sudaręs vairavimo mokymo ar praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties su įstaiga ir nebuvo paruoštas vairavimo mokymo lapas. G. J. 2017 m. rugpjūčio 8 d. žodžiu ir raštu paaiškino, kad vairavimo instruktorius D. D. pažadėjo suorganizuoti G. J. 2 papildomus važiavimus (praktinio vairavimo mokymus) ir pagalbą VĮ „Regitra“ laikant praktinį C kategorijos egzaminą. Už tai G. J. turėjo sumokėti 350 eurų tiesiogiai D. D.. D. D. atvedė 2017 m. rugpjūčio 8 d. G. J. pas A. D. praktinio vairavimo mokymui suteikti 2017 m. rugpjūčio 8 d. 14.10 val. Šis asmuo buvo įsėdęs į automobilį praktiniam vairavimo mokymui, tačiau Įstaigos darbuotojai šiuos veiksmus sustabdė. Jokių reikalingų dokumentų dėl įgūdžių tobulinimo G. J. Įstaigoje nesitvarkė ir jų neturėjo. Tuo metu 2017 m. rugpjūčio 8 d. pagal grafiką nuo 13 val. 45 min iki 15 val. 15 min. turėjo būti mokamas Įstaigos mokinys Ž. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., Darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 3 d. 5, 7 p.

2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Dėl darbo sutarties nutraukimo su D. D. Nr. P-157, nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 8 d. 14.10 val. vairavimo instruktorius A. D. ruošėsi atlikti praktinio vairavimo mokymą krovininiu automobiliu C kategorija (Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su G. J., kuris nebuvo sudaręs vairavimo mokymo ar praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties su Įstaiga ir nebuvo paruoštas vairavimo mokymo lapas. G. J. 2017 m. rugpjūčio 8 d. žodžiu ir raštu paaiškino, kad vairavimo instruktorius D. D. pažadėjo suorganizuoti G. J. 2 papildomus važiavimus (praktinio vairavimo mokymus) ir pagalbą VĮ „Regitra“ laikant praktinį C kategorijos egzaminą. Už tai G. J. turėjo sumokėti 350 eurų tiesiogiai D. D.. D. D. atvedė 2017 m. rugpjūčio 8 d. G. J. pas A. D., praktiniam mokymui suteikti 2017 m. rugpjūčio 8 d. 14.10 val. nes pats tuo metu atostogavo ir praktinio vairavimo mokymo jis atlikti negalėjo. Šis asmuo buvo įsėdęs į automobilį praktiniam vairavimo mokymui, tačiau Įstaigos darbuotojai šiuos veiksmus sustabdė. Jokių reikalingų dokumentų dėl įgūdžių tobulinimo G. J. įstaigoje nesitvarkė ir jų neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darbo sutartis nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p., Darbuotojui padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 3 d. 5, 7 p.

Kadangi abu Ieškovai sirgo darbo sutarties nutraukimo diena buvo perkelta į pirmą darbo dieną po ligos.

Remiantis DK 58 str. 3 dalies 5, 8 punktu, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos.

Pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-565/2007).

Darbuotojai savo iš anksto suplanuotais aukščiau nurodytais veiksmais, bandė pasinaudoti įmonės turtu siekiant gauti asmeninę naudą bei padaryti žalą įmonei. Ankščiau nurodyti veiksmai pažeidė žemiau nurodytus teisės aktus bei lokalinius Atsakovo aktus, o taip pat bendrus sąžiningumo, nepiktnaudžiavimo teise principus (DK 24 str.), ko pasėkoje Atsakovas prarado pasitikėjimą Ieškovais ir jų sugebėjimų ateityje tinkamai vykdyti darbo sutartis.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 26., 28.2 p., pagrindinis dokumentas, reguliuojantis mokinio ir vairavimo mokyklos santykius, yra mokymo sutartis. Praktinio vairavimo įgūdžių mokymo apskaita tvarkoma individualiame mokymo apskaitos žurnale (vairavimo lape); šiame žurnale (vairavimo lape) turi būti registruojami šie svarbiausi duomenys: vairavimo mokyklos pavadinimas, adresas, įmonės kodas, mokinio vardas, pavardė, transporto priemonės kategorija, kurios mokoma vairuoti, vairavimo instruktoriaus (-ių) vardas (-ai), pavardė (-ės), mokomosios (-ųjų) transporto priemonės (-ių) markė, modelis, valstybinis numeris (nurodoma ir mokymui naudojamų priekabų markė, modelis, valstybinis numeris), mokymo temų pavadinimai, temos mokymo trukmė, nuvažiuotas atstumas (km.) ir mokymo temos išdėstymo (įvykdymo) data; tam skirtoje individualaus mokymo apskaitos žurnalo vietoje turi būti priklijuota mokinio nuotrauka; kiekvienos mokymo temos įvykdymas turi būti patvirtintas vairavimo instruktoriaus ir mokinio parašais; be to, individualiame mokymo apskaitos žurnale (vairavimo lape) turi būti įrašytas mokinio praktinio vairavimo įgūdžių galutinės įskaitos įvertinimas. Pagal minėto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 29, 30 p., vairavimo instruktoriai praktinio vairavimo įgūdžių mokymo metu turi turėti ir kontroliuojantiems pareigūnams pateikti: mokomosios transporto priemonės dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, galiojančią vairuotojo sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a), darbo pažymėjimą, patvirtintas praktinio vairavimo įgūdžių mokymo temas, individualų mokymo apskaitos žurnalą (vairavimo lapą), galiojančią mokinio sveikatos tikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a) arba šios pažymos kopiją, patvirtintą vairavimo mokyklos vadovo arba asmens, atsakingo už vairuotojų mokymą. Mokiniui, kuris yra baigęs teorijos žinių ir (ar) praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kursą tam tikros kategorijos transporto priemonių vairavimo teisei įgyti, pageidaujant vairavimo mokykla gali papildomai tobulinti jo turimas teorijos žinias ir (ar) praktinio vairavimo įgūdžius. Tuo tikslu: 30.1. p. vairavimo mokykla su mokiniu turi sudaryti atitinkamą mokymo sutartį, kurioje abipusiu susitarimu turi būti nurodyta mokymo trukmė ir turinys; 30.2. p. mokymo sutartys turi būti registruojamos Teorijos žinių ir (ar) praktinio vairavimo įgūdžių tobulinimo (mokymo) sutarčių registravimo žurnale. Šiame žurnale turi būti nurodyta: eilės numeris, mokinio vardas, pavardė, asmens kodas, žinių ir (ar) įgūdžių tobulinimo mokymo sutarties numeris ir data, mokymo sritis (teorijos ir (arba) praktinio vairavimo mokymas), mokymo pradžios data, faktinė mokymo pabaigos data, mokyklos vadovo arba jo paskirto asmens, atsakingo už vairuotojų mokymą, vardas, pavardė, parašas. 30.3. p. vairavimo instruktorius praktinio vairavimo įgūdžių tobulinimo metu, be kitų dokumentų, turi turėti ir mokymo sutarties kopiją, patvirtintą vairavimo mokyklos vadovo arba asmens, atsakingo už vairuotojų mokymą, ir kontroliuojantiems pareigūnams pareikalavus turi ją pateikti.

Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-85 2014 m. balandžio 30 d. „Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas“ 7 priedo, pažeidimų sąrašo 75, 81 p ,,Vairavimo mokykla vykdė (-o) mokinio praktinio vairavimo mokymą, netvarkydama individualaus mokymo apskaitos žurnalo (vairavimo lapo)“ ir „Vairavimo mokykla mokė (-o) teorijos ir (ar) praktinio vairavimo asmenį, su kuriuo sudaryta mokymo sutartis neatitinka Lietuvos respublikos civilinio kodekso reikalavimų ir (ar) neturi visų privalomų sutarties elementų ir (ar) sutartis sudaroma pažeidžiant nustatytą tvarką“ yra antra ir trečia kategorija, (sunkūs, ir labai sunkūs pažeidimai, už kuriuos stabdoma teisė vykdyti transporto priemonių vairuotojų mokymą), todėl jeigu Darbuotojas suteikia praktinio vairavimo mokymo pamokas asmeniui nesudariusiam vairavimo mokymo ar praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties su Įstaiga, nesant vairavimo mokymo lapo, yra pažeidžiami aukščiau nurodyti teisės aktai, kas patikrinus atsakingoms institucijoms gali būti pagrindas sustabdyti teisę vykdyti transporto priemonių vairuotojų mokymą.

Vairuotojų mokymo vykdymo tvarkos aprašas nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų mokymo tvarką. Vairavimo mokymo eiga nustatyta vairavimo mokymo tvarkos aprašo:

„2.2. p. Vairavimo mokymo pradžia ir kainos skelbiama vairavimo mokyklos administracinėje ir mokymo patalpose bei internetinėje svetainėje.

Asmeniui atvykus nustatytu laiku į vairuotojų mokymus, reikia pateikti asmens dokumentą (us), vairuotojo pažymėjimą (kurie turi) ir 100 Eur pradinio įnašo išrašą, kuris įskaitomas į bendrą mokėjimo sumą. Asmuo, ketinantis mokytis, privalo pateikti vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą. Taip pat privalo pateikti nuotrauką (as), kiekvienai kategorijai - viena nuotrauka.

Prieš pradedant mokymą su kiekvienu mokiniu yra pasirašoma Vairavimo mokymo sutartis (2 egzemplioriais- po vieną kiekvienai šaliai). Vairavimo mokymo sutartys yra registruojamos VĮ ,,Regitra“ duomenų bazėje. (žr. sutarties pavyzdį).

Kiekviena mokymo grupė įforminama VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo (toliau - mokymo centras) įsakymu, kuriame nurodoma vairavimo mokymo kategorija (- os) ir mokymo grupės numeris, mokymų pradžia ir pabaiga arba (ir) mokyklinio egzamino data, paskiriamas grupės vadovu mokytojas, kuris bus atsakingas už teorinio mokymo vykdymą, nurodomas suformuotos grupės mokinių sąrašas.

Vadovaujantis vairuotojų mokymo tvarkos aprašu ne vėliau kaip per tris dienas nuo mokymo pradžios elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikti VĮ „Regitra“ informaciją apie mokinį. Pateikiami šie duomenys: asmens vardas, pavardė, asmens kodas, sutarties numeris (eilės tvarka), sutarties sudarymo data, mokymo tipas, numatoma mokymo pabaigos data, pasirinkta kategorija ir mokymo pobūdis. Už šių duomenų savalaikį perdavimą yra atsakingas vairuotojų mokymo skyriaus specialistė (- as).

Mokymų pradžioje grupės vadovas supažindina mokinius su mokymo planu, mokinių elgesio taisyklėmis, mokymo centro vidaus tvarkos taisyklėmis, mokymo ir galutinių teorijos ir praktinio vairavimo galutinių įskaitų vykdymo tvarka, įvadiniu instruktažu.

Vairuotojų mokymą sudaro teorinis ir (ar) praktinis mokymas. Teorinis ir (ar) praktinis mokymas vyksta liudijame nurodytais adresais.

Teorinis mokymas vairavimo mokykloje vykdomas pagal vairuotojų mokymo skyriaus vadovo patvirtintą pamokų tvarkaraštį (žr. tvarkaraščio pavyzdį). Pamokų tvarkaraštį paruošia atsakingas asmuo už vairuotojų mokymą arba grupės vadovas. Pamokų tvarkaraštis sudaromas įregistravus mokymo grupę. Pamokų tvarkaraštyje nurodoma mokymo grupės numeris, mokymo pradžia ir pabaiga, grupės vadovas. Pamokų tvarkaraštis iškabinamas mokymo patalpos skelbimo lentoje ir skelbiamas interneto svetainėje.

Praktinio vairavimo mokymas vykdomas pagal individualų su kiekvienu mokiniu suderintą tvarkaraštį. (žr. grafiko pavyzdį). Už praktinio vairavimo tvarkaraščio sudarymą atsakingas vairuotojų mokymo skyriaus specialistė (- as).

Tvarkant teorinio mokymo apskaitą gali būti naudojamas elektroninis arba kiti mokymo apskaitos žurnalai. (žr. žurnalo pavyzdį). Mokymo apskaitos žurnalą pildo vairuotojų mokytojas.

Praktinio vairavimo įgūdžių mokymo apskaitai skirtas vairavimo mokymo lapas, kuris atitinka vairuotojų mokymo tvarkos aprašo reikalavimus. (žr. mokymo lapo pavyzdį).

Lankomumas visiems mokiniams yra privalomas. Neišklausius daugiau kaip 20 % numatytų akademinių valandų skaičiaus, vairuotojų mokytojas turi teisę kreiptis į atsakingus asmenis dėl mokymo sutarties sąlygų nevykdymo.

Mokinys privalo informuoti grupės vadovą ar vairuotojų mokymo skyriaus specialistę (-ą) jei negali atvykti į teorinio ar praktinio vairavimo mokymo pamokas, nurodant neatvykimo priežastį;

Nelankius vairavimo mokymo kursų dėl pateisinamos priežasties, mokymo centro įgalioti asmenys abipusiu susitarimu gali peržiūrėti mokymo sutarties sąlygas (sutarties nutraukimas, mokymo kursų lankymo atidėjimas).

Mokinių teorinės žinios ir praktinis vairavimas vertinami pagal 10 balų vertinimo sistemą.

Mokiniai už vairuotojų mokymo kursus; visą sutartyje nurodytą sumą sumoka iki teorijos galutinės įskaitos laikymo. 100 Eur pradinis įnašas, įskaitomas į bendrą mokėjimo sumą.

Faktiškai ginčo atveju, 2017 m. rugpjūčio 8 d. A. D. pradėjo praktinio vairavimo mokymą G. J., kuriam buvo aprodyti techniniai automobilio dalykai, atsisėsta į vairuotojo sėdynę ir užsisegtas saugos diržas, šios praktinio mokymo pamokos (nesudarius nei mokymų sutarties nei vairavimo mokymo lapo) buvo sustabdytos tik Įstaigos darbuotojų, atlikusių patikrinimą, veiksmais. Pabrėžtina, kad dėl tokių pažeidimų jeigu būtų nustatyti atsakingų institucijų, Atsakovui grėstų teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų mokymą sustabdymas. Taigi Atsakovui būtų padaryta didžiulė turtinė (negalėtų vykdyti mokymų) ir neturtinė (reputacijos pablogėjimas) žala. Žala taip pat pasireiškė įstaigos už mokymus negautomis pajamomis ir neteisėtai darbuotojų gautomis pajamomis naudojant įmonės turtą.

Remiantis Darbo kodekso 31 str. 2 dalimi, darbuotojas privalo saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus. Darbuotojas privalo naudotis darbdavio perduotomis darbo priemonėmis, turtu, taip pat lėšomis pagal jų tikslinę paskirtį ir taupiai.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes, Darbuotojai nesaugojo įstaigos turtinių ir neturtinių interesų, nes bandė pasinaudoti Įstaigos turtu ir ištekliais (automobiliu, kuru, ir kt. savo darbo laiku) asmeninei naudai gauti, t. y. asmeniui, nesudariusiam vairavimo mokymo ar praktinių įgūdžių tobulinimo sutarties su Įstaiga, nesant vairavimo mokymo lapo, nesant teisėto pagrindo būtų suteikęs praktinio vairavimo mokymo pamokas ir paėmęs piniginį atlyginimą, kurį turėjo dalintis tarpusavyje. Tokiu būdu bandyta tyčia padaryti turtinę žalą Darbdaviui.

Pagal Vairavimo instruktoriaus pareiginių nuostatų 4.1., 4.3., 4.4., 4.5., 4.6. p. p. vairavimo instruktorius savo darbe vadovaujasi LR įstatymais, Vyriausybės nutarimais, vairuotojų mokymo tvarkos aprašu, kelių eismo taisyklėmis, teminiais planais bei kitais vairuotojų mokymą reglamentuojančiais teisės aktais, įstaigos darbo tvarkos taisyklėmis, įstaigos veiklą reglamentuojančiais dokumentais, vairuotojų mokymo skyriaus nuostatais, įstaigos darbuotojų etikos kodeksu. Vadovaujantis Vairavimo instruktoriaus pareiginių nuostatų 7.5., 7.6., 7.7. p. p. vairavimo instruktorius vykdo šias pareigas laiku ir tiksliai pildo vairavimo mokymo lapus bei pateikia vairuotojų mokymo skyriaus specialistams, praktinius užsiėmimus vykdo pagal iš anksto nustatytą praktinio vairavimo mokymo tvarkaraštį, laiku ir tiksliai pildo Valstybinės kelių transporto inspekcijos patvirtintą dokumentaciją, susijusią su praktiniu vairavimo mokymu: kiekvieną dieną pildo kelionės lapus. Vairavimo instruktorius atsako už įstatymo pažeidimus, padarytus vykdant savo veiklą, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų, baudžiamąjį, civilinį kodeksus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius vairuotojų mokymą, už netaktiškus ir profesinės etikos pažeidimus; už praktinio vairavimo mokymo kokybę, tvarkingą dokumentacijos pildymą, pildomų dokumentų tikslumą, mokomojo automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, pašalinių asmenų vežimą, krovinių vežimą (Vairavimo instruktoriaus pareiginių nuostatų 9.2., 9.4., 9.5., 9.6., 9.9. p. p.).

Vadovaujantis Darbuotojų etikos kodekso II dalimi, darbuotojai privalo laikytis principų, kurie formuoja bendrą mokymo centro įvaizdį: pagarbos žmogui (1 p.), teisingumo (būti teisingas, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, 2.2, 2.3. p.), nesavanaudiškumo (3 p.: dirbti mokymo centro interesams, nesinaudoti mokymo centro nuosavybe ne darbinei veiklai, neturėti asmeninių interesų ir nesiekti naudos sau, savo šeimai, artimiesiems, draugams, nesinaudoti savo darbine veikla, užimamos pareigomis, kategoriškai atmesti bet kokia forma pasireiškiančius kyšininkavimo arba papirkinėjimo ketinimus, padorumo (naudotis jam suteiktomis galiomis apginti mokymo centro interesus nuo pažeidimų) pavyzdingumo (būti nepriekaištingos reputacijos, pareigas atlikti laiku, kokybiškai ir profesionaliai, 8.2. p.).

Remiantis Darbo tvarkos taisyklių 10.2., 10.3., 10.8. p. Mokymo centro darbuotojas privalo laikytis nustatyto darbo ir poilsio laiko režimo, darbo drausmės, savo pareigas atlikti sąžiningai, kvalifikuotai, laikytis pareigybės aprašymo, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, saugos darbe, įstaigos darbuotojų etikos kodekso, vengti veiklos, nesuderinamos su mokymo centro, kaip mokymo įstaigos, vertybėmis ir tikslais. Pagal Darbo tvarkos taisyklių 31.1. p. darbo laikas gali būti nustatomas atskiru patvirtintu darbo grafiku arba pamokų tvarkaraščiu dėl darbo laiko pradžios, pabaigos, kasdieninės darbo laiko trukmės. Vairuotojų mokymo profesijos mokytojams ir vairavimo instruktoriams nustatytas darbo laikas: pagal patvirtintą darbo grafiką ir taikant 1 mėnesio suminę darbo laiko apskaitą bei neviršijant 40 val. per savaitę nustatytos darbo laiko trukmės. Mokymo valandos trukmė 45 min., pietų pertrauka nuo 13. 00 val. iki 13.30 val., ne rečiau kaip po dviejų mokymo valandų teorijos ar praktinio vairavimo mokymo daromos ne trumpesnės kaip 15 min pertraukos (Darbo tvarkos taisyklių 37 p.). Visi darbuotojai privalo laikytis įstaigoje nustatyto darbo laiko režimo (Darbo tvarkos taisyklių 46 p.).

Pagal Darbo tvarkos taisyklių 94.2. p. leidimas pasinaudoti mokymo centrui priklausančiu turtu be ne įstaigos darbuotojams, neturint direktoriaus leidimo; 94.4 p. šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu laikoma įstaigai priklausančio turto naudojimas asmeniniais tikslais; 94.5. p., profesinio mokymo, vairuotojų mokymo teorijos ir praktinių užsiėmimų nepravedimas tvarkaraščiuose ar darbo grafikuose nustatytu laiku be pateisinamos priežasties. Darbuotojai turi racionaliai ir taupiai naudoti darbo priemones, elektros energiją, transporto priemones bei kitus materialinius Mokymo centro išteklius. Draudžiama naudotis įstaigai priklausančiu turtu asmeniniais tikslais (Darbo tvarkos taisyklių 120. p.). Mokymo centro darbuotojai privalo laikytis šių bendrųjų etikos reikalavimų: vadovautis pagarbos žmogui, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principais, saugoti Centro reputaciją, vengti interesų konflikto; naudoti darbo valandas efektyviai ir tik darbo tikslais (Darbo tvarkos taisyklių 124.2., 124.6., 124.8., 124.11. p.).

Nagrinėjamoje byloje Ieškovai nesutinka su Atsakovo nurodytu Ieškovų darbo pareigų pažeidimu, t. y., kad D. D. susitarė su G. J. ir A. D., kad G. J. sumokės 350,00 Eur už praktinius vairavimo mokymus (be mokymo sutarties ir mokymo lapo) bei tarpininkavimą VĮ Regitra ir G. J. atvedimą į vairavimo mokymo aikštelę teikti praktinio vairavimo mokymo bei, kad A. D. faktiškai pradėjo vykdyti mokymus, laiku, kuriuo turėjo būti mokomas atsakovo mokinys Ž. G..

Kaip teisingai pažymėjo Darbo ginčų komisija savo sprendime, Ieškovo D. D. ir G. J. aukščiau paminėtas susitarimas pagrįstas G. J. pranešimu, garso įrašu, o atvedimo į aikštelę faktas, mokymų pradėjimas įrodytas vaizdo įrašu. Kaip išsamiai nurodyta žemiau Ieškovų paaiškinimai prieštaringi bei melagingi.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikia ir detalius nesutikimo su Ieškovų ieškiniu argumentus.

Pirmame argumente Ieškovai Teismui nurodo, kad G. J. kai asmuo iš tiesų domėjosi galimybėmis mokintis vairuoti transporto priemonę ir pirmiausia bendravo su ieškovu D. D., tačiau ieškovas D. D. buvo atostogose, todėl siekiant asmeniui suteikti daugiau informacijos nukreipė į ieškovą A. D., kaip vieną vairavimo instruktorių. Darbo ginčų komisijai ieškovai prašyme buvo nurodę, kad ,,kiek supranta D. D. per pažįstamus gavus jo telefono kontaktą buvo susisiekęs su juo, ,,<...> pasiūlęs ir nurodęs šiuo klausimu kreiptis į A. D.“. Pabrėžtina, kad tokia Ieškovų pozicija prieštarauja anksčiau paaiškinimuose nurodytiems D. D. teiginiams ,,Šalia stovėjęs nepažįstamas žmogus manęs paklausė gal galiu paaiškinti kaip reikia prie rampos sustoti su C kategorija. ,,<...> G. J. nepažįstu aikštelėje pamačiau pirmą kartą“ ir A. D. teiginiams, kad ,,Prie manęs priėjo nepažįstamas žmogus ir paaiškino, kad jau du kartus neišlaikė vairavimo egzamino bei prašė paaiškinti vairavimo egzamino subtilybes. Šio žmogaus aš nepažįstu. ,,<...> Man bendraujant su nepažįstamu<...>“.

Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovas D. D. jau nurodė, kad „atostogų metu, t. y. 2017-08-08 buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) galimam pirkėjui aprodyti parduodamą automobilį, kuris stovėjo autobazėje. Vėliau paskambino buvęs ieškovo mokinys T. Š., kuris prašė suorganizuoti pravažiavimą jo kaimynui. Ieškovui buvo paaiškinta, kad tas žmogus, kurio pavardės ieškovas nežinojo, yra aikštelėje ir stebi kaip laikomas egzaminas. Kadangi ieškovas buvo netoliese, jis pasakė, kad privažiuos. Atvykus į aikštelę ieškovas matė du automobilius, kurių viename sėdėjo vienas, o kitame trys žmonės. Išlipęs iš automobilio ieškovas priėjęs prie automobilio, kuriame sėdėjo trys žmonės, paklausė ar jie yra iš Kuršėnų. Jiems patvirtinus, ieškovas paklausė, ko jie norėtų. Tuomet vyriškis paaiškino, kad yra senai važiavęs ir norėtų pavažiuoti. G. J. pirmą kartą pamatė aikštelėje, jo anksčiau nepažinojo ir jokio susitarimo asmeniškai sau siekdamas naudos su G. J. nebuvo sudaręs“.

Atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos vertinimu, kad ,,visi šie prieštaravimai vertintini kritiškai ir negali būti laikomi įrodymais<...>“. Kritiškai vertinamos ir ieškovo D. D. nurodytos aplinkybės, kad jis G. J. anksčiau nepažinojo, o jį pirmą kartą matė 2017-08-08 praktinio vairavimo aikštelėje. 2017-11-08 prašyme ieškovas nurodo, kad G. J. po kurio laiko susisiekė su juo ir papasakojo, kad jis ne savo valia buvo nuvežtas į mokymo įstaigos buveinę, kur jam buvo grasinama, kad bus iškviesta policija ir pradėta baudžiamoji byla jei jis neparašys kas jam sakoma. Vertinant šias aplinkybes darbo ginčų komisijai kyla abejonių, kaip, pasak ieškovo D. D., nepažįstamas žmogus, kurį kaip ieškovas nurodė pirmą kartą matė 2017-08-08 vairavimo mokymo aikštelėje, turi asmeninį ieškovo telefono numerį ir jam skambina papasakoti nuvežimo į mokymo įstaigą bei paaiškinimo parašymo aplinkybes.

Prieštaravimai Ieškovų paaiškinimuose įrodo, kad Ieškovai įžūliai meluoja Teismui. Darbo ginčų komisijai, darbdaviui siekdami pridengti savo neteisėtas veikas.

Antrame, penktame, septintame argumentuose nurodoma, kad Ieškovas A. D. neneigia, kad įvykio dieną buvo adr. (duomenys neskelbtini), ir turėjo pertraukėlę tarp mokymų, kuomet į jį kreipėsi G. J., nukreiptas ieškovo D. D., tikslu aptarti paaiškinti ir parodyti kokios mašinos naudojamos mokymams, įvardinti pagrindines mokymo sąlygas. ,,<...> Ieškovai pažymi, kad nei vienas iš jų neturėjo jokio susitarimo su G. J., kad už atlygį jam Atsakovo sąskaita ar darbo priemonėmis teiks mokymus. <...> Ieškovas A. D. jokių veiksmų, susijusiu su teoriniu ir praktiniu mokymu G. J. atžvilgiu neatliko, vienintelė aplinkybė, kurią jis pripažįsta, jog bendravo su G. J. ir teikė jam tam tikrą informaciją, susijusią su galimu mokymu ir jo sąlygomis. <...> Darbo drausmės pažeidimas turėjo pasireikšti aktyviu, neteisėtu veikimu - asmens mokymu vairuoti, be mokymo įstaigos žinios ir sutikimo“.

Tokie Ieškovų teiginiai prieštarauja rašytiniams įrodymams: G. J. paaiškinime aiškiai nurodyta ,,skambinau D. D. dėl papildomo važiavimo C kategorija, turėjau sumokėti 350 Eur, dokumentų mokymo centre nesiforminau. D. D. pas kitą instruktorių su Mersedesu už šitą sumą D. D. žadėjo padėti egzamino laikyti regitroje“.

Šalies argumentai

G. J. paaiškinimus davė ir žodžiu, nurodydamas tas pačias faktines aplinkybes (užfiksuota garso įraše)

Taip pat paminėtina, kad garso įraše pats A. D. pripažįsta, kad G. J. būtų mokęs nesudarius sutarties ar mokymų lapo ir faktas, kad D. D. už tai būtų atsilyginęs.

Ieškinyje nurodoma, kad ,,Ieškovai nebuvo instruktuoti, kad negalima bendrauti su asmenimis, kurie dar nėra sudarę praktinio vairavimo mokymo sutarčių, kad reikia vengti tokių situacijų“, ,,Ieškovai nebuvo supažindinti, kad su trečiuoju asmeniu negalima apie tai kalbėti, kad jis negali patekti į teritoriją, kurioje būna mokymui skirtos mašinos, kad jų negalima parodyti ar papildomai asmeniui ko nors paaiškinti“.

Visų pirma, pabrėžtina, kad ir į bylą pateikiame vaizdo įraše matyti, kad praktinio vairavimo mokymai G. J. buvo pradėti: asmuo apžiūri techninius automobilio dalykus, sėda į vairuotojo sėdynę, užsega diržą. Draudžiama leisti pašaliniams žmonėms sėsti į vairuotojo vieta, segtis saugos diržą, kadangi tai jau yra mokymu pradžia, būtent taip ir pradedami praktiniai mokymai. Kaip jau minėta be mokymų sutarties bei vairavimo mokymų lapo draudžiama teikti praktinio mokymo paslaugas (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-85 2014 m. balandžio 30 d. „Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas“ 7 priedo, pažeidimų sąrašo 75, 81 p., Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 26., 28.2 p.,29, 30 p., Vairuotojų mokymo vykdymo tvarkos aprašas, Vairavimo instruktoriaus pareiginių nuostatų 7.5., 7.6., 7.7.p.p., ir kt.).

Atsiliepimas

Atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisijos išvada, vaizdo įraše matyti, kad „2017-08-08, kaip nurodė ieškovas A. D., nebuvo šalta ir, kad aplink A. D. mokomąjį automobilį be ieškovų A. D., D. D. ir G. J. nebuvo jokių kitų žmonių, trukdančių ieškovui A. D. atsakyti į nepažįstamam asmeniui kilusius klausimus. Darbo ginčų komisijai kyla pagrįstų abejonių, kodėl ieškovas A. D., kaip jis pats nurodė nepažįstamam asmeniui pasiūlo atsisėti į jo mokomąjį automobilį, į vairuotojo vietą ir truputį pasikalbėjęs leidžia šiam asmeniui užsisegti saugos diržą. Visos šios aplinkybės įrodo, kad G. J. 2017-08-08 atvyko į vairavimo mokymo aikštelę ne bendrai informacijai gauti, kaip VĮ Regitra laikomi egzaminai, o praktiniam mokymui, kuris įvertinus byloje surinktus įrodymus faktiškai buvo pradėtas.“

Antra, vairavimo instruktorių pareiginiuose nuostatuose nėra nustatytos pareigos vairavimo instruktoriams teikti informacijos asmenims, kurie nėra su Atsakovu sudarę mokymo sutarties ir paskirti mokytis praktinio vairavimo pas konkretų instruktorių. Pabrėžtina ir tai, kad Ieškovai žinodami Atsakovo vidaus lokalinius teisės aktus, visus asmenis, tame tarpe ir G. J., dėl kilusių klausimų, susijusių tiek su teorijos, tiek su praktiniu vairavimo mokymu privalėjo nukreipti pas Atsakovo paskirtą atsakingą asmenį už vairuotojų mokymą. Taigi, kadangi vairavimo instruktorių darbo funkcijos nėra klientų paieška ar informacijos teikimas, todėl, jeigu į juos potencialūs klientai kreiptųsi, jie privalo nusiųsti juos /nukreipti į Atsakovo biurą, kur būtų užpildyti visi dokumentai, pareikalauta reikiamų dokumentų, paskirtas mokymų laikas bei vairavimo instruktorius.

Reikalavimus vykdyti praktinio mokymo pamokas tik sudarius atitinkamą mokymų sutartį bei turint tinkamai užpildytą vairavimo mokymų lapą nustato ne tik Ieškovų nurodomas 2014-04-30 Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko įsakymo Nr. 2B-85 ,,Reikalavimų vairavimo mokykloms aprašas“ 7 priedo, pažeidimų sąrašo 75, 81 p., bet taip pat ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 patvirtinto Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 26., 28.2 p.,29, 30, p. Vairuotojų mokymo vykdymo tvarkos aprašo 2.2 - 2.17 p., vairavimo instruktoriaus pareiginių nuostatų 7.5., 7.6., 7.7. p. ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad jeigu įstaigos darbuotojai būtų leidę vykyti neteisėtus (nesudarius mokymų sutarties, mokymų lapo) praktinio vairavimo mokymus, įstaigai grėstų netekti teisės teikti vairavimo mokymo paslaugas, todėl Atsakovo darbuotojai privalėjo nedelsiant sustabdyti neteisėtus veiksmus.

Trečiame argumente Ieškovai nurodo, kad nenurodyta, kuo pasireiškė D. D. kalti veiksmai. Atsakovas pakartotinai nurodo, kad D. D. kalti veiksmai yra tai, kad jis susitarė su G. J. ir A. D., kad G. J. sumokės į rankas 350 eurų (kuriuos darbuotojai pasidalins) už neoficialius (be sutarties ir mokymų lapo) praktinius vairavimo mokymus bei tarpininkavimą Regitroje, G. J. atvedimą į aikštelę teikti praktinio vairavimo mokymo, tas aiškiai nurodyta prašyme pasiaiškinti ir įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo. Pažeidimai išsamiai aprašomi kitose šio atsiliepimo dalyse.

Ketvirtame ieškinio argumente teigiama, kad nenurodyta kuo pasireiškė kalti A. D. veiksmai. Pakartotinai pabrėžiama, kad jis kartu su D. D. susitarė, kad G. J. bus suteikiami praktinio vairavimo mokymai be sutarties ir mokymo lapo, už juos mokant (naudą gaunant patiems darbuotojams, darant žalą įmonei) bei faktiškai pradėjo vykdyti mokymus, laiku, kuriuo turėjo būti mokomas Atsakovo mokinys Ž. G., tas aiškiai nurodyta prašyme pasiaiškinti ir įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo. Pažeidimai išsamiai aprašomi kitose šio atsiliepimo dalyse.

Šeštame argumente Ieškovai patys pripažįsta neteisėto susitarimo faktą, nurodydami, kad ,,net remiantis atsakovo pozicija, kad A. D. ketino elgtis neteisėtai, nėra duomenų, kad jis taip pasielgė, kalbėjimas su asmeniu, nėra neteisėtų veiksmų įrodymas. Atsakomybė gali kilti už veiksmus, o ne už ketinimą juos atlikti.“

Pažymėtina, kad neteisėtas susitarimas paimti pinigus iš mokinio už neteisėtą praktinio vairavimo mokymą (nesudarius mokymų sutarties, vairavimo mokymų lapo, be įstaigos žinios, įstaigos turtu), ypač kai faktiškai mokinys atvyksta į vairavimo mokymus, pradedami mokymai ir sustabdomi tik įstaigos darbuotojų valia, yra neteisėti veiksmai.

Dėl aštunto ieškinio argumento Ieškovai nurodo, kad Ž. G. A. D. mokymus suteikė nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. 12.35 iki 14.05 val. Ž. G. buvo nustatytas mokymų laikas 13.45 - 15.15 val. Darbuotojas privalo mokymus vesti nustatytu mokymų laiku, neturi teisės keisti nustatyto mokymų laiko (Pareiginių nuostatų 7.6. p, Darbo tvarkos taisyklių 31.1., 37., 46 p.). Žodžiu Ž. G. Atsakovui paaiškino, kad pradėjo 13.35 val. Užfiksuota išlipimo laikas 14.10 val.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl devinto ieškinio argumento (kiekvieno darbuotojo kaltės) Atsakovas mano, kad darbo drausmę Ieškovai pažeidė tyčiniais veiksmais: Ieškovai galėjo ir turėjo suprasti, kad pažeidžia darbdavio lokalinius aktus, teisės aktus, kad susitarimai neteisėti, daro žalą darbdaviui ir vis tiek taip elgėsi. Be to, Ieškovai dėl aplinkybių išsiaiškinimo su darbdaviu nebendradarbiavo, sakė darbdaviui netiesą, kadangi neigė savo kaltę, kritiškai savo poelgio nevertino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šios aplinkybės (darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas) turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad prasižengęs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius gali būti pripažinta teismo kaip proporcinga darbdavio pasirinkta priemonė ginant savo interesus, (pvz. 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-117/2012).

Ieškovų atlikti neteisėti veiksmai, nebendradarbiavimas, melavimas, informacijos slėpimas bei tyčinis, sąmoningas netinkamas pagrindinių funkcijų vykdymas sąlygojo nepasitikėjimo Ieškovais atsiradimą. Atsakovo vertinimu Ieškovų vykdytos funkcijos yra itin atsakingos ir turi būti vykdomos veikiant išimtinai Atsakovo interesais, griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Be to, Ieškovų vykdytos funkcijos yra susijusios su praktinio vairavimo mokymo paslaugų teikimu, tinkamu būtinų dokumentų parengimu, bendravimu su klientais. Ieškovų elgesys 2017 m. rugpjūčio 8 d. akivaizdžiai rodo, kad tokioms funkcijoms vykdyti jie yra netinkami, todėl grąžinus juos į darbą būtų pažeisti ne tik Atsakovo interesai siekti išsikeltų tikslų, sąžiningai, skaidriai ir socialiai atsakingai vykdyti veiklą, bet ir Atsakovo, kaip darbdavio reputacija, kitiems analogiškas funkcijas vykdantiems darbuotojams žinant, kad tokius šiurkščius pažeidimus padaręs darbuotojai sugrąžinti į darbą.

Dešimtame, antrame ieškinio argumente Ieškovai teigia, kad G. J. paaiškinimai nėra gauti laisva valia, neva buvo suvaržyta asmens laisvė. Su tokiais argumentais nesutinkame, jie nepagrįsti bei melagingi. Kaip ir nurodo Ieškovai Atsakovo su G. J. nesieja jokie, nei darbiniai, nei sutartiniai, nei kitokie santykiai. G. J. buvo paprašyta papasakoti faktinę situaciją, kokia buvo iš tiesų. Niekas prievarta šio asmens niekur nevežė ir nevertė kažko daryti ar sakyti, prašyta papasakoti tiesą. Tą patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad asmuo savo valia (nevaržomai bei neverčiamas) vyksta su Atsakovu į jo biurą.

Taip pat ir antrame argumente teigiama, kad garso ir vaizdo įrašai neteisėti, neva Atsakovas darė neleistiną poveikį G. J..

Dėl garso įrašo, kaip leistinos įrodinėjimo priemonės, naudojimo procese teismų praktikoje išaiškinta, jog pagal CPK 177 str. 3 d. garso įrašai gali būti įrodinėjimo priemone, jeigu jie padaryti nepažeidžiant įstatymų. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2006-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-271/2006).

Atsakovas sutinka su Darbo ginčų komisija, kad Atsakovas gavęs anoniminę informaciją apie numatomą darbuotojų darbo pareigų pažeidimą, pagrįstai, siekiant išvengti didesnės žalos, t. y. teisės vykdyti transporto priemonių vairuotojų mokymą sustabdymo, ėmėsi priemonių sustabdyti neteisėtus veiksmus.

Šiuo atveju minėti vaizdo ir garso įrašai buvo padaryti darbo laiku ir darbo vietoje. Darbo teisiniai santykiai, palyginus su civiliniais teisiniais santykiais, turi ypatumų, kuriuos lemia šių santykių socialinis jautrumas, tad jeigu yra pagrindas manyti, kad darbo teisinių santykių šalis atlieka darbo pareigų pažeidimą, nesant garso ar vaizdo įrašo, kitai darbo teisinių santykių šaliai, šiuo atveju darbdaviui, būtų sunkiau įrodyti šias aplinkybes, kas apribotų jo galimybes apginti savo pažeistas teises.

Garso ir vaizdo įrašuose užfiksuoti konkretūs faktai, patvirtinantys Ieškovų darbo drausmės pažeidimus, susitarimo su G. J. dėl neoficialių važiavimų už užmokestį, neoficialių mokymų pradžią, todėl Atsakovo nuomone, juose esanti informacija padeda teisingai ir sąžiningai išnagrinėti bylą.

Atsakovas pakartotinai pabrėžia, kad nei G. J., nei Ieškovams niekada nedarė jokio neleistino poveikio, negrasino, nieko nevertė, buvo paprašyta nurodyti tiesą, faktiškai egzistavusias aplinkybes.

Remiantis Darbo kodekso 54 str., bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Taigi, aplinkybės, kad A. D. pasiūlyta nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, neva rodo, kad padarytas pažeidimas yra niekinis ir nepagrįstas. Darbo santykių šalis gali siūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį, kita šalis turi teisę nuspręsti sutikti ar ne.

Taip pat Ieškovai nurodo, kad pažeista DK 58 str. 5 dalis, darbdavys privalėjo vertinti pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Atsakovo nuomone, atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimams, nes prieš darbuotojus atleidžiant iš pareigų buvo vertinta:

- pažeidimų sunkumas: bandyta tyčia padaryti turtinės žalos, susitarta dėl praktinio vairavimo mokymo įstaigai nežinant įstaigai priklausančiu automobiliu, mokestį paimant ir pasidalinant darbuotojams, mokymai pradėti vesti, jie buvo nutraukti tik Atsakovo darbuotojų veiksmais, pasinaudojant laiku, skirtu mokyti kitam mokiniui, savavališkai keičiant mokymo laiką, pažeidžiamos esminės darbuotojų pareigos, sąžiningumo principai;

- pažeidimų padariniai: bandyta padaryti žalą pasisavinant pinigus už mokymus, tokiu būdu įmonė būtų negavusi pajamų, darbuotojai neteisėtai pasinaudoję Atsakovo resursais (automobiliais, kuru, darbo laiku), galėjo būti atimta teisė teikti vairavimo mokymo paslaugas, menkinama Atsakovo reputacija ir geras vardas;

- pažeidimų padarymo aplinkybės (iš ankstinis kelių darbuotojų susitarimas, nebendradarbiavimas, įžūlus melavimas, bandymas pasinaudoti įstaigos resursais (kuru, automobiliu, darbo laiku);

- darbuotojų kaltė (tyčia: darbuotojai žinojo, kad pažeidžia teisės aktus ir to siekė, pažeidžiami esminiai sąžiningumo, dorumo principai);

- priežastinis ryšys tarp darbuotojo veikos ir grėsusių, atsiradusių padarinių;

- darbuotojų elgesys ir darbo rezultatai iki pažeidimų padarymo: skundai dėl D. D. darbo, ankstesnė drausminė nuobauda.

Apibendrinant ankščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Ieškovai padarė šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, pažeidė esmines darbuotojo pareigas, bandė tyčia padaryti žalą darbdaviui, nebendradarbiavo, melavo, ko pasėkoje darbdavys prarado pasitikėjimą darbuotojais eiti vairavimo instruktorių pareigas, todėl Atsakovas teisėtai bei pagrįstai, įvertinęs pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojų kaltę, priežastinį ryšį, darbuotojų elgesį iki pažeidimų padarymo, atleido darbuotojus iš pareigų DK 58 str. 2 str. 1 dalies pagrindu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo, visų pirma, pabrėžtina, kad Ieškovų atleidimas iš pareigų buvo teisėtas bei pagrįstas jų šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, todėl nesant neteisėtų Atsakovo veiksmų, neturtinė žala negali būti atlyginama.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009).

Taigi, šalis, siekianti prisiteisti neturtinę žalą, privalo įrodyti ne tik neteisėtus veiksmus, bet ir žalos faktą bei dydį, priežastinį ryšį, kaltę (CPK 178 str.). Ginčo atveju, Ieškovai nepateikia jokių įrodymų patvirtinančių jų patirtą neturtinę žalą, neteisėtus veiksmus ar priežastinį ryšį.

Dėl reikalavimo grąžinti į darbą, pažymėtina, kad Ieškovai iš pareigų atleisti teisėtai ir pagrįstai, laikantis nustatytos tvarkos, todėl negali būti grąžinami į pareigas. Jeigu vis dėlto Teismas nuspręstų priešingai (su kuo Atsakovas griežtai nesutinka dėl aukščiau nurodomų argumentų bei faktinių aplinkybių), Atsakovas nurodo, kad darbdavys neteko (prarado) pasitikėjimą darbuotojais, kaip galinčiais toliau tinkamai vykdyti savo pareigas, todėl prašo jų į pareigas negrąžinti.

Atsakovas atskirai išsakė savo nuomonę ir dėl ieškovo ieškinio procesine prasme.

Pirma, pastebėtina, kad Ieškovai ieškiniu neskundžia ir neginčija 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-6723 darbo byloje Nr. APS-110- 22195/2017. Vadovaujantis DK 231 str. 1 d., darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Antra, Atsakovas nemato galimybės sudaryti taikos sutartį su Ieškovais.

Trečia, kaip jau minėta, pagal DK 231 str. 1 d., darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Ieškovai, atstovaujami profesionalaus teisininko - advokato, ieškinį pateikė 2018- 01-19 d., nors prašo atnaujinti praleistą ieškinio senatį, tačiau nenurodo jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Vadovaujantis CK 1.131 str. 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, atsakovas teismo prašė:

1. atmesti ieškovų A. D., ir D. D., ieškinį atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, praleidus ieškinio senatį, o taip pat kaip neteisėtą ir nepagrįstą;

2. priteisti iš ieškovų A. D., ir D. D., atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo savo atsikirtimus grindė rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja R. B. duodama parodymus nurodė, kad ji kartu su sugyventiniu G. J. dviese sprendžia visus klausimus, nes pastarasis yra labai baugus. Ji būdama šalia G. J. klausosi ir jo telefoninių pokalbių. Parodė, kad G. J. už vairavimo mokymą turėjo sumokėti 350 Eur grynais. Kuomet G. J. iš Kuršėnų vyko į Šiaulius, ji irgi važiavo kartu, o nuvykus į vairavimo aikštelę, ji laukė jo mašinoje iki kada pasibaigs pravažiavimas. Matė, kaip atvažiavo D. D. ir po to nusivedė G. J. į mašiną. Ji visą laiką stebėjo G. J. ir matė, kaip jis įsėdo į mašiną. Tačiau prie tos mašinos privažiavo kita mašina ir G. J. išlaipino. Ji matė, kaip D. D. susiėmė už galvos. Tada G. J. atėjo prie mašinos su kuria jie buvo atvyko ir liepė jai bei vairuotojui sekti paskui tą mašiną su kuria jis važiavo. Tada jie nuvyko į mokymo centrą, kur G. J. jai girdint turėjo pasakyti viską kaip buvo iš tikro. Tuomet ji jam liepė sakyti tiesą. Po to jie grįžo į namus Kuršėnuose, o kitą dieną pas juos atvyko T. Š. su D. D.. T. Š. tada labai negražiai šaukė kada išėjo iš jų namo G. J.. Po to T. Š. dažnai ateidavo į jos ir G. J. namus, o tačiau ji sakydavo kad sugyventinio nėra namuose. Ji girdėjo, kada D. D. skambino G. J. ir pastoviai kartojo, kad suras ji ir Švedijoje, pasodins į kalėjimą bei liepė jam vykti pas notarą. Tuomet G. J. neapsikentė ir jie kreipėsi į policiją dėl jam išsakytų grasinimų. Prieš tai jie dar buvo nuvykę ir pas atsakovą, kur jiems patarė vykti į policiją.

Liudytoja J. P. duodama parodymus nurodė, kad dirba pas atsakovą skyriaus vadove. Parodė, kad sulaukė anoniminio telefono skambučio, kad tokia tai dieną ir tokiu laiku, bus atliekamas nelegalus vairuotojo mokymas. Tuomet ji ir dar du darbuotojai nuvyko nurodytu laiku į vairuotojų mokymo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Būdami mašinoje ne tik stebėjo aplinką, bet ir filmavo bei įrašinėjo garsą. Matė, kaip atvyko D. D., priėjo prie būrelio vyrų ir tada su vienu iš jų nuėjo iki A. D.. Tada pastarasis atvestą asmenį įsisodino į savo mašiną ir rengėsi išvykti iš aikštelės. Tuomet jie skubiai privažiavo prie mašinos apklausė tą asmenį ir pareikalavo, kad jis vyktų su jais kartu į mokymo centro patalpas. Ten ji sužino, kad tas asmuo G. J. turėjo D. D. sumokėti 350 Eur už neoficialius pravažiavimo mokymus. Kada apklausinėjo G. J. jam nesakė, kad daro garso įrašą.

Vėliau kalbėjo su A. D., tačiau ir jam nesakė, kad daro garso įrašą. Tačiau pripažino, kad ir šis garso įrašas nėra vientisas. Parodė, kad pagal jų lokalinius teisės aktus jau buvo prasidėjęs G. J. instruktažas, tai yra įvadinis mokymas. Tuo metu G. J. parašė ir raštišką pranešimą apie tai, kas įvyko. Kada G. J. buvo atvykęs antrą kartą jų įstaigą, jods darbuotojai siūlė jam ir R. B. vykti į policiją dėl esamų grasinimų. Ji taip pat prašė A. D. rašyti tiesą pasiaiškinime. G. J. nuoširdžiai pripažino, kad 350 Eur turėjo būti už mokymą ir egzamino išlaikymą Regitroje. Parodė, kad G. J. nenurodė, jog būtų taręsis su A. D..

Taip pat teismo posėdžio metu buvo išklausytas vaizdo (garso) įrašas kurį pateikė atsakovas.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė teismo ieškovų reikalavimus atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.

Ieškovų ieškinys atmetamas.

Dėl ieškovų netinkamo pareigų atlikimo.

Teisinė atsakomybė - visuomenės atsakas į teisės pažeidimą, todėl atsakomybės taikymas yra susijęs su teisės pažeidimo samprata. Teisinė atsakomybė įgyvendinama taikant pažeidėjui valstybės teisinio poveikio priemones, sukeliančias jam negatyvių padarinių. Taigi valstybinis teisinis poveikis, vykdomas teismo ir kitų prievartos organų, yra visuomenės atsakas į priešingus teisei ir kaltus veiksmus, o negatyvūs padariniai pažeidėjui - atsakas į jo veiksmus.

Teisinėje literatūroje atsakomybė aiškinama kaip žmogaus suvokimas, kad jis yra atsakingas už savo veiksmus ir, priklausomai nuo savo veiksmų rezultatų, gali būti kitų giriamas arba smerkiamas.

Apskritai teisinę atsakomybę galima apibūdinti kaip prievolę, atsirandančią pažeidus teisės saugomą viešąjį arba privatų interesą. Viena šios prievolės šalis (pažeidėjas) už padarytą teisės pažeidimą gali ir privalo patirti įstatyme numatytų sankcijų taikymo poveikį, o kita prievolės šalis (valstybė) turi teisę taikyti šias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikytų atitinkamos valstybinės ar visuomeninės institucijos (teismas ir kt.).

Darbuotojo darbo sutartis gali pasibaigti, kuomet jis netinkamai atlieka darbo funkcijas. Pastebėtina, kad naujoji DK redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-07-01 nevartoja ankstesnės teisinės drausminės atsakomybės sampratos, o esant darbuotojo pareigų pažeidimui jau numato darbo sutarties nutraukimą.

Pagal 2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, tuomet prašymas (skundas, ieškinys) yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovai į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją kreipėsi 2017-11-08, todėl šalių santykiams taikytinos naujosios redakcijos DK nuostatos. Pirmiausia, teismas abiejų ieškovų veiksmus materialine prasme pripažįsta ir juos laiko materialine prasme bendrininkavimu, tačiau antra, jie yra individualizuojami ieškovų atsakomybės požiūriu. Be to ieškovai save irgi laiko procesiniais bendrininkais, kuomet jie kartu kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, o po to ir į teismą.

Darbas įstaigose, kaip ir atsakovo atveju, būtų neįmanomas nenustačius tam tikros jo atlikimo tvarkos, darbo organizacijos, nereglamentavus darbuotojų ir darbdavio pareigų, nenumačius tų pareigų įgyvendinimo proceso. Kiekvienas darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tiksliai atlikti savo darbo pareigas ir griežtai laikytis jų atlikimo tvarkos, t. y. paklusti darbovietėje nustatytai vidaus darbo tvarkai.

Įstaigos darbo tvarka suprantama kaip visuma teisės normomis reguliuojamų tarpusavio santykių tarp darbuotojų kolektyvo atskirų narių ar jų grupių, taip pat tarp darbuotojų kolektyvo narių, jiems atliekant darbo funkcijas, ir darbdavio. Darbo tvarkos teisiniu reguliavimu siekiama kuo tiksliau apibrėžti darbo sutarties šalių elgesį darbo santykių srityje.

Įstaigų darbo tvarką reguliuoja bendrieji ir vietiniai norminiai teisės aktai. Bendrieji aktai - įstatymai, DK, Vyriausybės nutarimai, kitų valdžios ar valdymo institucijų norminiai teisės aktai dėl įmonių, įstaigų, organizacijų darbo tvarkos. Vietiniai norminiai teisės aktai reglamentuoja darbo tvarką, tarp jų išskirtinai svarbios įstaigos darbo tvarkos taisyklės. Darbo sutarties šalys taip pat turi vadovautis įvairiomis taisyklėmis, instrukcijomis, pareigybių aprašymais ir kitokiais vietiniais norminiais teisės aktais. Nors pagal teisės aktų hierarchiją skiriasi šių darbo teisės šaltinių galia, tačiau tai netaikytina darbo santykių pasibaigimui, atsižvelgiant į juose nustatytą teisės normų svarbą.

Taigi, pirmiausia, atsakovo įstaigoje darbo tvarką apibrėžia darbo tvarkos taisyklės (DK 3 str. 7 d.) - vietinis norminis teisės aktas, nustatantis vidaus darbo tvarką, reglamentuojantis darbuotojų kolektyvo narių ir įstaigos tarpusavio santykius darbo procese (68-82 b. l.). Šio vietinio norminio teisės akto nuostatos buvo gerai žinomos ir ieškovams. Antra, darbo tvarkos taisyklėmis siekiama stiprinti darbo drausmę, užtikrinti racionalų darbo laiko naudojimą, didinti darbo našumą.

Atskirai pastebėtina, kad DK nepateikia kokio nors pavyzdinio darbo tvarkos taisyklių modelio ar jų turinio reikalavimų. Dažniausiai darbo tvarkos taisyklės įstaigose rengiamos pagal paskelbtus įvairius jų metodinius pavyzdžius, rekomendacijas. Konkrečiai atsakovo patvirtintose darbo tvarkos taisyklėse yra atsižvelgta į įstaigos ypatumus, darbo pobūdį, specialiuosius norminius aktus, reglamentuojančius jo ar jo darbuotojų veiklą ir pan.

Kiekvienu atveju darbo tvarkos taisyklės yra svarbios vertinant darbuotojo atsakomybę dėl darbo pareigų pažeidimo. Pažymėtina, kad darbuotojo darbo pareigos konkrečioje įstaigoje gali būti reglamentuotos dvejopai. Ieškovų atveju darbo pareigas įstaigoje reglamentuoja DK normos ir šios įstaigos darbo tvarkos taisyklės. Šie bendrieji teisės aktai taikomi visiems įstaigos darbuotojams. Darbuotojams taikoma teisinė atsakomybė vertinama ne tik pagal įstaigos darbo tvarkos taisykles, bet ir pagal kitus vietinius lokalinius teisės aktus.

Iš bylos duomenų seka, kad atsakovas be paminėtų darbo tvarkos taisyklių numatė, jog darbuotojai privalo vadovautis ir kitais vietiniais norminiais teisė aktais (pvz. pareiginiais nuostatais, darbuotojų etikos kodeksu, vairuotojų mokymo vykdymo aprašu ir kt.). Ginčo atveju atsakovo patvirtintame Darbuotojų etikos kodekso 3.2.-3.4. p. p. yra aiškiai nurodytos situacijos kada darbuotojai vykdydami darbo pareigas privalo elgtis nesavanaudiškai (65-67 b. l.).

Kiekvienoje įstaigoje darbuotojų darbas nebūtų racionalus jiems nesusitarus paklusti tam tikrai veiklos organizacijai ir nustatytai darbo tvarkai, todėl tinkamas darbo pareigų atlikimas yra būtina bet kokio kolektyvinio darbo, kolegialios veiklos sąlyga.

Darbuotojo darbo pareigos teisės moksle suprantamos objektyviąja ir subjektyviąja prasme. Objektyviai tai visuma teisės normų, nustatančių darboviečių darbo tvarką (režimą), darbuotojo, darbdavio ir administracijos pareigas, darbuotojų skatinimo priemones, teisinės atsakomybės pagrindus ir kitus, su darbo pareigų atlikimu susijusius santykius.

Subjektyviąja prasme darbo pareigų atlikimas suvokiamas kaip konkretaus darbuotojo pareiga paklusti jam privalomų norminių teisės aktų nuostatoms ir vykdyti teisėtus darbdavio bei administracijos nurodymus, duodamus sudarytos darbo sutarties pagrindu.

Viena iš priemonių užtikrinančių tinkamą darbo pareigų atlikimą yra siejama su darbuotojo teisine atsakomybe, kurios tikslas - įspėti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą arba nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį.

Sutartinė atsakomybė darbo teisės prasme - teisinės atsakomybės rūšis, taikoma už darbo pareigų pažeidimus, t. y. už priešingą teisei veiką, kurią darbuotojas padaro pažeisdamas nustatytą vidaus darbo tvarką. Tokia atsakomybė teisės doktrinoje apibrėžiama per dvišalius darbdavio ir darbuotojo darbo santykius, ginčo atveju tai ir darbo sutarties su ieškovais nutraukimas.

Kaip jau minėta, darbo santykiuose nustatytas teisinės atsakomybės tikslas yra arba įspėti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą arba esant tam tikroms sąlygoms nutraukti su juo darbo sutartį. Taigi sutartinės teisinės atsakomybės taikymo pagrindas – netinkamas darbo pareigų atlikimas. DK 24 straipsnyje nurodyti atvejai susiję su darbo pareigų neatlikimu arba netinkamu jų atlikimu esant sutartiniam įsipareigojimui. Darbo pareigų neatlikimas arba netinkamas jų atlikimas, laikytinas sutartinio įsipareigojimo kylančio iš darbo sutarties pažeidimu. Pabrėžtina, kad darbuotojui pažeidus darbo pareigas, darbdavys įgyja teisę nutraukti su darbuotojų sudarytą darbo sutartį.

Darbo pareigų pažeidimas, tai įstaigoje nustatyta darbo tvarka (plačiąja prasme). Pažeisdamas šią tvarką darbuotojas pažeidžia ne tik darbo sutarties, bet ir teisės aktų nuostatas, o toks jo elgesys laikytinas neteisėtu.

Darbo pareigų pažeidimas vertinamas atsižvelgiant į jas pažeidusio darbuotojo kaltę. Ji gali pasireikšti tyčinės veikos ar neatsargumo formomis.

Darbo pareigų pažeidimas darbo teisėje yra dar vadinamas darbuotojų teisinės atsakomybės sąlygomis, kuomet darbdavys įgyja teisę nutraukti su darbuotoju sudarytą darbo sutartį.

Darbdavio teisė nutraukti darbo sutartį su darbuotoju atsiranda net ir tada, kai paties darbdavio įvykdytas pažeidimas nėra darbo drausmės nesilaikymo priežastis. Nors ieškovai teigė, kad darbdavys neturėdamas teisinio pagrindo darė vaizdo ir garso įrašą, tačiau šie jo veiksmai pirmiausia, nelaikytini neteisėtais, o antra, jie buvo būtini, siekiant išsiaiškinti darbuotojų padaryto pažeidimo aplinkybes. Todėl sutiktina, su atsakovo išsakytu teisiniu argumentu, kad ne kiekvienu atveju darbdaviui atliekant vaizdo ir garso įrašą yra daromas šio asmens teisių pažeidimas, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, neturtinės žalos bei dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp ieškovų: 1. A. D. 2016-10-28 ir 2. D. D. bei atsakovo buvo sudarytos darbo sutartys (Nr. DS-33 ir Nr. DS-699), pagal kurias atsakovai dirbo vairavimo instruktoriais (49-51, 55-56 b. l.). Atsakovas dar 2017-08-14 pasiūlė 1. ieškovui nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 str. 1 d., tačiau pastarajam nesutikus, ji buvo nutraukta pagal 2017-09-06 darbdavio įsakymą DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu dėl padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (137-139 b. l.). Atsakovas pagal 2017-09-06 įsakymą su 2. ieškovu nutraukė nurodytą darbo sutartį irgi DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu (140-142 b. l.). Šalių darbo santykiai nutrūko remiantis 2017-10-10 ir 2017-11-07 įsakymais (143-144 b. l.).Vietos darbo ginčų komisija skundžiamu sprendimu irgi atmetė ieškovų prašymus atsakovui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo (10-26 b. l.).

Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovai yra atleisti iš darbo pagal LR DK 58 str. 2 d. 1 p. pagrindu, t. y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, remiantis LR DK 58 str. 3 d. 5, 7 p. numatytais pažeidimais, o būtent, siekiant tyčia padaryti darbdaviui turtinę žalą arba bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos, bei esant kitiems pažeidimams, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos. Atskirai pastebėtina, kad tokiu atveju nėra būtina, kad už darbdaviui padarytas turtines veikas, turinčias pvz. vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, darbuotojas būtų buvęs traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovai dėl padarytų pažeidimų darbdaviui pateikė ir savo paaiškinimus, kuriais neigė padarytus pažeidimus (120-122 b. l.).

LR DK 58 str. 4 d. nustatyta darbdavio pareiga prieš nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš nutraukdamas darbo sutartį, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas darbo santykių tarp jo ir darbuotojo pasibaigimui.

Darbdavys prieš priimdamas sprendimą nutraukti su darbuotoju (ais) darbo sutartį įvertina pažeidimo (ų) sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo (ų) kaltę ir kt. aplinkybes (DK 58 str. 5d.).

Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje buvo orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iš darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į LR DK 2 str. 1 d. įtvirtintą darbo teisės subjektų lygybės principą, negali būti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą, tai vien formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, nes priešingu atveju teisė gintų nesąžiningą asmenį (LAT CBS 2008-01-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-93/2008, 2009-02-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2009-09-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-349/2009).

Taigi ankstesnėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju esant neesminiam darbdavio pažeidimui, būtų absoliutus pagrindas pripažinti darbuotojui skirtos nuobaudos nepagrįstumą ir neteisėtumą. Vien tik formalus teisinės procedūros pažeidimas nebuvo pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jei yra pagrindas pripažinti, kad darbuotojas padarė pažeidimą, ir skirta nuobauda jam yra adekvati.

Kaip jau teismas yra nurodęs, vienas iš pagrindų, kuriuo remiantis atsakovas nutraukė su ieškovais darbo sutartį ir atleido juos iš darbo, yra susijęs su jų ketinimu pasisavinti ir įstaigai skirtas pinigines lėšas.

Byloje liudytojais apklausti asmenys – atsakovo skyriaus vadovė J. P. ir trečiasis asmuo (materialine prasme) R. B. paaiškino, kad sugyventinis G. J. už jam suteiktas mokymo paslaugas turėjo vienam iš ieškovų sumokėti 350 Eur. Šią ir kitas aplinkybes patvirtina, ne tik G. J. rašytinis ir žodinis (įraše) paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys įrodymai (115-118, 145-146, 150 b. l.). Nors ieškovai šio neteisėto sandėrio (kurio prasmė yra neteisėtas slaptas, savanaudiškas susitarimas) aplinkybių nepripažino, tačiau teismas daro išvada, jog pats pinigų gavimo faktas egzistavo, tačiau jų paėmimą apsunkino netikėtas atsakovo darbuotojų atvykimas ir neteisėtų veiksmų nutraukimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai siekė visai priešingų tikslų, nei teigia darbdavys. Pastebėtina, kad ieškovai veikė ne savo, o viešosios įstaigos vardu atsižvelgiant į atsakovo statusą, kas tuo pačiu irgi laikytina šiukščiu darbo drausmės pažeidimu, nes teismui vertinant ieškovų veiksmus jiems taikytinos aukštesnio standarto nuostatos užfiksuotos lokaliniuose teisės aktuose (61-92 b. l.). Todėl pripažintina, kad ieškovai atliko ir veiksmus, kuriais yra pažeidžiamos darbuotojų darbo pareigos, numatytos kaip kiti pažeidimai (DK 58 str. 2d. 7 p.). Kita svarbi aplinkybė, turinti įtakos vertinant esamoje situacijoje ieškovų veiksmus yra ta, kad darbdavys su jais buvo sudaręs ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios neteko galios tik nuo 2017-07-1 (2016-09-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 12 dalis) (52-54, 57-59 b. l.). Todėl teismui ginčo atveju vertinant byloje esančius įrodymus bei ieškovų dėl to išsakytus teiginius, pagal įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę, labiau tikėtina, kad ieškovai iš G. J. būtų gavę pinigus, nei priešingai. Tikėtina, jog ieškovai, būdami pakankamai išsilavinę asmenys, negalėjo nesuprasti ar nežinoti, kad tokie jų veiksmai yra neteisėti tiek darbdavio, tiek teisės aktų nuostatų prasme. Nėra jokių duomenų ir pagrindo manyti, kad jie objektyviai negalėjo gauti pinigų iš neteisėto sandėrio ar, kad G. J. nesiruošė jų perduoti. Taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, kad jie galėjo ir turėjo teisę gautus pinigus, o vėliau juos perduoti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Nes tokios įvykių eigos patvirtinimui nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovai būtų ėmęsi kažkokių veiksmų ar priemonių perduoti pinigus atsakovui. Jie, teismo nuomone, elgėsi nepakankamai sąžiningai ir apdairiai. Todėl darytina išvada, kad atsakovas, įtaręs ieškovus tokio pobūdžio pažeidimo padarymu, turėjo pakankamą teisinį pagrindą nutraukti su jais sudarytą darbo sutartį ir juos atleisti iš darbo. Tokia darbdavio ieškovams skirta teisinė sankcija atitiko jų padaryto pažeidimo pobūdį ir sunkumą, ir yra adekvati. Ją naikinti ieškovų nurodomu procesiniu aspektu, nėra pagrindo. Netenkinus šio ieškovų reikalavimo, teismui nekonstatavus jų atleidimo neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų reikalavimų, kurie yra išvestiniai, todėl teismas dėl jų žemiau pasisako tik trumpai. Teismas plačiau nepasisako ir dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių, nes mano, kad ginčo sprendimui jie teisiškai nėra reikšmingi.

Atskirai pastebėtina, kad DK 24 str. 1 d. nustatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 32 str. nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 33 str. nustatyta, kad darbo sutarties turinys yra jos šalių sulygtos sutarties sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.

Darbuotojui pažeidus darbo pareigas, darbdavys įgyja teisę nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Nagrinėjamos bylos atveju darbdavys įvertinęs ieškovų veiksmus dėl padaryto pažeidimo pobūdžio, turėjo teisę be įspėjimo nutraukti su jais sudarytą darbo sutartį.

Be to darbdavys nutraukdamas su darbuotojais darbo sutartis ir atleisdamas juos iš darbo, laikėsi jų nutraukimo tvarkos (DK 58 str. 4-6 d.).

DK suteikia darbdaviui teisę nutraukti su darbuotoju darbo sutartį ir atleisti jį iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

DK 58 str. 3 d. 5 punkto atveju darbdavys įgyja teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kurio veika pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis (DK 24 straipsnis), nes šiuo atvejais darbuotojo veikla nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su juo sudaryta darbo sutartis.

DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytų veikų draudimu siekiama užtikrinti ir nusikalstamas veikas viešajame sektoriuje siekiant asmeninės naudos (piktnaudžiavimas tarnyba, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, piktnaudžiavimas pasitikėjimu komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos sferoje, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas ir kt.). Ginčo atveju tai ypač svarbu, nes atsakovas yra viešoji įstaiga, kurios darbuotojams keliami daug aukštesnį darbo ir pareigų standartai.

Darbuotojo pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų pasireiškia tuo, kad darbuotojas formaliai atlieka savo darbo funkcijas, bet iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su juo sudaryta darbo sutartis, jis veikia pažeisdamas teisingumo ir sąžiningumo principus, siekia ne atlikti pavestas darbo funkcijas, o, prisidengdamas jų atlikimu, iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems, arba dėl kitų asmeninių paskatų. Tai gali būti, pavyzdžiui, materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, asmeniniams poreikiams tenkinti, padaryto darbo apimčių, įkainių sumažinimas ar padidinimas ir pan. Šie pažeidimai gali būti padaromi ir aktyviais darbuotojo veiksmais, ir neveikimu. Darbuotojo kaltė tokiu atveju visada būna tyčinė. Neteisėtos pajamos šios normos prasme turi būti suprantamos kaip bet kokia neteisėta turtinė nauda (pinigai, daiktai, turtinės reikalavimo teisės ir pan.). Kitos asmeninės paskatos - tai visi asmeniniai darbuotojo veikimo (neveikimo) motyvai (kerštas, pa­vydas, siekimas nuslėpti darbo trūkumus, neteisėtas paslaugų teikimas ir t. t.). Šiam pažeidimui konstatuoti neturi reikšmės, ar buvo pasiekti tie tikslai, kurių darbuotojas siekė naudodamasis savo pareigomis.

Jeigu darbuotojas, pasinaudodamas pareigomis, įvykdo veikas, turinčias vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo ar neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, tai laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą, o ne pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktą.

Taikant DK 58 straipsnio 3 dalies 5 punktą nebūtina, kad nurodytos veikos būtų patvirtintos teismo ar ikiteisminio tyrimo organų, tačiau būtina, kad darbdavys turėtų darbuotojo kaltės įrodymų.

Kaip jau teismas yra nurodęs atsakovas ne tik pateikė teismui pakankamai įrodymų dėl ieškovų siekio gauti turtinės naudos ir tuo pačiu padarant žalą darbdaviui ir kitiems jo mokiniams, o pastarieji šių įrodymų leistinomis priemonėmis nepaneigė.

Principinę nuostatą, kas gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu pagal anksčiau galiojusią DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto redakciją, savo ruožtu LAT Senatas suformulavo 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 9.11. punkte. Tai:

1) kituose norminiuose arba teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

2) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo kūrėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, pagal savo pobūdį, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (pavyzdžiui, darbuotojo tyčinis darbdavio turto sunaikinimas; darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, įvykdytas nusižengimas, dėl kurio jis netenka pasitikėjimo dirbti jam pavestą darbą; ir kt.). Nors ankstesnė tokia LAT praktika pagal LR Konstitucinio teismo nuostatą yra pripažinta netinkama, tačiau tai nereiškia, kad šios nuostatos negali būti rekomendacinės teismui nagrinėjant individualų ginčą.

Iki šio LAT išaiškinimo teismams DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata darbo teisės doktrinoje buvo suvokiama nevienodai. Buvo manoma, kad ji nesuteikia darbdaviui galimybės vien savo nuožiūra spręsti, kokias darbuotojo veikas galima priskirti prie šiurkščių darbo tvarkos pažeidimų, o reikėtų remtis norminiais teisės aktais, kuriuose jie būtų nurodyti, arba vadovautis aprobuota teismų praktika. Kitu atveju buvo teigiama, kad kiekvienu atveju darbdavys privalėtų savarankiškai spręsti, ar padarytas pažeidimas gali būti traktuojamas kaip šiurkštus.

Tuo pačiu kildavo klausimas kokius dar nusižengimus, vadovaujantis 2004 m. birželio 18 d. LAT Senato nutarimo Nr. 45 9.11 punkto b) papunktyje nustatytais kriterijais, galima būtų priskirti prie nusižengimų, kuriais šiurkščiai pažeista darbo tvarka. Teisės mokslo atstovai manė, kad tai galėtų būti, pavyzdžiui, atvejis, kai atliekančio auklėjimo funkcijas darbuotojo elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jo pareigomis. Bylą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia teisės mokslo atstovų nuomonę ir ginčo atveju, kadangi 2. ieškovas nors ir atliko neteisėtus veiksmus atostogų metu, tačiau pagal jam suteiktus įgaliojimus jis veikė darbdavio vardu, kas irgi laikytina jo neteisėtais veiksmais.

Tai, kad vieno iš ieškovų neteisėta veika buvo padaryta ne darbo metu nereiškia, kad nebuvo padarytas darbo drausmės pažeidimas pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 7 punktą. O kaip jau teismas yra anksčiau nurodęs abu ieškovai kartu pažeidė ir jiems taikomo Etikos kodekso imperatyvus.

Be to ieškovai sąmoningai siekė sau asmeninės naudos atsakovo (ar jo mokinių) sąskaitą ir vadovavosi savo asmeniniais, o ne įstaigos interesais.

Akivaizdu, kad darbdavio nustatyti ir ieškovų padaryti darbo pareigų pažeidimai turi besąlygiškai didelę reikšmę užtikrinant efektyvią ir skaidrią atsakovo veiklą, atsakovo turimų materialių išteklių racionalų ir tikslingą panaudojimą. Akivaizdu, kad toks ankščiau paminėtų darbo santykių pažeidimų pagal ieškovus lengvabūdiškas vertinimas (tik kaip formalus pažeidimais, o ne kaip netinkamas darbo pareigų atlikimas), vėlgi, patvirtina jų neatsakingą požiūrį į darbą ir itin aplaidų pareigų atlikimą.

Teismas, išsamiai įvertinęs visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad ieškovai savo pareigas vykdė itin aplaidžiai, disponuodami darbdavio materialiniais ištekliais savavaliavo, siekė pasavinti svetimą turtą, nepaisė imperatyvių jiems teisės aktų nuostatomis nustatytų pareigų, ne tik nereagavo į jau anksčiau jiems išsakomas pastabas, o 2. ieškovas D. D. ir į anksčiau padarytą darbo drausmės pažeidimą (105-114 b. l.), bet ir nepakankamai griežtai jas vertino. Toks jų neatsakingas požiūris į darbą ir aplaidus pareigų atlikimas sąlygojo neracionalų, neekonomišką ir neefektyvų įstaigos materialinių išteklių panaudojimą, įstaigos mokinių nepasitikėjimą mokymo centru, bei jo reputacijos pablogėjimą visuomenėje. Tuo pačiu atmestini ir 1. ieškovo A. D. ir jo atstovo argumentai, kad pastarasis neatliko tiek ir tokių veiksmų, dėl kurių būtų darbdaviui pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį. Teismas atmesdamas šiuos 1. ieškovo argumentus konstatuoja, kad darbdavys (atsakovas) vertindamas tiek A. D., tiek ir D. D. veiksmus juos vertino tinkamai pagal byloje esamus įrodymus, o nutraukdamas darbo sutartį ir su A. D. nepažeidė vienos iš nediskriminavimo principo numatyto DK 26 str. 2 d. 3 punkto nuostatos.

Teismas nustatydamas byloje reikšmingus faktus, remiasi ne tik iš vaizdo (garso) įrašais, bet ir įvertindamas visumą byloje surinktų įrodymų. Ieškovų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes yra prieštaringi ir nenuoseklūs – pirminiuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovai akcentuoja vienas aplinkybes, o darbo ginčų komisijoje ir teisme ieškovai bando jas savaip interpretuoti. Tai iš esmės skirtingi paaiškinimai. Savo paaiškinimus ieškovai pakeitė ne tik komisijoje, bet ir teisme. Teismas taip pat laiko nepagrįsta ieškovų apeliaciją dėl to, kad vaizdo (garso) įrašas ginčo atveju yra neleistina įrodinėjimo priemonė. Tačiau teismo posėdžio metu išklausius ir peržiūrėjus vaizdo (garso) įrašą nenustatyta, kad juose užfiksuotos aplinkybės būtų pernelyg varžančios ieškovų privatumą ir dėl to teismas neturėtų remtis vaizdo (garso) įrašu kaip neleistinu įrodymu. Todėl teismas remdamasis kasacinio teismo praktiką, aiškinančia įrodymų leistinumo taisykles civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010 ir kt.), atmeta tokius ieškovų argumentus.

Tuo pačiu teismui nėra teisinio pagrindo remtis liudytojo T. Š. parodymais, kuriuose yra daug netikslumų ir kurie ginčo atveju yra neesminiai bei nesudaro pagrindo kitaip vertinti teismo nustatytus faktus.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėta, pripažintina, jog atsakovas nutraukdamas su ieškovais darbo sutartis pagrįstai ir teisėtai rėmėsi visomis teisės normomis, kurios nurodytos ne tik vietiniuose norminiuose teisės aktuose.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dar iki naujojo DK įsigaliojimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Ieškovai reikalavimą darbdaviui atlyginti neturtinę žalą grindė, jų nuomone, tuo, kad darbdaviui neteisėtai nutraukus su jais darbo sutartis, jie patyrė neigiamus išgyvenimus. Pripažinus, kad darbdavys su darbuotojais teisėtai ir pagrįstai yra nutraukęs darbo santykius, nėra ir teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų - nėra vienos iš būtinųjų sąlygų darbdavio atsakomybei kilti. Be to ieškovai neįrodė neturtinės žalos fakto, tai yra, kad po darbo santykių su atsakovu nutraukimo ir jų atleidimo iš darbo procedūros metu, jie patyrė tokių neigiamų išgyvenimų, kurie buvo tokie stiprūs, intensyvūs, jog būtų pagrindas neturtinės žalos faktui konstatuoti. Esant ankščiau padarytoms išvadoms, atmetamas ieškovų reikalavimas priteisti jiems iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl DK 231 straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino.

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju, atsakovas ieškovų ieškinį prašė atmesti ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Todėl teismas trumpai pasisako dėl šio termino skaičiavimo ir ieškovų teisių gynimo.

Pagal DK 15 straipsnio 1 dalį, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatis – tai laikas, per kurį asmuo gali apginti savo teises priverstinai, t. y. valstybei padedant. Šio teisės instituto tikslai: sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi. Taigi, ieškinio senaties institutas nustatytas abiejų šalių, t. y. tiek ieškovų, tiek atsakovo, interesais. Ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu pareikšti DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, skaičiuojamas nuo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo dienos. Vadinasi, įstatymo leidėjas šioje teisės normoje (DK 15 str. 1 d.), kuri laikytina specialia norma CK 1.127 straipsnio (reglamentuojančio ieškinio senaties termino pradžią nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą) atžvilgiu, įtvirtino objektyvų ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo momentą - atitinkamo dokumento apie atleidimą iš darbo gavimo diena.

Byloje nėra ginčo, kad 1. ieškovas darbo sutarties nutraukimo dieną, t. y. 2017-10-10, o 2. ieškovas 2017-11-07 gavo darbo sutartį su įrašais apie darbo sutarties nutraukimą (ties žyma, kad darbo sutartis yra nutraukta, yra ieškovų parašai ir 2 ieškovo prierašas), todėl būtent nuo 2017-10-10 ir nuo 2017-11-07 prasidėjo DK 220 straipsnyje 1 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas kreiptis į vietos darbo ginčų komisiją, kuris jų kreipimosi dieną (2017-11-08) nebuvo pasibaigęs. Ieškovai į teismą su ieškiniu dėl DGK 2017-12-18 sprendimo, kreipėsi 2018-01-19, kas akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nebuvo pasibaigęs (DK 231 str. 1 d.).

CK 1.131 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Ši bendra taisyklė taikoma ir darbo (civiliniams) ginčams, kurie nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Kai yra ginčo šalies prašymas taikyti ieškinio senatį ir teismas nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pažeistoji teisė gali būti ginama, jeigu teismas nustato, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir jį atnaujina (CK 1.131 str. 2 d.). Pagal CK 1.131 str. 1 dalies taisyklę, kai teismas, esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, nustato, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, ieškinys atmetamas vien dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, net kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti. Įstatymuose nenurodyta aplinkybių, taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir ar sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, konkretaus ieškinio senaties termino trukmę, į tai, kiek šis terminas praleistas, ginčo esmę, šalių elgesį, kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios realiai trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Praleisto ieškinio senaties termino klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į ieškovo interesus. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Ieškovai dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškinyje nors ir pasisakė, tačiau atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisinius faktus teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ieškovų ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį ar jos neatnaujinti dėl darbo santykių nutraukimo.

Kaip jau teismas yra nurodęs ieškovai iš pradžių dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi į vietos Valstybinės darbo inspekcijos skyriaus darbo ginčų komisiją, o po to ir į teismą (DGK byla, 1-6 b. l.).

Taigi, apie darbo ginčų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo priskirtinumą teismų kompetencijai ieškovams tapo žinoma nuo 2017-12-18, o terminas tokiu atveju pradedamas skaičiuoti nuo 2017-12-19, todėl ieškovų ieškinio įteikimas teismui paskutinę termino dieną, nelaikytinas termino praleidimu (DK 14 str. 3d., CK 1. 119 str. 2 d.). Todėl atsakovo prašymas ieškovų ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį atmestinas, kaip nepagrįstas. Be to atkreiptinas bylos šalių dėmesys, kad pagal DK 220 str. ir 231 str. nuostatą, ginčo atveju galioja ir taikytini du savarankiški procedūriniai terminai, kurie vienas kito nedubliuoja.

Be to pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, tik tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo.

LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-12-18 sprendimas Nr. DGKS-6723 darbo byloje Nr. APS-110-22195/2017 paliekamas nepakeistu, komisijai tinkamai įvertinus šalių nurodytas aplinkybes, bei teismui iš esmės išnagrinėjus ginčą ir nusprendus, jog ieškovų reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Kadangi ieškovų ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovų lygiomis dalimis vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovas teismo prašė priteisti jam iš ieškovų 3 367,48 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas sumokėjo jį atstovavusiai advokatei R. Š. (185-187 b. l.).

Pirmiausia, atsakovo išlaidos už advokato pagalbą byloje priteistinos be PVM, kadangi atsakovas šį mokestį susigrąžina iš valstybės per PVM atskaitą, kaip jo mokėtojas.

Antra, nors atsakovo išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atitinka minėtas rekomendacijas ir yra proporcingos advokato darbo ir laiko sąnaudoms šioje nagrinėjamoje byloje, tačiau atsakovas pasirinkdamas atstovą iš Vilnius, turi prisiimti ir atstovės atvykimo bei grįžimo į Vilnių išlaidas. Todėl teismui atlikus nurodytų sumų perskaičiavimą atstovavimo išlaidoms priskirtina yra 2 745,02 Eur. Šios išlaidos pripažintinos realiomis ir jos lygiomis dalimis padalintinos abejiems ieškovams po 1 372,51 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teismas nustatydamas šių anksčiau nurodytų išlaidų dydį atsižvelgia į minėtų Rekomendacijų nuostatas, išspręstų teisinių klausimų pobūdį, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų kokybę, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kitos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų nepriteisiamos, kadangi jie nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 1 p. yra atleisti.

Byloje susidariusios procesinių dokumentų įteikimo išlaidos irgi neviršija nustatyto minimalaus dydžio todėl jos valstybei iš ieškovų nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

1. Ieškovų: 1. A. D. ir 2. D. D. ieškinį atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui atmesti.

2. Priteisti atsakovui VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras (į. k. 144132264) iš ieškovų: 1. A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir 2. D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 1 372,51 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du eurus penkiasdešimt vieną centą) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui. Likusioje dalyje atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

3. Palikti nepakeistą LR Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-12-18 sprendimą Nr. DGKS-6723 darbo byloje Nr. APS-110-22195/2017.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Jonas Stubrys