Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. J., G. J., U. J. ieškinį atsakovui B. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, D. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo B. J. priešieškinį ieškovėms B. J., G. J., U. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, D. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditinių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės bei bendravimo su vaikais per jų gimtadienius tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi nepagrįstai ieškovės paaiškinimams suteikė didesnį pranašumą nei apelianto nurodytoms aplinkybėms. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto, kaip tėvo, teises nustatydamas, jog jis su dukromis per jų gimtadienius galės dalyvauti tik kas antrus metus.

15. Remiantis CPK 176 straipsniu įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remdamasis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

16. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas teigia, jog byloje nėra įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių teismo nustatytas aplinkybes. Teigia, jog teismas nepagrįstai byloje suabsoliutino ieškovės interesus bei nepagrįstai atsakovo nesutikimą su šeimoje kylančiomis problemomis ir jų sprendimo būdais prilygino atsakovo psichologiniam smurtui. Mano, kad toks teismo situacijos vertinimas nepagrįstai iškreipia sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltę dėl santuokos nutrūkimo, nurodė: „santuoka nutrūko dėl atsakovo keliamų konfliktų, nuolatinio jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, dėl jo nesugyvenamo charakterio, lojalumo stygiaus ieškovės atžvilgiu, kaip jo sutuoktinei, materialinio šeimos nerėmimo“, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.

17. Pagal įstatyme įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų dėl pripažinimo, jog santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės, pagrįstumą. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek atsakovas tik deklaratyviais teiginiais grindė savo pozicijas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, kurio pagrindu ir iširo šalių santuoka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teikia paaiškinimus, jog būtent dėl kito sutuoktinio konfliktiško būdo, nesugyvenamo charakterio bei lojalumo stygiaus iširo jų santuoka, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas jokių tokius jų teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie šalių skirtumus nesudaro ir negali sudaryti pagrindo atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti.

18. Nors ieškovė į bylą pateikė duomenis apie atsakovui 2014 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00184-14 matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Tai reiškia, jog ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikusios tyrimą, konstatavo, jog procesas nutrauktinas reabilituojančiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos kaip atsakovo konfliktiško būdo įrodymas, todėl darytina išvada, jog ieškovės pateikti paaiškinimai dėl santuokos iširimo priežasčių nėra pakankami išvadai, jog santuoka nutrūko būtent dėl apelianto kaltės.

19. Be to, nepagrįstais laikytini ir patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai, jog ieškovė kelis kartus buvo pasirengusi pradėti skyrybų procesą, kreipėsi teisinės pagalbos, tačiau galiausiai susitaikydavo bei savo ketinimų atsisakydavo. Taip pat, kad atsakovas prieš ieškovę nuolatos vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius, į bylą nepateikta. T. y. ieškovė, žinodama, jog turi teisę kreiptis pagalbos į ikiteisminio tyrimo institucijas (šias aplinkybes patvirtina faktas, jog 2014 metais atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje), tokios pagalbos niekada neprašė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo (nepateikė įrodymų apie sudarytas teisinių paslaugų sutartis, apmokėjimo kvitų už suteiktas teisines konsultacijas ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

20. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo ūmaus būdo, vartojamo smurto ar dėl lojalumo stygiaus iširo šalių santuoka, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog ieškovė nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog tiek ieškovė, tiek apeliantas teismo prašė pripažinti santuoką iširusią dėl kito sutuoktinio kaltės. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantas toliau įrodinėja ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

23. Byloje nėra ginčo, jog šalių dukros nori ir gali bendrauti su apeliantu, taip pat nėra ginčo, jog bendravimas su apeliantu neturi neigiamo poveikio šalių nepilnametėms dukroms, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių papildomai nepasisako.

24. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto bendravimo su dukromis tvarka (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. per dukrų gimtadienius. Apelianto teigimu, lieka neaišku, kokiais motyvais bei argumentais teismas apribojo atsakovo dalyvavimą vaiko gyvenime, vaikui švenčiant gimtadienį. Apelianto vertinimu, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių ir nesutarimų, gimtadienius šalių vaikai gali ir turi turėti galimybę sutikti kartu su savo tėvais, nes tai atitinka vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais skundo argumentais. Laikytina, jog šiuo atveju nėra pagrindo riboti atsakovo ir dukterų bendravimą per tokias vaikams svarbias šventes kaip gimtadieniai.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog, nors apeliantas prašo nustatyti tokią bendravimo su dukromis tvarką, kad ieškovė ir atsakovas kartu galėtų švęsti dukrų gimtadienius, tačiau įvertinus tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bei siekiant išvengti bet kokių neigiamų pasekmių ir priešpriešų, laikytina, jog šiuo atveju būtina paskirstyti konkretų laiką, kuriuo gimtadienius su dukromis galėtų švęsti ieškovė, o kuriuo laiku atsakovas.

27. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis dėl santuokos nutraukimo priežasčių bei atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Pažymėtina, jog pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

31. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies. T. y. ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės tenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims tenkintas 75 procentais (prašė priteisti po 200 Eur per mėnesį, tačiau priteista po 150 Eur per mėnesį), reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas 19,51 procentų (ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo abiem dukroms po 200 Eur per mėnesį (prašė priteisti 1 466 Eur už 3 mėnesius ir 20 dienų), tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik po 39,02 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį (priteisė 1 873 Eur už 24 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.)), reikalavimas nustatyti apelianto bendravimo su dukterimis tvarką tenkintas 50 procentų (pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo pageidavimus), reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl įsipareigojimų kreditorei UAB „SB lizingas“ tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl įsipareigojimų kreditorei D. J. tenkintas 100 procentų. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog iš viso tenkinta 70,64 procentų ieškinio reikalavimų ((50+75+19,51+50+100+100+100) / 7).

33. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1265-10016 ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-899 -7391) buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos sudaro 286 Eur, taip pat nustatyta, jog už ieškinio pateikimą mokėtina 834,64 Eur žyminio mokesčio ir 66,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat patyrė 650 Eur išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas. Akcentuotina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1548-13153 atsakovui B. J. buvo suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš apelianto valstybei priteistina ne daugiau kaip 50 procentų su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusios išlaidos. Dėl kitos dalies ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal faktiškai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų bei atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintinas atitinkamai tenkintų reikalavimų procentui. Įvertinus tai, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos sudaro 286 Eur, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovui B. J. buvo suteikta 50 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 101,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (286 Eur x 70,64 proc. (patenkinta ieškinio dalis) x 50 procentų) bei 318,12 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ((834,64 + 66,04) x 70,64 proc. x 50 procentų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

34. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikiama teisine pagalba, bei įvertinus aplinkybę, jog buvo tenkinta 70,64 procentų patikslintų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 459,16 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš dalies tenkintas ir atsakovo priešieškinis. Kadangi iš viso tenkinta 70,64 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju tenkinta 29,36 procentai priešieškinio reikalavimų.

36. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos sudaro 175,50 Eur. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1548-18248 atsakovui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei jis buvo įpareigotas sumokėti 94,25 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė 100 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas buvo 50 procentų Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, iš viso 81,25 Eur, dengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

37. Taip pat nustatyta, jog atsakovas patyrė 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokato padėjėjui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius konstatuoja, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos minėtų dydžių neviršija, todėl įvertinus tai, kad iš viso buvo tenkinta 29,36 procentai priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 262,55 Eur ((800 + 94,25) x 29,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nustatytina, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 196,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 76 Eur žyminio mokesčio bei 609,38 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 685,38 Eur. Taip pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2021 m. balandžio 20 d. sąskaitą Nr. 2021/04/006 bei 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymus). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių neviršija, taip pat įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas visiškai, daro išvadą, jog atsakovui iš ieškovės priteistina 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria numatyta, jog santuoka tarp B. J. ir B. J. (ikisantuokinė pavardė – M.), sudaryta 2006 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 39, nutraukta, nustačius atsakovo B. J. kaltę, pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog dukterų tėvas B. J. su nepilnametėmis dukromis G. ir U. nelyginiais metais praleidžia kartu kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. dukterų gimtadienius, ir kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 11.00 val., ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., nurodant, jog dukterų tėvas B. J. su nepilnametėmis dukromis G. ir U. praleidžia kartu kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. dukterų gimtadienius, pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 12.00 val., ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 17.00 val., ir kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 318,12 Eur žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank, AS, Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, nurodant įmokos kodą – 5660, paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti valstybei iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank‘‘; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor banke; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank, AS, Lietuvos filiale; Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,Medicinos banke.

Priteisti iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,61 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.