Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei V. P., ieškovės atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, atsakovei B. R., atsakovės atstovui advokatui Manvydui Šivickui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovei B. R., trečiasis asmuo – Pasvalio rajono savivaldybės administracija, dėl trukdymo pašalinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jos protėvių ir giminių kapo teritoriją žymėjo per jo vidurį pastatytas senovinis tašyto akmens obelisko pavidalo paminklas su tokio pat akmens kryžiumi viršuje.

Minima giminių kapavietė buvo kaimynystėje, iš dešinės (žiūrint nuo įėjimo į kapines vartų pusės link paminklinio kryžiaus fasado) su I. šeimos kapu, tarp kurių buvo platus praėjimas (visose P. kapinėse yra daug laisvos vietos ir juose kapai išdėstyti gan retai), tai yra platus tarpas, leidžiantis jų kapus sutvarkyti ir jų niekam nemindžioti, bei tokiu būdu neužgauti palaidotų asmenų kapuose atminimų, nerodyti visiems abiejų kapų velioniams nepagarbos.

Kai į minimą kelių asmenų jos giminių kapą 2011 03 29 palaidojo netikėtai mirusį savo sūnų V. V., pamatė, kad į tarpą tarp jos giminių Ū.-G.-V. ir I. šeimų kapų, užimdama dalį jos giminės kapavietės, negavusi tam raštiško seniūnijos leidimo laidojimui, nesuderinusi su seniūnija laidojimo vietos ir kitaip pažeisdama galiojančius Kapinių tvarkymo taisyklių reikalavimus, B. R., gyv. (duomenys neskelbtini), palaidojo savo 2002 metais mirusį vyrą P. R., o dabar, to naujo kapo viduryje pastatė jam paminklą, o neteisėto kapo plotą aptvėrė tvorele iš juodo marmuro lentelių, kurios padėtos ant iškastų cementinių pamatų.

Būtent šie B. R. iškasti ir išlieti pamatai, bei ant jų sumūryta jos vyro kapą žyminti tvorelė, dabar yra iš dalies ant jos giminės ir šeimos narių bendro kapo taip, kad nuo jos kapo pagrindinio paminklo, kuris, iki B. R. darbų su jos naujai savavališkai padarytu kapu, buvo viso jos, ieškovės, kapo viduryje, dabar jau stovi jų kapo dešiniame pakraštyje. Nuo to tašyto akmens obelisko su akmeniniu kryžiumi krašto teliko vos 26 centimetrai iki paties kapo kraštinės ribos link naujo neteisėto P. R. kapo. Ir nors Kapinių ir kapaviečių tvarkymo taisyklės keliems asmenims (kaip jos giminaičių) nustato 7 kvadratinių metrų plotą, tai yra 2,8 metro x 2,5 metro teritoriją ir todėl paminklas jos giminei turėjo ir stovėjo kapo viduryje 2,8 metro linijoje, dabar, savavališkai padirbėjus B. R., nesunku be jokio tyrimo ir net plika akimi nustatyti, jog nuotolis nuo jos šeimos kapo paminklo vidurio yra jau nebe taisyklingos formos nes yra nukrypęs į kairę pusę maždaug 1,4 metro, o į P. R. kapo pusę tik 26 cm nuo paminklo krašto.

Dėl minimo B. R. savaldžiavimo, niekaip negali užbaigti savo giminių kapo tvorelės žymėjimo pagal Vyriausybės nustatytas normas ir pasidaryti valdžios jai pačiai leidžiamos vietos palaidojimui tame pat kape su sūnumi, bei savo vyrui, ateityje.

Atsakovė B. R. savo velioniui vyrui kapą paruošė be vietos seniūno leidimo, nesuderino savo vyro kapavietės ruošimo nei su vietos valdžios organais, nei su kaimynystėje palaidotų žmonių gyvais giminėmis. Atsakovė pažeidė jos teisę ir negavo jos sutikimo kasti savo vyrui duobę laidojimui per arti, gal net ant jos giminių kaulų, o juo labiau to kapo tvorele sumažinti jos giminių kapo plotą. Atsakovė savo vyrui kapavietę paruošė nesilaikydama nustatyto metražo nuo artimiausių kapų paminklų, neturėjo projekto savo velionio vyro kapui, paminklui, pamatams ir tvorelei ir padarė juos nepateikusi suderinimui su vietos valdžios organais, bei tuo pažeidė Kapaviečių statinių statymo taisykles. Atsakovė neregistravo savo vyro kapavietės, paminklo ir tvorelės apie jį kapinių priežiūros žurnale.

Tokiu būdu, B. R. ne tik užėmė svetimo kapo teritorijos dalį, bet ir išniekino jos artimųjų atminimą.

Be to, dabar ji trukdo jai, ieškovei, apsitverti savo giminių ir sūnaus V. V. kapą tokiose apimtyse, kokias leidžia Kapinių tvarkymo taisyklės. O iš vieno šono jos neteisėto kapo riba glaudžiasi vos ne prie pat seno paminklo jos giminėms. Jei ji išplėstų savo būsimą kapą iki leistinos ribos, tai tarp jos artimųjų ir R. R. kapo vis tiek nebūtų praėjimo abiejų kapų priežiūrai.

Taip pat, P. R. neteisėta kapavietė ir paminkliniai statiniai ant jo, dabar blogina visos kapavietės estetinį vaizdą ir visų jos, ieškovės, giminių kapo simetriją. Be to, tokia P. R. kapavietė dabar trukdo prižiūrėti Ū.-G.-V. kapų priežiūrą ir tvarkymą.

Vadovaujantis išdėstytu ir LR CK 1.5 str. numatyto teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymu, teismą prašo:

įpareigoti atsakovę B. R. vieno mėnesio laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pasvalio rajone P. kapinėse, nugriauti savo vyro P. R. kapo tvorelės su visais pamatais dalį, tvorelę, besiribojančią su jos, ieškovės, šeimos kapaviete, atlaisvinant jos šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto, t.y. plotą, kurį sudaro 2,50 metro ilgis ir 0,48 metro ploto;

Priteisti iš B. R. visas jos turėtas atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė kaltina ją, kad ji savo vyrą P. R. palaidojo neturėdama leidimo ir negavusi raštiško seniūnijos sutikimo, tačiau seniūnijos sutikimo laidoti savo sūnų V. V. ji taip pat neturėjo. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Pasvalio apylinkių seniūnijos rašte yra nurodyta, kad laidojant sūnų V. V. jai raštiškas leidimas laidoti nebuvo išduotas.

Jai 2002 m. laidojant vyrą galiojo 1990 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 359 priimtos „Kapinių tvarkymo taisyklės". Minėtų taisyklių 11 punkte numatyta, kad Mirusiajam palaidoti skiriamas 1,75 kv.m.(1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 kv.m. (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,5m., galiniai 0,75 m pločio). Paminklą ir bortelius pastatė 2004 m. Visus reikalaujamus kapavietės dydžius buvo išlaikiusi. Šiuo metu kapavietės dydis yra 2,75mx2 m. Ieškovė pati tvarkydama kapavietę nesilaikė taisyklėse numatytų reikalavimų ir taip sumažino šoninį praėjimą.

Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinių inventorizacija neatlikta, todėl nėra kapų plano. Kapaviečių plotai nėra tiksliai numatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji laidodama P. R. užėmė dalį V. P. giminių kapavietės. Be, to Pasvalio apylinkių seniūnija neturi pretenzijų, kad jos vyras P. R., miręs 2002 m. yra palaidotas Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinėse, greta savo tėvų E. ir A. R. kapo.

2002 metais šiose kapinėse palaidotas B. R. vyras P. R. Tuo metu žmonių palaikų laidojimą ir kapinių tvarkymą reglamentavo Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr.359 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo" (aktualios iki 2006 m. vasario 21 d.). Pagal šių Taisyklių 11 punktą, mirusiajam palaidoti skiriamas 3,75 kv. m (1,5x2,5), o šeimos kapui - 7 kv. m (2,8x2,5) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai -0,5 m, galiniai - 0,75 m pločio).

P. kapines 2002 m. prižiūrėjo P. k. ir aplinkinių kitų kaimų išrinktas visuomeniniais pagrindais darbus atliekantis (savanoriška, neatlyginama veikla) atstovas -G. R. Būtent į šią prižiūrėtoją kreipėsi mirusio P. R. artimieji prašydami leisti palaidoti mirusįjį šiose kapinėse. Artimieji nurodė, jog šiose kapinėse yra palaidoti giminaičiai (mirusiojo P. R. tėvai), todėl norėtų ir šį mirusįjį palaidoti tose pačiose kapinėse. Įvertinus esamą situaciją kapinėse bei atsižvelgiant į tai, kad netoli mirusiojo P. R. tėvų palaidojimo vietos (tėvų kapavietės gale) buvo laisvos vietos, buvo duotas žodinis leidimas laidoti P. R. šiose kapinėse, suformuojant naują kapavietę, šalia seno kapo, pažymėto akmeniniu obelisku su akmeniniu kryžiumi virš centro.

Atkreipia dėmesį, kad šis senas kapas (šalia kurio palaidotas mirusysis P. R.) nebuvo nei apsodintas gėlėmis, nei aptvertas, ant jo nebuvo išlikusio užrašo, todėl duomenų, kas yra palaidoti šioje kapavietėje ar kas ją prižiūri, nei seniūnija, nei kapinių prižiūrėtojas neturėjo. Nebuvo pastebėta, kad ši kapavietė būtų lankoma. Būtent visos aukščiau nurodytos aplinkybės ir lėmė, jog išmatavus laisvą žemės plotą tarp dviejų kapų, buvo nuspręsta leisti naujai suformuotoje kapavietėje laidoti mirusįjį.

Senos kapavietės nelankymą pripažįsta ir pati ieškovė, ieškinyje nurodydama, kad tik palaidojusi savo sūnų V. V. (2011 m.) pastebėjo suformuotą naują kapavietę.

Pabrėžia, kad raštiškas leidimas, kaip nustatė Taisyklių 12 p., laidoti žmogaus palaikus nebuvo išduotas.

Žmonių palaikų laidojimą ir kapinių tvarkymą 2011 metais (ieškovės sūnaus V. V. laidojimo metu) reglamentavo: Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas, Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvenamųjų teisės aktų patvirtinimo", ir Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimas Nr. Tl-210 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo". Pagal šių teisės aktų reikalavimus rašytinius leidimus laidoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos seniūnijose išduoda seniūnai (Taisyklių 7 p.). Leidimas laidoti išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui, pateikusiam rašytinį prašymą ir mirties liudijimą (Taisyklių 8 p.). Palaikams palaidoti gali būti skiriama nustatyto ploto kapavietė: vienam kapui - 3,75 kv. m (1,5 x 2,5), keliems kapams- 7 kv. m (2,8 x 2,5) arba kitokio dydžio pagal kapinių planą (Taisyklių 18 p.).

2011 m. į Pasvalio apylinkių seniūnijos seniūniją kreipėsi B. G. (šiuo metu miręs), kuris prisistatęs kaip V. P. sesers vyras, prašė išduoti leidimą laidoti V. V. palaikus Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinėse. B. G. nurodė, jog šiose kapinėse yra palaidoti giminaičiai, todėl norėtų ir šį mirusįjį palaidoti tose pačiose kapinėse. Seniūnijos seniūnas S. T. kartu su B. G. nuvyko į šias kapines įvertinti esamą situaciją ir apžiūrėjus skirti kapavietę. Tuo metu ir paaiškėjo aplinkybė, kad asmenys turėję prižiūrėti seną kapą, pažymėtą akmeniniu obelisku su akmeniniu kryžiumi virš centro, yra mirusiojo V. V. artimieji, t.y. ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad B. G. žodžiu vietoje nurodė aplinkybes, kad būtent šiame sename kape yra palaidoti giminaičiai, buvo duotas žodinis leidimas laidoti žmogaus palaikus šioje kapavietėje. B. G. buvo informuotas, kad rašytinis leidimas laidoti žmogaus palaikus yra būtinas ir kad šį leidimą privalo atsiimti seniūnijoje.

Pažymi, kad į seniūniją mirusiojo V. V. artimieji nebeatvyko ir nebesikreipė, t.y. rašytinis leidimas laidoti mirusįjį jiems nebuvo išduotas. Kapinių prižiūrėtojo leidimas statyti (rekonstruoti) kapinių statinius nebuvo išduotas, taip pat nebuvo informuota apie šiuos darbus ir dėl šios priežasties žurnale nebuvo padaryti atitinkami įrašai.

Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju, rašytiniai leidimai laidoti žmogaus palaikus nebuvo išduoti nei ieškovės, nei atsakovės atveju. Tokia pati situiaciaj susiklostė ir su statiniais – jie pastatyti nesilaikant tuo metu Galiojusių (galiojančių) teisės normų.

Nurodė, kad šios kategorijos bylose svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo teismo priimti sprendimą savo nuožiūra.

Trečiojo asmens prašymu byla išnagrinėta nedalyvaujant jo atstovui.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad savo sūnų V. V. palaidojusi šeimos kape, esančiame Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinėse, kuriame palaidoti jos giminaičiai – Ū. – G. ir jos vaikai, negali baigti sutvarkyti kapavietės, nes dėl neteisėtai įrengtos atsakovės vyro kapavietės, jos šeimos kapui nepakanka Kapinių tvarkos taisyklėse nustatyto ploto (7.kv.m.). Įstatyminį pagrindą nurodo LR CK 1.5 str.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, pateiktomis kapų fotonuotraukomis), kad ant ieškovės nurodyto kapo esančio senovinio tašyto akmens obelisko pavidalo paminklo su akmeniniu kryžiumi, nėra jokių užrašų apie tai kas tame kape palaidota.

Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinių inventorizacija neatlikta, kapų plano nėra.

Ieškovė objektyvių rašytinių įrodymų apie kape palaidotus asmenis teismui nepateikė. Duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi Kapų tvarkymo taisyklėse 31-33 punktuose nustatyta tvarka (patvirtintos 2008-11-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1207),) ir identifikavusi artimųjų giminaičių kapą, nėra.

Ieškovė nurodo, kad paskutinis giminaitis šeimos kape buvo palaidotas 1918 m. Teismui pateikė, jos teigimu, šeimos kape palaidotų asmenų mirties liudijimus. Tačiau iš pateiktų mirties liudijimų matyti, kad I. G. mirė (duomenys neskelbtini), O. G. mirė 1919-09-29, B. G. mirė 1928-04-30 (b.l. 9, 10,11). Tai, kad ieškovės mamos ikisantuokinė pavardė buvo G., patvirtina V. V., g. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, V. V. ir J.-V. P. santuokos liudijimas (b.l.15, 17).

Tiek ieškovė, tiek liudytoja apklausta jos sesuo L. M. nurodė, kad jos iš vaikystės pamena, kad su mama eidavo tvarkyti, prižiūrėti minėto kapo. Nurodė, kad jį prižiūri iki šiol. Liudytoja V. P. nurodė, kad jai žinoma, kad kape yra palaidota mamos močiutė Ū. – G. su vaikais. Jos brolis, dabar jau miręs V. V., taip pat lankydavęs tą kapą. Iš teimui pateiktos 2006-08-12 fotonuotraukos (b.l.91), V. V. LR piliečio paso kopijos (b.l.108), kitų šalių pateiktų nuotraukų (b.l.18,19,20, 50) nustatyta, kad prie ieškovės įvardijamo šeimos kapo yra nusifotografavęs V. V.

Nors ieškovė nurodyo aplinkybę, kad kape paskutinis giminaitis palaidotas 1918m., o asmenų, neva tame kape palaidotų, mirties datos – 1919, 1928m., virš išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog minimame kape yra palaidoti ieškovės giminaičiai.

Nei Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatyme (20007-12-20, Nr. X-1404 su vėlesniais pakeitimais), nei Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr.359 „Dėl Kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo", ir Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose 2008m. lapkričio 19d. nutarimu Nr. 1207 “Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo”, šeimos kapo sąvokos nėra.

LR Civilinis kodeksas taip pat nepateikia šeimos sampratos. Šeimos sąvoka CK apibrėžiama netiesiogiai – per šeimos narių sampratą. CK yra nustatyta, kad šeimos nariai yra kartu gyvenantys nuomininko sutuoktinis, sugyventinis, jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588str.1d.). Pagal CK trečios knygos “Šeimos teisė” normas šeimos nariai yra sutuoktiniai (partneriai), tėvai ir vaikai (įtėviai, įvaikiai), sutuoktinių (partnerių) tėvai.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų V. P., L. M. parodymų nustatyta, kad ieškovės mama V. V. su vyru ir dviem sūnumis, t.y. ieškovės broliais, palaidota Pasvalio kapinėse. CK nuostatų prasme, ieškovės mamos ir kitų šeimos narių kapavietė laikytina V., t.y. ir ieškovės šeimos kapaviete.

Tuo tarpu P. kapinėse esantis kapas, ieškovės nurodomas kaip šeimos kapas, kur palaidota jos mamos mama, t.y. senelė, ir keturi senelės vaikai – ieškovės dėdės ir tetos, negali būti traktuojamas kaip ieškovės šeimos kapas, kadangi ten palaidoti ne šeimos nariai, o tolimesni giminaičiai.

Liudytoja V. P. teisme nurodė, kad jos brolis V. lankydavo kapą tėviškėje, priprato. Tai buvo vienintelė vieta tėviškėje, kur galima aplankyt. Sakydavo, kad jam šalia to kapelio vieta atsiras.

Liudytojas S. T. (seniūnas) nurodė, kad dėl V. V. laidojimo vietos į jį kreipėsi ieškovės giminaitis B. G., kuris išreiškė prašymą leisti mirusįjį palaidoti šalia giminės kapo. Liudytojas nurodė, kad kapavietė nebuvo pažymėta, jokių užrašų ant paminklo nebuvo. Jis tik parodė vietą – į kairę nuo obelisko su kryžium, kur galima laidotį V. V.

Iš to seka, kad nebuvo išreikštas pageidavimas velionį V. V. leisti palaidoti kape, ieškovės nurodytame kaip šeimos kapas (įstatymu nustatytas kapo ramybės laikotarpis - 25m., laidojant V. V. buvo aiškiai pasibaigęs). Nebuvo nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse kaip šeimos kapavietės vieta.

Tai, kad ieškovė, vykdydama savo sūnaus V. V. norą būti palaidotam šalia ieškovės įvardinto šeimos kapu kapo P. kapinėse, sūnų šalia minimo kapo palaidojo, neatsiranda pagrindas minėtą kapą (ieškovės įvardijamą šeimos kapu) pripažinti V. P. šeimos kapu.

Byloje nustatyta, kad V. P. leidimo tvarkyti kapavietę, apimant ir jos įvardijamo šeimos kapu plotą, kaip kad nustatyta Kapų tvarkymo taisyklių 26 p., neturėjo, su niekuo darbų nederino.

Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę B. R. vieno mėnesio laikotarpyje nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pasvalio rajone P. kapinėse, nugriauti savo vyro P. R. kapo tvorelės su visais pamatais dalį, tvorelę, besiribojančią su jos, ieškovės, šeimos kapaviete, atlaisvinant jos šeimos kapui priklausančio sklypo užimtą dalį ploto, t.y. plotą, kurį sudaro 2,50 metro ilgis ir 0,48 metro ploto, laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, tad atmestinas.

Teismui pripažinus, kad kapas, esantis Pasvalio apylinkių seniūnijos P. kapinėse, ieškovės įvardijamas šeimos kapu, nėra V. P. šeimos kapas, kiti šalių išdėstyti teisiniai argumentai nebeturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą šioje byloje, todėl teismas jų nebevertina ir dėl jų nebepasisako.

CPK 93str. 1d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidasteismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atmetus ieškinį, atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai byloje apmokėti – 402,73 Eur (pinigų priėmimo kvitai, b.l.93,128,142), įvertinus bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas byloje (parengimas atsiliepimo į ieškinį, dalyvavimas šešiuose teismo posėdžiuose ir kt.) laikytinos pagrįstomis, tad jos priteistinos atsakovei iš ieškovės (b.l.93str.1d., 98str.).

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu -16,16 Eur (CPK 96str., 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), B. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), keturis šimtus du eurus 73 ct bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. P., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), šešiolika eurų 16 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.