- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-06
- Bylos Nr.
- e2-207-1054/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00575-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- MB „Debt Legal“
- Atsakovas
- V. U.
- Trečiasis asmuo
- D. P.
- Advokatai
- Darius Pocius, Arvydas Aranauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Debt Legal ieškinį atsakovei V. U., trečiasis asmuo D. P., dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės V. U. ieškovės naudai 660 Eur skolą, 2,69 Eur pašto išlaidas, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus D. P. ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei buvo paskolinta 660 Eur suma, kurios atsakovė nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei negrąžino. Nurodo, kad, nors pradinis kreditorius D. P. bei atsakovė nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties, tačiau, paskolos teisiniai santykiai tarp jų egzistavo. Paskolos teisinių santykių buvimą tiesiogiai įrodo D. P. mokėjimo pavedimai, mokėjimo paskirties laukelyje nurodant „paskola“ arba „skolinu“.
Atsiliepimas
Atsakovė teismui pateiktu atsiliepimu su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka. Be kita ko, nurodo, kad ieškiniu prašoma priteisti paskolos suma faktiškai niekada nebuvo perduota ar pervesta atsakovei kaip paskolos dalykas. Visos piniginės lėšos, kurios D. P. buvo pervestos į atsakovės sąskaitą mokėjimų paskirtyje nurodant aiškiai klaidinančius duomenis, kurių atsakovė nepatikrino, kadangi pasitikėjo D. P., o ir pervedamų pinigų sumos nebuvo didelės, kad atsakovei sukeltų įtarimų dėl pavedimų pagrįstumo ar teisėtumo, buvo išimtos iš sąskaitos ir perduotos D. P.. Realiai ieškovės prašoma priteisti „paskolos suma“ neegzistuoja ir D. P. ieškovei perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę.
Trečiasis asmuo D. P. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas teismo posėdžių metu papildomai nurodė, kad ieškovė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reiškia reikalavimus atsakovei V. U. pagal 3 mokėjimo pavedimus dėl 660 Eur skolos priteisimo. Atsakovė V. U. kartu gyveno su trečiuoju asmeniu D. P., ginčo dėl to tarp šalių nėra, D. P. atsakovei paskolino ieškiniu reikalaujamą priteisti sumą. D. P. 2021 m. gruodžio pabaigoje kilusio buitinio konflikto metu panaudojo smurtą atsakovės atžvilgiu, visi santykiai po to turėjo būti nutraukti, tačiau ir po šio įvykio buvo padarytas ne vienas D. P. pavedimas atsakovei. Nurodė, jog atsakovės pozicija, kad ji visus pinigus grąžindavo trečiajam asmeniui D. P., yra abejotina. Trečiasis asmuo D. P. teisme patvirtino, kad pinigai atsakovei buvo paskolinti, priešingų duomenų byloje nėra pateikta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžių metu atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Papildomai atsakovė V. U. nurodė, kad su trečiuoju asmeniu D. P. bendravo, pragyveno kartu apie 3 mėnesius, jis atrodė patikimas, sąžiningas žmogus, vėliau pradėjo vartoti alkoholį ir ją sumušė. Nurodė, kad ji leisdavo D. P. pervesti į jos atsiskaitomąją sąskaitą pinigus, nes Darius buvo nurodęs, kad jo sąskaitos Lietuvoje yra užblokuotos, turi daug skolų. Darius paprašė jos leisti pervesti į jos sąskaitą gaunamos pašalpos pinigus, ji sutiko, pasitikėjo juo ir neįtarė nieko blogo. Paaiškino, kad, kai Darius jai pinigus pervesdavo į sąskaitą, paskambindavo jai ir pasakydavo, kad yra pervedimas, tada jie vykdavo kartu į bankomatą, ji išgrynindavo pinigus iš savo sąskaitos ir visus grynaisiais centas į centą atiduodavo D. P. į rankas. Nurodė, kad ji elektronine bankininkyste nesinaudojo, SMS žinučių iš banko apie operacijas negaudavo, todėl nežinojo, kad D. P. pinigus jai perveda mokėjimo paskirtyje nurodydamas „paskola“, „skolinu“, tik Darius žinodavo, kad pervedė jai pinigus. Jei būtų žinojusi, būtų iš karto klausiusi Dariaus, kodėl jis nurodo tokią pavedimų paskirtį. Tokie pervedimai buvo 5-6. Nurodė, kad ji yra patiklus žmogus, Darius išvažiuodavo į Norvegiją, prašydavo jam nupirkti maisto, tam yra buvęs pervedęs pinigų. Nurodė, kad ji visada buvo dirbanti ir jai nereikėjo jokios paramos, ji darė gerą Dariui leisdama naudotis savo sąskaita, ji nė vieno cento tų D. P. pervestų pinigų nepanaudojo savo reikmėms. Nurodė, kad po 2021 m. gruodžio 30 d., kai Darius ją sumušė, ji jam atleido, norėjo kuo greičiau viską baigti, jo nebeįsileido į namus, tačiau Dariaus prašymu dar leido porą kartų pasinaudoti jos sąskaita. Darius buvo skolose, jie kartu nebegyveno, ji nepagalvojo nieko blogo ir leido pervesti jai pinigus, kuriuos grynais išėmė iš bankomato ir perdavė Dariui, tą matė dar jo advokatė. Paaiškino, kad ji pasitikėjo Dariumi, kiek Darius pasakydavo, kad pervedė pinigų, tiek jam ir išimdavo bei atiduodavo. Ji gaudavo 800-900 Eur atlyginimą, žinodavo, koks yra sąskaitos likutis, atlyginimo pinigus kai gaudavo, taip pat nusiimdavo grynais, nes reikėjo mokėti nuomą, kažkiek pasilikdavo sąskaitoje.
Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas papildomai nurodė, kad ieškovės ieškinys yra visiškai nepagrįstas, pinigai atsakovei nebuvo pervesti kaip paskolos dalykas, nesvarbu, koks pavedimų įrašas buvo daromas. Nurodė, kad paskolos sutarties sudarymui yra būtina abiejų šalių valia skolinti ir skolintis. Ieškovė tik trečiojo asmens parodymais grindžia, kad pinigai atsakovei buvo paskolinti. Trečiasis asmuo D. P. nėra sąžiningas, kadangi ieškovei perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę, jis suklaidino ieškovę ir dėl perleidžiamo reikalavimo sumos. Atsakovei nebuvo teikiama jokia trečiojo asmens parama, jai nebuvo jokio poreikio skolintis. Atsakovė su trečiuoju asmeniu D. P. kartu pradėjo gyventi 2021 m. spalio mėn. tačiau jų santykiai nutrūko 2021 m. gruodžio 30 d., kai buvo pavartotas smurtas atsakovės atžvilgiu. Atsakovė norėjo jam padėti, ja buvo pasinaudota, trečiasis asmuo turi labai daug skolų ir neįtikėtina būtų, kad jis dar skolintų atsakovei pinigus. Skolinti pinigus kitam asmeniui nežinant nėra galima, atsakovė net nežinojo, kokia yra mokėjimų pavedimų paskirtis. Atsakovė visus pinigus D. P. grąžino grynais, jokių liudytojų, kurie tai galėtų patvirtinti nėra.
Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžių metu parodė, kad susipažino su atsakove V. U. internetu, kažkur 2020 metais. Jis nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), kartais būdavo pas atsakovę, nakvodavo. Nurodė, kad jis nuo 2006 m. iki 2020 m. dirbo (duomenys neskelbtini), gavo traumą, vėliau į norvegišką sąskaitą gaudavo pašalpos pinigų, ir dabar dar gauna, jam per mėnesį būdavo pervedama 1900 Eur, jis turėjo pinigų. Nurodė, kad atsakovė jam skundėsi, kad jai blogai, gyvena savivaldybės bute, reikia padėti vaikams, todėl jis jai skolino pinigų, ji buvo tuo patenkinta. Sutarties rašytinės nesudarė. Nurodė, kad po konflikto jie nesusipyko, santykiai buvo draugiški, jis buvo atvažiavęs pas atsakovę. Nurodė, kad Violeta jam nėra nė vieno cento grąžinusi, nors buvo jam sakiusi, kad tuos paskolintus pinigus grąžins, jis save apsidraudė, mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad skolina. Jis už reikalavimo perleidimą dar nieko nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Dėl paskolos sutarties sudarymo.
Ieškovė MB „Debt Legal“ patikslintu ieškiniu reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/01/26-1, 2024 m. sausio 26 d. sudarytos su pradiniu kreditoriumi D. P., pagrindu prašo teismo priteisti iš atsakovės V. U. ieškovės naudai 660 Eur skolą, 2,69 Eur pašto išlaidas, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Tarp šalių byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp pradinio kreditoriaus D. P. ir atsakovės V. U. buvo sudaryta paskolos sutartis. Ieškovė nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus D. P. ir atsakovės egzistavo paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovė skolos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei negrąžino, todėl ieškovė, perėmusi reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo. Atsakovė teigia, kad paskolos sutartis tarp jos ir pradinio kreditoriaus (trečiojo asmens) D. P. niekada nebuvo sudaryta, visus trečiojo asmens pervestus pinigus atsakovė yra grąžinusi jam grynais, todėl D. P. perleido neegzistuojančią reikalavimo teisę ieškovei.
Byloje nekyla ginčo dėl pačio reikalavimo perleidimo, atsakovė nėra pareiškusi byloje reikalavimų dėl 2024 m. sausio 26 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/01/26-1 negaliojimo, ieškovė 2024 m. vasario 1 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo su reikalavimu sumokėti skolą (tai patvirtina 2024 m. vasario 1 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, registruoto laiško išsiuntimą, siuntos įteikimą patvirtinantys dokumentai), todėl šioje byloje dėl paties reikalavimo perleidimo teisėtumo plačiau nepasisakoma.
Byloje nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimus dėl 660 Eur skolos priteisimo atsakovei kildina iš 3 mokėjimo pavedimų. Atsakovės V. U. atsiskaitomosios banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d., bei 2021 m. gruodžio 14 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. sausio 25 d. mokėjimo pavedimų kopijos patvirtina, kad trečiasis asmuo D. P. atsakovei yra pervedęs 1) 2021 m. gruodžio 14 d. 130,00 Eur sumą (mokėjimo pavedimo paskirtis „paskola“); 2) 2022 m. sausio 11 d. 470,00 Eur sumą (mokėjimo pavedimo paskirtis „skolinu“); 3) 2022 m. sausio 25 d. 60,00 Eur sumą (mokėjimo pavedimo paskirtis „skolinu“).
Tarp šalių nekyla ginčo dėl to, kad atsakovė V. U. ir pradinis kreditorius (trečiasis asmuo) D. P. kurį laiką palaikė artimus santykius. Kaip nurodė atsakovė teikdama teismui paaiškinimus, jie kartu su D. P. kartu gyveno apie 3 mėnesius, tačiau ji pasitikėjo D. ir leido jai naudotis savo banko sąskaita, kadangi D. sąskaitos buvo areštuotos dėl skolų. Atsakovė nurodė, kad ji visus D. P. į jos sąskaitą pervestus pinigus yra jam grąžinusi grynaisiais. Trečiasis asmuo D. P. apklaustas teisme parodė, kad atsakovei jis pinigus skolino, kadangi jai reikėjo paramos. Kadangi jis turėjo sukaupęs pinigų gaudamas nedarbo išmokas iš Norvegijos institucijos, sutiko atsakovei paskolinti pinigus, jie buvo sutarę, kad atsakovė paskolintus pinigus grąžins, tačiau atsakovė jam pinigų nėra grąžinusi.
Sprendžiant klausimą, ar tarp pradinio kreditoriaus D. P. ir atsakovės V. U. buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.
Esminės paskolos sutarties sąlygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2005; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).
CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pradinis kreditorius D. P. iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Norvegijos banke į atsakovės V. U. sąskaitą AB „Šiaulių bankas“ 2021 m. gruodžio 14 d. pervedė 130,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola, 2022 m. sausio 11 d. pervedė 470,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“ bei 2022 m. sausio 25 d. pervedė 60,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pradinis kreditorius D. P. bei atsakovė V. U. nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties. Išskyrus banko pavedimus, kitokių trečiojo asmens ir atsakovo sudarytų rašytinių paskolos sutarčių nėra.
Laikytina, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau šis veiksmas nebūtinai gali reikšti paskolos sutartinių teisinių santykių atsiradimą. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurie leistų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-687/2017). Būtina pažymėti, kad vien pinigų perdavimas savaime paskolos teisinių santykių nesukuria. Paskolos sutarčiai yra būdingas susitarimas dėl perduotų pinigų grąžinimo (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Kaip matyti, byloje susiklostė situacija, kad nė viena iš šalių neginčija fakto, kad D. P. pinigai (660 Eur) atsakovei V. U. buvo pervesti, tačiau išsiskiria šalių pozicijos, kokia buvo tų pinigų pervedimo paskirtis. Ieškovė nurodo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta paskolos sutartis ir paskolos teisinių santykių buvimą tiesiogiai įrodo iš D. P. mokėjimo pavedimais pervesti 660 Eur, mokėjimo paskirties laukelyje nurodant „paskola“ arba „skolinu“. Atsakovė tarp jos ir D. P. buvusius paskolinius teisinius santykius neigia nurodydama, kad nebuvo jos valios skolintis pinigus iš D. P., jai niekada nereikėjo paramos ir ji visus D. pervestus pinigus yra jam grąžinusi grynaisiais pinigais. Trečiasis asmuo D. P. nurodė, kad pinigus atsakovei jis paskolino ir ji nėra jų jam grąžinusi.
Akcentuotina tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (pinigų priėmimo kvitų, raštelių kopijų ir kt.), liudytojų parodymų, kurie patvirtintų, kad tikrai atsakovė V. U. D. P. yra grynaisiais grąžinusi visus jo 660 Eur į jos sąskaitą pervestus pinigus. Pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes. Atsakovė teisme nurodė, kad pinigines lėšas, pervestas paskutiniais pervedimais 2022 m. sausio mėn. ji perdavė D. P. jos advokatės akivaizdoje, tačiau teismui atsakovė neteikė prašymų apklausti šį galimą piniginių lėšų grynaisiais perdavimą mačiusį asmenį kaip liudytoją. Teismas aptartų aplinkybių visumos pagrindu vertina, kad šiuo atveju byloje atsakovė neįrodė, kad ji visus gautus 660 Eur yra grąžinusi trečiajam asmeniui D. P..
Iš atsakovės V. U. atsiskaitomosios sąskaitos AB „Šiaulių banke“ matyti, kad 2021 m. gruodžio 14 d. trečiasis asmuo D. P. pervedė atsakovei 130,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola. 2021 m. gruodžio 16 d. fiksuojama 370 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pervedimo ir grynųjų pinigų išėmimo operacijų sumos skiriasi, tačiau atsakovė paaiškino, kad ji kartu išsiimdavo ir pinigų savo poreikiams, pragyvenimui. 2022 m. sausio 11 d. D. P. pervedė atsakovei 470,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“. 2022 m. sausio 12 d. fiksuojama 500 Eur grynųjų pinigų išėmimo operacija. 2022 m. sausio 25 d. D. P. pervedė atsakovei 60,00 Eur sumą mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydamas „skolinu“. 2022 m. sausio 31 d. bei 2022 m. vasario 10 d. fiksuojami 100 Eur bei 200 Eur grynųjų pinigų išėmimai iš atsakovės sąskaitos. Kaip paaiškino atsakovė teisme, tuo metu, kai buvo daryti 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. sausio 25 d. pervedimai, jie su D. P. jau kartu nebegyveno, kadangi jis buvo panaudojęs smurtą jos atžvilgiu, tačiau ji leido D. P. pasinaudoti jos sąskaita, kadangi jai jo pagailo. Kaip matyti iš byloje pateikto 2022 m. liepos 29 d. Plungės apylinkės teismo nuosprendžio, trečiasis asmuo D. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2021 m. gruodžio 30 d. tarp atsakovės V. U. ir D. P. įvykusio konflikto metu D. P. smurtavo V. U. atžvilgiu. Teismo vertinimu, šiuo atveju labai neįtikinantys atrodo atsakovės paaiškinimai, kad ji net ir po smurto jos atžvilgiu panaudojimo ir toliau iš gailesčio leido D. P. naudotis jos sąskaita pervedimams atlikti ir susitikdavo su juo pinigų išgryninimams atlikti bei jų perdavimui D. P.. Akcentuotina tai, kad atsakovė V. U. teisme nurodė, jog ji nežinojo, kad D. P. darydamas pavedimus nurodydavo pinigų pervedimo paskirtį „paskola“, „skolinu“, kadangi nesinaudojo elektronine bankininkyste ir negaudavo banko SMS pranešimų apie operacijas, tačiau šiuos atsakovės teiginius paneigia atsakovės banko sąskaitos AB „Šiaulių banke“ išrašas, iš kurio matyti, jog po kiekvienos operacijos, tarp jų ir trečiojo asmens atliktų pinigų pervedimų, iš banko sąskaitos nuskaitomi mokėjimai už SMS pranešimą pagal sutartį. Vadinasi, atsakovė V. U. gaudavo banko SMS pranešimus apie operacijas, kuriose įprastai visada būna nurodoma, kokia yra atlikta piniginės operacijos paskirtis. Teismas šių išdėstytų aplinkybių kontekste vertina, jog atsakovė visgi turėjo ir galėjo matyti, kad D. P. pervesdamas pinigus jai nurodydavo, kad pinigus skolina, tačiau arba į tai nekreipė dėmesio, arba sutiko su tokia trečiojo asmens sąlyga, kad pinigai jai yra skolinami. Atsakovė V. U. teisme nurodė, kad ji visada buvo dirbanti ir jai nebuvo poreikio skolintis iš D. P. pinigų, tačiau pažymėtina tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos matyti, kad jai (duomenys neskelbtini) mokamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 750-800 Eur į rankas, atsakovei mokėtojas UAB IPF DIGITAL LIETUVA 2021 m. lapkričio 29 d. pervedė 350 Eur sumą. Akcentuotina tai, kad UAB IPF DIGITAL LIETUVA yra greitųjų kreditų teikimo veikla užsiimanti bendrovė. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovės V. U. finansinė padėtis ginčo laikotarpiu nebuvo gera, nes priešingu atveju atsakovei nebūtų reikėję skolintis pinigų iš greitųjų kreditų veikla užsiimančios bendrovės. Nors atsakovė teisme nurodė, kad trečiasis asmuo D. P. pats turėjo begalę skolų antstoliams Lietuvoje ir mažai tikėtina, jog būtų skolinęs atsakovei pinigus, tačiau, kaip matyti, visi trečiojo asmens pinigų pervedimai buvo daromi iš Norvegiškos sąskaitos. Kaip paaiškino trečiasis asmuo, jis dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2006 m., o po 2020 m. sausio mėn. įvykusios darbinės traumos, jam buvo paskirtas nedarbingumas ir pradėta mokėti „NAV“ (darbo ir socialinės rūpybos tarnybos Norvegijoje) nedarbingumo išmoka. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog trečiasis asmuo D. P. galimai buvo sukaupęs tam tikras pinigines sumas užsienio banke, kad dalį jų galėtų paskolinti atsakovei, juolab, kad atsakovei pervedamos sumos iš esmės nebuvo didelės. Teismo vertinimu, tik, esant ilgalaikiams artimo bendravimo ar giminyste, santuoka grįstiems santykiams, asmuo galėtų visiškai pasitikėdamas kitu asmeniu leisti jam naudotis savo banko sąskaita piniginėms operacijoms atlikti, tačiau su trečiuoju asmeniu D. P. atsakovė pragyveno kartu tik apie 3 mėnesius, todėl mažai tikėtina, kad tik darydama gera, atsakovė leido D. P. pasinaudoti jos sąskaita pervedant pinigus. Teismo vertinimu, šiuo atveju labiau tikėtina, kad atsakovei V. U. tuo metu buvo reikalinga finansinė parama ir jai tuo metu tiko tai, kad D. P. jai pervesdavo piniginių lėšų pragyvenimui. Pašlijus šalių tarpusavio santykiams, trečiasis asmuo D. P. pareikalavo iš atsakovės grąžinti jai pervestus pinigus, tačiau atsakovė savo pareigą grąžinti pinigines lėšas neigia.
Teismas išdėstytų aplinkybių visumos pagrindu sprendžia, kad byloje nėra įrodyti atsakovės V. U. teiginiai, jog trečiojo asmens D. P. pervesti 660,00 Eur yra ne paskolos, o kito teisinio santykio pasekmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad bylos įrodymai sukuria didesnę tikimybę, jog tarp atsakovės V. U. ir trečiojo asmens D. P. buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas vertina, kad galima daryti išvadą, jog trečiojo asmens pinigai buvo perduoti esant atsakovės įsipareigojimui juos grąžinti trečiajam asmeniui, o ne už kitas turtines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Ieškovė MB „Debt Legal“ reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2024/01/26-1, 2024 m. sausio 26 d. sudarytos su pradiniu kreditoriumi D. P., pagrindu perėmė reikalavimo teises į atsakovės V. U. skolą, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 660 Eur skola bei ieškovės turėtos 2,69 Eur laiško dėl reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo siuntimo išlaidos, kurias patvirtina byloje esanti AB „Lietuvos paštas“ kvito kopija.
Dėl palūkanų priteisimo.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti procesines palūkanas (šiuo atveju 5 procentų dydžio metines) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos procesinės 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Šiuo teismo sprendimu ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai. Ieškovė valstybei sumokėjo 170 Eur žyminį mokestį už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir pirminio ieškinio pateikimą, tačiau už patikslinto ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti mokama 23 Eur žyminio mokesčio suma. Atsižvelgiant į tai, dalis žyminio mokesčio (147 Eur), kuri yra valstybei permokėta, grąžinama ieškovei. Iš atsakovės ieškovei priteistina 23 Eur ieškovės turėtoms išlaidoms dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio kompensuoti.
Pateikti dokumentai patvirtina, kad ieškovė MB „Debt Legal“ turėjo 60,50 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei MB „Debt Legal“ priteistinos jo turėtos 60,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 662,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2024 m. kovo 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei
23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl ieškovės valstybei sumokėto žyminio mokesčio.
Grąžinti ieškovei MB „Debt Legal“ 147,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus) valstybei permokėto žyminio mokesčio. Teismo sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.