Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės ir Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Galinta“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Santermita“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos (toliau - Centro seniūnija) vyriausioji specialistė V. L., dalyvaujant UAB „Santermita“ techninės priežiūros inžinieriui P. P. M., 2022 m. kovo 23 d. atliko pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1 A2p), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), statinio naudotojo atliekamą statinio techninės priežiūros patikrinimą ir surašė 2022 m. kovo 23 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 04-7-66 (toliau - Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akto 4.3 punkte nurodyta: „-reikalingas viso statinio remontas.“.

Patikrinimo akto rezoliucinėje dalyje pateikti reikalavimai, tarp jų ir: „2. Organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p. ir 4.3 p.) defektų šalinimą“; „4. Apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą Centro seniūniją iki 2022-07-29“.

Centro seniūnija 2022 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 04-2-581 „Dėl statinio (duomenys neskelbtini)“ (toliau – seniūnijos raštas) informavo UAB „Galinta, kad 2022-03-23 buvo atlikta pastato (duomenys neskelbtini) techninės priežiūros patikrinimas su tikslu patikrinti, ar įgyvendinti 2021-04-02 Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 04-7-65 reikalavimai. Nurodyta, kad patikrinimo metu vizualiai nustatyta, kad Statinio bendrojo naudojimo objektų: pamatų, sienų, balkonų, stogo, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos, kaminų būklė po 2021-04-02 atlikto statinio techninės priežiūros patikrinimo nepagerėjusi, Akto reikalavimai neįvykdyti, netaikytos profilaktinės priemonės, siekiant saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo statinį ir jo konstrukcijas. Nurodyta, kad surašytas Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. 04-7-66 ir kad UAB „Galinta“ nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas - Negyvenamoji patalpa - Parduotuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), gali būti įrašytas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau - Sąrašas) padidintam nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymui. Išaiškinta, kad jeigu nesutinka su šiuo sprendimu, gali per 20 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie valdomo nekilnojamojo turto ketinimą įrašyti į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas nėra apleistas ar neprižiūrėtas arba kad atitikimas Aprašo 4 punkto reikalavimams yra sąlygotas vienos ar keleto šių aplinkybių, nurodytų Aprašo 8.1 ir 8.2 papunkčiuose. Prie rašto pridėtas Patikrinimo aktas.

Centro seniūnija 2022 m. rugpjūčio 4 d. atliko statinio būklės patikrinimą su tikslu Patikrinimo akto reikalavimų įgyvendinimo kontrolę ir surašė 2022 m. rugpjūčio 4 d. Statinio faktinių duomenų patikrinimo aktą Nr. 04-7-226 (toliau - Aktas), kurio Išvadose nurodoma: „1. Neįgyvendinti statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimai“; „2. Statinio būklė galimai pavojinga jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“; „3. Statinys atitinka „Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T- 169, kriterijus“. Aktu nutarta įtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto preliminarų sąrašą.

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 metų rugsėjo 13 dienos sprendimu Nr. T-420 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo“ (toliau - Sprendimas) patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašą, kurio 27 eilute įtrauktas pareiškėjai UAB „Galinta nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo

Pastato įtraukimą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau - Sąrašas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis, kuri nustato, jog apleistu ar neprižiūrimu laikomas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Aiškinant Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą normą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią praktiką dėl šios teisės normos dvejopo pobūdžio ir joje numatytų visų sąlygų privalomumo, norint nekilnojamąjį turtą įtraukti į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį tam, kad nekilnojamasis turtas būtų įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, turi būti išpildytos šios sąlygos: 1) jei nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai; 2) jei nekilnojamasis turtas per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 3) savivaldybės tarybos sprendimu yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. tais atvejais, kai netenkinama bent viena iš jų, atitinkamas nekilnojamasis turtas negali būti pripažintas apleistu ar neprižiūrimu Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo prasme. Kita vertus, Nekilnojamojo turto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad visų pirma turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Po to viešojo administravimo subjektas, vykdantis statinių naudojimo priežiūrą, privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą, kuris pagal viešojo administravimo subjekto surinktus duomenis kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Tik atlikus minėtus veiksmus, savivaldybės taryba gali spręsti dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1889-442/2021; 2021 m. spalio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1807-629/2021; 2021 m. spalio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2754-624/2021).

Byloje taip pat nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinai atlikusi Pastato būklės patikrinimą Centro seniūnija surašė Aktą, kuriuo konstatavo, kad „neįgyvendinti statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimai“ (Akto išvadų 1 p.), o „statinio būklė galimai pavojinga jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“ (Akto išvadų 2 p.).

Įvertinęs minėtų dokumentų turinį, teismas pažymi, kad nei ginčijamame Sprendime, nei Patikrinimo akte, nei seniūnijos rašte, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie ketinimą įtraukti Pastatą į Sąrašą, nei Akte nėra nurodytas joks aiškus terminas, per kurį Pastatas turėjo būti suremontuotas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nėra Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos vienos iš privalomų sąlygų įtraukti Pastatą į Sąrašą, t. y. nebuvo nustatyta, kad Pastatas per nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Patikrinimo akto 4.3 punkte nurodytas Pastato trūkumų pašalinimo būdas - „reikalingas viso statinio remontas“, ir šio akto reikalavimų 2 punkte nurodytas reikalavimas „organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (akto 3 p. ir 4.3 p.) defektų šalinimą“, t. y. vykdyti Pastato remontą, nėra susietas nei su reikalaujamo rezultato (suremontavimo) pasiekimu, nei su aiškiu terminu, per kurį rezultatas turi būti pasiektas, nes Patikrinimo akto reikalavimų 4 punktu, iki nustatyto termino (iki 2022-07-29) reikalaujama ne rezultato - suremontuoti Pastatą - o tik informacijos apie siekiamo rezultato eigą – „informuoti apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą“. Kitaip tariant, atsakovė iš pareiškėjos per nustatytą terminą nepareikalavo suremontuoti Pastatą, o reikalavo tik pradėti remontą ir informuoti apie jo eigą. Tai patvirtina ir pati atsakovė savo atsiliepime į skundą, nurodydama, kad „atsakovė, nustatydama Patikrinimo akte terminą (iki 2022-07-29) jokiu būdu nereikalauja, kad visi defektai iki nustatytos datos būtų pašalinti, tačiau pastato savininkai/bendrasavininkai turi imtis realių veiksmų statinio būklei gerinti ir pateikti informaciją apie tai statinio naudojimo priežiūrą atliekančiai seniūnijai“. Tačiau teismas konstatuoja, kad reikalavimas „imtis realių veiksmų statinio būklei gerinti“ neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kad nekilnojamasis turtas per nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, nes įrašymo į Sąrašą būtina sąlyga yra tai, kad statinio savininkas pavojų keliančio statinio nesuremontavo per jam nustatytą terminą. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovė jokio termino Patikrinimo akte nurodytam Pastato trūkumų pašalinimo būdui (suremontavimui) įvykdyti iš viso nenustatė ir pareiškėja nežino iki kada ji turi suremontuoti Pastatą. Tai reiškia, kad atsakovė nenustatė būtinos sąlygos Pastatui įtraukti į Sąrašą.

Be to, teismas pažymi, kad Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra įtvirtintos ir esminės nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu procedūros nuostatos, pagal kurias, visų pirma, turi būti nustatyta, kad nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų ir po to atitinkamas viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti terminą, per kurį nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojas turėtų suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto savininkas pirmiausiai turi būti informuojamas, kad jo statiniai kelia pavojų ir būtent todėl po šio informavimo jam nustatomas aiškus terminas, per kurį jis turi pareigą atitinkamu būdu statinius sutvarkyti. Tačiau nagrinėjamu atveju Patikrinimo akte, kuriame vieninteliame kalbama nors ir ne apie terminą Pastato suremontavimui, bet bent jau apie aiškų terminą informacijos pateikimui apie remonto organizavimo eigą, nėra konstatuota, kad Pastatas dėl jo būklės kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Patikrinimo akte Pastato trūkumai apibendrinami terminu „visumoje statinio būklė bloga (turi galimos avarijos požymių)“, tačiau tai neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyto terimo „nekilnojamojo turto būklė kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“. Tokios išvados dėl keliamo pavojaus Patikrinimo akte nėra, o pareiškėja negali žinoti, ką atsakovė turi mintyse naudodama Įstatymo neatitinkančias formuluotes. Tokios išvados (dėl Pastato keliamo pavojaus) nėra ir minėtame seniūnijos rašte, kuriuo pareiškėjai buvo pateiktas Patikrinimo aktas.

Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme Pastato būklė kaip pavojinga pirmą kartą šioje administracinėje procedūroje yra įvertinta tik po pakartotinio patikrinimo surašytame Akte, kurio išvadų 2 punkte jau yra konstatuota, jog „statinio būklė galimai pavojinga jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“. Tačiau nei šiame Akte, nei jokiame kitame dokumente pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas Pastatą suremontuoti po to, kai jis buvo pripažintas keliančiu pavojų. Be to, Aktas iš viso nebuvo įteiktas pareiškėjai iki Skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl ji net nežinojo, kad Pastato būklė šios administracinės procedūros metu yra vertinama kaip kelianti pavojų. Tai reiškia, kad atsakovė neįvykdė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procedūrų, kad galėtų Įstatymo nustatyta tvarka Pastatą įtraukti į Sąrašą.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, seniūnijos rašto ir jame nurodyto Patikrinimo akto turinį, konstatuoja, jog šiuose dokumentuose nurodyti įpareigojimai pareiškėjai negali būti pripažinti atitinkančiais Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes juose nėra aiškiai ir konkrečiai nurodytas terminas, per kurį Pastatas turėjo būti suremontuotas. Patikrinimo akte nustatytas tik terminas informuoti apie remonto organizavimo eigą, bet ne terminas Pastatui suremontuoti. Be to, šiame Patikrinimo akte nebuvo konstatuota, kad Pastatas kelia pavojų. Tuo tarpu po to, kai ši aplinkybė buvo konstatuota Akte, pareiškėjai po šio konstatavimo nebuvo nustatytas joks terminas Pastatui suremontuoti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog atsakovė, priimdama Sprendimą (pareiškėjo skundžiamą jo dalį), nesilaikė nuostatų, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinančių sąlygas ir privalomas procedūras dėl nekilnojamojo turto pripažinimo apleistu ar neprižiūrimu ir įtraukimo į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, t. y. nenustatė konkretaus termino, per kurį Pastatas turi būti suremontuotas, nei iki to, nei po to, kai jį pripažino keliančiu pavojų. Toks įstatymo pažeidimas yra pagrindas panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą, nes jis neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios Įstatymui ir jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p. ir 3 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad kai iš viešojo administravimo subjekto sprendimo turinio neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais nustatytais objektyviais duomenimis (faktais) nuspręsta pareiškėjui priklausantį statinį įtraukti į Nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašą, tai toks sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (aktualios redakcijos 10 straipsnio 5 dalies) reikalavimų ir turi būti panaikintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-95-502/2020).

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje skundžiamas Sprendimas (jo dalis dėl Pastato įtraukimo į Sąrašą) yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais duomenimis, iš jo turinio, taip pat ir atsižvelgiant į kitų pareiškėjai pateiktų dokumentų turinį, negalima suprasti, kodėl Pastatas įtrauktas į Sąrašą, jeigu nebuvo nustatyta, kad pareiškėja pažeidė pareigą per tam tikrą terminą suremontuoti Pastatą. Taigi, skundžiama Sprendimo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų individualiam administraciniam aktui dėl tinkamo jo pagrindimo ir pakankamų motyvų.

Be to, kaip savo atsiliepime pripažino ir pati atsakovė, Patikrinimo akte nebuvo reikalaujama, kad visi Pastato defektai iki nustatytos datos būtų pašalinti, o buvo reikalaujama, kad savininkai/bendrasavininkai imtųsi veiksmų statinio būklei gerinti ir pateiktų informaciją apie tai seniūnijai. Tačiau trečiojo suinteresuoto asmens, kuris vykdo Pastato administratoriaus funkcijas, pateikti duomenys patvirtina, kad tiek prieš Patikrinimo akto surašymą, tiek po to, Pastato savininkai ne tik inicijavo, bet ir realiai sprendė Pastato suremontavimo klausimus. Iš 2022-03-15 Balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 03/15 matyti, kad Pastato savininkai pritarė daugiabučio namo fasadų ir stogo paprastojo remonto projekto parengimui ir jo kainai, o pareiškėja šiame balsavime užpildė ir grąžino balsavimo raštu biuletenį, kuriuo pritarė svarstomam klausimui. Gavus šį pritarimą 2022 m. birželio 8 d. buvo sudaryta Projektavimo darbų sutartis Nr. 22-159, parengta ir patvirtinta Techninė projektavimo užduotis ir Pastato administratorius nurodo, kad projektuotojai vykdė užsakytus darbus, pradėjo rengti projektą, ėmėsi atlikti architektūrinius tyrimus. Vadinasi, Pastatas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo neprižiūrimas, nes jos savininkai organizavo ir atlikinėjo remontui būtinus veiksmus. Nepaisant to, ginčijamu Sprendimu atsakovė Pastatą įtraukė į Sąrašą, nors faktiškai Pastato savininkai vykdė atsakovės įpareigojimą organizuoti Pastato remontą. Ir nors formaliai atsakovė yra teisi dėl tos aplinkybės, kad pareiškėja iki Patikrinimo akte nustatyto termino (2022-07-29) neinformavo Centro seniūnijos apie pastato remonto organizavimą ir priimtus spendimus, tačiau, kaip minėta, pareigos pateikti informaciją apie remonto organizavimą ir jo eigą nevykdymas nėra Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąlyga įtraukti Pastatą į Sąrašą. Norėdama įtraukti Pastatą į Sąrašą atsakovė privalėjo nustatyti terminą pastatui suremontuoti, kurio nesilaikymas ir būtų pagrindas įtraukti Pastatą į Sąrašą. Tai reiškia, kad kitokios nei Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nevykdymas negali būti pagrindas įtraukti Pastatą į Sąrašą remiantis šia Įstatymo nuostata.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pareiškėja skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Tačiau ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šioje byloje pareiškėja nei su skundu, nei vėliau, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas neturi nei teisinio pagrindo nei galimybės priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pareiškėja su skundu yra pateikusi tik žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, todėl patenkinus jos skundą, pareiškėjai iš atsakovės priteistina tik dokumentais pagrįsta bylinėjimosi išlaidų dalis - 23 Eur žyminis mokestis.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).

Nors UAB „Santermita“ šioje byloje palaikė pareiškėjos poziciją ir prašė skundą patenkinti, tačiau vien ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė bylą „laimėjusios“ šalies poziciją savaime nereiškia, kad yra visos būtinos sąlygos priteisti jam bylinėjimosi išlaidas iš bylą „pralaimėjusios“ šalies.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 išaiškinta, kad skundo atmetimas ar patenkinimas nereiškia, jog tai savaime apgina ar patenkina trečiojo suinteresuoto asmens teises taip pat, kaip šalies, kuriai yra palankus teismo sprendimas, o būtina vertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju vien tai, kad UAB „Santermita“ taip pat prašė patenkinti skundą ir jis buvo patenkintas nereiškia, kad teismo sprendimu yra patenkinamos ar apginamos šio trečiojo suinteresuoto asmens teisės. Ginčo dalykas byloje buvo Sprendimas, kuriuo pareiškėjos patalpos, esančios Pastate, buvo įtrauktos į Sąrašą ir dėl to pareiškėja būtų turėjusi mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Taigi, teismo sprendimas teisines pasekmes sukelti gali tik pareiškėjai, nes tik ji yra nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoja ir nuo teismo sprendimo priklauso tik tai, kokio dydžio nekilnojamojo turto mokestį ji turės mokėti 2022 metais. Jeigu teismo sprendimas pareiškėjai palankus ir ginčijamas Sprendimas panaikinamas, tai pareiškėjai priklausantis turtas yra išbraukiamas iš Sąrašo, o dėl to pareiškėjai nebus taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, ir priešingai, atmetus skundą, pareiškėja turėtų mokėti padidintą mokestį. Tačiau UAB „Santermita“ niekaip nesusijusi su nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimu, nes ji nėra šio mokesčio mokėtoja. Ji tik administruoja Pastatą, o bet kokio teismo sprendimo atveju jai nėra ir negali būti sukuriama jokių naujų teisių ar pareigų, nėra keičiamos ar panaikinamos jos teisės ir pareigos. Nepriklausomai nuo bylos baigties ir teismo sprendimo trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Santermita“ toliau vykdys tas pačias administratoriaus funkcijas ir pareigas, o teismo sprendimas jų niekaip nepakeis ir negalėtų pakeisti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra būtinos ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos priteisti bylinėjimosi išlaidas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Santermita“, nes išnagrinėjus bylą ir skundą patenkinus nėra apginamos jos teisės ir interesai, kadangi šių teisių apimtis niekaip nepasikeis.

Pažymėtina ir tai, kad skunde pareikšti reikalavimai iš viso negalėjo pažeisti UAB „Santermita“ teisių bet kuriuo bylos baigties atveju ir pareiškėja aiškiai suvokė, kad bet koks teismo sprendimas neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl patirdama išlaidas advokato paslaugoms bendrovė turėjo suvokti ir tai, kad šios išlaidos nebus priteistos iš „pralaimėjusios“ šalies. Taip pat svarbu pažymėti, kad teismo 2022-10-12 nutartimi teismas nebuvo nustatęs prievolės UAB „Santermita“ teikti atsiliepimą byloje, nes trečiasis suinteresuotas asmuo, skirtingai nuo atsakovės, tokios pareigos pagal ABTĮ neturi. Todėl dalyvavimas byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui savaime nesukuria būtinybės nei teikti procesinius dokumentus, nei patirti papildomų išlaidų advokato paslaugoms, o atsakovei nesukuria pareigos atlyginti už perteklines ir savo rizika patirtas trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo teisės normos aiškinimo praktiką, kad aptariamas terminas, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti, yra naikinamasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-769-624/2019, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-51-624/2019, 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-804-415/2019). Vadinasi, šio termino praleidimas eliminuoja galimybę priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių priteisinimo šalis pavėlavo pateikti prašymą su atitinkamu pagrindimu.

Be to, nors UAB „Santermita“ nurodė priežastis dėl kurių 2023 m. vasario 8 d. (teismo posėdžio išvakarėse) negalėjo sumokėti advokatei, o pastaroji teismo posėdžio dieną (2023 m. vasario 9 d.) neturėjo galimybės pateikti teismui įrodymų apie patirtas teisinių paslaugų išlaidas, už kurias mokėjimas buvo gautas 2023 m. vasario 9 d., ir nurodė teismų praktiką, jog terminas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytos priežastys nėra reikšmingos.

To paties Kasacinio teismo, kuriuo remiasi trečiasis suinteresuotas asmuo, praktikoje pripažįstama, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas). Tačiau Kasacinis teismas nurodo, kad turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, tai nulemia tokio prašymo netenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad UAB „Santermita“ visas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl jos rašytinių paaiškinimų parengimo, kurie teismui buvo pateikti dar 2023 m. sausio 27 d. ir kuriuose buvo iš karto nurodyta, kad 2023 m. vasario 9 d. teismo posėdyje advokatė nedalyvaus, todėl bylą prašo nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovei nedalyvaujant. Taigi, akivaizdu, kad suteiktų teisinių paslaugų apimtis ir kaina buvo aiški jau 2023 m. sausio 27 d. ir buvo aišku, kad advokatė teismo posėdyje nedalyvaus. Todėl teismas sprendžia, kad UAB „Santermita“ ir pati advokatė turėjo pakankamai laiko nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 9 d. tiek atsiskaityti už suteiktas paslaugas, tiek pateikti teismui prašymą dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančius įrodymus, nelaukiant paskutinės dienos iki teismo posėdžio. Todėl vien tai, kad UAB „Santermita“ tik paskutinę dieną iki teismo posėdžio nusprendė sumokėti advokatei ir nesuspėjo to padyti dėl techninių trukdžių teismas vertina kaip neatidumą ir nerūpestingumą, o ne kaip reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Galinta“ skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 metų rugsėjo 13 dienos sprendimu Nr. T-420 „Dėl apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo“ patvirtinto Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2022 metų sąrašo eilutę Nr. 27, kuria į šį sąrašą įtraukta pareiškėjai UAB ,,Galinta“ priklausanti patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).

Priteisti pareiškėjai UAB ,,Galinta“ 23 Eur (dvidešimt tris eurus) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Santermita“ prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.