Utenos apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui, V. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. G., G. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- kad po A. Š., M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

- kad po V. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

- kad po A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Š. pareiškimą palaikė. Papildomai paaiškino, kad mirus jo tėvams jis kreipėsi į įvairias institucijas dėl dokumentų sutvarkymo. Tvarkėsi dokumentus dėl namų ir žemės įteisinimo. Padarė gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir pirties kadastrinių matavimų bylą, tačiau nekilnojamasis turtas nėra registruotas VĮ Registrų centre. Gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir pirtis buvo registruota tik kolūkinėse knygose. Minėtuose namuose gimė ir augo jo tėvas, gimė ir augo pareiškėjas. (duomenys neskelbtini) m. mirė tėvas, po jo mirties liko motina ir trys vaikai. Po tėvo mirties motina ir vaikai liko gyventi tuose pačiuose namuose. (duomenys neskelbtini) m. mirė mama, po jos mirties liko gyventi pareiškėjas ir jo brolis A. Š.. Sesuo jau gyveno Panevėžyje. 1983-1985 m. tarnavo armijoje, po jos grįžo į tuos pačius tėvų namus. 1987 m. persikėlė gyventi į Utenos miestą, tačiau į tėvų namus grįždavo savaitgaliais. Tvarkydavosi sodyboje, savaitgaliais naudodavosi pirtimi. Be sodybos nebuvo jokio kito turto, kurį priėmė paveldėjimo būdu. (duomenys neskelbtini) m. mirė brolis A. Š.. Kai brolis pirmą kartą pateko į kalėjimą, tuomet išsituokė. Iki mirties brolis buvo pradėjęs tvarkytis dokumentus dėl nuosavybės teisių į senelių žemę atkūrimo, tačiau jis vėl pateko į kalėjimą. Brolis jokio kito turto neturėjo. Pareiškėjas prižiūri kapus.

5. Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

7. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo G. Š. pareiškimui neprieštaravo. Paaiškino, kad ji yra mirusiojo A. Š. dukra. Tėvas yra miręs, ji keletą kartų per metus aplanko jo kapą. Paties tėvo nepamena, kaip ir kitų aplinkybių, kadangi buvo maža. Tėvai išsiskyrė ir bendravimas su gimine nutrūko. Kai tėvas mirė jai buvo šešeri metai. Mama paveldėjimo dokumentų netvarkė. Turto nebuvo. Manė, kad giminės tėvų namų dokumentus susitvarkė ir yra viską pardavę. Mama pasakojo, kad dabar ten viskas yra apleista, užaugę, negyvenama ir neįmanoma gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

8. Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

9. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo R. Š. tėvai – A. Š., M., gim. (duomenys neskelbtini), motina V. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini). A. Š. ir V. Š. buvo sutuoktiniai, santuokoje susilaukė trijų vaikų: V. G., gim. (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Anykščių rajono Svėdasų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyviniuose fonduose saugomų (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 m. ūkinių knygų nustatyta, kad V. Š., J., šeimos narių sąrašas - V. Š., A. Š., V. Š. (dabartinė pavardė – G.), R. Š. ir A. Š., kurie gyveno (duomenys neskelbtini). Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. G. tėvas A. Š., M.. Po A. Š., M. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

12. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

13. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos.

14. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006).

15. Iš pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad po A. Š., M. mirties liko 1980-1982 metų ūkinėse knygose apskaitytas 1918 metų statybos gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), viena karvė, viena telyčaitė iki 6 mėn., bei 0,61 ha asmeninio naudojimo žemės. Iš Svėdasų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1980-1982 metų ūkinės knygos nustatyta, kad po A. Š., M. mirties žmona V. Š. ir nepilnamečiai vaikai liko gyventi tuose pačiuose namuose. Duomenų, kad po A. Š., M. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai būtų kreipęsi į notarų biurą, nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad A. Š., M. būtų sudaręs testamentą (CPK 178 straipsnis).

16. Įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą.

17. Nagrinėjamu atveju nenustatyta paneigiančių aplinkybių, kad po A. Š., M. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) jo sutuoktinė V. Š. kartu su nepilnamečiais vaikais: 16 m. R. Š., 14 m. A. Š. faktiškai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi karve ir telyčaite, dirbo 0,61 ha asmeninio naudojimo žemę ir tokiu būdu perėmė sutuoktinio/tėvo turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkais.

18. Suinteresuotas asmuo V. G. neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

19. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus, į veiksmų faktą ir veiksmų pobūdį daro motyvuotą prielaidą, kad po A. Š., M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu priėmė V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

20. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. G. motina V. Š.. Po V. Š. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

21. Iš pareiškėjo ir liudytojo paaiškinimų, rašytinės medžiagos nustatyta, kad po V. Š. mirties liko 1986-1990 metų Svėdasų apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose apskaitytas 1956 metų statybos gyvenamasis namas ir priklausiniai: 1964 m. statybos pirtis, 1970 m. statybos tvartas, 1970 m. statybos daržinė, 1974 m. statybos garažas, esantys (duomenys neskelbtini), viena karvė bei 0,61 ha asmeninio naudojimo žemės. Iš Svėdasų apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 1986-01-01 šeimos narių sąrašas – V. Š., R. Š. ir A. Š.. Po V. Š. mirties tuose pačiuose namuose faktiškai liko gyventi R. Š. ir A. Š.. Duomenų, kad po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai būtų kreipęsi į notarų biurą, nėra (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad V. Š. būtų sudariusi testamentą (CPK 178 straipsnis).

22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta paneigiančių aplinkybių, kad po V. Š. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) jos vaikai R. Š., A. Š. faktiškai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. liko gyventi gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi karve, dirbo 0,61 ha asmeninio naudojimo žemę ir tokiu būdu perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininkais.

23. Suinteresuotas asmuo V. G. dėl šio fakto neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

24. Teismas, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus, į veiksmų faktą ir veiksmų pobūdį daro motyvuotą prielaidą, kad po V. Š. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu priėmė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

25. Iš mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo R. Š. ir suinteresuoto asmens V. G. brolis, suinteresuoto asmens G. Š. tėvas A. Š.. Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. Š. mirė ištuokoje, turėjo dukrą G. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

26. Po A. Š. mirties liko 1986-1990 metais Svėdasų apylinkės, (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose apskaitytas 1956 metų statybos gyvenamasis namas ir priklausiniai: 1964 m. statybos pirtis, 1970 m. statybos tvartas, 1970 m. statybos daržinė, 1974 m. statybos garažas, esantys (duomenys neskelbtini), kuriuos faktiniu valdymu po tėvų mirties priėmė kartu su broliu R. Š.. Minėtas turtas Lietuvos Respublikos teritorijoje neįregistruotas. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad taip pat liko A. Š. priklausiusios bitės. Iš Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) įpėdiniai į notarų biurą nesikreipė. Anykščių rajono 2-ajame notaro biure paveldėjimo byla po A. Š. mirties neužvesta.

27. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

28. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas laikė save dalies gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), faktiniu savininku po tėvo A. Š., M. mirties (duomenys neskelbtini), kai dar buvo nepilnametis vaikas. Taip pat kitos dalies turto faktiniu savininku po motinos V. Š. mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), bei visos sodybos faktiniu savininku po brolio A. Š. (duomenys neskelbtini) mirties, tačiau nepateikė jokių įrodymų, įrodančių jo aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Pareiškėjui seniai yra žinomos aplinkybės, kad gyvenamasis namas su priklausiniais yra apskaitytas tik kolūkinėse apskaitose knygose, tačiau pareiškėjas, kaip faktinis daikto savininkas nesiėmė jokių veiksmų, siekiant įregistruoti daiktines teises į Nekilnojamojo turto registrą. Tik po 24 metų po brolio A. Š. mirties pareiškėjas savo iniciatyva kreipėsi į Registrų centrą dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos suformavimo, tačiau nepateikė duomenų, ar VĮ Registrų centre yra įregistruotas daiktas ir daiktinės teisės į jį (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas taip pat po brolio mirties nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti nuosavybes teises į A. Š. priklausiusį 6,22 ha žemės sklypą, pagal pareiškėjo brolio A. Š. (duomenys neskelbtini) kreipimąsi į Anykščių rajono Svėdasų apylinkės agrarinės reformos tarnybą dėl A. Š., Antano nuosavybės teisių atkūrimo. Šios aplinkybės pareiškėjui taip pat buvo žinomos. Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad visur kreipėsi dėl žemės dokumentų sutvarkymo, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

29. Pareiškėjas nurodė, kad jokio kito turto, be tėvų sodybos, po A. Š. mirties nebuvo ir jis faktiniu valdymu nepriėmė. Iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, suinteresuoto asmens G. Š. paaiškinimų, liudytojos D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas, neprižiūrėtas, išvogtas, suniokotas, išdraskytas ir tai yra ne vienerių metų nepriežiūros rezultatas.

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro motyvuotą prielaidą, kad pareiškėjas R. Š. po brolio A. Š. mirties per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą (1964 m. Civilinis kodeksas, galiojęs iki 2001 m.) faktiškai neatliko aktyvių palikimo priėmimo veiksmų. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ilgą laiką neįgyvendino teisių į turtą, t. y. turto neprižiūrėjo, nesaugojo, nesirūpino, nesinaudojo, nemokėjo mokesčių ir pan. Savo teises pradėjo įgyvendinti tik po 24 metų po brolio A. Š. mirties, kai pradėjo tvarkytis sodybos dokumentus ir manyti, kad tokiu būdu taip pat atkurs nuosavybės teisę į senelių žemę. Kadangi prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas R. Š. po brolio A. Š. mirties per 6 mėnesių terminą faktiniu valdymu priėmė palikimą nepatvirtina įrodymai, o pareiškėjo duoti paaiškinimai dėl šio fakto nedetalūs, nenuoseklūs ir laikytini nepatikimais, atmestinas pareiškėjo prašymas dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

31. Nagrinėjamoje byloje susidarė 27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iš pareiškėjo R. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. Š., M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą V. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Š., J., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), R. Š., gim. (duomenys neskelbtini).

Faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti valstybei iš R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, arba LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400. (Įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.