Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008m. vasario 07d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2011m. gruodžio 02d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 3(trims) paroms; 2) 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2010m. birželio 19d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 3) 2013m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2013m. spalio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 4) 2015m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1 d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, 2017m. birželio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 5) 2018m. balandžio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 7d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 6) 2019m. liepos 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 7) 2019m. gruodžio 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 8) 2020m. liepos 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, 2021m. rugpjūčio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90(devyniasdešimčiai) parų; 9) 2021m. gruodžio 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), pritaikius LR BK 64 str. 1-3d.d., 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ ir 65 str. 2d. nuostatas,-4mėn. ir 30d. l/a ir 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 10) 2022m. liepos 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021m. spalio 02d., apie 11⁴⁵ val., dienos metu, kaltinamasis E. G., užėjęs į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės, kilusio žodinio konflikto su pil. L. L. metu, pastarąją užsipuolęs, kambaryje, ant lovos sėdinčiai nukentėjusiajai L. L. tyčia su viena ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, o kilus triukšmui, į kambarį užėjusiems S. Č. ir vaikinui vardu E. atitraukinėjant kaltinamąjį E. G. nuo nukentėjusiosios, jis(kaltinamasis E. G.) tyčia su koja vieną kartą įspyrė nukentėjusiajai L. L. ir į veidą, pataikydamas į apatinę lūpą, ir tokiu būdu pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios L. L. asmenį pasekoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. G., iš esmės patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, dalinai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, galimai 2021m. spalio 02d., apie 11⁰⁰ val., jis su R. Š. ir K. M. nuėjo į butą adresu: (duomenys neskelbtini), kur R. Š. nešė daiktus ten gyvenusiam S. Č.. Prieš eidamas į butą, buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Butas priklauso broliams-pil. A.. Bute jau buvo susirinkusi didelė žmonių kompanija, t.y. be brolių A. ir A. A. dar buvo pil. G. Č., S. Č., Č. B., L. L., E., kurio pavardės nežino, ir buvusi jo sugyventinė-pil. G. M.. Virtuvėje, kur vyko išgertuvės, jis išgėrė dar vieną stiklinę alaus, tačiau jautėsi normaliai, apsvaigęs nebuvo. Bute pamatęs L. L., kuri sėdėjo kambaryje ant lovos, pastarosios paklausė apie jo buvusios sugyventinės G. M. dingusį telefoną, dėl kurio su L. L. tarpusavyje susiginčijo. Po to konfliktas peraugo ir dėl ginčo su kambaryje buvusia sugyventine G. M., kurios paprašė parodyti šaukimą į teismą, nes ši, kaip nukentėjusioji, buvo kviečiama į jo(kaltinamojo E. G.) baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, tačiau pastaroji šaukimą parodyti atsisakė. Į jų ginčą su G. M. įsikišo ir L. L., kuri kalbėjo pakeltu tonu, buvo vartojami keiksmažodžiai. Būdamas įsiaudrinęs, kad L. L. kišasi ne į savo reikalus, jis, pasilenkęs, ant lovos sėdinčiai L. L. su pirštais sugriebė už kaklo, kurį tik vieną akimirką nesmarkiai suspaudė ir iš karto paleido. Sakydama, kad jis atstotų, L. L. jį atstūmė, o tuo metu prie jo pripuolę S. Č. ir dar kažkas iš bute buvusių vyrų jį atitraukinėjo nuo L. L., už rankų tempdami iš kambario. Jam buvo pasakyta, kad jis nedurniuotų. L. L. su koja jis tikrai specialiai nespyrė, o tik netekęs pusiausvyros tuo metu, kai jį už rankų atitraukinėjo nuo L. L., pakeldamas koją, galėjo netyčia su batu kliudyti ant lovos sėdėjusios L. L. veidą. Jis buvo apsiavęs su kedais. L. L. pasakius, kad ji kvies policiją, jis iš buto išėjo. Jis negali paaiškinti, kodėl jam skambinusiems policijos pareigūnams buvo nurodęs, jog tą dieną bute, kur įvyko konfliktas, jo šiame bute nebuvo. Kadangi įvykio dieną buvo išgėręs nedaug alaus, apsvaigęs nesijautė, todėl konflikto metu buvo tokioje būsenoje, kad galėjo pakankamai save kontroliuoti.

Nukentėjusioji L. L., ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus byloje, kurie buvo užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, parodė, kad 2021m. spalio 02d., apie 08³⁰ val., ji buvo nuėjusi pas draugą-pil. A. A., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kad pasiimti telefono pakrovėją. Be A. namuose dar buvo pastarojo brolis-pil. A. A. ir draugai-pil. Č. B. ir S. Č.. Po kurio laiko pas A. į svečius atėjo ir pil. G. M., kad pasiimti šiame bute palikto Lietuvos pašto pranešimo, t.y. teismo šaukimo. Apie 09³⁰ val. į svečius dar atėjo pil. G. Č. su pažįstamu E., kurio daugiau anketinių duomenų nežino. Po kurio tai laiko S. ir G. išėjo pirkti cigarečių. Jiems išeinant iš namų, į butą įsibrovė pil. E. G., R. Š. ir K. M., kurių A. nenorėjo įsileisti, bet juos įleido E., kuris ir ėjo jų pasitikti. Paaiškėjo, jog E. į svečius pasikvietė pil. A. A., kadangi E. turėjo atsinešęs išgerti. Jiems visiems suėjus į butą, E., K., R., G. ir E. buvo virtuvėje, kur vyko išgertuvės, o ji, A., Č. ir G. buvo A. kambaryje. Jos su G. alkoholio nevartojo. Po kurio tai laiko iš parduotuvės grįžo G. ir S., kurie prisijungė prie virtuvėje girtaujančios kompanijos Iš pradžių po kambarius su sidru rankose pradėjo vaikščioti girta R., po to į kambarį, kuriame ji buvo, atėjo ir E. G. kambaryje sėdėjo ant kėdės, o ji ant lovos, esančios prie kambario priekinės sienos. E. prašė G., kad ši jam parodytų šaukimą į teismą, o tačiau G. nenorėjo to daryti. Tuo metu E., piktai į ją pasižiūrėjęs, su ranka suėmė jai už kaklo. Jai tuo metu skaudėjo. Tada ji surėkė ir spyrė E. G. iš kojos, kad šis atsitrauktų, tačiau kur pataikė, ji nežino. Tada į kambarį atėjo S. Č. ir E., kurie bandė E. nuo jos nutempti, pastarajam sakydami: „ ką čia darai? “. Kai S. ir E. E. nuo jos atitempinėjo, E. jai vieną kartą įspyrė į lūpą. Jai skaudėjo, dar ir dabar skauda, yra žaizda apatinės lūpos vidinėje pusėje. Kai E. nuo jos atitraukė, ji iš karto kvietė policiją. Tai galėjo būti apie 11⁴⁵ val. Kadangi tiek E., tiek ir kiti bute buvę asmenys matė, kad ji kviečia policiją, E., S., G., E., K. ir R. išėjo iš buto(b.l. 1-6, t. 1). Smurtavimo prieš jos asmenį aplinkybes nukentėjusioji L. L., atliekant ikiteisminį tyrimą, patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju E. G. metu(b.l. 109-112, t. 1).

Liudytojas Č. B., ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus byloje, parodė, kad 2021m. spalio 02d., tarpe 10⁰⁰-11⁰⁰ val., jis buvo nuėjęs pas savo draugą A., gyvenantį adresu: (duomenys neskelbtini), kad jį aplankyti ir pasikalbėti. Jis buvo išgėręs alaus, tačiau girtas nebuvo. Pas A. namuose dar buvo G. ir L., kurių pavardžių nežino. Pas A. jie alkoholio nevartojo. Netrukus pas A. atėjo G., kurios pavardės nežino, kuri pradėjo rodyti, kaip suprato, šaukimą vykti į teismą. Paskui į butą buvo atėjęs ir pil. E. G., kuris prašė G., kad ši jam parodytų tą šaukimą į teismą. Matėsi, kad E. buvo pavartojęs alkoholio. E. į butą atėjo lyg tai su R., kurios pavardės nežino. Dėl to šaukimo parodymo tarp E. ir G. kilo žodinis konfliktas, į kurį įsikišo ir L., kuri žodžiu pradėjo užstoti G. prieš E.. Tuomet susiginčijo L. su E., kuomet šis lygtai su viena ranka suėmė L. už kaklo ir gal pusę sekundės palaikė. Tuomet L. pastūmė E. nuo savęs, o šis, stovėdamas kambaryje, bandė spirti L., kuri sėdėjo ant lovos. Jis tik matė pakeltą ir tiesiančią link sėdinčios L. E. G. koją, tačiau ar pastarajai kur nors įspyrė, jis nepastebėjo. Tuomet L. iš karto iškvietė policiją, kuri, visiems girdint, pasakė, kad va E. jai įspyrė į lūpą, ką ji patvirtino ir į butą atvykusiems policijos pareigūnams. Tačiau ant L. veido ar lūpos sužalojimų nesimatė. Kai L. iškvietė policijos pareigūnus, E. G. jau buvo išėjęs į namus, o kai atvykę policijos pareigūnai prie jų paskambino E., šis pasakė, kad jis yra namuose ir kad pas A. iš viso net nebuvo užėjęs(b.l. 53-56, t. 1). Apklausiamas teisme, po to, kai buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojas Č. B. nurodė, kad savo duotus parodymus atsimena, tyrėjai yra papasakojęs tai, ką matė, pasak kurio, aišku, jog pareigūnai neišsigalvos, nes ką jis pasakė, tą ir užrašė.

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo kortelės išrašo matyti, kad 2021m. spalio 02d., 11⁴⁵ val., buvo užregistruotas pil. L. L. telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini))), kuriame pranešėja nurodė, jog prieš 2-5 min. adresu: (duomenys neskelbtini) jos pažįstamas-pil. E. G. jai su koja spyrė į veidą. Pokalbio metu galimas smurtautojas norėjo šalintis, bet kažkas vyrą laiko. Pranešėja laukia įvykio vietoje(b.l. 117-120, t. 2).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2021m. spalio 12d., tarpe 15⁵⁶-17⁴⁴ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybiniu kompiuteriu naudojant programą „ MPC-HP “, buvo peržiūrėti įvykio dieną, t.y. 2021m. spalio 02d., bute adresu: (duomenys neskelbtini) atvykusių policijos pareigūnų naudotomis „ BODY “ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašų failai. Paleidžiamas pirmas failas „ VLN_UKM01_608FD2 “. Vaizdo įraše matyti, kad vaizdo įrašas pradedamas 2021m. spalio 02d., 11:59:29 val. Vaizdo įrašo pradžioje stebimas lauko vaizdas, įeinama į daugiabučio namo laiptinę ir lipama laiptais. Buto duris atidaro, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, nukentėjusioji-pil. L. L.. Įeinama į kambarį. Kambaryje ant lovos atsisėda pil. L. L., o šalia jos sėdi, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, pil. Č. B.. Ant kitos lovos sėdi, kaip ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, buto savininkas-pil. A. A.. Policijos pareigūnei pasiteiravus, kas kvietė policiją, L. L. patvirtina, kad policiją kvietusi ji. Po to policijos pareigūnei pasiteiravus, kas atsitiko, moteris paaiškina, kad jie su buto šeimininku čia kambaryje sėdėjo atskirai, kai į butą užėjo svetimi žmonės, kurie ten, t.y. virtuvėje, kartu su A. gėrė. Ir tada, pasak moters, įpuolė į kambarį, bandė jai suduoti, tačiau žmonės spėjo atitraukti, o paskui iš kojos jai tiesiai į veidą. Policijos pareigūnei pasiteiravus, kas toks, L. L. atsakė, kad tai pil. E. G.. L. L. paaiškino, kad kiti žmonės jai yra nepažįstami, kuriuos žino tik iš matymo, kurie, išgirdę, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, pabėgo. Policijos pareigūnei dar pasiteiravus, ar spėjo E. G. nuo jos atitraukti, L. L. paaiškino, kad iš pradžių atitraukė, kai bandė su ranka trenkti, ir kai jį(E. G.) laikė čia paėmę, šis iš kojos tiesiai į veidą. Toliau stebima, kaip L. L. aiškina, jog čia visi buvo ir matė, kad dar buvo G., kuri į namus išėjo viena, ir R., kuri išėjo kartu su E. G.. Moteris dar nurodo, jog ji užstojo G., nes jis(E. G.) iš G. bandė atimti šaukimą į teismą, kuris turėjo vykti 13 dieną, 9 valandą. Pasak L. L., Gražina šaukimo nedavė, todėl ji ją(G.) užstojo, tai jis(E. G.) spyrė jai tiesiai į veidą. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnė telefonu skambina pil. E. G., kuriam atsiliepus, pasiteirauja, kokias nesąmones šis daro, į ką E. G. atsako, kad nieko nedaro, nes yra namuose ir prieš tai buvo namuose, kad tegul pareigūnai pasiima L. ir vežasi į apklausą, kuri tegul viską paaiškina.

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2021m. spalio 02d., 12⁵² val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, esančiose adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., asmens sutikimu, po pil. L. L., kaip galimai nuo smurto nukentėjusio asmens, apklausos LR BPK 143 str. pagrindu buvo atlikta pastarosios asmens apžiūra, siekiant nustatyti, ar ant kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad ant nukentėjusiosios L. L. apatinės vidinės lūpos yra matomas paraudimas. Daugiau išorinių sužalojimų nesimato(b.l. 38-43, t. 1).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Nors pats kaltinamasis E. G., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, duodamas nenuoseklius ir prieštaringus parodymus byloje, ir nurodė, kad suėmimas ranka už nukentėjusiosios kaklo ir jo suspaudimas buvo nestiprus ir momentinis veiksmas, nuo kurio, kaltinamojo manymu, pastarajai negalėjo būti sukeltas fizinis skausmas, o su koja nukentėjusiajai L. L. jis tikrai specialiai(tyčia) nespyrė, o tik netekęs pusiausvyros tuo metu, kai jį už rankų nuo nukentėjusiosios atitraukinėjo, pakeldamas koją, galėjo netyčia su batu kliudyti ant lovos sėdėjusios nukentėjusiosios L. L. veidą, tačiau toks kaltinamojo aiškinimas yra vertintinas kritiškai, kuriuo tik siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu kiek galima sušvelninti savo atsakomybę už padarytus neteisėtus nusikalstamus veiksmus. Priešingai, jeigu bylos duomenimis nustatytas pirminis fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną(kaklo suėmimas su ranka ir jo suspaudimas) neabejotinai nukentėjusiajai L. L. sukėlė fizinį skausmą, ką turėjo suprasti ir kiti tuo metu kambaryje buvę ir konfliktą matę asmenys, nes, nukentėjusiosios teigimu, po šių kaltinamojo smurtinių veiksmų jai skaudėjo, po ko jai atstūmus kaltinamąjį, ji surėkė, dėl ko į pagalbą atsišaukė kiti kompanijoje buvę vyrai, tai pati tolimesnė įvykio situacija(kaltinamasis E. G. buvo supykęs ir įsiaudrinęs, pasak kurio, jam nepatiko, kad į konfliktą įsikišusi nukentėjusioji su juo kalbėjo pakeltu tonu, o bute esantys kiti asmenys, suėmę kaltinamąjį už rankų, pastarąjį atitraukinėjo nuo nukentėjusiosios tuo metu, kai šiai su ranka buvo suimta už kaklo) akivaizdžiai patvirtina vėliau sekusio tyčinio fizinio veiksmo, sukėlusio fizinį skausmą, t.y. būtent tyčinio spyrio su koja nukentėjusiajai į veidą, buvimą, o ne galimai netyčinį kontaktą, ką bando aiškinti pats kaltinamasis, juolab, kad duomenų apie tai, jog užsipuolusio kaltinamojo atitraukinėjimo nuo nukentėjusiosios metu pastarasis galimai būtų netekęs pusiausvyros ar virtęs atbulomis, nevalingai pakeldamas koją ir tokiu būdu netyčia kliudydamas nukentėjusiosios veidą, byloje nėra, nes tokių aplinkybių nenurodė nei vienas įvykio dieną bute buvęs ir konfliktą matęs asmuo.

Tokiu būdu, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. G. kaltė, pastarajam dėl asmeninių paskatų 2021m. spalio 02d. kilusio konflikto bute adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergės m. metu panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios L. L. asmenį, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, yra pilnai įrodyta, todėl kaltinamojo E. G. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., požymius, t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas, padarytas prieš jį panaudojus fizinį smurtą, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes. ,

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. G. pareikštame kaltinime buvo inkriminuojamas tiek smurtinis veiksmas-smaugimas su rankomis, tiek ir sunkinanti aplinkybė-

„ veikos padarymas esant neblaiviam “.

Duodama parodymus byloje, nukentėjusioji L. L. parodė, kad, kada kaltinamasis E. G. jai su ranka sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, šis veiksmas buvo momentinis, kurio, kaip smaugimo, ji įvardinti negalėtų, nes oro trūkumo nebuvo ir ant kaklo jokios žymės neliko, juolab, kad po kaklo suspaudimo, ji iš karto suriko ir kaltinamąjį su rankomis nuo savęs atsistūmė. Tuo tarpu aiškinantis aplinkybes apie tai, ar kaltinamasis E. G., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios asmenį, buvęs apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jokių neblaivumą patvirtinančių nenuginčijamų įrodymų byloje nėra. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio dieną bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), buvo girtaujama, todėl remtis vien tik kompanijoje buvusių išgėrusių asmenų aiškinimu apie tai, kad kaltinamasis E. G. galimai irgi buvo neblaivus, nepakanka, juolab, kad kaltinamasis E. G. po konflikto iš buto pasišalino ir įvykio dieną sulaikytas nebuvo, todėl, į vykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pastarajam atlikti blaivumo testą galimybės nebuvo. Savo ruožtu pats kaltinamasis E. G., aiškindamas alkoholio vartojimo įvykio dieną aplinkybes, nurodė, kad, iki ateidamas į butą, jis buvo išgėręs tik dvi stiklines alaus, o bute išgėrė dar vieną stiklinę alaus, todėl apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, todėl konflikto metu buvo tokioje būsenoje, kad galėjo pakankamai save kontroliuoti.

Kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad kaltinamasis E. G. smurtavo prieš nukentėjusiosios L. L. asmenį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o bute kilusio konflikto metu kaltinamojo E. G. atliktas fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną(kaklo suėmimas su ranka ir suspaudimas) negali būti vertintinas kaip smaugimo veiksmas, iš kaltinimo kaltinamojo E. G. atžvilgiu yra pašalintinas tiek smurtinis veiksmas-smaugimas su rankomis, tiek ir sunkinanti aplinkybė-„ veikos padarymas esant neblaiviam “.

Spręsdamas kaltinamojo E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. G. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, nes praeityje jau yra buvęs teistas dešimt kartų, tame tarpe ir smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal 2020m. liepos 02d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-440-675/2020 vykdymo metu vėl darydamas naujas nusikalstamas veikas, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymu(b.l. 115-170, t. 1, b.l. 49-57, 141-145, t. 2). Visa tai rodo kaltinamojo E. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis E. G. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusius(nepanaikintus) teistumus, t.y. būdamas recidyvistas, kas sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių kaltinamojo E. G. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo E. G. smurtavimo prieš kitus asmenis atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis E. G. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskyrus jam sankcijoje už padarytą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo E. G. polinkiams pakeisti jau nebepakanka(LR BK 50 str.). Kartu prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos laisvės atėmimo bausmės visiško sudėjimo būdu yra pridėtina tiek subendrinta neatlikta bausmė-nesumokėta bauda pagal 2021m. gruodžio 02d. nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1222-517/2021, tiek ir paskirta ir neatlikta bausmė-nesumokėta bauda pagal 2022m. liepos 25d. teismo baudžiamąjį įsakymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1089-517/2022, į galutinės bausmės laiką įskaičius jau visiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal bendrintiną 2021m. gruodžio 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį(LR BK 63 str. 9d., 64 str. 2d., 65 str. 2d.).

Kaltinamojo E. G., kaip buvusio suimto asmens, realiai atlikusio jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, interesus baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir viso teisminio bylos proceso metu, tame tarpe ir po paleidimo iš įkalinimo vietos, atlikus bausmę, pagal paskyrimą atstovavo gynėjas(b.l. 92-93, 100, t. 1, b.l. 13-14, 17, 30, t. 2).

Bylos nagrinėjimo teisme metu 2022m. vasario 28d., 2022m. balandžio 27d., 2022m. liepos 11d. ir 2022m. spalio 04d. Ukmergės rūmuose buvo gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos galutinėje bendroje sumoje sudaro 467,26 Eur.(keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 26 eur/ct.)(b.l. 47-47, 77-78, 135-136, 149-150, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Bylos duomenimis kaltinamasis E. G. tiek atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek ir teisminio bylos proceso metu iki 2022m. kovo 16d., kada buvo paleistas iš įkalinimo vietos, realiai atlikinėjo jam paskirtas bausmes(areštą ir laisvės atėmimą), o grįžęs į laisvę, niekur oficialiai nedirbo ir registravosi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 69, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip buvusiam suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. G. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 63 str. 9d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio ir visiško sudėjimo būdu, prie 2021m. gruodžio 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį-tris mėnesius laisvės atėmimo ir subendrintą bausmę paskirti septynis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo ir 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

LR BK 64 str. 2d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti 2022m. liepos 25d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę-nesumokėtą 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, ir galutinę bausmę paskirti septynis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo ir 66 MGL 3.300,- Eur.(trijų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, kurios(abi sudėtos baudos) jau yra vykdomos atskirai.

Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo E. G. sulaikymo dienos, jį suimant.

Į paskirtinos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti jau visiškai atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal bendrintiną 2021m. gruodžio 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo E. G. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.