- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 2A-808-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00564-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka, Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- B. R.
- Trečiasis asmuo
- Pasvalio rajono savivaldybės administracija
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-808-755/2015
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-399-504/2015 pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei B. R., trečiasis asmuo – Pasvalio rajono savivaldybės administracija, dėl trukdymo pašalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu, kurį patikslino 2015-01-22 pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo, prašė: įpareigoti atsakovę B. R. vieno mėnesio laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pasvalio rajone (duomenys neskelbtini) kapinėse nugriauti savo vyro P. R. kapo tvorelės su visais pamatais dalį, tvorelę, besiribojančią su jos, ieškovės, šeimos kapaviete, atlaisvinant jos šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto, t.y. plotą, kurį sudaro 2,50 metro ilgis ir 0,48 metro plotis, priteisti iš B. R. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad į jos giminių kapą (duomenys neskelbtini) palaidojo savo sūnų V. V., pamatė, kad į tarpą tarp jos giminių Ū.-G.-V. ir I. šeimų kapų, užimdama dalį jos giminės kapavietės, negavusi tam raštiško seniūnijos leidimo laidojimui, nesuderinusi su seniūnija laidojimo vietos ir kitaip pažeisdama galiojančius Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus, B. R. palaidojo savo 2002 metais mirusį vyrą P. R., naujo kapo viduryje pastatė jam paminklą, o neteisėto kapo plotą aptvėrė tvorele iš juodo marmuro lentelių, kurios padėtos ant iškastų cementinių pamatų. B. R. iškasti ir išlieti pamata bei ant jų sumūryta jos vyro kapą žyminti tvorelė, dabar yra iš dalies ant ieškovės giminės ir šeimos narių bendro kapo taip, kad nuo jos kapo pagrindinio paminklo, kuris, iki B. R. darbų su jos naujai savavališkai padarytu kapu, buvo viso jos, ieškovės, kapo viduryje, dabar jau stovi jų kapo dešiniame pakraštyje. Dėl B. R. savavaldžiavimo ieškovė negali užbaigti savo giminių kapo tvorelės žymėjimo pagal Vyriausybės nustatytas normas ir pasidaryti jai pačiai leidžiamos vietos palaidojimui. Nurodė, kad atsakovė savo velioniui vyrui kapą paruošė be vietos seniūno leidimo, nesuderino savo vyro kapavietės ruošimo su šalia palaidotų žmonių giminėmis, nesilaikydama nustatytų atstumų, neturėdama projekto, neregistravusi vyro kapavietės kapinių priežiūros žurnale. Tokiu būdu, B. R. ne tik užėmė svetimo kapo teritorijos dalį, bet ir išniekino ieškovės artimųjų atminimą. Atsakovė trukdo ieškovei apsitverti savo giminių ir sūnaus V. V. kapą tokiose apimtyse, kokias leidžia Kapinių tvarkymo taisyklės, iš vieno šono jos neteisėto kapo riba glaudžiasi beveik prie pat jos giminių seno paminklo. Jei ieškovė išplėstų savo būsimą kapą iki leistinos ribos, tai tarp jos artimųjų ir R. R. kapo vis tiek nebūtų praėjimo abiejų kapų priežiūrai. Nurodė, kad P. R. neteisėta kapavietė ir paminkliniai statiniai ant jo blogina visos kapavietės estetinį vaizdą ir visų jos, ieškovės, giminių kapo simetriją. P. R. kapavietė dabar trukdo Ū.-G.-V. kapo priežiūrai ir tvarkymui. Atsakovė gera valia nesutinka savo neteisėtų veiksmų padarinių ištaisyti.
Atsiliepimas
Atsakovė B. R. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė seniūnijos sutikimo laidoti savo sūnų V. V. neturėjo, leidimas laidoti jai nebuvo išduotas. Atsakovei 2002 m. laidojant vyrą, galiojo 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 priimtos „Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 11 punkte numatyta, kad mirusiajam palaidoti skiriamas 1,75 kv.m. (1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 kv.m. (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,5m., galiniai 0,75 m pločio). Ji paminklą ir bortelius pastatė 2004 m., reikalaujamų kapavietės dydžių laikėsi, kapavietės dydis yra 2,75 m x 2 m. Ieškovė pati tvarkydama kapavietę nesilaikė taisyklėse numatytų reikalavimų ir taip sumažino šoninį praėjimą. Kadangi nėra kapų plano, nėra pagrindo teigti, kad ji, laidodama P. R., užėmė dalį ieškovės giminių kapavietės.
Trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Pasvalio apylinkių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kapinių (toliau - kapinės) inventorizacija -neatlikta, nėra šių kapinių plano, kapaviečių ribos nenustatytos. Nurodė, kad įvertinus esamą situaciją kapinėse bei atsižvelgiant į tai, kad netoli mirusiojo P. R. tėvų palaidojimo vietos buvo laisvos vietos, buvo duotas žodinis leidimas laidoti P. R. laidoti šiose kapinėse, suformuojant naują kapavietę šalia seno kapo, pažymėto akmeniniu obelisku su akmeniniu kryžiumi. Duomenų, kas yra palaidota sename, kape kapinių prižiūrėtojas neturėjo. 2011 m. į Pasvalio apylinkių seniūnijos seniūniją kreipėsi B. G. (šiuo metu miręs), kuris prisistatęs kaip V. P. sesers vyras, prašė išduoti leidimą laidoti V. V. palaikus Pasvalio apylinkių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kapinėse. B. G. nurodė, jog šiose kapinėse yra palaidoti giminaičiai, todėl norėtų ir šį mirusįjį palaidoti tose pačiose kapinėse. Seniūnijos seniūnas S. T. kartu su B. G. nuvyko į šias kapines įvertinti esamą situaciją ir apžiūrėjus skirti kapavietę. Tuo metu ir paaiškėjo aplinkybė, kad asmenys turėję prižiūrėti seną kapą, pažymėtą akmeniniu obelisku su akmeniniu kryžiumi virš centro, yra mirusiojo V. V. artimieji, t.y. ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad B. G. žodžiu vietoje nurodė aplinkybes, kad būtent šiame sename kape yra palaidoti giminaičiai, buvo duotas žodinis leidimas laidoti žmogaus palaikus šioje kapavietėje. B. G. buvo informuotas, kad rašytinis leidimas laidoti žmogaus palaikus yra būtinas ir kad šį leidimą privalo atsiimti seniūnijoje. V. V. laidojimui rašytinis sutikimas nebuvo išduotas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 sprendimu ieškovės ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš V. P. atsakovei B. R. 402,73 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad bylos įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovės minimame kape yra palaidoti ieškovės giminaičiai. Teismas iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų V. P., L. M. parodymų nustatė, kad ieškovės mama V. V. su vyru ir dviem sūnumis, t.y. ieškovės broliais, palaidota Pasvalio kapinėse. CK nuostatų prasme ieškovės mamos ir kitų šeimos narių kapavietė laikytina V., t.y. ir ieškovės šeimos kapaviete, todėl teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse esantis kapas, ieškovės nurodomas kaip šeimos kapas, kur palaidota jos mamos mama(senelė) ir keturi senelės vaikai – ieškovės dėdės ir tetos, negali būti traktuojamas kaip ieškovės šeimos kapas, kadangi ten palaidoti ne šeimos nariai, o tolimesni giminaičiai. Teismas iš liudytojų parodymų sprendė, kad nebuvo išreikštas pageidavimas V. V. leisti palaidoti kape, ieškovės nurodytame kaip šeimos kapas. Konstatavo, kad nebuvo nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse kaip šeimos kapavietės vieta. Nurodė, jog tai, kad ieškovė, vykdydama savo sūnaus V. V. norą būti palaidotam šalia ieškovės įvardinto šeimos kapu kapo (duomenys neskelbtini) kapinėse, sūnų šalia minimo kapo palaidojo, neatsiranda pagrindas minėtą kapą (ieškovės įvardijamą šeimos kapu) pripažinti V. P. šeimos kapu. Teismas nustatė, kad ieškovė leidimo tvarkyti kapavietę, apimant ir jos įvardijamo šeimos kapu plotą, kaip kad nustatyta Kapų tvarkymo taisyklių 26 p., neturėjo, su niekuo darbų nederino. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę B. R. nugriauti jos vyro P. R. kapo tvorelės su visais pamatais dalį, tvorelę, besiribojančią su jos, ieškovės, šeimos kapaviete, atlaisvinant jos šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto, t.y. plotą, kurį sudaro 2,50 metro ilgis ir 0,48 metro ploto, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. P. apeliaciniu skundu skundžia Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 sprendimą, prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad daug jos giminių yra palaidota Pasvalio apylinkės seniūnijos (duomenys neskelbtini) kapinėse ginčo kapavietėje, kurie palaidoti iki 1928 m, o ne iki 1918 m., kaip kad nurodė teismas. Ji ginčo kapavietę laikė šeimos kapu, kadangi 20 amžiaus pradžioje, kaimo vietovėje šeimą sudarė kartu gyvenantys giminystės ryšį turintys asmenys. Ginčo kapavietės teritoriją žymėjo per jo vidurį pastatytas senovinis obelisko pavidalo paminklas su tokio pat akmens kryžiumi. Giminių kapavietė buvo iš dešinės su I. šeimos kapu. Kapą ji ir jos sesuo L. M. prižiūrėjo retai, bet pastoviai per Visų Šventųjų dieną. Tai patvirtino G. R., nurodydama, kad 2001 m. prie kapo matė L. M..
Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo vertinti esmines aplinkybes, reikšmingas ginčui išspręsti: ar ginčo kapavietėje palaidoti ieškovės giminaičiai, koks kapavietės plotas priklausė vieno asmens (P. R.) laidojimui pagal galiojusias Kapinių tvarkymo taisykles, ar kapą prižiūrintis asmuo, ar atsakovė nepažeidė Kapinių tvarkymo taisyklių. Teigia, teismas, apsiribojo konstatavimu, kad ginčo kapas nėra ieškovės šeimos kapas ir kitų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų nevertino.Teigia,yra pagrindas teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindu.Nurodo, kad ginčo kapavietė yra jos giminių kapavietė, tai patvirtina pateikta 2006-08-02 fotonuotrauka, kurioje matyti prie giminių kapavietės dar 2006-08-02 stovintis jos sūnus V. V.. Apeliantė, turėdama lūkestį būti palaidota ginčo kapavietėje, ginčija atsakovės veiksmus, susijusius su naujos kapavietės įrengimu laidojant P. R. ir tokiu būdu pažeidžiant Kapų tvarkymo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359. Nurodo, kad teismas pripažino, kad jos nurodomame kape yra palaidoti keli asmenys ir jie yra jos artimi giminaičiai. Apeliantė pažymi, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 12 p. numatyta, jog mirus paskutiniams šeimos nariui, leidimas išduodamas suinteresuotam asmeniui, t.y. ir ne šeimos nariui, todėl taisyklėse šeimos kapavietės sąvoka nebuvo taikoma siaurąja prasme, kapavietėje galėjo būti laidojami ir kiti asmenys – giminės ir kiti artimi asmenys, esant suinteresuoto asmens prašymui, praėjus 20 metų po paskutinio laidojimo. Pažymi, kad Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144, neminima sąvoka „šeimos kapavietė“, tai matyti iš šių taisyklių 11 p.
Teigia, kad atsakovė, laidodama P. R., nesilaikė tuo metu galiojusių Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1990-11-26 nutarimu Nr. 359, 12 p. reikalavimų. Atsakovė leidimo laidoti P. R. nustatyta tvarka neturėjo ir nesiekė gauti, laidojimo vietą pasirinko savavališkai, įterpiant praėjime tarp ieškovės giminių ir I. kapavietės. Taip pat atsakovė pažeidė taisyklių 11 p. reikalavimus, nes atsakovės kapavietė užima 5,49 kv. m., kai skiriamas plotas 3,75 kv.m., 15 p. reikalavimus, numatančius pagaminti kapo statinius pagal patvirtintus tipinius arba individualius projektus, suderintus su rajono architektais. Tai, kad atsakovė laidojant P. R. užėmė dalį ieškovės kapavietės patvirtina Pasvalio apylinkių seniūnijos seniūnas S. T. 2011-07-25 raštu Nr. V2-157.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Pasvalio rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinio ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sąvokos „šeimos kapas“, “šeimos kapavietės“ yra vartojamos ir jų samprata suformuluota teismų praktikoje, atsižvelgdamas į teismų praktiką, šią sąvoką išaiškino ir apylinkės teismas. Pažymi, kad nei atsakovei, nei ieškovei, nebuvo išduoti rašytiniai leidimai laidoti žmogaus palaikus. Apeliantei nebuvo išduotas kapinių prižiūrėtojo leidimas statyti kapinių statinius.
Atsakovė B. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-03 sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė pati, tvarkydama kapavietę, nesilaikė Kapinių tvarkymo taisyklėse numatytų reikalavimų ir taip sumažino šoninį praėjimą. Ji, atsakovė, visus reikalaujamų kapavietės dydžių laikėsi. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji, atsakovė, užėmė dalį jos giminių kapavietės. Pasvalio apylinkių seniūnija jai pretenzijų neturi. Ieškovė laidoti V. V. iš seniūnijos leidimo nebuvo gavusi, leidimo statyti paminklą bei paminklo tvorelę nepateikė, jai seniūnas nustatė jos kapavietės ribas, bet ieškovė jas pakeitė, neturėdama leidimo pastatė tvorelę ir paminklą. Ieškovė įrodymų, kad kape yra palaidoti jos giminaičiai, nepateikė. Ginčo metu ir nagrinėjant bylą teisme ieškovė nebuvo užregistravusi ginčo kapo, kaip šeimos kapo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 dalis, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškovės ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo nugriauti atsakovės vyro kapo tvorelę atlaisvinant ieškovės šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto ir pasisako dėl teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad ieškovės teigimu atsakovė 2002 m. palaidojo savo vyrą P. R. į tarpą tarp ieškovės giminių Ū. – G. – V. ir I. šeimų kapų, užimant dalį ieškovės giminės kapavietės ir negavusi laidojimui seniūnijos leidimo. Kapinių ir kapaviečių tvarkymo taisyklės numato keliems asmenims 7 kv.m. kapo plotą (2,8 m x 2,5 m) dėl atsakovės veiksmų paminklas – obeliskas su kryžium, turėjęs stovėti giminės kapo viduryje, dabar yra kapo dešinėje. Atsakovės trukdymo veiksmai ieškovės teigimu pasireiškia tuo, kad atsakovės vyro kapo tvorelė yra ant ieškovės giminės ir šeimos bendro kapo, todėl nebėra galimybės jai ir jos vyrui būti palaidotiems tame pačiame kape, kuriame palaidotas jų sūnus, ji negali užbaigti savo giminių kapo tvorelės darbų ir prašė teismo įpareigoti atsakovę nugriauti jos vyro kapo tvorelės dalį su pamatais, atlaisvinant jos šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto.
Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, kad ginčo kapavietėje, palaidoti ieškovės artimi giminaičiai, teigia, bylos įrodymai šią aplinkybę patvirtina, nurodo, kad kapavietėje galėjo būti laidojami ir kiti asmenys, nebūtinai šeimos nariai, taip pat, kad atsakovė savo vyro laidojimo vietą pasirinko savavališkai, nesilaikydama Kapinių tvarkymo taisyklių 11, 12, 15 p. nuostatų, todėl teismas privalėjo įvertinti, koks kapavietės plotas priklausė vieno asmens laidojimui pagal P. R. laidojimo metu galiojusias kapinių tvarkymo taisykles.
Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis civilinio proceso įrodymų vertinimo taisyklių, sprendė , kad, įvertinus įrodymus ir byloje esančias reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) kapinėse esantį kapą laikyti šeimos kapaviete, kadangi ten palaidoti ne šeimos nariai (iki V. V. palaidojimo), o tolimesni giminaičiai. Nors tokia teismo motyvacija , kolegijos vertinimu, nėra tiksli, sutiktina su apeliantės pozicija, jog galimybė šeimos kapavietėje laidoti ne tik artimiausius giminaičius CK 3 knygos prasme nėra neigiama ( kapavietėje, esant atitinkamiems leidimams, galėtų būti laidojami ir ne artimiausi giminaičiai) Kapinių tvarkymo taisyklių 22 p.,), bet pareikšto ieškinio pagrįstumo vertinimui ir ginčo sprendimui ji nėra lemiama
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pagal pateiktus įrodymus buvo reikšminga įvertinti, ar pagrįstas ieškovės teiginys, jog ginčo kapavietės dalyje atsakovės įrengta vyro kapo kapavietė buvo įrengta ieškovės giminės buvusios kapavietės vietoje.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 str. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2014).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovės vyro kapavietė įrengta ieškovės giminės kapavietės vietoje, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas netenkinti ieškovės ieškinio iš esmės yra laikytinas teisingu. Priešingai teigti neduoda ir byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė vyro laidojimui raštiško leidimo pagal tuo metu galiojusias kapinių tvarkymo taisykles nebuvo gavusi, taip pat tai, kad atsakovė vyro kapavietę galimai yra įrengusi didesnio ploto - iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) kapinių naudojimosi schemos matyti, kad atsakovė P. R. kapavietei naudoja 5,49 kv.m. plotą (2,73 m x 2,01 m), tuo tarpu P. R. laidojimo ir kapavietės įrengimo metu (2004 m.) Kapaviečių tvarkymo taisyklių 11 p. numatė, kad mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m. (1,5 x 2,5) plotas.
Iš byloje ieškovės pateiktos fotonuotraukos, darytos po ieškovės sūnaus laidotuvių, negalima tiksliai nustatyti, koks faktiškai buvo jos giminės kapavietės plotas (išmatavimai) - po paminklu matyti tik nedidelis apribojimas mūriniu antkapiu (t.1, b.l. 18). Taigi, vizualiai negalima spręsti, jog ten buvo didesnė kapavietė. Tą pačią išvadą patvirtina į bylą pateikta 2006-08-12 fotonuotrauka, kur ieškovės sūnus V. V. stovi šalia apeliantės giminės kapavietės. Fotonuotraukoje matyti jau įrengta ir atsakovės vyro kapavietė (t.1, b.l. 91). Taigi, iš pastarosios fotonuotraukos galima daryti išvadą, kad ieškovės šeimai buvo žinoma aplinkybė dėl atsakovės vyro kapavietės įrengimo vietos, tačiau byloje jokių duomenų apie reikštas pretenzijas atsakovei nepateikta. Iki V. V. ir R. R. palaidojimų, atsižvelgiant, jog po akmeniniu kryžiumi vainikuojamu obelisku buvo suformuotas tik maždaug jo pločio vienas atribojimas, paprastai reiškiantis laidojimo vietą, labiausia tikėtina, jog tarp kairėje esančio antkapio ir dešinėje ( už R. R. kapavietės) buvusio antkapio laidojimus žyminčių ženklų nebuvo.Tas davė pagrindą kapinių prižiūrėtojui duoti žodinį leidimą naujiems laidojimams kapavietėmis neužimtose vietose.
Bylos nagrinėjimo metu yra nustatyti faktai, kad (duomenys neskelbtini) kapinėse yra palaidoti ieškovės giminaičiai, tačiau nesant tikslių duomenų, kurioje vietoje jie buvo palaidoti (išskyrus nustatytą kapavietę, pažymėtą obelisko su kryžiumi paminklu), savaime neduoda pagrindo teigti, kad ieškovės giminės buvo palaidoti ginčo kapavietėje, t.y. atsakovės vyrui įrengtos dabartinės kapavietės ribose. Teismas pažymi, kad ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kaip atrodė ginčo kapavietė iki atsakovės vyro palaidojimo. Pagrindo laikyti, kad išlikęs senas paminklas - obeliskas su kryžiumi rodo giminės kapavietės vidurį, teismas neturi pagrindo. Kapinių tvarkymo taisyklės, numačiusios 7 kv. m. dydžio kapavietę, Vyriausybės nutarimu patvirtintos 1990-11-26. Jokių istorinių duomenų, ieškovė, apie tai, kad anksčiau laidojant šeimą ar giminę, tokia kapavietė būdavo žymima vienu paminklu su mažu antkapiu, nepateikė. Be to, teismas pažymi, kad kapinių inventorizacija nebuvo atlikta. Tuo tarpu iš Pasvalio rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį matyti, kad senas kapas, šalia kurio palaidotas P. R., nebuvo apsodintas gėlėmis, nebuvo aptvertas, ant jo nebuvo išlikusio užrašo, todėl nebuvo duomenų net kas prižiūri kapą, o išmatavus laisvą žemės plotą tarp dviejų kapų, buvo nuspręsta leisti naujai suformuotoje kapavietėje laidoti mirusįjį (t.1, b.l. 85). Tai, kad kapavietė iki atsakovės vyro palaidojimo nebuvo prižiūrima, patvirtina ir liudytojos, kapus visuomeniniais pagrindais prižiūrėjusios, G. R. parodymai. Iš Pasvalio rajono apylinkės teismo posėdžio metu duotų liudytojos G. R. parodymų matyti, jog ji nurodė, kad atsakovės vyras buvo laidotas į tarp kapų esantį laisvą tarpą, kuriame nebuvo jokio kapo, antkapio, kryžiaus (t.1, b.l. 100-102). Byloje nėra duomenų kaip buvo laidojami ( greta, ar galimai jau ant laidojimo vietos) ieškovės giminaičiai.
Nors apeliantė skundu nurodo, kad byloje yra Pasvalio apylinkių seniūnijos seniūno S. T. 2011-07-25 raštas Nr. V2-157, iš kurio, iš tiesų matyti, kad jame seniūnas nurodė, jog laidojant P. R. buvo užimta dalis V. P. šeimos kapavietės (t.1, b.l. 22), tačiau byloje taip pat yra 2014-07-08 seniūno raštas Nr. V3-230, iš kurio matyti, kad Pasvalio apylinkių seniūnija pretenzijų, kad P. R. yra palaidotas pamiškių kapinėse, greta savo tėvų, neturi (t.1, b.l. 47). Tokiu būdu teismas sprendžia, kad seniūno raštas, nagrinėjamu atveju vertintinas kritiškai ir nepatvirtina aplinkybės, kad P. R. buvo palaidotas ieškovės giminės kapavietėje, nesant kitų tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Aplinkybės, kad P. R. būtų palaidotas svetimoje kapavietėje, teismo posėdžio metu S. T. nepatvirtino.
Iš byloje apklausto liudytojo S. T. parodymų matyti, jog žodžiu buvo leista ieškovės sūnų laidoti šalia seno kapo, tačiau nėra duomenų,jog leidžiant laidoti V. V. tuo pačiu buvo suformuota ir šeimos kapavietė. Teismas sprendžia, kad byloje nesant nei rašytinio prašymo, nei nustatyta tvarka išduoto seniūno rašytinio leidimo laidoti ieškovės sūnų, nustatyta tvarka ieškovės gautų leidimų kapavietės statinių statybai, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė apjungdama į vieną kapavietę sūnaus ir giminės kapavietę, savaime įgijo teisę į 7 kv.m. kapavietę, ir juo labiau turi teisę ją plėsti į atsakovės vyro kapo pusę nuo seno paminklą laikant kapavietės centru. Ieškovės sūnaus V. V. laidojimo metu Kapinių tvarkymo taisyklės numatė, kad palaikams laidoti gali būti skiriama nustatyto ploto kapavietė – vienam kapui 3,75 kv. m., keliems kapams – 7 kv. m. Byloje nebuvo įrodyta, ar S. T. žodiniu leidimu buvo leista plėsti seną kapavietę iki 7 kv. m. formuojant kaip vieną kapavietę. Galima manyti, kad ieškovės sūnui žodžiu galėjo būti skirta šalia seno kapo kapavietė kaip vienam kapui. Tačiau abiem atvejais, teismas iš pateiktų fotonuotraukų bei kapinių naudojimosi schemos, sprendžia, jog ieškovei yra galimybė nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į šeimos kapavietę ją plečiant šalia sūnaus kapo esančiame laisvame plote (t.1, b.l. 74). Todėl, teismas, atsižvelgdamas į susidariusią tvarką, gerbti palaidotųjų rimtį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 1.5 str.), sprendžia, kad tokiu atveju nėra pagrindo įpareigoti atsakovę pašalinti jos vyro kapavietės statinius, juo labiau tam, kad būtų įrengtas platesnio dydžio praėjimas tarp kapaviečių. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas, bet siekis suformuoti šeimos kapavietę nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nustatytos tvarkos, negali būti įgyvendinamas neatsižvelgiant į jau susiklosčiusią realią faktinę situaciją kapinėse.
Reikšminga ir tai, jog ieškovė tvirtindama apie jos teisių pažeidimą nėra gavusi reikiamų leidimų( suderinimų) naujiems kapavietėms statiniams įrengti, t.y. ji „gina“ neturimą teisę. Pagal CK 1.137 str.5 d. civilines teises gina įstatymai, išskyrus atvejus, kada šios teisės įgyvendinimas prieštarauja jų prigimčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės normos. Kolegijos vertinimu, apie 2004 m. suformuotos kapavietės ribų keitimas, ardant dalį ją ribojančių statinių, prieštarautų geriems papročiams, pagarbos mirusiųjų ramybei nuostatai.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys dėl egzistuojančio CPK 329 str. 2 d. 7 p. pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio ir ieškovės ieškinio reikalavimų matyti, kad teismas išnagrinėjo ieškovės ieškinio reikalavimus ir dėl jų motyvuotai pasisakė. Tai, kad teismas nepasisakė dėl visų, apeliantės teigimu, nurodomų aplinkybių bei argumentų, nereiškia, kad jų nevertino ar į juos neatsižvelgė, todėl tai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pripažinti negaliojančiu nurodytu pagrindu.
Iš 2015-07-28 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 795748 matyti, kad advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą atsakovė B. R. sumokėjo 150 Eur (t.2, b.l. 22), todėl netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurio pripažintinos protingomis, priteistinos iš apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vien šimtą penkiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų B. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.