Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1) 2008 m. vasario 7 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d. baudžiamuoju įsakymu - 10 MGL (1.300,- Lt) dydžio bauda, 2011 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 3 (trims) paroms;

2) 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d. - 9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2010 m. birželio 19 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir E. G. pasiųstas realiai atlikti 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 3-ios apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) 2013 m. sausio 28 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1d. baudžiamuoju įsakymu - laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2013 m. spalio 25 d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų;

4) 2015 m. gruodžio 21 d. Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1d. - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams;

5) 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 641 str. nuostatas, - 34 MGL (1 700,00 Eur ) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 metams, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio (duomenys neskelbtini) vertę.

6) 2019-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 -1 straipsnio pagrindu, E. G. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

įpareigotas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos;

bei įpareigotas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jei tai nesusiję su sveikatos priežiūra ar darbu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. 2019-12-07 apie 21.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus konfliktui, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus plaktuku sudavė Z. M. į pakaušio sritį, ko pasekoje nukentėjusiajai Z. M. padarė tris muštines galvos žaizdas (dvi pakaušio srities ir vieną kaktos) bei dešinio momenkaulio užpakalinio krašto lūžį, t.y. tokiu būdu nukentėjusiajai Z. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

E . Jis gyvena šalia (duomenys neskelbtini) esančiame name. To namo numerio nežino. Žino, kad jis gyvena pirmoje laiptinėje ((duomenys neskelbtini)) ketvirtame aukšte, durys dešinėje. E tikslesnių anketinių duomenų nežino. E, buvo šiek tiek neblaivus. Jis pasiūlė jiems su "Petru" išgerti, sakė, kad E pastatys. E nupirko butelį degtinės (1litrą) ir jie trys nuėjo pas E į namus. Jo bute buvo jo sugyventinė vardu G, ji snaudė prie stalo, virtuvėje. O prie įėjimo į butą durų, buto viduje buvo Z. Jis ją taip pat pažįsta šiek tiek, bet jokių tikslesnių anketinių duomenų nežino. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) name. N. E. dar turėjo kažkiek alaus. Jie keturiese gėrė alų ir degtinę. G miegojo ant lovos. Kas ten tiksliai vyko jis papasakoti negali, kadangi buvo neblaivus. Kiek atsimena E vis bandė Z išvaryti iš savo buto. Dėl ko jie sukonfliktavo jis nežino. Vakare, kiek buvo valandų jis pasakyti negali, pamatė, kad E. Z. plaktuku sudavė du smūgius į galvą. Z tuo metu sėdėjo ant lovos, o E stovėjo šalia Z. Iš kur E pasiėmė plaktuką jis nematė. Į kurią galvos vietą sudavė smūgius taip pat nematė. Kas vyko toliau jis pasakyti negali, bet jam atrodo, kad po tų suduotų smūgių Z iškarto iš buto neišėjo. Kas kvietė policiją jis nežino. Kažkuriuo metu pas E buvo atėjusi ir jo sugyventinė R. Š., bet ar R tuo metu buvo, kai E. Z. sudavė smūgius plaktuku jis neatsimena. Kur po įvykio E padėjo plaktuką jis nematė, tik vėliau matė kažkokį plaktuką ant veidrodžio koridoriuje. Plaktuko, kuriuo E sudavė smūgius Z jis apibūdinti negali. Po to atsimena, kad į butą įėjo policijos pareigūnai. Tada jis pamatė, kambaryje prie durų kraują. Policininkai jam nustatė girtumą, tada jis su R išėjo namo. Išsamiau įvykio aplinkybių papasakoti negali, kadangi buvo girtas. (t.1, b.l. 81-84).

Kita byloje esančia medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis; alkotesterio duomenimis; asmens duomenų kopija; specialisto išvada; ĮKNR ir jo archyvo duomenų išrašu; ANK išrašu; ir kt.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, bet ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, t. y. ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios Z. M. bei liudytojų S. Č., G. M., R. Š. parodymai, kurie sutampa ir vieni kitus papildo, įvykio vietos apžiūros protokolas, blaivumo nustatymo užfiksuoti duomenys. Be to, įvertinus kaltinamojo paaiškinimus bei kitus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmų intensyvumas ir pobūdis patvirtina, jog jo veiksmai buvo puolamojo pobūdžio, nagrinėjamoje byloje tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis buvo apsvaigę nuo alkoholio, o tai taip pat turėjo įtakos šiai konfliktinei situacijai kilti.

Atkreiptina, jog teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais jis gali sukelti nukentėjusiajai kilusias pasekmes. Taigi kaltinamasis E. G. nagrinėjamu atveju veikė tiesiogine tyčia, siekė sužaloti nukentėjusįjį ir sukėlė pasekmes, už kurias privalo atsakyti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankščiau, kaltinamojo E. G. A tyčinė veika, nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios Z. M. sveikatą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo E. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, sutiko dėl žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis E. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika smurtinė, nusikaltimas baigtas, kaltinamasis sutiko atlyginti padarytą žalą. Pagal bylos duomenis, kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, nedirbantis, ne kartą baustas administracine tvarka, teistas teistumas neišnykęs. Nusikaltimą padarė pilnai neatlikęs bausmės pagal 2019-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės.

Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.

Teismo nuomone, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino ir sutinka atlyginti padarytą žalą, iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis), bausmės vykdymo metu paskiriant įpareigojimus bei uždraudimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, o būtent įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su nukentėjusiaja Z. M. (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Kadangi teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti -plaktukas, kuris perduotas saugoti į specialiąją saugyklą adresu Vytauto g. 109, Ukmergės r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas. (t.1, b.l. 33-34).

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-12-07 iki 2019-12-09 (dvi dienas), todėl vadovaujantis BK 65-66 straipsnių nuostatomis, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms) įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 53,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji Z. M. dėl patirtų sužalojimų buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 53,74 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį pripažino.

Pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Kadangi kaltinamojo neteisėtais veiksmais civiliniam ieškovui iš viso buvo padaryta 53,74 Eur turtinė žala, ši žala yra pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais įrodymais, žala iki šiol nėra atlyginta, turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su nukentėjusiaja Z. M. (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. G. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su nukentėjusiaja Z. M. (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2019-07-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamąjį įsakymą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, jam paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalį ir E. G. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius metus) ir 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo. Įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; taip pat uždraudžiant kaltinamajam bausmės vykdymo metu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, uždrausti bendrauti su nukentėjusiaja Z. M. (BK 48 straipsnio 1-7 dalis).

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-12-07 iki 2019-12-09, t. y. 2 (dvi) paros, kai 1 (viena) laisvės atėmimo para prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms ir paskutinį mėnesį laisvės apribojimo bausmės dalį sumažinti 4 (keturiomis) dienomis.

Bausmės pradžią E. G. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš E. G. civilinį ieškinį 53,74 Eur (penkiasdešimt tris eurus 74 centus) žalą, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti -plaktukas, kuris perduotas saugoti į specialiąją saugyklą adresu Vytauto g. 109, Ukmergės r. PK nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.