Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-880-755/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
e2S-880-755/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
E. G., J. Š.
Ieškovas
Lindorff Oy

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-880-755/2017

Teisėja Gražina Žukauskienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26716-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.1; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. G. (buvęs J. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33450-808/2016 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui J. Š. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 360,32 Eur skolos, 90,13 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ 1995-10-24 sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. 5013/0008, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui teikė mobiliojo ryšio paslaugas. Atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti pagal išrašytas sąskaitas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovas prašė priimti sprendimą už akių.

2. Atsakovui procesinius dokumentus įteikus viešo paskelbimo būdu, tačiau jam atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikus, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-09-29 priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino visiškai.

Šalies argumentai

3. Atsakovas E. G. (buvęs J. Š.) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti bei panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimą už akių, kuriuo iš jo ieškovo naudai priteista skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodė, jog daug metų negyveno Lietuvoje, apie bylą nebuvo informuotas. Apie bylą ir teismo priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2017-04-05. Sužinojęs apie jo teisių pažeidimą, buvo aktyvus ir veikė pakankamai operatyviai: surado Lietuvoje advokatą, surinko ir išvertė į lietuvių kalbą dokumentus, pavirtinančius faktinį nebuvimą Lietuvoje, kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-22 nutartimi atsakovo E. G. prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo atmetė ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

5. Teismas konstatavo, kad apie jo atžvilgiu pareikštą ieškinį atsakovas buvo informuotas tinkamai, t. y. jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2016-09-07, tačiau per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas 2016-09-29 priėmė sprendimą už akių. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas teismui pateikė tik 2017-05-15, t. y. praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo jo priėmimo. Teismo vertinimu, tai, kad asmuo negyvena Lietuvoje, negali būti laikoma pagrindu jo atžvilgiu nenagrinėti civilinių bylų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, nors ir nurodydamas, kad jau daug metų gyvena užsienyje, tačiau bylos nagrinėjimo metu, Gyventojų registro duomenimis, nebuvo deklaravęs savo išvykimo į kitą šalį – deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus miesto savivaldybėje. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių ir negalėjo pasirūpinti savo procesinių teisių tinkamu įgyvendinimu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nutartį ir prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Nurodo, kad teismo nutartis yra netinkama, nesąžininga ir neteisėta, nes: pareiškėjas prieš daug metų iki bylos pradžios išvyko iš Lietuvos ir gyvena Kanadoje, neturi Lietuvoje gyvenamosios vietos, gyvenamojo ar kito nekilnojamojo turto; teismas byloje siuntė jam procesinius dokumentus adresu buto, kurį pareiškėjas pardavė prieš 10 metų iki bylos pradžios; turėjo būti atsižvelgta į teismų išaiškinimus kitose analogiškose bylose, kai atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo procesą, todėl jam negali būti taikomas CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių naikinamasis terminas; pareiškėjas apie bylą ir teismo sprendimą jam už akių sužinojo tik 2017-04-05, buvo aktyvus ir per protingą terminą pateikė 2017-05-11 prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos atnaujinimo; ieškinio dėl ieškovo perpirktos 21 metų senumo skolos priteisimo patenkinimas vien dėl formalių tam neatsikirtimo priežasčių – atsakovui nedalyvaujant byloje nepateikto jo prašymo taikyti ieškinio senatį, yra akivaizdžiai neteisingas ir nesąžiningas.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas Lindorff Oy prašo netenkinti apelianto atskirojo skundo.

9. Nurodo, kad apeliantas, būdamas sąžininga proceso šalimi, pakeitęs savo gyvenamąją vietą turėjo pareigą apie tai informuoti kreditorius bei atitinkamai nukreipti visą korespondenciją tinkamu adresu. To nepadaręs, jis prisiėmė visą atsakomybę dėl to, kad jam adresuotos korespondencijos gali negauti. Ieškovui ir teismui nagrinėjant ginčą buvo žinomas tik atsakovo pradiniam kreditoriui sutarties sudarymo metu pateiktas adresas (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro tarnybos duomenimis, apeliantas bylos nagrinėjimo metu nebuvo deklaravęs savo išvykimo į užsienio valstybę. Visos šios aplinkybės pagrįstai teismui leido spręsti, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, todėl jam procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu pagrįstai, ir toks procesinių dokumentų įteikimas atitiko visas CPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas būtinas sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-12-07 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-551/2012) išaiškino, kad CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikoma tik toms procesinėms situacijoms, kurios yra nustatytos CPK 285 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimo už akių priėmimą, t. y. kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo tinkamai informuotas apie teismo procesą. Šioje nutartyje taip pat pažymėta, kad teisė būti informuotam apie teismo procesą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje traktuojama kaip sudėtinė teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje, dalis.

13. Lietuvos Aukščiausias Teismas, pasisakydamas dėl dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu, yra nurodęs, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, jog Konvencijos 6 straipsnis neužkerta kelio valstybei nustatyti specialias procesines nuostatas, susijusias su viešu dokumentų įteikimu, tik su sąlyga, kad užtikrinama su procesu susijusių asmenų tinkama teisių apsauga (pvz., N. D. v. Portugal, no. 69829/01, decision of 10 April 2003). Be to, procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu pagrįstumas turėtų būti vertinamas kartu su egzistuojančiomis tokiomis teisinės gynybos priemonėmis, kaip galimybe kreiptis dėl terminų atnaujinimo atskirajam skundui paduoti ar proceso atnaujinimo ir pan. (žr. ten pat). Vis dėlto procesinės taisyklės neturėtų būti taikomos pernelyg formaliai, nes tai gali lemti Konvencijos procesinių ir netgi materialiųjų teisių pažeidimus (pvz., D. O. v. Spain, no. 423/03,22 June 2006 mutatis mutandis, Z. v. Austria, no. 20082/02, 16 July 2009 ir kt.).

14. Nagrinėjamoje byloje atsakovui procesiniai dokumentai siųsti ieškinyje nurodytos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grąžinti neįteikti su pašto darbuotojų žyma, kad adresatas neatsiėmė. Teismo 2016-09-07 nutartimi nuspręsta ieškinį su priedais atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu.

15. Kaip teisingai nurodo atsakovas, jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylą ir objektyviai apie ją nežinojo, nes 1997 m. išvyko iš Lietuvos, gyvena Kanadoje (pateikė išvykimo, vardo ir pavardės keitimo įrodymus); 2006 m. pardavė butą adresu (duomenys neskelbtini) (kurio adresą teismas laikė pareiškėjo gyvenamąja ir procesinių dokumentų įteikimo vieta), taip pat neturi Lietuvoje jokio gyvenamojo ir kito nekilnojamojo turto (pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašus); neturi Lietuvoje deklaruotos gyvenamosios vietos (pateikė Gyventojų registro išrašą, kad nuo 2008-02-20 yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Atsižvelgdamas į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui ieškinyje nurodytu adresu įteikti nebuvo, iš esmės turint galimybę gauti daugumą aukščiau nurodytų duomenų, kurie leistų manyti apie atsakovo galimą faktinę gyvenamąją vietą užsienyje (butas parduotas, jokio kito turto Lietuvoje nėra, nuo 2008-02-20 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų priemonių atsakovo gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, neįteikęs atsakovui procesinių dokumentų ieškinyje nurodytu adresu, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams ištaisyti – įpareigoti ieškovą nurodyti kitą galimą atsakovo gyvenamosios vietos adresą. Tokia priemonė nagrinėjamoje situacijoje buvo būtina prieš sprendžiant klausimą dėl dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad apelianto pareiga yra informuoti ieškovą ar pradinį kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, tačiau, įvertinus minėtų faktinių aplinkybių visumą, teisingam ginčo išsprendimui tai nėra visa nulemianti aplinkybė.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teisminį procesą, todėl nagrinėjamu atveju CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių naikinamasis terminas prašymui peržiūrėti sprendimą už akių paduoti, skaičiuojamas nuo sprendimo priėmimo dienos, negali būti taikomas. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovo prašymą peržiūrėti sprendimą už akių dėl to, kad yra praleistas CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis terminas, nukrypo nuo minėtos kasacinio teismo praktikos, taip pat kitų teismų formuojamos praktikos (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-168-577/2016, Šiaulių apygardos teismo 2016-08-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-732-372/2016; kt.), netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-22 nutartis naikintina, atsakovui atnaujintinas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

17. Atsakovas E. G. 2017-10-23 Panevėžio apygardos teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-29 sprendimą už akių iki bus priimtas sprendimas dėl pastarosios bylos atnaujinimo. Teismas 2017-10-24 nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 50 Eur žyminį mokestį ir tai patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. 2017-10-25 gautas atsakovo prašymas dėl atsisakymo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašoma jį laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 2017-10-23 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laiko nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovui E. G. terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti.

Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atsakovo E. G. atstovo advokato pateiktą 2017 m. spalio 23 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo laikyti nepaduotu ir jį kartu su priedais grąžinti padavusiam asmeniui.

Teisėjas Eigirdas Činka