Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, ne karo prievolininkas, iki būdamas suimtas paskutiniu metu dirbęs (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), kepėjo pareigose, iki būdamas suimtas gyvenęs adresu: (duomenys neskelbtini) teistas: 1) 2008m. vasario 07d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2011m. gruodžio 02d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 3(trims) paroms; 2) 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d.-9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2010m. birželio 19d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 2008m. lapkričio 26d. Vilniaus m. 3-ios apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; 3) 2013m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas)-laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2013m. spalio 25d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 4) 2015m. gruodžio 21d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1 d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, 2017m. birželio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų; 5) 2018m. balandžio 04d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 281 str. 7d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 6) 2019m. liepos 17d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir 34 MGL 1.700,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 7) 2019m. gruodžio 16d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 8) 2020m. liepos 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 1d., pritaikius LR BK 64 str. 3d., 64¹ str.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams, 2021m. rugpjūčio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90(devyniasdešimčiai) parų, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios G. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad ji su pil. E. G., kaip sugyventiniai, jau apie ketverius metus gyvena pastarajam priklausančiame bute adresu: (duomenys neskelbtini). 2021m. liepos 30d., tikslaus laiko neatsimena, žino, kad jau buvo pavakarys, bute vyko išgertuvės. Į svečius buvo atėjęs V., kurio pavardės nežino, žino tik tai, kad šis gyvena penktame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini). Išgertuvių metu ji sugyventiniui E. ėmė priekaištauti dėl to, kad šis miega su kitomis moterimis, į ką šis atsakė, jog ji nusišneka, kalba visokias nesąmones. Kilo tarpusavio žodinis konfliktas. Sugyventinis E. G. ant jos buvo labai supykęs ir tuo metu, kai jie ginčijosi, koridoriuje ją užsipuolęs, su ranka trenkė jai į veidą. Be to, ji pajuto, kad jai ar tai su ranka, ar tai su koja buvo suduotas smūgis ir į kairės pusės nugaros šoną. Kiek kartų trenkė, ji neatsimena. Atsimena tik tai, kad verkė, prašydama sugyventinio, kad šis jos nemuštų, nes jai labai skaudėjo. Po suduotų smūgių ji iš karto pro duris išbėgo į lauką ir nuėjo pas draugus, tačiau adreso pasakyti negali. Kodėl iš karto neskambino į policiją, ji nežino, galimai dėl to, kad savo telefoną buvo palikusi pas sugyventinį E. namuose. 2021m. rugpjūčio 01d., apie 19⁴⁰ val., ji buvo nuėjusi pas kaimynus, kurie gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), pas kuriuos buvo ir jos sugyventinis E. Bute vyko išgertuvės. Ji sugyventinio prašė, kad šis jai atiduotų jos telefoną, bet sugyventinis E. G. telefono jai neatidavė. Tada ji, supykusi, išėjo į lauką, kur pamatė moterį, pastarosios paprašydama, kad ši iškviestų policijos pareigūnus ir pasakytų, jog ją(nukentėjusiąją G. M.) sumušė sugyventinis E. Atvykus policijos pareigūnams, sugyventinis E. atidavė jos mobilaus ryšio telefoną. Sugyventinis prieš ją smurtauja jau nebe pirmą kartą, bet ji apie tai niekam nesakydavo. Ji nenori, kad, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, jos sugyventinis E. G. būtų iškeldintas iš buto, esančio adresu: (duomens neskelbtini), nes ji pati sutinka eiti gyventi pas savo motiną-pil. V. G.. Dėl sumušimo pas medicinos ekspertą nesikreips(b.l. 41-44, t. 1). Šias aplinkybes nukentėjusioji G. M., atliekant ikiteisminį tyrimą, patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju E. G. metu. Patikslindama savo pirminius parodymus, nukentėjusioji G. M. nurodė, kad, konflikto metu jiems būnant kambaryje ir jai stovint priešais sugyventinį E., pastarasis ar tai su kumščiu, ar tai su rankos delnu, jos manymu su dešine ranka, jai sudavė į kairę akį, smūgis buvo stiprus, skaudėjo akį, o jai pabandžius išeiti, sugyventinis koridoriuje jai vieną ar du kartus stipriai įspyrė ir į kairįjį šoną ties šonkauliais. 2021m. rugpjūčio 01d. jai atėjus pas kaimynę-pil. M. D., kur vyko išgertuvės, į svečius buvo atėjęs ir jos sugyventinis E. su panele, kurios vardas lygtai I. Pasak nukentėjusiosios, jai buvo labai skaudu, kad sugyventinis E. ją sumušė, nes skaudėjo kairįjį šoną, akyse pasirodė didžiulės mėlynės, o jis(sugyventinis E. G.) ją dar apgaudinėja ir su kita moterimi, todėl ji iš pykčio ir iškvietė policijos pareigūnus, kuriems papasakojo, jos sugyventinis E. G. prieš ją smurtavo(b.l. 65-69, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjos 2021m. rugpjūčio 02d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, 2021m. rugpjūčio 01d., apie 19⁴⁹ val., dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėja S. L. ir vyr. patruliu G. R., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu: Kauno gt. Nr. 45A, Ukmergės m. į pranešėją gatvėje, prie nurodyto namo kreipėsi sumušta moteris, kuri paprašė iškviesti pagalbą. Pasakė, jog parodys kas ją sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną. Nuvykus nurodytu adresu, prie namo juos pasitiko neblaivi moteris, skambinusi į policiją, kuri atsisakė prisistatyti. Šalia tos moters buvo ir kita moteris, kaip vėliau paaiškėjo-pil. G. M., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad 2021m. liepos 30d., tikslaus laiko pasakyti negali, išgertuvių bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), metu ją sumušė sugyventinis-pil. E. G., gyvenantis šiame bute. Ant moters veido, ties akimis matėsi hematomos. Sumuštai moteriai G. M. buvo nustatytas 3,25 promilės girtumas. G. M. paaiškino, kad policijos iš karto nekvietė, nes neturėjo mobilaus ryšio telefono. Nuėjus iki buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), G. M. pasiėmė savo mobilaus ryšio telefoną. Galimai smurtavęs asmuo E. G. buvo surastas kitame bute, esančiame (duomenys neskeltini), kuris paaiškino, kad G. M. nemušė, kuri pati išgertuvių metu kelis kartus atsitrenkė į durų staktą. E. G. pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė, tačiau akivaizdžiai matėsi, jog minėtas asmuo yra neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vykdant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015m. spalio 28d. įsakymu Nr. V-963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių 36 p. nuostatas, tarnybinį pranešimą rašiusi policijos pareigūnė informavo, kad, atliekant pirminius veiksmus dėl pradedamo ikiteisminio tyrimo, vaizdo stebėjimo priemonėmis buvo užfiksuotas įvykis ar tyrimui svarbi informacija, kurių įrašai būtų reikšmingi tyrimui. Filmuota kameromis „ BODY 7013 “, „ BODY 7007 “ ir „ BODY 7019 “(b.l. 23-24, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021m. rugpjūčio 01d. nukentėjusioji G. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnams savanoriškai pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės išrašą(forma Nr. 110/a), kuriame buvo užfiksuotas galimo fizinio smurto panaudojimo prieš pastarosios asmenį faktas, konstatavus, jog 2021m. rugpjūčio 21d., 19⁵¹ val., pagal iškvietimą telefonu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), į įvykio vietą adresu: (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada. Dokumente nurodoma, kad į pranešėją gatvėje adresu: (duomenys neskelbtini) kreipėsi sumušta moteris(sumuštas veidas), kuri paprašė iškviesti medikus, teigdama, kad minėtame name, buto nežino, bet parodys, ją sumušė ir atėmė mobilaus ryšio telefoną, o galimas smurtautojas liko bute(b.l. 52-53, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2021m. rugpjūčio 11d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nukentėjusiosios G. M. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad pil. G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, t.y. kraujosruva apie kairę akį ir dauginės kraujosruvos nugaros kairiame šone, buvo padaryti, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu. Nukentėjusiajai G. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 54-60, t. 1).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu(mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais-fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai- tiesiogine ar netiesiogine tyčia-suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto-pavojingos veikos-gali kilti atitinkami padariniai(fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai(specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti, kad pagal LR BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą(LR BK 140 straipsnis).

Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2021m. liepos 30d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami priskiriami ir asmenys, su kuriais nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos(partnerystės)(LR BK 248 str. 2d., LR BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. G., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš kartu su juo gyvenančią sugyventinę-nukentėjusiąją G. M., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus šeimos nario sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).

Spręsdamas kaltinamojo E. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo E. G. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam E. G. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau ne tik yra buvęs baustas administracine tvarka asmuo, bet ir nusikalsta nebe pirmą kartą, praeityje jau yra buvęs teistas aštuonis kartus, tame tarpe ir už analogiškus smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje, tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnes veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal paskutinįjį įsiteisėjusį nuosprendį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-440-675/2020 vykdymo metu vėl smurtaudamas prieš savo šeimos narį, t.y. sugyventinę(b.l. 111-182, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo E. G. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis E. G., kaip recidyvistas, t.y. asmuo, turintis neišnykusį teistumą, jam inkriminuojamą veiką padarė, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šias abi aplinkybes teismas laiko atsakomybę sunkinančiomis kaltinamojo atžvilgiu. Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. G. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi tai buvo jau nebe pirmas kaltinamojo E. G. smurtavimo prieš šeimos narius atvejis, kurio nusikalstami polinkiai nesikeičia, nes šis ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, vertinant tai, kad kaltinamasis E. G. šiuo metu jau realiai atlieka jam paskirtą arešto bausmę pagal 2021m. rugpjūčio 10d. Ukmergės rūmų nutartį, kuria kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. liepos 02d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą(b.l. 34-39, t. 2), teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, bet ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmės paskyrimas nusikaltimą padariusiam asmeniui būtų efektyvus ir pasiektų baudžiamojo įstatymo numatytus tikslus(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamasis E. G. gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, paskyrus jam sankcijoje už padarytą veiką numatytą griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą, nes kitos rūšies bausmių nusikalstamiems kaltinamojo E. G. polinkiams pakeisti nepakanka. Tokiu būdu, įvertinus tai, kad pagal 2021m. rugpjūčio 10d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartį, taikant LR BK 65 str. nuostatas, kaltinamajam E. G. už ankstesnę veiką jau buvo paskirta maksimalios trukmės, t.y. 90(devyniasdešimties) parų, arešto bausmė, kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, šioje baudžiamojoje byloje už naujai padarytą nusikaltimą žmogaus sveikatai yra paskirtina tik griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, kuri yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu(LR BK 50 str.). Kartu prie šiuo nuosprendžiu paskirtinos laisvės atėmimo bausmės dalinio sudėjimo būdu yra pridėtina tiek arešto bausmės dalis pagal 2021m. rugpjūčio 10d. Ukmergės rūmų nutartį, kuria kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. liepos 02d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant LR BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles, tiek ir visiško sudėjimo yra pridėtina pagal ankstesnįjį Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gruodžio 16d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta ir neatlikta subendrinta bausmė-nesumokėta bauda(LR BK 64 str. 1-3d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ ir 2d.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. G., kaip asmeniui, atliekančiam paskirtą arešto bausmę kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, šioje baudžiamojoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti(b.l. 108-110, t. 1). Kadangi kaltinamasis E. G., kaip recidyvistas, yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl laisvės atėmimo bausmės už padarytą veiką žmogaus sveikatai paskyrimo, kaltinamajam E. G., kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, iki nuosprendžio įsiteisėjimo šioje baudžiamojoje byloje buvusi paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra keistina į griežčiausią kardomąją priemonę-suėmimą(LR BPK 123 str. 6d., 233 str. 5d.).

Kaltinamojo E. G., kaip suimto asmens, šiuo metu jau realiai atliekančio jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, kuris ikiteisminio tyrimo metu atsisakė gynėjo paslaugų, interesus baudžiamojoje byloje jos nagrinėjimo teisme metu pagal paskyrimą atstovavo gynėjas(b.l. 29-32, t. 2).

Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme 2021m. lapkričio 03d. įvykusiame teismo posėdyje visus bylos proceso dalyvius informavus apie tai, kad nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas yra atidedamas iki 2021m. gruodžio 02d., 15⁰⁰ val., 2021m. lapkričio 12d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. G. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 156,48 Eur.(vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus ir 48 eur/ct.)(b.l. 45, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. T. K. nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Nors bylos duomenimis kaltinamasis E. G. paskutiniu metu oficialiai ir dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu kaltinamasis pagal 2021m. rugpjūčio 10d. Ukmergės rūmų nutartį, kuria kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. liepos 02d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, realiai atlieka jam paskirtą arešto bausmę(b.l. 34-39, t. 2). Kadangi kaltinamajam, kaip suimtam asmeniui, baudžiamasis įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), kuris pastarajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. dabartinę esamą turtinę padėtį iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. G. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

LR BK 64 str. 1-3d.d. ir 65 str. 2d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio ir visiško sudėjimo būdu, taikant LR BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2021m. rugpjūčio 10d. Ukmergės rūmų nutartimi, kuria kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. liepos 02d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, paskirtos bausmės-arešto dalį, t.y. 30(trisdešimt) parų arešto, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019m. gruodžio 16d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą subendrintą bausmę-nesumokėtą 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą, ir galutinę bausmę paskirti keturis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo ir 46 MGL 2.300,- Eur.(dviejų tūkstančių trijų šimtų eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2021m. gruodžio 02d., t.y. nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuojant laikotarpį nuo 2021m. rugpjūčio 01d., 20¹⁵ val., iki 2021m. rugpjūčio 02d., 13³⁷ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis E. G. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą šioje baudžiamojoje byloje, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir iš dalies atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2021m. rugpjūčio 10d. Ukmergės rūmų nutartį, kuria kitoje išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020m. liepos 02d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam E. G. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius po laisvės atėmimo bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam E. G. baudžiamojoje byloje paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo E. G. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam E. G.-nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.