Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-945-933/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-09-13
Bylos Nr.: e2-945-933/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00098-2021-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Irmantas Šulcas, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: Technoexport Storage

Kategorijos

2.6.1.6.1Actio Pauliana
2.6.6.2Įskaitymas

Civilinė byla Nr. e2-945-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00098-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.6.2

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Technoexport Storage, AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties „Technoexport Storage Lt“, uždarosios akcinės bendrovės bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi „Technoexport Storage Lt“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta R. V., nutartis įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas neginčijamas „Technoexport Storage Lt“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma 1 163 280,15 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. spalio 1 d., 2021 m. spalio 29 d., 2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. sausio 20 d. nutartimis patvirtinti patikslinti finansiniai reikalavimai.

Šalies argumentai

3. Technoexport Storage, AS nemokumo administratorei pateikė prašymą dėl 1 272 733,46 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo „Technoexport Storage Lt“, BUAB bankroto byloje, kurio pagrindu Klaipėdos apygardos teisme užvesta civilinė byla Nr. eB2-287-777/2022. Technoexport Storage, AS nurodė, kad 1 272 733,46 Eur finansinį reikalavimą sudaro: 1) 965 606,24 Eur įsiskolinimas pagal 2020 m. gruodžio 31 d. reikalavimų perleidimo sutartis; 2) 140 402,04 Eur įsiskolinimas pagal paskolų sutartis; 3) 144 808,18 Eur įsiskolinimas už parduotas prekes; 4) 21 917 Eur įsiskolinimas už trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas. Nemokumo administratorė pateikė prašymą teismui Technoexport Storage, AS finansinio reikalavimo netvirtinti. Technoexport Storage, AS teismui pateiktuose 2022 m. gegužės 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose patikslino prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sumą – 306 832,25 Eur.

4. „Technoexport Storage Lt“, BUAB nemokumo administratorė civilinėje byloje Nr. eB2-287-777/2022 pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS sudarytus 2021 m. kovo 11 d. dvišalį reikalavimų įskaitymo aktą ir 2021 m. kovo 23 d. dvišalį reikalavimų įskaitymo aktą (toliau kartu vadinami – Įskaitymų aktai) negaliojančiais ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovės Technoexport Storage, AS ieškovės „Technoexport Storage Lt“, BUAB naudai 1 509 477 Eur dydžio skolą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka perėmus „Technoexport Storage Lt“, BUAB buhalterinės apskaitos dokumentus, nemokumo administratorei tapo žinoma, jog „Technoexport Storage Lt“, BUAB prieš pat bendrovės bankroto bylos iškėlimą su vieninteliu akcininku Technoexport Storage, AS sudarė tarpusavio reikalavimų Įskaitymų aktus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 29 d. nutartimi patvirtino Technoexport Storage, AS 306 216,75 Eur kreditorinį reikalavimą „Technoexport Storage Lt“, BUAB bankroto byloje; „Technoexport Storage Lt“, BUAB priešieškinį patenkino – pripažino „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS sudarytus Įskaitymų aktus negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pritaikė restituciją – kiekvienai iš šalių sugrąžino reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo perleistos Įskaitymų aktais, iš Technoexport Storage, AS priteisė „Technoexport Storage Lt“, BUAB naudai 1 509 477 Eur dydžio skolą.

6. Teismas vertino, kad Technoexport Storage, AS kreditorinio reikalavimo dalis dėl įsiskolinimo pagal paskolų sutartis yra pagrįsta iš dalies – bendras „Technoexport Storage Lt“, BUAB įsiskolinimas Technoexport Storage, AS atžvilgiu pagal paskolos sutartis sudaro 139 491,57 Eur (103 371,43 Eur suteiktos paskolų sumos ir 36 120,14 Eur susikaupusios palūkanos). Technoexport Storage, AS kreditorinio reikalavimo dalis dėl 144 808,18 Eur už parduotas prekes pagrįsta, nes Technoexport Storage, AS ir „Technoexport Storage Lt“, BUAB siejo glaudūs komerciniai ryšiai, Technoexport Storage, AS finansavo bankrutuojančios bendrovės veiklą. Technoexport Storage, AS kreditorinio reikalavimo dalį dėl 21 917 Eur už trečiųjų asmenų suteiktas transportavimo paslaugas vertino kaip pagrįstą, nes Technoexport Storage, AS pateikė į bylą išrašytas sąskaitas „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu kartu su transportavimo paslaugų tiekėjų sąskaitomis bei šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, tarp šalių buvo susiklostę glaudūs komerciniai ryšiai.

7. Teismas, vertindamas, ar egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos dėl Įskaitymų aktų negaliojimo actio Pauliana (liet. Pauliano ieškinys) pagrindu, nurodė, kad Įskaitymų aktais buvo pažeistos „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių teisės, nes atliekant įskaitymus „Technoexport Storage Lt“, BUAB faktiškai buvo nemoki. Atlikti įskaitymai apribojo galimybes kitiems „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. „Technoexport Storage Lt“, BUAB 2020 m. patyrė 426 860 Eur nuostolių, šios bendrovės kreditoriai iki Įskaitymų aktų sudarymo inicijavo teisminius procesus prieš ją dėl pradelstų skolų sumokėjimo. „Technoexport Storage Lt“, BUAB valdyba 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą palaipsniui riboti bendrovės veiklą, o jos vadovas 2021 m. kovo 30 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. „Technoexport Storage Lt“, BUAB balanso duomenys 2020 m. gruodžio 31 d. nepatvirtina aplinkybės, kad bendrovė turėjo pakankamai turto padengti tarpusavio įsiskolinimus su Technoexport Storage, AS ir kitų kreditorių reikalavimus. Įskaitymų aktai tiesiogiai lėmė vėlesnių „Technoexport Storage Lt“, BUAB įsiskolinimų susidarymą, nes atlikus įskaitymus bendrovei nebeliko lėšų įvykdyti prievoles biudžetui 2021 m. balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

8. Kadangi „Technoexport Storage Lt“, BUAB Įskaitymų aktų sudarymo metu buvo faktiškai nemoki, teismas kaip teisiškai nereikšmingą laikė kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Nemoki bendrovė negali atlikti įskaitymų, jos vadovas neturi teisės pasirinkti, kuriam tos pačios eilės kreditoriui atlikti mokėjimą. Nemokios bendrovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad tarp šalių nebuvo sudarytos sutarties, nebuvo įstatymo ar teismo sprendimo, įpareigojančio šalis sudaryti Įskaitymų aktus. Tarp „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS susiklostęs bendradarbiavimo modelis taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad šalys privalėjo sudaryti įskaitymus. Šalys, inicijuodamos neteisminį „Technoexport Storage Lt“, BUAB bankrotą, teikdamos pareiškimus teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, žinojo, kad įskaitymai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teismas vertino, kad Įskaitymų aktų sudarymas prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir įprastai verslo praktikai.

9. Pripažinęs Įskaitymų aktus negaliojančiais, teismas pritaikė restituciją – kiekvienai iš šalių sugrąžino reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo perleistos pripažintais negaliojančiais Įskaitymų aktais. Teismas vertino, kad Technoexport Storage, AS, sudarydama Įskaitymų aktus, pripažino prievolę sumokėti „Technoexport Storage Lt“, BUAB 1 509 477 Eur dydžio skolą ir kad šios prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Todėl 1 509 477 Eur dydžio skolą iš Technoexport Storage, AS priteisė „Technoexport Storage Lt“, BUAB naudai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė Technoexport Storage, AS atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės „Technoexport Storage Lt“, BUAB priešieškinis, ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba, nustačius, kad papildomo tyrimo dėl aktualių aplinkybių nereikia, išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės „Technoexport Storage Lt“, BUAB priešieškinis, ir priešieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Kadangi priešieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas pripažinti Įskaitymų aktus negaliojančiais ir taikyti restituciją, teismas klausimus dėl finansinio reikalavimo ir sandorių nuginčijimo turėjo įforminti priimdamas sprendimą, o ne nutartį. Teismas nesilaikė pareigos priimti motyvuotą ir išsamų sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus. Skundžiamos nutarties motyvai yra neišsamūs, joje nėra pasisakyta dėl pagrindinių bylos faktinių bei teisinių aspektų. Teismas netinkamai analizavo actio Pauliana taikymo sąlygas, netyrė reikšmingų ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, teismo nutartis priimta remiantis deklaratyviais teiginiais. Teismas neįsigilino į bylos šalis siejusių santykių turinį, neatskleidė bylos esmės.

10.2. Teismas netinkamai pritaikė CK 6.66 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Įskaitymų aktai atsakovės kreditorių interesų nepažeidė. Įskaitymų aktai sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, o teisės aktai neįtvirtina bendrojo kreditorių lygybės principo kol skolininkui bankroto byla nėra iškelta. „Technoexport Storage Lt“, BUAB turėjo teisę pasirinkti, kuriam tos pačios eilės kreditoriui atlikti mokėjimą. Įskaitymų aktai sudaryti siekiant padengti tarpusavio skolas už atsakovės suteiktas paskolas, finansuoti ieškovės veiklą bei tiekiamus plieno gaminius ir ieškovės atliktus darbus, o tokio tipo įskaitymai buvo įprasta tarp šalių susiklosčiusi verslo praktika. Atlikus įskaitymus ieškovės finansinė padėtis iš esmės nepasikeitė, nes ieškovės turimi įsiskolinimai atsakovei ir atsakovės turimos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu sumažėjo ta pačia apimtimi. Atsakovės buvusio vadovo 2021 m. vasario 19 d. kreipimasis į kreditorius su prašymu priimti sprendimą inicijuoti atsakovės bankroto bylą neteismine tvarka įrodo ne atsakovės nemokumą įskaitymų atlikimo metu, o siekį neformaliu būdu spręsti susidariusių skolų klausimą. Teismas nevertino reikšmingos aplinkybės, kad neiškėlus atsakovės bankroto bylos ne teismo tvarka, pagrindiniai ieškovės kreditoriai pratęsė prievolių vykdymo terminus, juos atidėjo ir taip faktiškai atkūrė atsakovės mokumą. Vien aplinkybė, kad atsakovė turėjo skolinių įsipareigojimų, nereiškė jos nemokumo.

10.3. Iš teismo nutarties turinio nėra aišku, kurių konkrečių kreditorių teisių pažeidimas nustatytas sudarant Įskaitymų aktus, taip pat nėra aišku, ar šie kreditoriai turėjo galiojančias ir neabejotinas reikalavimo teises Įskaitymų aktų sudarymo metu. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad bendra kreditorių reikalavimų suma yra 4 309 461,13 Eur, iš kurių pradelstų mokėjimų yra 2 235 634,74 Eur. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad vertinant priešieškinio pagrįstumą yra svarbūs tik pradelsti, o ne visi reikalavimai, kurių vykdymo terminai dar nėra suėję. Teismas neįvertino, kad iš ieškovės nurodytų 4 309 461,13 Eur kreditorių reikalavimų net 3 442 154 Eur reikalavimų turėjo su ieškove susijusios įmonės ir šie reikalavimai nebuvo pradelsti. Likusią dalį kreditorių reikalavimų sudarė apie 900 000 Eur, iš kurių tik nedidelė dalis buvo pradelsti Įskaitymų aktų sudarymo metu. Byloje nebuvo įrodymų, pagrindžiančių, kad pirmos eilės kreditorių reikalavimai būtų atsiradę iki Įskaitymų aktų sudarymo, o dėl antros eilės kreditorių reikalavimų teismas turėjo įvertinti, ar ieškovė turėjo pasirinkimo teisę pirmiausia atlikti įskaitymus su atsakove, kai bankroto byla ieškovei dar nebuvo iškelta.

10.4. Ieškovė nepagrindė sandorio šalių nesąžiningumo sąlygos, o teismas netyrė aplinkybių, kad Įskaitymų aktų sudarymo metu kreditorių reikalavimai neegzistavo. Įskaitymų atlikimo praktika tarp šalių buvo įprasta, atitiko jų interesus, leido išvengti pavedimų kaštų, be to, sudarydama Įskaitymų aktus ieškovė gavo ekonominę naudą, nes atsakovė atsisakė dalies savo reikalavimų. Ieškovė ir atsakovė priklauso tai pačiai Safichem Group įmonių grupei, todėl ieškovė ir atsakovė viena kitos atžvilgiu periodiškai įgydavo įvairių priešpriešinių reikalavimų. Ieškovės ir atsakovės sąžiningumą Įskaitymų aktų sudarymo metu pagrindžia aplinkybės, kad atsakovė, būdama vienintele ieškovės akcininke ir pagrindine kreditore, po Įskaitymų aktų įpareigojo ieškovės direktorių paskutines lėšas (51 559,47 Eur) panaudoti darbuotojų algoms apmokėti, o bankroto byloje susidaręs darbuotojų reikalavimas (181 455,11 Eur) atsirado po Įskaitymų aktų sudarymo. Be to, pirmos eilės kreditorių reikalavimai atsirado ir buvo pradelsti po Įskaitymų aktų sudarymo, todėl priešieškinio reikalavimas apimtyje dėl pirmos eilės kreditorių reikalavimų (612 330,66 Eur) yra nepagrįstas.

10.5. Teismas nepagrindė aplinkybės, kad Įskaitymų aktų sudarymo metu egzistavo analogiško ar didesnio dydžio pradelsti ieškovės kreditorių reikalavimai. Teismas neanalizavo konkrečių kreditorių sudėties ir jų reikalavimų struktūros įskaitymų atlikimo metu. Nors teismas sprendė, kad vėliau iškeltoje bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai viršija įskaitymų sumą, teismas turėjo nustatyti, kokio dydžio reikalavimo teises Įskaitymų aktų sudarymo metu turėjo kreditoriai ir tik tuomet daryti išvadą dėl sandorių negaliojimo atitinkama apimtimi. Įskaitymų aktai galėjo būti pripažinti negaliojančiais daugiausiai tik 440 645,65 Eur apimtyje, nes tik tokios sumos reikalavimai buvo realiai egzistuojantys ir vykdytini įskaitymų atlikimo metu. Net ir 440 645,65 Eur reikalavimų apimtyje ieškovė turėjo teisę pasirinkti, kurių kreditorių atžvilgiu atlikti mokėjimus, nes nebuvo nemoki, todėl neturėjo pareigos vadovautis kreditorių lygiateisiškumo principu.

Atsiliepimas

11. Atsiliepime į atsakovės Technoexport Storage, AS atskirąjį skundą ieškovė „Technoexport Storage Lt“, BUAB prašo atmesti Technoexport Storage, AS atskirąjį skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Netinkamos formos procesinio sprendimo priėmimas savaime nesudaro tokio sprendimo negaliojimo pagrindo. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, o pagrindas sprendimui panaikinti yra tik toks procesinės teisės normų pažeidimas, dėl kurio byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, procesiniame sprendime išdėstė faktinius ir teisinius argumentus dėl ginčo esmės.

11.2. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Aplinkybė, kad teismo atliktas byloje esančių įrodymų vertinimas skyrėsi nuo atsakovės, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas įrodymus vertino netinkamai. Teismas iš esmės tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, detaliai pasisakė dėl esminių bylos reikalavimų ir ginčo šalių argumentų, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą dėl pareikštų materialiųjų reikalavimų. Teismo pareiga motyvuoti priimamą sprendimą nereiškia, kad teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento, o aplinkybė, jog teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio argumentus, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas.

11.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovės vadovas 2021 m. vasario 19 d. raštu informavo vienintelį akcininką (atsakovę) apie blogą finansinę padėtį bei galimą sprendimą inicijuoti bankroto procesą teismine ar ne teismo tvarka ir ta pačią dieną kreipėsi į kreditorius su prašymu inicijuoti ieškovės bankroto bylą neteismine tvarka. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. balandžio 19 d. gautas atsakovės vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, kurio pagrindu ieškovei iškelta bankroto byla. Taigi ieškovė su atsakove 2021 m. kovo 11 d. ir 2021 m. kovo 23 d. sudarė Įskaitymų aktus, kai ieškovė faktiškai jau buvo nemoki. Byloje nėra duomenų, kad Įskaitymų aktais buvo siekiama išsaugoti ieškovės mokumą ar jie buvo būtini ieškovės veiklos tęstinumui, dėl kurių būtų galima pateisinti įskaitymų sudarymą.

11.4. Atsakovei buvo žinoma, kad Įskaitymų aktų sudarymas pažeidžia kitų kreditorių teises, nes tiek ieškovės, tiek atsakovės direktorius yra tas pats asmuo – Tomas Plachy, kuris 2021 m. vasario 19 d. raštu informavo vienintelį akcininką (atsakovę) apie ieškovės faktinį nemokumą, negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba 2021 m. gruodžio 28 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą Tomas Plachy atžvilgiu, nes jis prieš pat bankroto bylos ieškovei iškėlimą organizavo pinigų išėmimą iš ieškovės, atliko įskaitymus su atsakove dėl 1 509 476,62 Eur, perleido didelės vertės ieškovės finansinį turtą, galimai apgaulingai tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, nemokėjo mokesčių valstybės biudžetui, paliko pradelstus finansinius reikalavimus už 2 317 758,75 Eur.

11.5. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad ieškovės priešieškinis galėjo būti patenkintas tik 440 645,65 Eur apimtyje, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 19 d. rašte, kuris skirtas atsakovei, buvo nurodyta, kad remiantis 2020 m. gruodžio 31 d. balansu, bendrovės turtą sudarė 1 894 323 Eur, o įsipareigojimus – 5 053 107 Eur. Todėl teismas pagrįstai pripažino Įskaitymų aktus negaliojančiais ir priteisė iš atsakovės l 509 477 Eur skolą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14. Byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutarties dalis, kuria patenkintas „Technoexport Storage Lt“, BUAB priešieškinis dėl Įskaitymų aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl atsakovės rašytinių paaiškinimų priėmimo

15. Atsakovė Technoexport Storage, AS bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašytinius paaiškinimus.

16. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-290-3330/2022; 2022 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, ir kt.). Tokia pati taisyklė taikytina ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad rašytiniais paaiškinimais atsakovė siekia papildomai pagrįsti savo atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad Technoexport Storage, AS, sudarydama ginčijamus Įskaitymų aktus, buvo sąžininga. Be to, faktinės aplinkybės, kurioms apeliantė grindžia savo rašytinius paaiškinimus, atsirado iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovė turėjo galimybę savo poziciją tokiomis aplinkybėmis pagrįsti teikiant atskirąjį skundą. Nors rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė ir išreiškia reakciją į ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus teiginius dėl ikiteisminio tyrimo „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu pradėjimo, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai vertinami civilinės, o ne baudžiamosios teisės kontekste.

18. Dėl išdėstytų aplinkybių atsakovės Technoexport Storage, AS 2022 m. rugpjūčio 31 d. rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.

Dėl Įskaitymų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis)

19. Nagrinėjamoje byloje „Technoexport Storage Lt“, BUAB nemokumo administratorė ginčijo Įskaitymų aktus ir prašė taikyti restituciją tuo pagrindu, kad egzistuoja visos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos sąlygos.

20. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020). Tam, kad ieškinys (šiuo atveju – priešieškinis) būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamų sandorių sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013).

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi sprendė, kad egzistuoja visos būtinosios sąlygos Įskaitymų aktus pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nes: i) Įskaitymų aktų sudarymo metu „Technoexport Storage Lt“, BUAB buvo faktiškai nemoki, o nemokios bendrovės kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises jos atžvilgiu; ii) sudarant Įskaitymų aktus buvo pažeistos kreditorių teisės, nes juos atliekant „Technoexport Storage Lt“, BUAB buvo faktiškai nemoki, o atlikti įskaitymai apribojo galimybes kitiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą; iii) teisinio pagrindo, įpareigojančio sudaryti Įskaitymų aktus, nebuvo, o tarp šalių susiklostęs bendradarbiavimo modelis poreikio sudaryti Įskaitymų aktus nepagrindė; iv) Įskaitymų aktus sudariusios šalys žinojo, kad atlikti įskaitymai pažeidžia kitų „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių teises.

Dėl kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių

23. Atskirajame skunde atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė, kokie konkretūs „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises, pažymėjo, jog priešieškinio kontekste svarbūs tik pradelsti, o ne bet kokie kreditorių reikalavimai, kurių vykdymo terminai dar nesuėję. Teisėjų kolegija su nurodytais atskirojo skundo teiginiais nesutinka ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog Įskaitymų aktų sudarymo metu „Technoexport Storage Lt“, BUAB buvo faktiškai nemoki, o nemokios bendrovės kreditoriai turėjo neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises jos atžvilgiu.

24. Vertinant neabejotinos ir galiojančios kreditorių reikalavimo teisės egzistavimą Įskaitymų aktų sudarymo metu, svarbu pažymėti, kad actio Pauliana ieškinys gali būti reiškiamas ir tada, kai prievolės kreditoriui įvykdymo terminas nėra suėjęs. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, būtina įvertinti tai, jog actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Tai kreditoriui suteikia galimybę operatyviai reaguoti į skolininko nesąžiningus veiksmus, kai dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, bankrutuoja ar sumažina (sunaikina) prievolės įvykdymo užtikrinimą, nes dėl tokių veiksmų skolininkas netenka termino teikiamų lengvatų. Teisės doktrinoje taip pat pripažįstama, kad terminai pagal bendrą prezumpciją yra nustatomi skolininko naudai, todėl, skolininkui elgiantis nesąžiningai, jis neturėtų būti ginamas terminu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti iš skolininko nedelsiant įvykdyti prievolę, t. y. įgyja teisę pasinaudoti actio Pauliana kaip specialiu gynybos būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

25. Byloje nustatyta, kad: i) 2021 m. kovo 11 d. Įskaitymo aktu „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS įskaitė 1 206 460,05 Eur dydžio priešpriešinius reikalavimus; ii) 2021 m. kovo 23 d. Įskaitymo aktu „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS įskaitė 303 016,57 Eur dydžio priešpriešinius reikalavimus. Pagal prie priešieškinio pridedamas suminių skolų ataskaitas nustatyta, kad 2021 m. kovo 11 d. Įskaitymų akto sudarymo metu „Technoexport Storage Lt“, BUAB turėjo bendrą 2 383 577,98 Eur dydžio įsiskolinimą kreditoriams, o 2021 m. kovo 23 d. Įskaitymų akto sudarymo metu – 2 288 824,01 Eur. Nors atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs tik pradelsti kreditorių reikalavimai, pagal byloje pateiktą skolų tiekėjams ataskaitą (2021 m. balandžio 19 d. pareiškimo priedas Nr. 13) matyti, jog kreditorių skolos, kurių mokėjimai jau buvo pradelsti iki 2021 m. kovo 11 d. (pirmojo Įskaitymų akto sudarymo dienos) iš viso sudarė 1 931 068,48 Eur (iš bendros 2 317 758,75 Eur skolų tiekėjams sumos atimtos skolų sumos, kurių mokėjimo terminai iki pirmojo Įskaitymų akto sudarymo dienos dar nebuvo viršyti) ir viršijo Įskaitymų aktais pasibaigusių piniginių prievolių sumą.

26. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių, jog VSDFV, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), „Technoexport Storage Lt“, BUAB darbuotojų reikalavimo teisės atsirado iki Įskaitymų aktų sudarymo dienos.

26.1. Pagal VSDFV pažymos duomenis (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 1) „Technoexport Storage Lt“, BUAB skola antrojo Įskaitymų akto sudarymo metu (2021 m. kovo 23 d.) sudarė 331 353,45 Eur. VSDFV 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (8.1E) VIA-SP10-113 atidėtas bendras 333 739,61 Eur dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už darbuotojus. Nors minėtos skolos mokėjimas buvo atidėtas, tokia aplinkybė nepaneigia išvados, kad VSDFV reikalavimo teisė buvo galiojanti ir neabejotina Įskaitymų aktų sudarymo metu, nes minėtu VSDFV sprendimu atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už 2020 m. kovo–birželio mėn. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 300 176,44 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-249-777/2022.

26.2. Iš VMI 2021 m. birželio 15 d. rašto Nr. RNA-23987 matyti, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka (81 279,70 Eur) susidarė nuo 2021 m. kovo 15 d., t. y. iki antrojo Įskaitymo akto (2021 m. kovo 23 d.) sudarymo dienos. Taigi kreditorė VMI taip pat turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu 2021 m. kovo 23 d. Įskaitymų akto sudarymo metu. Aplinkybė, kad dalis įsiskolinimo, nurodyto VMI 2021 m. birželio 15 d. rašte, atsirado po Įskaitymų aktų sudarymo dienos (įsiskolinimas dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio), nepaneigia minėtos teismo išvados, nes VMI Įskaitymų sudarymo dieną turėjo „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu atitinkamą reikalavimo teisę, kurios įgyvendinimui galėjo turėti įtakos ginčijamais Įskaitymais realizuotos „Technoexport Storage Lt“, BUAB lėšos.

26.3. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nepaneigė aplinkybės, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB darbuotojai Įskaitymų sudarymo metu turėjo galiojančias ir neabejotinas reikalavimo teises. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmos eilės (darbuotojų) kreditorių reikalavimai, kurie sudarė 130 699,11 Eur, patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-249-777/2022, tai reiškia, kad bankroto bylos iškėlimo dieną (2021 m. gegužės 11 d.) darbuotojų reikalavimo teisės „Technoexport Storage Lt“, BUAB egzistavo. Pagal „Technoexport Storage Lt“, BUAB 2021 m. sausio 25 d. valdybos posėdžio protokolą nustatyta, kad tos pačios dienos valdybos priimtu sprendimu nutarta inicijuoti darbuotojų atleidimo procedūras, įskaitant bet neapsiribojant, įspėjimą apie planuojamą darbo sutarčių nutraukimą. 2021 m. vasario 19 d. raštu akcininkui „Technoexport Storage Lt“, BUAB direktorius patvirtino, kad bendrovė atsiskaityti su savo kreditoriais nebegali.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neginčija kitų byloje esančiuose ir pirmosios instancijos teismo įvertintuose dokumentuose nurodytų „Technoexport Storage Lt“, BUAB skolų (reikalavimo teisių) kreditoriams egzistavimo Įskaitymų sudarymo metu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nedetalizavo kiekvieno kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momento, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas priešieškinio reikalavimus įvertino netinkamai, nes pradelsti „Technoexport Storage Lt“, BUAB reikalavimai kreditorių atžvilgiu iki Įskaitymų aktų sudarė 1 931 068,48 Eur, kai Įskaitymų aktais vieno iš kreditoriaus atžvilgiu padengta bendra 1 509 477 Eur dydžio skola. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai nepaneigė aplinkybių, kad kreditorių reikalavimo teisės atsirado iki Įskaitymų aktų sudarymo. Nors atsakovė atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kad didžiausią bendrą kreditorių reikalavimų sumą sudarė su ieškove susijusios bendrovės, kurios pretenzijų dėl skolų mokėjimo nereiškė, tokie atsakovės argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, nes aplinkybė, jog dalis kreditorių pretenzijų dėl „Technoexport Storage Lt“, BUAB prievolių vykdymo tuo metu nereiškė, nesudaro pagrindo teigti, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB turimos lėšos (reikalavimo teisės) galėjo būti panaudotos įvykdant prievolę išimtinai vieno iš kreditoriaus atžvilgiu.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad sudarant Įskaitymų aktus buvo pažeistos kreditorių teisės, nes juos atliekant „Technoexport Storage Lt“, BUAB buvo faktiškai nemoki, o atlikti įskaitymai apribojo galimybes kitiems kreditoriams gauti savo reikalavimų patenkinimą. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

29. Byloje nustatyta aplinkybė, kad ginčijami Įskaitymų aktai sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo „Technoexport Storage Lt“, BUAB dienos, nesudaro pagrindo teigti, jog „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių teisės šiais Įskaitymais nebuvo pažeistos. Nors tuo atveju, kai bendrovei dar nėra iškelta bankroto byla, teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga laikytis bendrojo kreditorių lygybės principo, tačiau skolininko sudaryti sandoriai, kuriais tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję kitų kreditorių prievolių įvykdymo terminai, yra leidžiami tik tuomet, kai ginčijamas sandoris jo sudarymo metu nepažeidžia kitų, analogiškoje situacijoje buvusių skolininko kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo užtikrinti, teisių. Kasacinis teismas šiuo aspektu yra išaiškinęs, kad minėtus sandorius leidžiama sudaryti tais atvejais, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų tokioje pačioje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sudarant Įskaitymų aktus „Technoexport Storage Lt“, BUAB faktiškai buvo nemoki. Atskirajame skunde Technoexport Storage, AS nurodo, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB mokumas buvo atkurtas, nes ieškovės bankroto procesas ne teismo tvarka nebuvo pradėtas, kreditoriai ieškovės atžvilgiu savo reikalavimo teisių nepanaudojo, o pagrindiniai ieškovės kreditoriai pratęsė prievolių įvykdymo terminus, juos atidėjo. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog kreditoriai pratęsė prievolių įvykdymo terminus, nepaneigia aplinkybės, kad kreditorių reikalavimai egzistavo Įskaitymų atlikimo metu, be to, ieškovė nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kurie pagrįstų „Technoexport Storage Lt“, BUAB faktinį mokumą Įskaitymų sudarymo metu.

30.1. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad per 2020 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. ataskaitinį laikotarpį „Technoexport Storage Lt“, BUAB patyrė 426 860 Eur nuostolių, ta pati nuostolių suma išliko ir per 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. vasario 28 d. ataskaitinį laikotarpį.

30.2. Iš „Technoexport Storage Lt“, BUAB valdymo organų priimtų sprendimų matyti, kad iš esmės 2021 m. sausio–vasario mėn. „Technoexport Storage Lt“, BUAB veikla buvo stabdoma, o su kreditoriais bendrovė tuo metu jau nebegalėjo atsiskaityti. „Technoexport Storage Lt“, BUAB valdyba 2021 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą palaipsniui riboti bendrovės veiklą, o 2021 m. vasario 19 d. raštu bendrovės vadovas informavo vienintelį akcininką (Technoexport Storage, AS), kad 2020 m. pabaigoje bendrovė jau buvo nemoki ir tokia finansinė padėtis išlieka, bendrovės turimų finansinių įsipareigojimų suma yra 3 927 014 Eur, tačiau atsiskaityti su kreditoriais bendrovė nebegali.

30.3. „Technoexport Storage Lt“, BUAB vadovas 2021 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į kreditorius, nurodydamas, kad yra inicijuojamas bendrovės bankroto procesas ne teismo tvarka ir taip patvirtindamas „Technoexport Storage Lt“, BUAB nemokumą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). „Technoexport Storage Lt“, BUAB vadovas 2021 m. kovo 30 d. pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo „Technoexport Storage Lt“, BUAB, kas taip pat sudaro prielaidas teigti, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB Įskaitymų aktų sudarymo metu buvo faktiškai nemoki.

30.4. Prie pareiškimo pridėti dokumentai patvirtina, kad 2021 m. kovo mėn. „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu jau buvo vykdomi ir priverstinio lėšų išieškojimo veiksmai.

31. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Įskaitymų aktai, „Technoexport Storage Lt“, BUAB esant nemokiai, galėjo būti sudaryti suteikiant pirmenybę kreditoriui Technoexport Storage, AS dėl susiklosčiusių verslo santykių pobūdžio. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal bendrąją taisyklę, nemokus skolininkas neturi teisės suteikti privilegijų vienam iš savo kreditorių, nepriklausomai nuo šio turimų reikalavimų dydžio. Tačiau atsiskaitymas su vienu iš kreditorių, suteikiant šiam pirmumą prieš kitus kreditorius, laikomas teisėtu ir pagrįstu, jeigu jis atliktas įstatymo ar sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014).

32. Atsakovė atskirajame skunde nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB turėjo teisę pasirinkti, kuriam tos pačios eilės kreditoriui atlikti mokėjimą, tačiau nenurodė tokią išvadą pagrindžiančių priežasčių. Įskaitymų aktais pirmenybė patenkinti turimas reikalavimo teises suteikta vienam iš „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių, kurio reikalavimams patenkinti panaudota 1 509 477 Eur priešpriešinių reikalavimų suma. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą teigti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi verslo praktika periodiškai įskaityti priešpriešinius reikalavimus ir taip įvykdyti viena kitos atžvilgiu turimas prievoles. Priešingai, iš Įskaitymų aktų turinio matyti, kad įskaitytos priešpriešinės prievolės, kurių įvykdymo terminai jau buvo suėję 2018–2020 m. laikotarpiu. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad tokia atsiskaitymo tvarka tarp šalių būtų įprasta. Vien aplinkybė, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS bendradarbiavo vykdant veiklą, nepagrindžia Įskaitymų aktų sudarymo poreikio būtent tuo metu, kai „Technoexport Storage Lt“, BUAB buvo faktiškai nemoki ir prieš pateikiant pareiškimą dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Vien egzistavę įsiskolinimai taip pat nesudarė pagrindo realizuoti turimas reikalavimo teises prieš pat bankroto bylos „Technoexport Storage Lt“, BUAB iškėlimą.

33. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirajame skunde nurodytus teiginius, kad sudarius Įskaitymų aktus iš esmės „Technoexport Storage Lt“, BUAB finansinė padėtis nepasikeitė. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

34. Nors atlikus ginčijamus Įskaitymus ieškovės turimi įsipareigojimai sumažėjo ta pačia apimtimi kaip ir atsakovės turimos reikalavimo teisės ieškovės atžvilgiu, sumažinus turto, į kurį gali būti nukreipiamas kitų kreditorių išieškojimas, masę, atsirado reali grėsmė, kad kitų kreditorių reikalavimai, turimi „Technoexport Storage Lt“, BUAB atžvilgiu, nebus patenkinti. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė turėjo teisę laisvai pasirinkti su kuriuo tos pačios eilės kreditoriumi atsiskaityti, tačiau pastebėtina, kad atlikus Įskaitymus kilo grėsmė ne tik tos pačios eilės, tačiau ir pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimų patenkinimui – Įskaitymais realizuota 1 509 477 Eur, kai tuo tarpu kreditorių bendra reikalavimų suma sudarė 1 163 280,15 Eur, iš kurių pirmos eilės kreditorių – 612 330,67 Eur (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sąrašas). Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad Įskaitymų aktais suteikiant prioritetą realizuoti savo turimas reikalavimo teises vienam iš „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių buvo pažeistos kitų šios bendrovės kreditorių teisės.

Dėl skolininko ir kreditoriaus sąžiningumo

35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad abi Įskaitymų aktus sudariusios šalys žinojo, jog Įskaitymų aktais pažeidžiamos kitų „Technoexport Storage Lt“, BUAB kreditorių teisės, todėl buvo nesąžiningos. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovės ir atsakovės sąžiningumą sudarant Įskaitymus, pagrindžia toliau nurodytos aplinkybės: i) atsakovė, būdama vienintele ieškovės akcininke, įpareigojo buvusį ieškovės direktorių paskutines turimas lėšas (51 559,47 Eur) panaudoti darbuotojų atlyginimams sumokėti; ii) pirmos eilės kreditorių reikalavimai iš esmės atsirado ir buvo pradelsti po Įskaitymų sudarymo; iii) sudarius Įskaitymų aktus, „Technoexport Storage Lt“, BUAB finansinė būklė iš esmės nepasikeitė. Teisėjų kolegija su atskirajame skunde nurodytais teiginiais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įskaitymų aktų šalys buvo nesąžiningos.

36. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

37. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai įmonė, būdama nemoki, pasirinktinai sudaro papildomus susitarimus ir taip patenkina dalies kreditorių reikalavimus, pažeidžiamos kitų kreditorių teisės, ir toks skolininko elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis sąžiningai verslo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Tiek skolininko, tiek kreditoriaus nesąžiningumas sudarant ginčijamus sandorius kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, aiškinamas kaip elgesys, kai ginčijamu sandoriu skolininkas, jau būdamas nemokus, ir jo kontrahentas (to skolininko kreditorius) atlieka vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

38. Teismas pakartotinai nepasisako dėl aplinkybių, susijusių su „Technoexport Storage Lt“, BUAB veiksmais sudarant Įskaitymų aktus, kuriais vienam iš skolininkės kreditorių (Technoexport Storage, AS) sudarytos sąlygos patenkinti priešpriešinius vienarūšius reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB ir Technoexport Storage, AS siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai. Kreditorė Technoexport Storage, AS nuo 2016 m. birželio 22 d. buvo vienintelė ieškovės „Technoexport Storage Lt“, BUAB akcininkė. Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali aplinkybė, kad „Technoexport Storage Lt“, BUAB vadovu nuo 2021 m. sausio 29 d. paskirtas Technoexport Storage, AS vadovas – Tomas Plachy, kuris 2021 m. vasario 19 d. raštu kreipėsi į vienintelę akcininkę, pranešdamas, jog „Technoexport Storage Lt“, BUAB 2020 m. pabaigoje buvo nemoki ir neturi galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

39. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovei Įskaitymų aktų sudarymo metu buvo suprantamos ir žinomos aplinkybės apie sunkią ieškovės (skolininkės) finansinę būklę, tačiau nepaisant šios aplinkybės, kreditorius Įskaitymų aktus sudarė. Abiem Įskaitymų aktus sudariusioms šalims vadovavo tas pats asmuo, todėl jam galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės tiek apie „Technoexport Storage Lt“, BUAB finansinę padėtį Įskaitymų aktų sudarymo metu, tiek apie kitų šios bendrovės kreditorių turimas reikalavimo teises. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai, kad akcininkė Technoexport Storage, AS įpareigojo ieškovės vadovą „Technoexport Storage Lt“, BUAB lėšas (51 559,47 Eur) panaudoti darbuotojų atlyginimams išmokėti, nepaneigia išvados, kad šalys, sudarydamos Įskaitymų aktus, buvo nesąžiningos. Pati atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad minėtas lėšas įpareigota sumokėti darbuotojams prieš bankroto bylos iškėlimą, taigi Įskaitymų aktų sudarymo metu ir iki bankroto bylos iškėlimo (2021 m. gegužės 11 d.) su „Technoexport Storage Lt“, BUAB darbuotojais atsiskaityta nebuvo. Kaip nustatyta anksčiau, „Technoexport Storage Lt“, BUAB bankroto byloje patvirtintas 181 455,11 Eur darbuotojų finansinis reikalavimas, taigi sudarius Įskaitymų aktus bendrovei jau esant faktiškai nemokiai darbuotojų interesai nebuvo užtikrinami, o priešingai, sumažinta lėšų suma, iš kurios tokie reikalavimai gali būti patenkinami.

40. Teismas pakartotinai nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų, susijusių su pirmos eilės kreditorių reikalavimų atsiradimo momentu ir ieškovės finansinės būklės pokyčiu sudarant Įskaitymų aktus, nes tokios aplinkybės jau buvo įvertintos teisėjų kolegijos, sprendžiant dėl kreditorių neabejotinų ir galiojančių reikalavimo teisių egzistavimo ir kreditorių teisių pažeidimo sudarant Įskaitymų aktus. Kitų aplinkybių, paneigiančių priešieškinyje nurodytus faktus, iš kurių spręstina, kad kreditorei Technoexport Storage, AS Įskaitymų sudarymo metu buvo žinoma apie faktinį skolininkės „Technoexport Storage Lt“, BUAB nemokumą, atsakovė nenurodė.

Dėl kreditorių reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal Įskaitymų aktus turtą tiek, kiek būtina šiems reikalavimams patenkinti

41. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs Įskaitymų aktus negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, pritaikė restituciją (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys) ir kiekvienai iš šalių sugrąžino reikalavimo teises vienai į kitą, kurios buvo perleistos Įskaitymų aktais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo teiginius, kad Įskaitymai turėjo būti pripažinti negaliojančiais tik ta apimtimi, kokio dydžio galiojančias reikalavimo teises kreditoriai turėjo Įskaitymų atlikimo metu.

42. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013). Tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, ieškiniu siekiama apginti ne tik jos kreditorių, bet ir bankrutuojančios įmonės teises, kuri yra ginčijamo sandorio šalis. Dėl to atkuriant skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinant skolininką į ankstesnę turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama ne tik į kreditorių, bet ir į sandorio šalies – skolininko interesus, kas sudaro pagrindą atkurti pažeistą skolininko mokumą visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014).

43. Kadangi nagrinėjamu atveju „Technoexport Storage Lt“, BUAB nemokumo administratorė padavė teismui priešieškinį, kuriuo actio Pauliana pagrindu ginčijo sudarytus Įskaitymų aktus, darytina išvada, kad Įskaitymo aktai pagrįstai pripažinti negaliojantys visa apimtimi, o ne įvertinus atskirų kreditorių turimas reikalavimo teises bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu. Šiame kontekste pažymėtina, kad actio Pauliana instituto taikymas nėra savitikslis, juo nėra siekiama sandorių nuginčijimo kaip galutinio tokiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų patenkinimo. Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis actio Pauliana ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

44. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys actio Pauliana pagrindu reiškiamas po bankroto bylos iškėlimo „Technoexport Storage Lt“, BUAB, nesąžiningai sudarytų sandorių pagrindu perleistas turtas grąžintinas į bendrą turto masę, taip ne tik apginant bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, bet ir grąžinant skolininką į iki ginčijamų sandorių sudarymo buvusią turtinę padėtį.

Dėl teismo procesinio sprendimo formos ir pareigos motyvuoti sprendimą

45. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad: i) pateiktu priešieškiniu civilinėje byloje buvo pareikštas savarankiškas reikalavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimus dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ir dėl Įskaitymų aktų nuginčijimo, turėjo priimti sprendimą, o ne nutartį; ii) pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintą pareigą motyvuoti savo priimamą sprendimą, o išvadas pagrįsti išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.

46. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Pagal CPK 290 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartis atskirais klausimais, kuriais byla nėra išsprendžiama iš esmės, o CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais teismas nutartimis gali išspręsti ir kitus klausimus. Teismo sprendimas byloje priimamas tais atvejais, kai teismas išsprendžia bylą iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis).

47. Vadovaujantis JANĮ 15 straipsnio 2 dalimi, nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ įtvirtina tvarka, pagal kurią sprendžiami atskiri tarpiniai klausimai nemokumo procese. Be kita ko, JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo yra sudedamoji bankroto proceso teismo tvarka dalis ir toks klausimas išsprendžiamas teismo nutartimi (JANĮ 42 straipsnio 4,6 dalys).

48. Skundžiama 2022 m. liepos 29 d. pirmosios instancijos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-287-777/2022 priimta ne tik pagal Technoexport Storage, AS 2022 m. liepos 15 d. pareiškimą dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, tačiau ir pagal „Technoexport Storage Lt“, BUAB nurodytoje civilinėje byloje 2021 m. gruodžio 16 d. paduotą priešieškinį. Priešieškiniu nemokumo administratorė siekė pripažinti Technoexport Storage, AS ir „Technoexport Storage Lt“, BUAB sudarytus Įskaitymų aktus CK 6.66 straipsnio pagrindu negaliojančiais ir taikyti restituciją. Kadangi civilinėje byloje Nr. eB2-287-777/2022 buvo sprendžiami kreditoriaus finansinio reikalavimo ir priešieškinio, kuriuo pareikšti savarankiški reikalavimai, pagrįstumo klausimai, pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėjęs civilinę bylą, savo procesinį sprendimą turėjo įforminti priimdamas ne nutartį, o teismo sprendimą.

49. Nors pirmosios instancijos teismas pasirinko netinkamą teismo procesinio sprendimo formą nurodytiems klausimams išspręsti, tačiau tokia aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį vien šiuo pagrindu. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Netinkamos formos procesinio sprendimo priėmimas pats savaime nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

50. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą Nr. eB2-287-777/2022 išnagrinėjo pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Civilinė byla išnagrinėta 2022 m. liepos 25 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris organizuotas žodinio proceso tvarka, taigi atsakovės atstovai turėjo teisę pasisakyti byloje nagrinėjamais klausimais, be to, savo poziciją byloje išdėstė procesiniuose dokumentuose. Atsakovė nepagrindžia, kokiu būdu vien baigiamojo teismo procesinio dokumento forma galėjo pažeisti jos teises ir sudaryti pagrindą naikinti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį vien šiuo aspektu.

51. Teisėjų kolegija taip pat atmeta atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įgyvendino pareigą motyvuoti priimamą procesinį sprendimą. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti procesinį sprendimą, kadangi ištyrė faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamam klausimui, skundžiamoje teismo nutartyje yra pateikti esminiai motyvai, kuriais vadovaujantis priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Iš esmės netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą atsakovė grindžia skirtingu actio Pauliana instituto būtinųjų sąlygų taikymu, interpretavimu ginčo situacijoje. Tačiau, kaip nustatė teisėjų kolegija, pirmosios instancijos teismo išvados dėl būtinųjų sąlygų egzistavimo CK 6.66 straipsnio taikymui buvo pagrįstos, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų procesinio sprendimo motyvavimo pareigą įgyvendino netinkamai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53. Apibendrindama nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės Technoexport Storage, AS atskirasis skundas nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nors ieškovė „Technoexport Storage Lt“, BUAB atsiliepime į Technoexport Storage, AS atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta RadzevičienėAntanas RudzinskasIrmantas Šulcas