- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2036-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- P. P., E. L.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Kęstutis Ožiūnas, Aušra Saulė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) 26 kartus, iš jų paskutinius kartus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 50 parų areštu;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų areštu;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 28 parų areštu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, apėmimo būdu subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1384-1128/2024, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1454-1201/2024 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1184-1155/2024 paskirtas bausmes, paskirta galutinė 50 parų arešto bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų areštu;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų areštu;
taip pat jo atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. baudžiamasis įsakymas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis, kurie šiuo metu nėra įsiteisėję,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje;
Žemesnės instancijos teismas
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) 17 kartų, iš jų paskutinius kartus:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – galutine 30 parų arešto bausme;
Taip pat jo atžvilgiu priimti šiuo metu neįsiteisėję nuosprendžiai:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2468-1223/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (3 veikos) ir BK 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi P. P. nustatyta ir likusi neatlikta bausmės dalis bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 9 d. baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu jam paskirtų bausmių dalimis, ir paskirta galutinė 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2078-1217/2024 pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) – galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 60 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. ir P. P. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, iš anksto susitarę, 2024 m. vasario 18 d., apie 14.20 val. atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), prekybos salėje priėjo prie stendo, kur sudėtos prekės, P. P. nuo prekių stendo paėmė plaukų šalinimo sistemą „Braun PL5054“, 299,18 eurų vertės, nuo jos nuėmė apsaugos priemonę „vorą“, o E. L. ją įsidėjo į baltos spalvos krepšį su užrašu „IKI“, ir išsiskirstę pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekę, tokiu būdu padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 299,18 eurų vertės turtinę žalą. Šiais savo veiksmais E. L. ir P. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.
Kaltinamasis E. L., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė kad pažįsta P. P. kaip (duomenys neskelbtini). Neprisimena veikos, tuo metu vartojo narkotikus, jam su sveikata negerai, nori pamatyti vaizdo įrašą. Neatsimena, kad davė paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, nori, kad jie būtų pagarsinti.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, vartoja karfentanilį. Anksčiau gydėsi, nepadėjo. Buvo (duomenys neskelbtini). P. P. pažįsta iš anksčiau, kadangi šis dirba (duomenys neskelbtini). Jis P. P. paskambina ir šis jį nuveža, kur jam reikia, kadangi kiekvieną dieną iš (duomenys neskelbtini) važiuoja į Vilnių. 2024 m. vasario 18 d. ryte, kada tiksliai, nežino, atvažiavo autobusu iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių. Išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje ir paskambino P. P., ar jis neužsiėmęs, ar gali jį (E. L.) kur nors pavežti. P. P. pasakė, kad neužsiėmęs, gali pavežti. Atvažiavo iki jo (E. L.), į (duomenys neskelbtini) stotelę, jis įsėdo pas P. P. į automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. nežino. Paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, kuris yra netoli (duomenys neskelbtini). P. P. jį nuvežė. Prekybos centre nuėjo į tualetą, kur suvartojo turėtą narkotikų dozę. Po to nuėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš kur pavogė prekę, plaukų šalinimo sistemą. Kaip viskas vyko, tiksliai neprisimena, kadangi buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Prisimena tik tai, kad išsinešė tą prekę. Su preke nuėjo į P. P. automobilį, kur po to P. P. jį nuvežė į „Halės“ turgų, kur paprašė P. P. palaukti, kad atsiskaitytų už tai, kad jį pavežė. Įėjęs į turgų, pasiūlė keliems žmonės nupirkti iš jo pavogtą prekę, viena moteris sutiko. Kaip atrodė moteris, neprisimena, neįsidėmėjo. Pardavė už 150 Eur. P. P. už pavėžėjimą sumokėjo apie 30 eurų. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, kaltę pripažįsta visiškai. Jei nevartotų narkotikų, tada nevogtų, nes vagia dėl to, kad reikia pinigų jiems įsigyti. Žalos atlyginti negalėtų. Ar P. P. parduotuvėje jam padavė prekę, ar jis pats ją paėmė nuo stendo, neprisimena. Bet parduotuvėje P. P. buvo kartu su juo (1 t., b. l. 130-132).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis E. L. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, prašo remtis jo pirminiais parodymais. Neatsimena, ką darė P. P.. Narkotines medžiagas vartoja nuo tada, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos prieš trejus metus. Neatsimena, nuo kada pateko į įkalinimo įstaigas, prieš tai dirbo. 2003 m. buvo pirmosios vagystės, nuo tada pradėjo vartoti narkotines medžiagas, kuo toliau – tuo labiau.
Neatsimena, ar (duomenys neskelbtini) prekybos centre sutiko P. P.. Neatsimena, ar po prekybos centrą jie vaikščiojo kartu. Niekas jam (E. L.) nenurodė, kad būtent šitą prekę paimti. Jis priėjo prie tos prekės, nes matė, kad ji yra be apsaugos. Neatsimena, kaip pastebėjo, kad prekė be apsaugos. Kas nuėmė apsaugą, nežino. Gal ir matė, kaip P. P. nuo prekės nuėmė apsaugą. Neatsimena, ar matė, kad P. P. buvo priėjęs prie tos prekės. Iš prekybos centro jį parvežė P. P.. Nepamena, ar vėliau, ar iš karto paskambino P. P.. Neatsimena, ar P. P. žinojo apie pavogtą prekę. Prekę pardavė kažkokiame turguje, gal Šeškinės. Gali būti, kad P. P. jį nuvežė į Halės turgų. Prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. 299,18 Eur civilinį ieškinį jis pripažįsta.
Kaltinamasis P. P., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad jis visų aplinkybių neatsimena. Gailisi, kad kažką tai darė, bet jis nieko nevogė, nes žinojo, kad yra teistas už vagystes ir išėjęs į laisvę narkotikų nebevartojo, žinojo, kad jei jį pagaus, tai bus negerai. Parduotuvėje nešiotis prekę galima, bet jis neketino vogti ir nevogė. Aplinkybių jis neprisimena, nes paskutiniu metu mėnesį gydėsi. Gali būti, kad kaltinime nurodytu laiku buvo parduotuvėje. Neprisimena tų aplinkybių, ar ėmė prekę. Jis žaidė žaidimą, bet prekės iš parduotuvės neišnešė. Jei jis yra kaltinamas bandymu pavogti, tai jis nevogė ir jokių bendrų veiksmų nebuvo. E. L. jam paskambino ir jis E. L. pavežė, jis (P. P.) dirba (duomenys neskelbtini) ir pavežė. Ar į parduotuvę jie ėjo kartu, neprisimena. Apsaugas nuo prekės jis (P. P.) nuėmė, bet laidų nesugadino. Jo tikslas nuimant apsaugas buvo pažaisti, tikslas nebuvo pavogti. Jis neatsimena, kas ten įvyko, jei E. L. atvežė, tai turėjo ir parvežti, bet kaip jie išsiskyrė, neatsimena, jis daug ką vežiodavo. Su E. L. pinigais nesidalino, E. L. jam tik už kelią sumokėjo ir viskas.
Teisiamojo posėdžio metu pasitaręs su gynėju, kaltinamasis P. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi, visų aplinkybių neatsimena, bet gali būti, kad jis ekspromtu kažką sužaidė, nuoširdžiai gailisi. Jis kaltinamas vagystės padarymu, gali pasakyti, kad prokurorė jo be pagrindo nekaltintų prisidėjus prie vagystės. Galbūt jis padėjo išnešti prekes, bet pats prekių jis neišnešė iš parduotuvės, nešiojo daiktus parduotuvėje. Prisidėjo prie vagystės, nuoširdžiai gailisi dėl kaltinime nurodytų veiksmų.
Sekančio teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. P. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, jis nieko nemelavo, jis neišnešė prekės, bet pripažįsta, kad žiūrėjo prekę. Į (duomenys neskelbtini) atvyko su E. L., ten atvyko E. L. prašymu. Jis (P. P.) dirbo (duomenys neskelbtini), E. L. paskambino ir paprašė nuvežti. Jis (P. P.) nežino, kokiu tikslu vežė žmogų į prekybos centrą. E. L. žinojo tik iš matymo. Į parduotuvę jis (P. P.) užėjo apsižiūrėti naujovių. Jis apžiūrinėjo prekę, jam ši prekė patiko, jis galvojo ją pavogti, tačiau matė, kad jį stebi ir paliko tą prekę. Jis (P. P.) matė, kad E. L. vaikščiojo po parduotuvę. Nepamena, ar parodė prekę E. L.. Jis (P. P.) norėjo prekę išnešti, bet apsigalvojo. Prekę jis apžiūrėjo, bet apsigalvojo ir atsisakė pirkti. Jis padėjo tą daiktą ir išėjo. Jis nematė, kad, kai padėjo prekę, prie jos priėjo E. L.. Prekės E. L. neperdavė. Jam ta prekė nerūpėjo, nuėjo į automobilį ir išvažiavo. Iš prekybos centro išėjo vienas. Jis (P. P.) ėjo ir E. L. ėjo, jie ėjo atskirai. E. L. sakė, kad paskambins, kada reikės važiuoti kažkur kitur. Nuo prekybos centro jis (P. P.) išvažiavo vienas. Jam išvažiavus, E. L. jam paskambino ir pasakė kitur jį nuvežti, gerai nepamena. Jis atvyko ir paėmė jį, tiksliai nepamena. Nuvežė neprisimena kur. Jis nevogė prekės, todėl nepripažįsta civilinio ieškinio.
Kaltinamasis P. P., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato. Sutinka duoti parodymus. Priklausomybių nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio neturi, įskaitose neįrašytas, nesigydęs. Dirba pagal individualią veiklą, vykdo (duomenys neskelbtini) paslaugas. Vairuoja automobilį „Toyota Prius“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). E. L. iš matymo pažįsta, šis kelis kartus naudojosi jo (P. P.), kaip (duomenys neskelbtini), paslaugomis. Kada tiksliai, neprisimena, bet gali būti pranešime apie įtarime nurodytą datą, jis (P. P.) buvo stoties rajone, prie autobusų stoties. Sėdėjo savo automobilyje. Prie jo priėjo E. L., paprašė pavežti jį į (duomenys neskelbtini). Jis (P. P.) sutiko. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kaip tiksliai viskas vyko, jau neprisimena, ar kažką iš anksto aptarė, neprisimena. Viskas vyko ekspromtu. Nuėjo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, vaikštinėjo, žiūrinėjo prekes. Tada jis (P. P.) nuėjo prie stendo, kur sutiko E. L., kokios buvo tiksliai prekės ant to stendo, neprisimena. Ten paėmė vieną prekę, kuri buvo surišta su kita preke. Jis (P. P.) jas atskyrė, nuėmė apsauginius laidus, norėjo pažiūrėti, kas dėžutėje. Nuėmęs laidus, prekę padėjo atgal ant stendo. Ką tuo metu darė E. L., jis (P. P.) nematė, nuėjo toliau žiūrėti kitų prekių. Apsižiūrėjęs išėjo iš parduotuvės, nuėjo į savo automobilį ir išvažiavo. Ką E. L. darė toliau, jis nežino, kadangi su šiuo jau nesusitiko. Prisipažįsta, kad buvo parduotuvėje, kad ėmė prekę, kad nuo jos nuėmė apsauginius laidus, bet tikrai jos nevogė, kadangi jos neišsinešė pro kasas nesusimokėjęs. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Šiuo metu žalos neatlygins, nes jis prekės nevogė (1 t., b. l. 93-95).
2024 m. vasario 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d., apie 14.20 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvykdyta vagystė, pavogta „IPL plaukų šalinimo sistema Braun PL5054“, kurios vertė 299,18 Eur su PVM. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, nustatyta, kad į parduotuvę įeina du vidutinio amžiaus vyrai, vienas vyras įeina 14:12 val., apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis, žalsvu megztiniu, juoda striuke, avėjo juodais sportiniais batais, po pažastimi turėjo pasikišęs rankinę, įeidamas kalbėjo telefonu. Kitas vyras įeina 14:20 val., apsirengęs tamsiai mėlyna pūsta striuke, su „Nike“ užrašu, juodu megztiniu, ant kurio matosi baltos spalvos detalė, avėjo juodais sportiniais batais, su baltu padu, ant galvos vilkėjo žalsvą kepurę, rankoje nešėsi baltos spalvos „IKI“ maišą. Priėję abu prie stendo, kur padėta prekė „IPL plaukų šalinimo sistema Braun PL5054“, vyriškis, kuris su juoda striuke, nuima apsaugos priemonę – „vorą“, o vyriškis, kuris rankoje turėjo baltą krepšį, į jį įsideda prekę ir išsiskirstę pasišalina iš parduotuvės pro skirtingus išėjimus, nesumokėję už prekę (1 t., b. l. 6-10).
Liudytoja A. L. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigose, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės darbuotojai pastebėjo, kad nėra vienos iš prekių, kuri buvo pakabinta vitrinoje, t. y plaukų šalinimo sistemos. Peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų nufilmuotus vaizdo įrašus, buvo matyti, kaip 2024 m. vasario 18 d., apie 14.12 val., į parduotuvę užeina vienas vyriškis ir po maždaug 10 min. užeina kitas vyriškis, jų požymius ji yra nurodžiusi pareiškime. Vienas iš minėtų vyriškių prieina prie vitrinos ir nuo prekės „plaukų šalinimo sistema“ nuima apsaugą, o kitas vyriškis, kuris buvo su rankine, į ją įsideda „plaukų šalinimo aparatą“, ir abu išeina pro kasas nesusimokėję už prekę. Padaryta turtinė žala – 299,18 eurų. Ji apie įvykį per e-policiją parašė pareiškimą. Vaizdo įrašus pateiks prie reikalavimo (1 t., b. l. 24-25).
2024 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta parduotuvė (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvė yra (duomenys neskelbtini) patalpose. Užėjus pro elektroninius vartelius, patenkama į prekybos salę, dešinėje pusėje matoma prekybos kasa, paėjus apie 20 metrų dešinėje pusėje matomas prekybos stelažas, ant kurio matomas reklaminis stendas su atvaizduota barzdaskute bei depiliavimo aparatu, šalia – prekių stelažai, ant kurių sukabinti plaukų džiovintuvai. Prekybos salė filmuojama vaizdo kameromis. Pridėta fotolentelė (b. l. 15-20).
2024 m. vasario 22 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matosi prekybos salės įėjimas, prie įėjimo matomi magnetiniai varteliai, pro juos įeina vyriškis, kurio požymiai: šviesių plaukų, rankoje laiko mobilųjį telefoną (pridėjęs prie ausies), apsirengęs tamsios spalvos striukę, šviesios spalvos megztinį, dėvi melsvos spalvos džinsines kelnes, avi tamsios spalvos batus, kairėje rankoje po pažastimi prispaudęs tamsios spalvos rankinę. Po maždaug 10 minučių į parduotuvę pro magnetinius vartelius įeina vyriškis, kurio požymiai: žalsvos spalvos kepurė, melsvos spalvos iki kelių striukė, ant kurios matomas užrašas „Nike“, dėvi tamsios spalvos kelnes, avi tamsios spalvos sportinius batus su baltu atspalviu, kuris eina pagal bato padą, ant dešinės rankos užsidėjęs šviesios spalvos prekinį krepšį su matomu užrašu „IKI“. Vaizdo įraše matyti, kaip pirmas asmuo, kuris įėjo į parduotuvę, stovi prie prekybinio stelažo, ant kurio sudėtos prekės ir nuo vienos iš prekių nuima apsaugą (magnetinį vorą), nuėmęs magnetą, jis pažiūri į asmenį, kuris įėjo vėliau (antras žmogus, kurio požymiai nurodyti aukščiau), ir nueina nuo prekės. Asmuo, į kurį pasižiūrėjo, staiga prieina prie prekės ir ją įsideda į šviesios spalvos krepšį, ant kurio matomas užrašas „IKI“, ir asmenys staiga pasišalina iš parduotuvės skirtingomis kryptimis. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 36-42).
Minėta vaizdo medžiaga buvo peržiūrėta ir teisiamojo posėdžio metu. Peržiūrint vaizdo įrašą, kaltinamasis P. P. nurodė, kad vaizdo įraše save atpažįsta iš drabužių. Jie su E. L. įėjo atskirai. Jis (P. P.) nuėjo iki vidurio, sužiūrėjo prekę, galimai nusėmė apsaugą, ir pasižiūrėjo, kad prie kasos ir šalia stovėjo darbuotoja, tada suprato, kad neįmanoma išeiti ir paliko prekę, tada toliau žiūrinėjo prekes. Su E. L. nesišnekėjo, nieko jam nesakė. Matosi, kaip jis žiūrinėjo prekę, tada pamatė E. L. ir iškart į kitą pusę nuėjo. Kaip sakė, žiūrėjo prekę, gal norėjo ją atsidaryti, jis jau faktų neprisimena, tada paliko prekę, išėjo ir išvažiavo, tada gavo skambutį ir atvažiavo paimti, taip viskas įvyko. Prekės jis neišnešė, jokios vagystės nevykdė. Gal turėjo mintį, bet apsigalvojo ir viskas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą priartinus 4 kartus, nurodė, kad matosi, kaip jis (P. P.) galvą nukreipė link išėjimo, nes matė, kad ten yra darbuotojai ir jam atrodė, kad jį gali pastebėti. Tada nuėmė apsaugą. Nieko nerodė E. L., jis (P. P.) nešioja rankinę ir ją galėjo pasitaisyti, nieko negalėjo pasakyti E. L.. Po to atgal grįžo prie tos prekės, pamatė, kad jos nėra, apsisuko ir išėjo, nes suprato, kad čia gali būti negerai. Bet kad kažką šnekėtų su E. L. ar jam ką sakytų, to nebuvo, E. L. pats savo veiksmus darė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2024 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime dėl įtariamųjų nustatymo ikiteisminiame tyrime nurodyta, kad iš Vilniaus AVPK Kriminalinės žvalgybos valdybos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus nenaudojant techninių priemonių gauta informacija apie tai, kad P. P. ir E. L. 2024 m. vasario 18 d. įvykdė plaukų šalinimo sistemos „BRAUN“ vagystę parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Tikrinant gautą informaciją policijos sistemos duomenų bazėje bei sulyginus minėtų asmenų vaizdo nuotraukas, gautas iš prekybos centre esančių vaizdo stebėjimo kamerų, iš bendrų veido bruožų buvo nustatyta, kad P. P. atitinka asmenį, kuris užfiksuotas, kaip prekybos centre prieina prie plaukų šalinimo aparato „BRAUN“ ir nuima nuo prekės apsauginį daviklį (magnetinį vorą), bei asmuo E. L., priėjęs prie plaukų šalinimo aparato, jį paima ir įsideda į šviesios spalvos rankinę su užrašu „IKI“, ir abu asmenys pasišalina iš prekybos centro (1 t., b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad P. P. ir E. L. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis P. P. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, tačiau po to, kai pakalbėjo su savo gynėju, nurodė, kad kaltę pripažįsta. Vis dėlto, duodamas paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis iš esmės nepripažino įvykdęs jam inkriminuotą vagystę. Viso proceso metu P. P. siekė įtikinti, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo, nuo prekės, kurią vėliau iš parduotuvės išnešė E. L., jis nuėmė apsaugą, vienu atveju teigdamas, kad tokiais veiksmais jis norėjo tik pažaisti, kitu atveju teigdamas, kad norėjo ją pavogti, tačiau šio ketinimo atsisakė, pamatęs, kad yra stebimas pardavėjos. P. P. teigė, kad nebuvo susitaręs su E. L. įvykdyti vagystę, kad jis nematė, ką tuo metu darė E. L., nurodė, kad jie kartu nevaikščiojo, nekalbėjo, tvirtino, kad jis nežinojo apie E. L. sumanymą, šis jį tik atvežė į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, ką šis darys prekybos centre, jis nežinojo, atvykus iki prekybos centro jie išsiskyrė ir kartu toliau nevaikščiojo. P. P. teigė, kad išėjęs iš prekybos centro, jis savo automobiliu išvažiavo, o kaip E. L. iš prekybos centro atvyko į miestą ir ką darė su pagrobta preke, jis nežino, nes vėliau jie nebendravo. Kaltinamasis E. L. teisme duodamas paaiškinimus teigė, kad kaltę pripažįsta, gailisi, nurodė, kad tuo metu buvo priklausomas nuo narkotikų, todėl vykdė vagystes, tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis buvo apsvaigęs, nes prieš užeidamas į prekybos salę, tualete vartojo narkotikus, galimai todėl neatsimena visų aplinkybių, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais. Pačios vagystės aplinkybių E. L. negalėjo detalizuoti, tačiau nurodė, tai, kad P. P. jis pažįsta, įvykio dieną P. P. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) prekybos centrą, iš kur jis pavogė plaukų šalinimo prietaisą, kaip konkrečiai įvykdė vagystę E. L. neatsiminė. Viso proceso metu E. L. neigė bendrininkavęs su P. P.. Minėtina tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, E. L. nurodė, kad iš prekybos centro į „Halės“ turgų jį nuvežė būtent P. P. tuo pačiu automobiliu, kur jį išleido ir jis nepažįstamiems žmonėms pardavė pagrobtą prekę už 150 Eurų. Taigi, vertinant abiejų kaltinamųjų paaiškinimus, akivaizdu, kad abu kaltinamieji vagystę įvykdė bendrais veiksmais, visų pirma, P. P. paaiškinimai apie tai, kad jis dėl pavežimo į prekybos centrą kreipėsi į E. L., kaip pats teigia, todėl, kad jį pažinojo, o nekvietė bet kokio kito pavėžėjo, parodo, kad kaltinamieji yra artimai pažįstami, kas sustiprina teismo abejones dėl to, kad prekybos salėje neva P. P. net nematė, kur vaikšto ir ką daro E. L.. P. P. paaiškinimai dalyje, dėl ko jis nuėmė apsaugą, keitėsi, tačiau nėra įtikinami, nes analizuojant parduotuvės vaizdo medžiagą, matyti, kad prekybos salėje, iš kurios buvo įvykdyta vagystė, nėra daugiau nei vieno žmogaus, kuris galėjo pastebėti, kaip P. P. nuima apsaugas, kas galėjo įtakoti jo apsisprendimą, kaip jis pats teigia, nebaigti vagystės. Būtent parduotuvės vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti ir teismo posėdyje, užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina tai, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendravykdytojai. Vagystė buvo įvykdyta per labai trumpą laiką, iš vaizdo įrašų matyti, kad P. P., kalbėdamas telefonu, į parduotuvę įeina 14.12 val., 14.20 val. įeina E. L., nešinas krepšį su matomu užrašu „IKI“. 14.22.23 val. abu asmenys yra netoli vienas nuo kito, prekybos salėje daugiau žmonių nėra, pažiūri vienas į kitą, 14.22.27 val. P. P. stovi prie prekybinio stelažo, ant kurio sudėtos prekės ir nuo vienos iš prekių nuima apsaugą, tuo metu E. L. yra visai netoli, nuėmęs magnetą 14.22.41 val. pažiūri į E. L., kuris greitu žingsniu tikslingai prieina ir 14.22.53 val. paima nuo stelažo tą prekę, nuo kurios P. P. jau buvo nuėmęs apsaugą, kurią įsidėjęs į savo krepšį, eina link įėjimo į parduotuvę vartelių, prasilenkia su P. P., pro vartelius išeina 14.23.23 val., o P. P. sparčiu žingsniu išeina pro kitus įėjimo į parduotuvę vartelius 14.23.27 val. Peržiūrėjus vaizdo įrašą teismui nelieka abejonių, kad ši vagystė, kuri buvo įvykdyta per 3-4 minutes, buvo įvykdyta pasitelkiant abiejų kaltinamųjų pastangas, abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo tikslūs ir suderinti, siekiant vieningo tikslo – pavogti iš parduotuvės prekę.
Nors, kaltinamųjų teigimu, jie nebuvo susitarę, kad vykdys vagystę, nebuvo susitarę dėl konkrečių prekių vagystės, tačiau pagal teismų praktiką kvalifikuojant nusikalstamą veiką, kaip padarytą bendrininkų grupės, būtina konstatuoti, kad tarp asmenų buvo susitarimas ją įvykdyti, tačiau šis susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma (pvz., sudarant detalų nusikalstamos veikos įvykdymo planą), taip pat nėra būtina nustatyti, kad kaltininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, kad tarp jų buvo glaudūs ryšiai, ir pan., nes tai nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Nėra būtina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, jeigu suvokė bendrą sumanymą ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-636/2011, 2K-340/2012). Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-197/2009, 2K-468/2012). Iš byloje esančių kaltinamųjų parodymų, taip pat vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, akivaizdu, jog abu kaltinamieji pagrobė prekę, veikdami bendrais suderintais veiksmais kaip bendravykdytojai, nors nenustatyta, kad abu kaltinamieji būtų detaliai aptarę, kokias prekes, kiekius ir kokiu būdu jas grobs ar atliks kitus veiksmus šalinant kliūtis, kad nešant jas pro apsaugos vartus šie nesuveiktų, ar būtų pasiskirstę vaidmenis, tačiau veiksmų bendrumas bei suderinamumas rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą, siekiant pagrobti prekę ir iš tos neteisėtos veikos gauti pajamas. Nagrinėjamu atveju E. L. ir P. P. veiksmų bendrumas nustatytas iš jų konkliudentinių veiksmų.
Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamiesiems pareikštame kaltinime buvo inkriminuota aplinkybė, jog P. P. prekę padavė E. L., tačiau tokia aplinkybė nepasitvirtino, todėl yra šalintina iš kaltinimo. To baigiamojoje kalboje prašė ir prokurorė.
Remiantis aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad, E. L. ir P. P., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdami kartu, iš anksto susitarę, 2024 m. vasario 18 d., apie 14.20 val. atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB (duomenys neskelbtini), prekybos salėje priėjo prie stendo, kur sudėtos prekės, P. P. nuo prekių stendo paėmė plaukų šalinimo sistemą „Braun PL5054“, 299,18 eurų vertės, nuo jos nuėmė apsaugos priemonę „vorą“, o E. L. ją įsidėjo į baltos spalvos krepšį su užrašu „IKI“, ir išsiskirstę pasišalino iš parduotuvės nesumokėję už prekę, tokiu būdu padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 299,18 eurų vertės turtinę žalą. Kadangi pagrobto turto vertė, yra didesnė už 3 MGL (150 Eur), tačiau mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), tokie kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip nedidelės vertės turto vagystė.
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. L., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), pagrobta prekė parduotuvei negrąžinta, todėl jų savininkui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020).??? Nors nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuotos svetimo turto vagystės iš esmės pripažino, tačiau įvertinus jo duotus paaiškinimus matosi, kad kaltinamasis savo veiksmus vertino nepakankamai kritiškai, jų pavojingumą, nurodė, kad „gal ir matė“, kaip P. P. nuo prekės nuėmė apsaugą, bet teigė, kad niekas jam neparodė, kokią prekę imti, teigė, kad neatsimena, ką darė P. P., ar šis žinojo apie pavogtą prekę. Tokiu būdu kaltinamasis akivaizdžiai mėgino sumenkinti bendrininko vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jo ir savo veiksmus pateikti kaip atsitiktinio, spontaniško pobūdžio. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju E. L. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis negali būti laikoma recidyvistu. Atitinkamai teismas nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. – darbingo amžiaus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, nedirba ir dabar (1 t., b. l. 124), teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 26 kartus, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 98-110), baustas administracine tvarka daug kartų, be kita ko, ir už smulkias vagystes (1 t., b. l. 111-122), paties teigimu nusikalstamų veikų darymo metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir daug kartų baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši E. L. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti E. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad E. L. atžvilgiu yra priimtas, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, kuriuo buvo atliktas bausmių bendrinimas su kai kurias kitais E. L. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, teismas vertina, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę bendrinti su ankstesniais E. L. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo metu yra netikslinga, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.
Kaltinamajam E. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. P., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (nedidelės vertės turto vagystė), pagrobta prekė parduotuvei negrąžinta, todėl jų savininkui UAB (duomenys neskelbtini) padaryta reali žala. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors teisiamojo posėdžio metu prokurorė prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas pažymi, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju P. P. padarė ne tyčinį nusikaltimą, o tyčinį baudžiamąjį nusižengimą, todėl jis negali būti laikoma recidyvistu. Atitinkamai teismas nepripažįsta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė recidyvistas.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. P. – vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 77), teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn) net 17 kartų Lietuvoje, daugiausia už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat už nusikalstamas veikas nuosavybei teistas užsienyje (1 t., b. l. 52-74), baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (1 t., b. l. 75-76), nusikalstama veika padarytos žalos nėra atlyginęs.
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra ne kartą teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat baustas administracine tvarka už panašaus pobūdžio veikas (smulkias vagystes), kas akivaizdžiai rodo, kad ir ši P. P. padaryta nusikalstama veika – nedidelės vertės turto vagystė, yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, yra linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais būdais, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti P. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus tik griežčiausią jos sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad P. P. atžvilgiu yra priimtas, be kita ko, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis, kuriuo buvo atliktas bausmių bendrinimas su kai kurias kitais P. P. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, teismas vertina, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę bendrinti su ankstesniais P. P. atžvilgiu priimtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis šiuo metu yra netikslinga, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo.
Kaltinamajam P. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Šioje baudžiamojoje byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 299,18 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 2024 m. vasario 18 d., adresu (duomenys neskelbtini) įvykdytos vagystės metu pagrobtos prekės vertė (1 t., b. l. 30). Civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma atitinka byloje nustatytą E. L. ir P. P. 2024 m. vasario 18 d., apie 14.20 val. atėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės metu pagrobtos prekės vertę (299,18 Eur). Iš bylos duomenų matyti, kad šios vagystės metu pagrobtos prekės parduotuvei nebuvo grąžintos, todėl UAB (duomenys neskelbtini) realiai patyrė civiliniame ieškinyje nurodytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir, atsižvelgiant į tai, kad šią vagystę E. L. ir P. P. padarė veikdami kartu, priteistinas pilna apimtimi solidariai iš abiejų kaltinamųjų UAB (duomenys neskelbtini) naudai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 12 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam P. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 225,00 Eur išlaidų. Taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam E. L. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 229,17 Eur išlaidų.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo E. L. ir P. P. gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, kadangi kaltinamasis E. L. bylos nagrinėjimo metu atliko arešto bausmę, o kaltinamasis P. P. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje, taip pat kaltinamųjų asmenybes, jiems pareikštus kaltinimus bei į jų skirtingas pozicijas dėl pareikštų kaltinimų. Kaltinamojo E. L. gynėja teisme buvo paskirta advokatė Aušra Saulėnienė, o kaltinamojo P. P. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Kęstutis Ožiūnas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamųjų E. L. ir P. P. turtines padėtis, pažymėtina, kad abu kaltinamieji šiuo metu yra įkalinimo įstaigose, nedirba, šiuo nuosprendžiu jiems paskirtos realios arešto bausmės, todėl kaltinamųjų laisvė ir galimybė dirbti bei gauti pajamas yra suvaržyta, taip pat šiuo nuosprendžiu, patenkinus civilinį ieškinį, iš kaltinamųjų yra solidariai priteista atlyginti jų padaryta turtinė žala. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad abiejų kaltinamųjų turtinės padėtys yra sunkios, todėl nagrinėjamu atveju netikslinga priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, todėl šiose pažymose nurodytos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su bylai reikšmingais duomenimis, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam P. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš E. L. ir P. P. 299,18 Eur UAB (duomenys neskelbtini) naudai turtinei žalai atlyginti.
Nepriteisti iš E. L. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 16 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintoje) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nepriteisti iš P. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 12 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (patikslintoje) nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su bylai reikšmingais duomenimis, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (0 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.