- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-355-657/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15034-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Trečiasis asmuo
- D. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-922-584/2019 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei V. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – D. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės V. B. 1100,00 Eur žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad svečiuodamasi pas seserį, automobilį paliko pastatytą kelkraštyje. Atsakovei pjaunat žolę su žoliapjove skersai kelio, visa žolė ir akmenukai krito ant ieškovės mašinos, automobilio šonas buvo apneštas žole. Tarp automobilio ir tvoros yra apie 1,5 žingsnio. Ieškovė patraukė automobilį ir iškvietė policiją. Telefonu policijos pareigūnai patarė nusifotografuoti mašiną, po to ją nusiplauti, jei bus nubrozdinimų, jiems paskambinti. Ieškovė, pareigūnų patarimu, nusifotografavo mašiną, nuplovė ir ant dešinės automobilio pusės pamatė veidrodėlio, galinio buferio nubrozdinimus, įdaužimus nuo akmenukų ant variklio dangčio, slenksčio, durelių, galinio buferio. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo automobilį, padarė vietos ir automobilio nuotraukas. Ieškovei nuvykus į servisą, automobilis buvo apžiūrėtas ir nustatytas žalos dydis. Automobilio neremontavo. Iki įvykio automobilis nebuvo įbrėžtas ar įdaužtas. Ieškovė šį automobilį įsigijo už 1 600,00 Eur. Atsakovė neginčijo fakto, kad ji pjovė žolę, pareigūnas nurodė, jog automobilis stovėjo šalia žvyruotos dangos. Specialaus tyrimo nereikia, nes akmenukai pakilo pjaunant žolę ir apgadino ieškovės automobilio kėbulą. Atsakovė neginčijo žalos dydžio.
3. Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, jog jos žoliapjovė surinkimo dėžės neturi, nupjautą žolę meta į priekį. Ieškovės mašina stovėjo visą dieną. Atsakovei buvo sunku prieiti, ji pjovė žolę įstrižai kelio. Policija jos neapklausė. Ji nufotografavo visą išvažinėtą vietą ir mašinas ant vejos. Dėl mašinų statymo ji nuolat barasi su nuomininkais, ieškovės seserimi. Pjaunant žolę mašiną galėjo užnešti žole, tačiau vejos dalyje, kur ji pjovė žolę, akmenukų nėra, žoliapjove ieškovės mašinos nenubrozdino. Pjaudama žolę, atsakovė jokio turto nesugadino. Mašinos patraukti ieškovės neprašė. Nutarimo neskundė, visus dokumentus perdavė advokatui. Nėra įrodytos visos žalos susidarymo sąlygos. Neįrodyta, kad atsakovės veiksmai sukėlė žalą. Vien ieškovės pozicija nėra įrodymas, kad atsakovė sugadino automobilį. Automobiliui yra 16 metų, nėra įrodymų, kad per tuos metus jis buvo remontuotas, todėl žala galėjo atsirasti, kaip eksploatacijos pasekmė. Be to, šio automobilio vertė rinkoje dabar yra 1 000,00 Eur.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo D. B. nurodė, kad vakare žmonai parvykus namo apžiūrėjo automobilį ir matė jo dešinės pusės išdaužymus, nubrozdinimus. Jų šeima prižiūri automobilius, jokių nubrozdinimų, išdaužimų iki įvykio nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
7. Teismas šalių paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatė, kad automobilio Honda Jazz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės įregistruotos D. B. vardu, tačiau įgytas po santuokos su ieškove sudarymo. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-asis veiklos skyrius 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018 m. gegužės 12 d. ieškovės pareiškimą dėl žoliapjove apgadinto automobilio.
8. Ieškovė neįrodė visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų: žalos (nuostolių), neteisėtų veiksmų ir kaltės bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių). Ieškovė neįrodė, kad atsakovė, pjaudama žolę, atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. kad atsakovė pjovė žolę neleistinoje vietoje ar kokiu nors ypatingai neatsargiu būdu, ar pažeisdama žoliapjovės naudojimo instrukcijas. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, pripažintina, kad nenustatyta ir atsakovės kaltė. Ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės veiksmų ji patyrė 1 100,00 Eur žalą, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Delondas“ rašte ir remonto pasiūlymo sąmatoje nurodytų būsimų automobilio remonto išlaidų ir atsakovės veiksmų pjaunant žolę. Be to, ieškovė neįrodė, kad didžiąją dalį automobilio paviršiaus ketina perdažyti dėl automobilio apgadinimų, atsiradusių būtent dėl 2018 m. gegužės 12 d. įvykio, kai atsakovė šalia automobilio pjovė žolę. Nei ieškovės pateiktos fotonuotraukos, nei liudytojo J. G. paaiškinimai, nei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina ieškovės nurodytos žalos atsiradimo fakto ir jos atsiradimo priežasčių. Policijos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrašytas teiginys, kad atsakovė, pjaudama žolę, apgadino automobilį, savaime šio fakto neįrodo. Kitų įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų daryti išvadą apie priežastinio ryšio buvimą, ieškovė nepateikė. Ieškovei neįrodžius visų būtinųjų sąlygų atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, ieškinys atmestinas, o iš ieškovės atsakovei ir valstybei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniame skunde ieškovė M. B. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad:
9.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, protingumo, sąžiningumo principus, kas lėmė neteisingo ir neteisėto teismo sprendimo priėmimą, netaikymą reikiamų materialinės teisės normų.
9.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo nustatyti ir įrodyti neteisėti atsakovės veiksmai. Teismas be pagrindo netaikė CK 4.37 straipsnio, nes byloje akivaizdžiai nustatyta, kad atsakovė elgėsi, pažeisdama jame nustatytas pareigas, t. y. neatsargiai, nerūpestingai, tuo sukeldama žalą. Teismas be pagrindo nesivadovavo nuotraukomis, kurios darytos ir pareigūno, ir M. B.. Jos patvirtina, kad automobilis iš visų pusių labai aukštai gausiai aptaškytas nupjauta žole. Žoliapjovės techninio veikimo mechanizmas veikia taip, kad jis, pjaudamas žolę, ją pakelia aukštyn, todėl logiškai dėsninga, kad ir joje buvę maži akmenukai buvo pakeliami ir atsitrenkė į automobilio kėbulo dalis. Tiek žolė, tiek akmenukai buvo veikiami tos pačios jėgos. Tai, kad akmenukai buvo šalia automobilio, patvirtino ir D. B., M. B., nuotraukos, liudytojas J. G., kuriais teismas nesivadovavo. Pjaudama žolę nesilaikant saugaus atstumo nuo automobilio, atsakovė padarė jam žalą. V. B. veiksmai, t. y. žolės pjovimas, matant, kad žolė taško automobilį ir joje yra akmenukų, buvo akivaizdžiai neatsargūs. Teismas be pagrindo nesivadovavo ir policijos nutarimu, nuotraukomis. Pareigūnams nekilo abejonių dėl turto apgadinimo aplinkybių. Nutarimas šalia kitų byloje surinktų įrodymų, vertinant juos sistemiškai, patvirtina, kad žala buvo padaryta būtent gegužės 12 d. dėl atsakovės veiksmų.
9.3. Teismas buvo įpareigojęs sumokėti 50,00 Eur užstatą, kuris buvo įmokėtas iki nurodyto termino, tačiau liudytojas – UAB „Delondas“ atstovas, kuris iš karto po įvykio apžiūrėjo automobilį ir nustatė žalos faktą bei remonto sąmatą, nekviestas ir pinigai negrąžinti. Tai patvirtina posėdžio protokolas, informacinė pažyma ir 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą 50,00 Eur užstato dokumentas.
9.4. Teismui buvo pateiktas prašymas iš Kauno apskrities VPK skyriaus, Laisvės al. 11, pareikalauti kompiuterinę laikmeną, kurioje patalpintos įvykio vaizdo nuotraukos, automobilio nuotraukos, tačiau teismas dėl neaiškių aplinkybių pareikalavo iš Kauno raj., Mastaičiuose, Mokslo g. 2, esančios tyrimo medžiagos. Tokiu būdu nebuvo ištirtos visos svarbios bylos aplinkybės.
9.5. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė mokėjimo išrašą. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, prijungti prie bylos pateikiamą rašytinį įrodymą (sąskaitos išrašą) bei kviesti liudytojus G. P. ir L. T..
Atsiliepimas
10. Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė nesirėmė CK 4.47 straipsnio teisės normomis, neįrodinėjo šio straipsnio taikymo sąlygų. Apeliacinės instancijos procese neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Ieškinys pareikštas dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo įrodinėjamos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.263 straipsnį. Teismas aptarė ir įvertino kiekvieną pagrįstą ir su nagrinėjama byla susijusį ieškinio ar atsikirtimo į jį argumentą. Neprivalu detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, nesusijusių su nagrinėjama byla ar neturinčių teisinės reikšmės bylai. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai jas kvalifikavo pagal aptartą ginčo santykių teisinį reglamentavimą. Teismas 2019 m. kovo 22 d. raštu pareikalavo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pateikti teismui laikmenos kopiją su vaizdo nuotraukomis, darytomis ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-33040-18. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad teismas nekvietė liudytoju UAB „Delondas“ atstovo. L. T. nebuvo kviečiamas liudytoju, kadangi apeliantė neįvykdė 2019 m. kovo 6 d. protokolinėje nutartyje nustatyto teismo įpareigojimo iki kovo 15 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėti užstatą. Šioje situacijoje teismas procesines teisės normas taikė tinkamai. Atsakovė, žoliapjove pjaudama veją, negalėjo apgadinti ir neapgadino ieškovės automobilio. Šis automobilis buvo eksploatuojamas beveik 16 metų, todėl apeliantės nurodomi defektai atsirado ne dėl atsakovės veiksmų, o automobilio eksploatacijos metu. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus. Policijos pareigūnų priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi jis priimtas išimtinai pagal apeliantės pateiktą įvykio versiją. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės automobiliui padarytą žalą. Byloje nėra įrodymų apie žalos susidarymo mechanizmą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad 2018 m. gegužės 12 d. automobilis buvo be apeliantės nurodytų sugadinimų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį, kad būtent atsakovė padarė žalą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina bendrųjų civilinės atsakomybės pagrindų, todėl teismas pagrįstai ieškinį atmetė.
12. Apeliantė neleistinai pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos procese. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė teikė įrodymus, patvirtinančius žalą, taigi, apeliantė šia teise naudojosi. Nėra leistina, kad ieškinį atmetus būtų teikiami papildomi įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
14. Apeliantė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos neištyrė visų įrodymų ir neapklausė liudytojų.
15. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y., jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė šiuo atveju nepagrindžia savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka būtinumo. Kartu pažymėtina, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka bylos nagrinėjimo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu patikrinimas, o ne bylos nagrinėjimas iš naujo.
16. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.), todėl apeliantės prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų G. P. ir L. T. kvietimo į teismo posėdį, netenkinami.
Dėl apeliantės prašymo pridėti naujus įrodymus
17. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. kovo 12 d. išeinančio mokėjimo išrašą, prašydama jį prijungti prie bylos nurodo, kad šio dokumento nepateikė pirmosios instancijos teisme, nes teismas jo neprašė ir nebuvo nurodęs pateikti tokį dokumentą.
18. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
19. Pažymėtina, jog ieškovę nuo pat bylos iškėlimo atstovavo advokatai, taigi ji turėjo galimybę gauti teisines konsultacijas. Įvertinus pirmosios instancijos teismo aktyvius veiksmus (2019 m. kovo 6 d. žodinė nutartis, kurioje nurodyta, jog kviesti liudytoją, jeigu ieškovė į teismo depozitinę sąskaitą iki kovo 15 d. sumokės 50,00 Eur) matyti, kad ieškovei buvo sudarytos galimybės pateikti su apeliaciniu skundu teikiamus, įrodymus, tačiau to ji nepadarė.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali daryti išvados, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, to nepagrindė ir apeliantė, priešingai, iš teikiamų dokumento pobūdžio, akivaizdu, jog jis egzistavo jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taigi galėjo būti pateikti teismui, taigi nėra pagrindo priimti naujų dokumentų.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
21. Apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl turtinės žalos, nurodė, jog atsakovė neatsargiai pjaudama žolę apgadino jai priklausantį automobilį, dėl ko ji patyrė 1 100,00 Eur turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų atsakovės veiksmų, priežastinio ryšio, žalos). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo tarpu, atsakovės nuomone, apeliantė neįrodė deliktinės atsakomybės sąlygų.
22. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 – 6.250 str.). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).
23. Vieną iš būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda ne tik neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bet ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Ši specialioji deliktinės atsakomybės norma yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai išraiška deliktų teisėje (CK 6.263 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga atsakingam asmeniui visiškai atlyginti žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą.
24. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 246 straipsnio 1 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose yra įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-356-969/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019).
25. Pagal generalinio delikto taisyklę deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Šioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalą padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo šio standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumą ir kaltės egzistavimą. Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rūpestingas, kiek esant analogiškoms aplinkybėms būtų galima protingai reikalauti iš apdairaus asmens. Jeigu tokiu neteisėtu elgesiu padaroma žalos kitam asmeniui ar turtui, kurią su neteisėtais asmens veiksmais sieja priežastinis ryšys, tai sudaro pagrindą iš atsakingo asmens reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
26. Apeliantės M. B. teigimu, atsakovės V. B. neteisėtus veiksmus patvirtina byloje esantis rašytinis įrodymas – Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 2018 m. gegužės 12 d. ieškovės pareiškimą dėl žoliapjove apgadinto automobilio. Pažymėtina, jog šiame nutarime yra nurodyta, kad tyrimo metu nenustatyta, kad atsakovė V. B., pjaudama žolę apgadino ieškovės automobilį. Atkreiptinas dėmesį tai, jog nutarime aprašytos tik ieškovės pareiškime nurodytos aplinkybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad automobilis buvo apgadintas atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Liudytojo J. G. paaiškinimai, kad automobilis buvo apgadintas dėl neteistų atsakovės veiksmų taip pat nepatvirtina. Tokiu būdu, atsakovės civilinė atsakomybė vien tik dėl to, jog ji galimai 2018 m. gegužės 12 d. pjovė žolę, nekyla.
27. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos aplinkybių visapusiškas išnagrinėjimas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, ir aplinkybių, jog žala atsirado išimtinai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškinį atmetė, kadangi neįrodytos visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
29. Apeliantės teigimu, teismas neiškvietė prašyto liudytojo, ir negrąžino sumokėto 50,00 Eur užstato. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, teismas nekvietė į teismo posėdį liudytojo L. T., nes ieškovė iki 2019 m. kovo 15 d. nepateikė teismui įrodymų, dėl nurodyto užstato sumokėjimo į teismo depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškovei iš Kauno apylinkės teismo depozitinės sąskaitos grąžintinas pagal 2019 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymą Nr. 161 įmokėtas 50,00 Eur užstatas, todėl visi apeliacinio skundo argumentai dėl užstato negrąžinimo atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Dėl užstato grąžinimo pagal 2019 m. kovo 12 d. išeinantį mokėjimą Nr. 159, apeliantė gali kreiptis į pirmosios instancijos teismą.
30. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde taip pat teigė, jog teismas neišreikalavo laikmenos su vaizdo nuotraukomis ikiteisminiame tyrime. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas, ieškovės atstovės prašymu, 2019 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariatą dėl laikmenos kopijos ikiteisminiame tyrime Nr. M-1-01-33040-18 pateikimo teismui iki 2019 m. balandžio 23 d. Teisme 2019 m. kovo 28 d. buvo gautis vyriausiosios tyrėjos G. D. atsakymai (Nr. DOK-38750, Nr. DOK-38953), jog buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisiminį tyrimą medžiagoje Nr. M-1-01-33040-18. Medžiagą įvykio vietoje rinko Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Laikmenos su fotonuotraukomis prie medžiagos nėra, todėl jos kopijos pateikti nėra galimybės. Be to, apeliantė ir jos atstovė 2019 m. spalio 21 d. teismo posėdyje, vykusiame po 2019 m. balandžio 23 d. pakartotinai neprašė išreikalauti vaizdo laikmenos, kas leidžia daryti išvadą, jog savo prašymo nebepalaikė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų neišreikalavimo laikytini teisiškai nepagrįstais.
31. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog ieškovų ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat priteistinos išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.).
33. Atsakovė V. B. nurodė, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 605,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus – 2019 m. gruodžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DP19-123 ir SEB banko 2019 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomenduojamų dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės šios išlaidos priteistinos atsakovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605,00 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.