Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-654-777/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
2A-654-777/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-00870-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas iš dalies.
Teisėjai
Jolanta Gailevičienė (pirm.), Almantas Padvelskis, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
B. J.
Ieškovas
B. J., G. J., U. J.
Trečiasis asmuo
"SB Lizingas", D. J.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-654-777/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00870-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.4.4.3; 3.1.7.1.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.15; 3.3.1.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Alvydo Žerlausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų B. J., G. J., U. J. ieškinį atsakovui B. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, D. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui ir atsakovo B. J. priešieškinį ieškovėms B. J., G. J., U. J., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „SB Lizingas“, D. J., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kreditinių reikalavimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką tarp B. J. ir B. M., sudarytą 2006 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 39, nustačius atsakovo B. J. kaltę; palikti pavardę, suteiktą sudarant santuoką, t. y. „J.“; nepilnamečių dukterų G. J. ir U. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove B. J.. Priteisti iš atsakovo B. J. materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims periodinėmis išmokomis kiekvienai dukrai per mėnesį po 150 Eur nuo 2021 m. kovo 1 d. iki dukterų pilnametystės, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę B. J.; priteisti iš atsakovo B. J. materialinio išlaikymo įsiskolinimą dukterims už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d., tai yra bendrą 1 873 Eur sumą. Šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti B. J.; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą; už atsakovui B. J. asmeninės nuosavybės teise atitekusį visą santuokos metu įgytą turtą kompensacijos nereikalauja; atsakovo B. J. 2016 m. gegužės 13 d. su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „SB lizingas“ sudarytą vartojimo kredito sutarties Nr. C605769252 nekeisti ir nemodifikuoti, nustatyti, kad pagal šią sutartį prievolė yra asmeninė B. J. prievolė ir ją pastarasis privalo grąžinti iš savo asmeninių lėšų.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Jos ir atsakovo bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas yra nutrūkęs visiškai ir negrįžtamai nuo 2019 m. kovo 1 d., kai dėl atsakovo netinkamo elgesio ir veiksmų ji su nepilnametėmis dukterimis buvo priversta išeiti iš santuokoje įgyto gyvenamojo namo ir apsigyventi pas savo tėvus. Teigia, jog gyvenant su atsakovu santuokoje paaiškėjo jo gobšumas, kuris pasireiškė tuo, kad jo uždirbti pinigai nebuvo laikomi šeimos pinigais, o tai buvo tik atsakovo pinigai. Pažymėjo, kad gyvenant pas jos tėvus, jos tėvai visiškai išlaikė visą šeimą. Jos tėvai ne tik jų šeimą visiškai išlaikė, bet 2009 m. gruodžio 9 d. davė 17 000 Lt nusipirkti daliai gyvenamojo namo. Antrą gyvenamojo namo dalį pirko iš jos su atsakovu santaupų. Akcentavo, kad atsakovas turėjo savo asmeninį biudžetą, rūpinosi tik savo, o ne šeimos reikalais ir viską derino ne su ieškove, o su savo motina D. J..

2.2. Palaipsniui išaiškėjo atsakovo liguistas pavydas, kuris pasireiškė tuo, kad ieškovei buvo draudžiama bendrauti su pažįstamomis draugėmis, kur nors nueiti su tėvais ir vaikais. Teigia, jog atsakovas be jokio pagrindo kaltindavo ją visokiausiais nebūtais dalykais, pavyzdžiui, neištikimybe, bei praktiškai per visą bendro gyvenimo su atsakovu laikotarpį atsakovas prieš ją vartojo psichologinį smurtą.

2.3. 2014 m. kovo 13 d. vakare atsakovas prieš ją pavartojo fizinį smurtą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00184-14 dėl smurto artimoje aplinkoje. Nurodė, kad tyrimo metu atsakovas, pasitelkdamas savo ypatingus sugebėjimus viskuo apkaltinti ją ir bet kokiu atveju pačiam likti teisiu, morališkai privertė ieškovę prisiimti pačiai kaltę už tai, kad jis prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Teigia, kad atsakovas fizinį smurtą vartojo ne kartą. tai pasireikšdavo pastūmimu, griebimu už rankų, plaukų ir pan.

3. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu į bylą pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką, įregistruotą 2006 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp B. J. ir B. J., nutraukti dėl B. J. kaltės; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama pagal jos gyvenamąją vietą; nustatyti, kad nepilnamečių vaikų tėvas B. J. teikia materialinį išlaikymą dukroms po 150 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m kovo 1 d. iki dukterų pilnametystės. Materialinio išlaikymo suma indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų administratore uzufrukto teise prašo skirti nepilnamečių vaikų mamą B. J.; nustatyti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką; padalyti santuokoje įgytą turtą.

4. Priešieškinio pagrindu nurodė aplinkybę, jog:

4.1. Santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji be priežasties paliko jį, išėjo iš šeimos gyvenamojo būsto pas tėvus, palikdama atsakovą.

4.2. Gyvendamos santuokoje šalys paėmė kreditus, kurie buvo panaudoti šeimos reikmėms tenkinti, todėl mano, kad kreditų atlyginimas turėtų būti paskirstytas vienodomis dalimis. Atsakovas nurodo, kad šalys įpareigotinos dengti vienodomis dalimis kreditus taip: UAB „SB lizingas“ pagal 2016 m. gegužės 13 d. vartojimo kredito sutartį Nr. C605769252 kredito likutį – 3 125,87 Eur (kiekviena šalis po 1 562,94 Eur). Kreditas D. J. – 8 000 Eur (kiekviena šalis po 4 000 Eur).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį bei atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

6.1. Nurodė, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo keliamų konfliktų, nuolatinio jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto prieš ieškovę, dėl jo nesugyvenamo charakterio, lojalumo stygiaus ieškovės atžvilgiu, kaip jo sutuoktinei, materialinio šeimos nerėmimo. Darė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

6.2. Nurodė, kad šalys turi dvi nepilnametes dukteris, t. y. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir U., gim. (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nepilnametės dukterys visuomet gyveno su ieškove ir dabar gyvena kartu su ieškove. Ji jas augina, auklėja, prižiūri ir visiškai materialiai išlaiko. Su dukterimis jos santykiai yra puikūs, jos gerai sutaria. Atkreipė dėmesį, kad nepilnametės dukterys yra išreiškusios savo norą gyventi nuolat su ieškove, todėl konstatavo, jog, nutraukiant santuoką, nepilnamečių dukterų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.

6.3. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys nesusitaria dėl bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos, todėl teismas ją nustato atsižvelgdamas į šalių norą, išreikštą ieškinyje ir priešieškinyje.

6.4. Nurodė, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, jis pakankamai jauno amžiaus žmogus ir yra pajėgus teikti nepilnametėms dukterims materialinį išlaikymą po 150 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, kad būtų užtikrintas nepilnamečių dukterų būtiniausių poreikių tenkinimas. Nustatė, kad nepilnamečių vaikų tėvas B. J. teiks materialinį išlaikymą dukrai G. J. ir dukrai U. J. po 150 eurų kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme iki dukterų pilnametystės.

6.5. Nustatė, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimas nepilnametėms dukterims G. J. ir U. J. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 26 d. iki 2021 m. kovo 1 d. sudaro 1 873 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas yra darbingo amžiaus vyras, realiai galintis gauti darbo užmokestį, ūkininkaujantis motinos ūkyje, darbingumas jam nėra apribotas, todėl laikė, kad yra objektyviai pajėgus teikti ½ dalį faktiškai išleidžiamų sumų nepilnametėms dukterims išlaikyti.

6.6. Teigia, jog yra neįrodyta, kad ieškovė yra skolinga D. J., nes iš jos jokios paskolos negavo, pinigų neėmė, paskolos sutarties ar skolos raštelio nesirašė. Pažymėjo, jog iš sąskaitos išrašo matyti, jog D. J. šiuos pinigus gavo 2016 m. sausio 13 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. už parduotus grūdus. Akcentavo, kad atsakovas dirbo motinos ūkininko ūkyje ir 2015 m. gavo derlių, užaugino javus. Juos pardavė motinos vardu, kadangi motina yra įregistravusi ūkininko ūkį. Laikė, kad gauti pinigai priklausė atsakovui kaip jo uždirbtos pajamos, todėl kitą dieną po pinigų gavimo 2016 m. sausio 14 d. juos D. J. pervedė atsakovui nurodydama paskirtį „Papildymas“. Darė išvadą, kad D. J. pinigų B. J. neskolino, o tik papildė jo sąskaitą jų tarpusavio susitarimo būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl apelianto kaltės, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, nustatant, jog santuoka tarp B. J. ir B. J. nutraukiama dėl abipusės kaltės. Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos, kur nustatyta, jog „Dukterų tėvas B. J. su nepilnametėmis dukromis G. ir U. nelyginiais metais praleidžia kartu kiekvienų metų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), t. y. dukterų gimtadienius <...>“, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, nustatant, jog šalių vaikų gimimo dieną su vaiku sutinka ir gali būti abu tėvai. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Nurodė, kad teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, prieštarauja byloje esančios medžiagos visetui, kadangi byloje nėra įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių teismo nustatytas aplinkybes. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai byloje suabsoliutino ieškovės interesus bei nepagrįstai atsakovo nesutikimą su šeimoje kylančiomis problemomis ir jų sprendimo būdais prilygino atsakovo psichologiniam smurtui. Mano, jog toks vertinimas yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, jog toks teismo situacijos vertinimas nepagrįstai iškreipia sutuoktinių lygiateisiškumo principą bei nepagrįstai sutuoktinio, nesutinkančio ar nepritariančio kito sutuoktinio pozicijai ginčo klausimu, nuomonę ar teisėtus interesus vertina kaip psichologinį smurtą.

Atsiliepimas

8.2. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės tiek ieškinyje, tiek atsiliepimuose nurodomų teiginių apie atsakovo tariamą fizinį smurtą nepagrindžia jokie įrodymai. Teigia, jog ieškovė ieškinyje spekuliatyviai teigia, jog 2014 m. atsakovas prieš ieškovę pavartojo fizinį smurtą, nes įvyko didelis konfliktas, bei teigia, jog po to atsakovas ieškovių atsiprašė ir šalys susitaikė. Pažymi, kad tai neatitinka tikrovės, ir ne atsakovas minėtoje situacijoje atsiprašinėjo ieškovės, o priešingai, ieškovė atsakovo. Nurodo, kad tuo metu (2014 metais) šalys dar gyveno pas ieškovės tėvus, kur atsakovas iš viso nieko negalėjo pasakyti, su juo visiškai nebūdavo skaitomasi, nes iš karto jam būdavo sakoma, kad čia ne jo namai ir ne jis čia yra šeimininkas. Darė išvadą, kad 2014 m. balandžio mėn. ieškovė ieškovės tėvų namuose inicijavo konfliktą su atsakovu, nes tarp šalių buvo kilęs nesutarimas, o ieškovės sesuo iškvietė policiją ir atsakovas melagingai buvo apkaltintas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

8.3. Nurodė, kad šalims pradėjus kartu gyventi bendruose namuose, ieškovė iš įpročio atsakovui ir toliau bandė diktuoti savo norimą ir įsivaizduojamą tvarką, tiek dėl bendro ūkio vedimo, tiek ir kitais šeimoje kylančiais klausimais. Teigia, jog matydamas, kad ieškovės siekiama vienasmeniškai primesti tvarka neatitinka šeimos bei atsakovo interesų, su tokia vienpusiška ieškovės nuomone nesutikdavo, ir nebebuvo toks nuolankus ieškovės vienasmeniškai priimtiems sprendimams kaip kad būdavo priverstas, kai šalys gyveno pas ieškovės tėvus, todėl, laikui bėgant, tai, kad šeimos gyvenimas nevyksta taip, kaip įsigeisdavo ieškovė, vis labiau kėlė ieškovės nepasitenkinimą ir vis gilėjo ieškovės nepasitenkinimas, kad yra kvestionuojami ieškovės vienasmeniai sprendimai, priimti šeimos ūkio ar bendro gyvenimo klausimais, kuriuos ieškovė priimdavo nepasitarusi su atsakovu. Teigia, jog dėl susiklosčiusios situacijos palaipsniui atsirado trintis tarp šalių ir skirtingas šalių asmeninių poreikių bei šeimos interesų prioritetų supratimas, tai, matyt, ir lėmė, jog šeimoje atsirado stipri psichologinė įtampa, kuri nuolat didėjo, tačiau mano, kad tai nebuvo nulemta vien atsakovo elgesio, tai didžiąja dalimi lėmė ir pačios ieškovės elgesys.

8.4. Nurodė, kad skundžiamoje sprendimo dalyje taip ir lieka neaišku, kokiais motyvais bei argumentais teismas apribojo atsakovo dalyvavimą vaiko gyvenime, vaikui švenčiant gimtadienį. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė netinkamo atsakovo elgesio su vaikais, kuris būtų pagrindas riboti atsakovo bendravimą su vaikais ar konstatuoti, kad toks bendravimas neatitinka vaikų interesų, todėl teigia, kad įvertinus visumą aplinkybių, taip ir lieka neaišku, kodėl atsakovas tik nelyginiais metais gali kartu su vaikais praleisti jų gimtadienius. Apelianto vertinimu, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių ir nesutarimų, gimtadienius šalių vaikai gali ir turi turėti galimybę sutikti kartu su savo tėvais, nes tai atitinka vaikų interesus, kadangi vaikams tokią svarbią jų gyvenime dieną svarbus abiejų tėvų buvimas su vaikais, parodantis ir leidžiantis vaikams pajusti, jog vaikai abiem tėvams yra labai svarbūs, ir, nepaisant tėvų nesutarimo, leisti pajusti, jog visi per vaiko gimtadienį gali būti kaip viena šeima.

8.5. Akcentuoja, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, ir teismas negali toleruoti tokio tėvo ar motinos elgesio. Teigia, jog vaiko gimtadienis yra ypatinga diena ne tik pačiam vaikui, bet ir jo tėvams, todėl mano, kad riboti tėvų galimybes vaiko gimtadienio dieną bendrauti su vaiku, yra niekaip nepateisinamas nei teisės, nei moralės požiūriu ir tai neatitinka geriausių vaiko interesų apsaugos kriterijų.

9. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, prieštaraujantį Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 312, 314 straipsnių reikalavimams, o Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Teigia, kad iš apelianto priešieškinyje keliamų reikalavimų, kurie susiję su apeliacinio skundo reikalavimu dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, akivaizdu, jog minėto reikalavimo tiek apelianto 2019 m. rugsėjo 6 d. priešieškinyje, tiek ir 2020 m. vasario 24 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį nėra keliama. Priešingai, buvo keliamas reikalavimas pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės B. J. kaltės. Mano, jog yra akivaizdu, kad apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dėl to negali būti keliamas ir Apeliacinėje instancijoje, tai akivaizdžiai prieštarauja CPK 312 straipsnio nuostatoms, ir minėtas reikalavimas turi būti atmestas.

10.2. Pažymi, jog apeliacinio skundo 11 punkte teisingai patvirtinami ieškovės teiginiai, jog šeimoje buvo psichologinė įtampa, nors minėtą aplinkybę viso bylos proceso metu atsakovas absoliučiai neigė. Mano, kad vien tos aplinkybės, kurios išdėstytos ieškiniuose, jog dėl apelianto kaltės buvo priversta palikti namus su nepilnamečiais vaikais, jai vienai buvo paliktas nepilnamečių vaikų išlaikymas, nes apeliantas vengė vaikų išlaikymo, daug ką pasako apie apelianto charakterio bruožus ir nesugyvenamą būdą.

10.3. Mano, kad civilinė byla apelianto veiksmais buvo vilkinama, nes, vykdant mediaciją, pastarasis ją nutraukė visiškai be jokio pagrindo, nors pats prieš tai sutiko ginčą spręsti mediacijos būdu. Nurodo, kad daug kartų apeliantui buvo siūloma ginčą spręsti taikiai, abiem šalims palankiomis sąlygomis, bet apeliantas į visus taikius bylos sprendimo pasiūlymus nekreipė dėmesio bei taikiai bylos išspręsti nepanoro. Pažymėjo, kad apeliantui bylos nagrinėjimo metu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl vaikų išlaikymo, kurių apeliantas be antstolio nevykdė. Teigia, kad vaikų išlaikymo suma buvo mažesnė, nei šiuo metu priteista, kas ieškovei sudarė nepatogumus dėl vaikų materialinio aprūpinimo, o ieškovės nuomone, atsakovas, žinodamas, kad dalį išlaikymo teikia jos tėvai, vilkino bylą visais įmanomais būdais.

10.4. Nurodė, kad apelianto bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarkos nustatymo pagrįstumas ir atitiktis vaikų interesams buvo patvirtintas Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos išreikšta nuomone teismo proceso metu. Teigia, jog atsakovas dėl bendravimo tvarkos nustatymo jokių pastabų neturėjo, patvirtino, jog reikalaujama nustatyti vaikų bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, neprieštarauja vaikų teisėms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovo (apelianto) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės bei bendravimo su vaikais per jų gimtadienius tvarkos nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliaciniu skundu iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kadangi nepagrįstai ieškovės paaiškinimams suteikė didesnį pranašumą nei apelianto nurodytoms aplinkybėms. Mano, jog ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko dėl apelianto kaltės. Taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto, kaip tėvo, teises nustatydamas, jog jis su dukromis per jų gimtadienius galės dalyvauti tik kas antrus metus.

15. Remiantis CPK 176 straipsniu įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (1 dalis). Įrodinėjimo procesas vyksta CPK nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 177 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis). Remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Remdamasis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

16. Nesutikdamas su skundžiamu sprendimu apeliantas teigia, jog byloje nėra įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių teismo nustatytas aplinkybes. Teigia, jog teismas nepagrįstai byloje suabsoliutino ieškovės interesus bei nepagrįstai atsakovo nesutikimą su šeimoje kylančiomis problemomis ir jų sprendimo būdais prilygino atsakovo psichologiniam smurtui. Mano, kad toks teismo situacijos vertinimas nepagrįstai iškreipia sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais skundo argumentais. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas apelianto kaltę dėl santuokos nutrūkimo, nurodė: „santuoka nutrūko dėl atsakovo keliamų konfliktų, nuolatinio jo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto ieškovės atžvilgiu, dėl jo nesugyvenamo charakterio, lojalumo stygiaus ieškovės atžvilgiu, kaip jo sutuoktinei, materialinio šeimos nerėmimo“, tačiau pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų tokias pirmosios instancijos teismo išvadas.

17. Pagal įstatyme įtvirtintą rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų dėl pripažinimo, jog santuoka nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės, pagrįstumą. Tuo tarpu tiek ieškovė, tiek atsakovas tik deklaratyviais teiginiais grindė savo pozicijas dėl netinkamo sutuoktinio elgesio, kurio pagrindu ir iširo šalių santuoka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Šiuo atveju nustatyta, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas teikia paaiškinimus, jog būtent dėl kito sutuoktinio konfliktiško būdo, nesugyvenamo charakterio bei lojalumo stygiaus iširo jų santuoka, tačiau nei ieškovė, nei atsakovas jokių tokius jų teiginius patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti bendro pobūdžio teiginiai apie šalių skirtumus nesudaro ir negali sudaryti pagrindo atsakovo kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti.

18. Nors ieškovė į bylą pateikė duomenis apie atsakovui 2014 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2014 m. balandžio 24 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00184-14 matyti, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Tai reiškia, jog ikiteisminio tyrimo institucijos, atlikusios tyrimą, konstatavo, jog procesas nutrauktinas reabilituojančiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės negali būti laikomos kaip atsakovo konfliktiško būdo įrodymas, todėl darytina išvada, jog ieškovės pateikti paaiškinimai dėl santuokos iširimo priežasčių nėra pakankami išvadai, jog santuoka nutrūko būtent dėl apelianto kaltės.

19. Be to, nepagrįstais laikytini ir patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai, jog ieškovė kelis kartus buvo pasirengusi pradėti skyrybų procesą, kreipėsi teisinės pagalbos, tačiau galiausiai susitaikydavo bei savo ketinimų atsisakydavo. Taip pat, kad atsakovas prieš ieškovę nuolatos vartojo tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog jokių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius, į bylą nepateikta. T. y. ieškovė, žinodama, jog turi teisę kreiptis pagalbos į ikiteisminio tyrimo institucijas (šias aplinkybes patvirtina faktas, jog 2014 metais atsakovui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje), tokios pagalbos niekada neprašė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi teisinės pagalbos dėl santuokos nutraukimo (nepateikė įrodymų apie sudarytas teisinių paslaugų sutartis, apmokėjimo kvitų už suteiktas teisines konsultacijas ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

20. Taigi, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo ūmaus būdo, vartojamo smurto ar dėl lojalumo stygiaus iširo šalių santuoka, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

21. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog ieškovė nepagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad apeliaciniame skunde keliamas reikalavimas nustatyti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Iš šalių procesinių dokumentų turinio matyti, jog tiek ieškovė, tiek apeliantas teismo prašė pripažinti santuoką iširusią dėl kito sutuoktinio kaltės. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde apeliantas toliau įrodinėja ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau iš dalies sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Uždrausti ar nustatyti minimalų bendravimą su vaiku galima tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

23. Byloje nėra ginčo, jog šalių dukros nori ir gali bendrauti su apeliantu, taip pat nėra ginčo, jog bendravimas su apeliantu neturi neigiamo poveikio šalių nepilnametėms dukroms, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių papildomai nepasisako.

24. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto bendravimo su dukromis tvarka (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), t. y. per dukrų gimtadienius. Apelianto teigimu, lieka neaišku, kokiais motyvais bei argumentais teismas apribojo atsakovo dalyvavimą vaiko gyvenime, vaikui švenčiant gimtadienį. Apelianto vertinimu, nepriklausomai nuo šalių tarpusavio santykių ir nesutarimų, gimtadienius šalių vaikai gali ir turi turėti galimybę sutikti kartu su savo tėvais, nes tai atitinka vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais skundo argumentais. Laikytina, jog šiuo atveju nėra pagrindo riboti atsakovo ir dukterų bendravimą per tokias vaikams svarbias šventes kaip gimtadieniai.

25. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog, nors apeliantas prašo nustatyti tokią bendravimo su dukromis tvarką, kad ieškovė ir atsakovas kartu galėtų švęsti dukrų gimtadienius, tačiau įvertinus tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, bei siekiant išvengti bet kokių neigiamų pasekmių ir priešpriešų, laikytina, jog šiuo atveju būtina paskirstyti konkretų laiką, kuriuo gimtadienius su dukromis galėtų švęsti ieškovė, o kuriuo laiku atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tėvų teisės bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime yra lygios, taip pat tai, kad į atsakovo bendravimo su dukromis laiką yra įskaitytas ir laikas pasiimti dukrą iš ieškovės ir ją grąžinti ieškovei, konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką, nustatant atsakovui teisę per dukrų gimtadienius, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (akcentuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė rašymo apsirikimo klaidą nurodydamas, kad šalių dukros U. gimimo diena yra (duomenys neskelbtini)), bendrauti su dukromis, pasiimant dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimant dukras iš gyvenamosios vietos 12.00 val., ir dukras grąžinant (tiek darbo, tiek ne darbo dieną) ieškovei tą pačią dieną 17.00 val.

27. Įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ir nenuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei jų tinkamai neįvertino, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kurio dalis dėl santuokos nutraukimo priežasčių bei atsakovo bendravimo su dukromis tvarkos nustatymo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

30. Pažymėtina, jog pagrindinis principas, kuriuo paremtas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės pirmiausia yra orientuotos į šalies, laimėjusios bylą, teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinimą (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Tas yra būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

31. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės patikslintas ieškinys tenkintas iš dalies. T. y. ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl apelianto kaltės tenkintas 50 procentų (santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), reikalavimas priteisti materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims tenkintas 75 procentais (prašė priteisti po 200 Eur per mėnesį, tačiau priteista po 150 Eur per mėnesį), reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintas 19,51 procentų (ieškovė prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimo abiem dukroms po 200 Eur per mėnesį (prašė priteisti 1 466 Eur už 3 mėnesius ir 20 dienų), tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė tik po 39,02 Eur kiekvienai dukrai per mėnesį (priteisė 1 873 Eur už 24 mėnesius, t. y. už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 1 d.)), reikalavimas nustatyti apelianto bendravimo su dukterimis tvarką tenkintas 50 procentų (pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendravimo tvarka nustatyta atsižvelgiant tiek į ieškovės, tiek į atsakovo pageidavimus), reikalavimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl įsipareigojimų kreditorei UAB „SB lizingas“ tenkintas 100 procentų, reikalavimas dėl įsipareigojimų kreditorei D. J. tenkintas 100 procentų. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog iš viso tenkinta 70,64 procentų ieškinio reikalavimų ((50+75+19,51+50+100+100+100) / 7).

33. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1265-10016 ir 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-899 -7391) buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Byloje pateikta Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos sudaro 286 Eur, taip pat nustatyta, jog už ieškinio pateikimą mokėtina 834,64 Eur žyminio mokesčio ir 66,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat patyrė 650 Eur išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas. Akcentuotina, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1548-13153 atsakovui B. J. buvo suteikta 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš apelianto valstybei priteistina ne daugiau kaip 50 procentų su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusios išlaidos. Dėl kitos dalies ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal faktiškai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų bei atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija maksimalių rekomendacijose nustatytų dydžių, tačiau mažintinas atitinkamai tenkintų reikalavimų procentui. Įvertinus tai, kad antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos sudaro 286 Eur, bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovui B. J. buvo suteikta 50 procentų kompensuojama antrinė teisinė pagalba, todėl valstybei iš atsakovo priteistina 101,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (286 Eur x 70,64 proc. (patenkinta ieškinio dalis) x 50 procentų) bei 318,12 Eur žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ((834,64 + 66,04) x 70,64 proc. x 50 procentų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

34. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teikiama teisine pagalba, bei įvertinus aplinkybę, jog buvo tenkinta 70,64 procentų patikslintų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 459,16 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog iš dalies tenkintas ir atsakovo priešieškinis. Kadangi iš viso tenkinta 70,64 procentų patikslinto ieškinio reikalavimų, todėl akivaizdu, jog šiuo atveju tenkinta 29,36 procentai priešieškinio reikalavimų.

36. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos sudaro 175,50 Eur. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2.3 (NTP-2)-19-T-1548-18248 atsakovui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas bei jis buvo įpareigotas sumokėti 94,25 Eur išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovė 100 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas buvo 50 procentų Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, atsakovo antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis, iš viso 81,25 Eur, dengtina iš valstybės biudžeto lėšų.

37. Taip pat nustatyta, jog atsakovas patyrė 800 Eur išlaidų už teisines paslaugas advokato padėjėjui. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Rekomendacijose numatytus maksimalius priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius konstatuoja, jog atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos minėtų dydžių neviršija, todėl įvertinus tai, kad iš viso buvo tenkinta 29,36 procentai priešieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovui priteistina 262,55 Eur ((800 + 94,25) x 29,36 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nustatytina, jog ieškovei iš atsakovo priteistina 196,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Apeliaciniu skundu atsakovas prašė priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė: 76 Eur žyminio mokesčio bei 609,38 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 685,38 Eur. Taip pat į bylą pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (2021 m. balandžio 20 d. sąskaitą Nr. 2021/04/006 bei 2021 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymus). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių neviršija, taip pat įvertinus tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas visiškai, daro išvadą, jog atsakovui iš ieškovės priteistina 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

41. Apeliacinį skundą tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria numatyta, jog santuoka tarp B. J. ir B. J. (ikisantuokinė pavardė – M.), sudaryta 2006 m. gegužės 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 39, nutraukta, nustačius atsakovo B. J. kaltę, pripažįstant, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Pakeisti sprendimo dalį, kuria nustatyta, jog dukterų tėvas B. J. su nepilnametėmis dukromis G. ir U. nelyginiais metais praleidžia kartu kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. dukterų gimtadienius, ir kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 11.00 val., ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 19.00 val., nurodant, jog dukterų tėvas B. J. su nepilnametėmis dukromis G. ir U. praleidžia kartu kiekvienų metų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. dukterų gimtadienius, pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 12.00 val., ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 17.00 val., ir kiekvienų metų birželio mėnesio pirmą sekmadienį (Tėvo dieną), pasiimdamas dukteris iš mokyklos po pamokų, jei tai darbo diena, o jei ne darbo diena, pasiimdamas iš gyvenamosios vietos 11.00 val. ir parveždamas dukteris į gyvenamąją vietą iki 19.00 val.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti valstybei iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 318,12 Eur žyminio mokesčio, procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (šios sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (gavėjo kodas – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank, AS, Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, nurodant įmokos kodą – 5660, paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).

Priteisti valstybei iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB ,,Swedbank‘‘; LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor banke; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank, AS, Lietuvos filiale; Nr. LT 42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,Medicinos banke.

Priteisti iš atsakovo B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 196,61 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 685,38 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Jolanta GailevičienėAlmantas PadvelskisAlvydas Žerlauskas