Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2417-603/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-23
Bylos Nr.: e2A-2417-603/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27758-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Loreta Bujokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Anitus“

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2A-2417-603/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27758-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.21.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Anitus” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anitus“ dėl užmokesčio už suteiktas valymo paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Švaros broliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Anitus“, prašydama priteisti 701,40 Eur užmokestį už suteiktas valymo paslaugas, 146,35 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. su atsakove 2017 m. rugsėjo mėn. susitarė dėl sporto, laisvalaikio ir verslo centre „Forum Palace“, adresu (duomenys neskelbtini), esančių patalpų valymo paslaugų atlikimo už 1 842,08 Eur sumą. Šalių suderintą paslaugų apimtį ir kainą patvirtina sudarytas 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymo aktas Nr. 20170922/260, kuris ieškovės buvo pateiktas atsakovei nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini).;

1.2. šalių sutartas valymo paslaugas ieškovė teikė 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. rugsėjo 25 d., 27 d., 28 d., 2017 m. spalio 10 d., 11 d., 12 d., 13 d. Pagal ieškovės vidinę tvarką klientams mėnesio pabaigoje yra išrašomos sąskaitos už einamąjį mėnesį suteiktas paslaugas. Kadangi atsakovės užsakytos paslaugos ieškovės nebuvo baigtos per 2017 m. rugsėjo mėn., su atsakove buvo susitarta dėl dviejų sąskaitų atsakovei išrašymo, t y. 2017 m. rugsėjo mėnesį už dalį atsakovės užsakytų paslaugų ir 2017 m. spalio mėnesį už likusią atsakovės užsakytų paslaugų dalį;

1.3. vykdydama susitarimą ieškovė 2017 m. rugsėjo 29 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą serija VPD Nr. 0012625, kurioje nurodyta mokėtina suma 1 140,68 Eur. Ši PVM sąskaita faktūra atsakovės apmokėta. Ieškovės išrašyta už suteiktas likusias užsakytas paslaugas 2017 m. spalio 23 d. 701,40 Eur sumos PVM sąskaita faktūra serija VPD Nr. 0012770 atsakovės nebuvo apmokėta. Abiejose PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos sumos atitinka 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakyme Nr.20170922/260 nurodytą sumą – 1 842,08 Eur (1 140,68 Eur + 701,40 Eur). Taigi, 2017 m. spalio 23 d. 701,40 Eur sumos PVM sąskaita faktūra serija VPD Nr. 0012770 buvo išrašyta šalių 2017 m. rugsėjo mėn. susitarimo pagrindu ir nelaikytina nauju atsakovės užsakymu;

1.4. išrašyta 2017 m. spalio 23 d. 701,40 Eur sumos PVM sąskaita faktūra serija VPD Nr. 0012770 turėjo būti sumokėta iki 2017 m. lapkričio 2 d. Atsakovė įsipareigojimo tinkamai nevykdė, nors ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl likusios skolos apmokėjimo. Ieškovė 2020 m. balandžio 21 d. pretenzija/pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti skolą. Pakartotinai ieškovė prašė atsakovės sumokėti skolą 2020 m. gegužės 8 d., tačiau skola iki šiol nesumokėta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Anitus“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nesutikimą grindė tokiais argumentais:

2.1. ieškovės teikiamas paslaugas virtuvės valymui užsakė, tačiau ieškovės darbuotojai atvyko tuo metu, kai virtuvės dalyje dar vyko remontas. Darbuotojai buvo paprašyti atvykti po remonto, tačiau pasiūlė išvalyti virtuvės dalį, kurioje remonto nėra, o remontuojamą virtuvės dalį išvalyti po remonto. Atsakovei sutikus, ieškovės darbuotojai išvalė dalį virtuvės. Baigus valyti virtuvę, statybininkai informavo apie darbų pabaigą, tačiau ieškovės vadybininkas informavo, jog negali laukti dėl valytojų darbų kitame objekte. Buvo susitarta, kad ieškovės darbuotojai darbus užbaigs kitą ar sekančią dieną;

2.2. apmokėtoje 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0012625 nurodoma, kad ji išrašyta už postatybinį virtuvės bei joje pakabinamų lubų lovelių valymą. Tuo tarpu atsakovės neapmokėtoje 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0012770 irgi nurodomas virtuvės valymas. Nė vienoje sąskaitoje kitos restorano patalpos nėra minimos;

2.3. neapmokėtoje 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0012770 nurodoma suma visiškai atitinka virtuvės valymo kainą, kuri nurodyta apmokėtoje 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0012625. Kainų identiškumas pagrindžia, jog neapmokėta 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0012770 buvo išrašyta tik už virtuvės valymą;

2.4. iš apmokėtos 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 0012625 ir restorano patalpų plano matyti, kad virtuvės plotas ir gretimų patalpų plotas yra 82,81 kv. m, kas yra daug mažiau nei kitų restorano patalpų plotas. Jeigu atsakovė būtų neatsiskaičiusi už viso restorano valymą, ieškovė butų reikalavusi didesnės sumos nei 82,81 kv. m. ploto valymo kaina. Be to, atsakovė nėra restorano patalpų savininkė, nuomoja šias patalpas iš UAB „Forumo rūmai". Atsakovė išsinuomojo šias patalpas prieš kelis mėnesius iki valymo darbų, per kuriuos patalpos buvo remontuojamos, pritaikant jas restorano veiklai ir atsakovo poreikiams. Atsakovė pati atliko virtuvės įrengimo darbus, todėl užsakė iš ieškovės postatybinį virtuvės valymą. Restorano salės įrengimo darbus atliko UAB „Forumo rūmai“, todėl atsakovė neturėjo jokio teisėto pagrindo prisiimti UAB „Forumo rūmai“ pareigą sutvarkyti salę ir samdyti ieškovę darbams;

2.5. ieškovė galimai valė ir kitas restorano patalpas. Tai galėjo būti daroma (jeigu apskritai buvo daroma) UAB „Forumo rūmai" užsakymu, kuris, atsakovės žiniomis, nuolat samdo ieškovę. Iš ieškovės pateiktų darbuotojų pasiaiškinimų matyti, kad nė vienas darbuotojas nenurodė valęs patalpas būtent pas atsakovę, o priešingai, nurodoma, kad valoma pas UAB „Forumo rūmai". Atsakovė neturi pareigos mokėti už tai, ko atlikti ji nebuvo prašiusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisdamas ieškovei UAB „Švaros broliai“ iš atsakovės UAB „Anitus“ 701,40 Eur skolos, 146,35 Eur palūkanų, 8 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 323,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, jog ieškovės darbuotojai 2017 metų rugsėjo – spalio mėn. atliko ir virtuvės, ir restorano salės valymo darbus pagal atsakovės direktoriaus S. Z. užsakymą. Nustatė, kad užsakymo kaina - 1842,08 Eur buvo aiški. Aplinkybę, jog atsakovės vadovas galimai nesupranta lietuvių kalbos vertino kaip nesudarančią pagrindo atleisti atsakovė nuo pareigos atsiskaityti su ieškove, kadangi dėl restorano remonto ir valymo darbų iškilusius klausimus direktorius sprendė su restorano direktore I. A., o pastaroji galėjo kiekvieną dokumentą tuometiniam vadovui išversti.

5. Teismas, remdamasis byloje esančiai įrodymais, nustatė, jog UAB „Forumo rūmai“ perdavė atsakovei virtuvę, restorano salę bei kitas patalpas jau 2017 m. birželio 22 d., o pagal šalių sudarytą sutartį UAB „Forumo rūmai“ įsipareigojo atlikti restorano salės remontą iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Nenustatė, jog UAB „Forumo rūmai“ suremontavo salę vėliau. Sprendė, jog byloje pateiktas 2017 m. spalio 4 d. aktas patvirtina UAB „Forumo rūmai“ tam tikrų daiktų perdavimą atsakovei, tačiau nepagrindžia aplinkybės, kad iki 2017 m. spalio 4 d. buvo atliekamas restorano salės remontas.

6. Remdamasis liudytojų parodymais teismo posėdyje teismas padarė išvadą, kad buvo nuvykta į ginčo vietą, pamatuotas valytinas plotas, o vėliau parengtas darbų užsakymas ir išsiųstas atsakovės vadovui S. Z.. Sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovės vadovas negrąžino pasirašyto darbų užsakymo, neatleidžia nuo faktiškai atliktų valymo darbų apmokėjimo.

7. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė užsakiusi tik virtuvės ir koridorių valymo darbus, kurių plotas apie 80 kv.m., bei kad šių darbų kaina yra apie 1 000 Eur. Pažymėjo, kad priešieškinys dėl valymo darbų kainos nuginčijimo nepareikštas, todėl teismas negali išeiti iš reikalavimo ribų ir spręsti, ar valymo darbų kaina nėra per didelė. Vertino, kad ieškovė įrodė valymo darbų atlikimą virtuvės ir restorano salėje, darbų kaina sudaro 1 842,08 Eur, iš kurių atsakovė sumokėjo tik 1 140,68 Eur, todėl sprendė, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 701,40 Eur skolą ir 146,35 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2017-11-03 iki 2020-06-11 (8 proc. palūkanos).

8. Kadangi atsakovė praleido terminus įvykdyti piniginę prievolę, remdamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu priteisė 8 proc. dydžio procesines palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Patenkindamas ieškinį ieškovei priteisė iš atsakovės 19 Eur žyminio mokesčio ir 1 304,99 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliantė (atsakovė) UAB „Anitus“ apeliaciniame skunde prašo: 1) prijungti naujus įrodymus; 2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti bei perskirstyti bylinėjimosi išalidas; 3) priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais argumentais:

10.1. pareiga įrodyti, kad šalys susitarė dėl restorano salės postatybinio valymo paslaugų teikimo, tenka ieškovei. Ieškovės neva siųsto su 2017 m. rugsėjo 22 d. el. laišku darbų užsakymo akto nepasirašė, o ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių 2017 m. rugsėjo 22 d. ofertos akceptavimą. Taigi vien oferta nėra pakankama paslaugoms pagrįsti, kadangi susitarimas laikomas sudarytu ne nuo ofertos pateikimo, o nuo akcepto gavimo;

10.2. ieškovė taip pat įrodinėjo, kad šalys susitarimą dėl restorano salės postatybinio valymo sudarė žodžiu telefonu, tačiau tokią prielaidą paneigė ieškovės liudytojais pakviesti jos darbuotojai. Atsakovė, pateikdama tuometinio vadovo, kuris vienintelis turėjo teisę sudarinėti sutartis, paso ir leidimo laikinai gyventi kortelės kopijas, paneigė aplinkybę, jog ieškovės darbuotojų apibūdintas vyras, su kuriuo buvo tartasi dėl patalpų valymo, yra buvęs atsakovės vadovas;

10.3.baigiamųjų kalbų metu išsakyta prielaida, jog ieškovės oferta buvo akceptuota konkliudentiniais veiksmais atsakovei įsileidus valytojas į restorano salę ir leidus ją valyti, neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Pagal atsakovės nuomojamų patalpų išdėstymą atsakovė negalėjo kontroliuoti įėjimo į sporto, laisvalaikio ir verslo centrą „Forum Palace“, be to, iš teikiamos restorano salės nuotraukos matyti, jog restorano salė nėra uždara erdvė. Todėl ieškovės valytojos galėjo nevaržomai pakliūti į restorano salę nepriklausomai nuo atsakovės valios ir veiksmų. Be to, iš liudytojų paaiškinimų apie tai, kad ieškovės vadovai nurodė valyti restorano salę, darytina išvada, jog atsakovė ieškovės darbuotojams valant restorano salę jokių nurodymų neduodavo. Atsakovė į restorano salę negalėjo įtakoti patekimo ir dėl to, jog valymo metu restorano salė nebuvo perduota atsakovei, kadangi pagal Nuomos sutarties 2.6 punktą patalpų nuomotoja UAB „Forumo rūmai" iki 2017 m. rugsėjo 15 d. vėlavo įrengti restorano salę ir perduoti ją atsakovei, restorano salė atsakovei buvo perduota tik 2017 spalio 4 d., pasirašant atitinkamą priėmimo-perdavimo aktą. Taigi restorano salės valymas buvo atliktas tuo metu, kai šios patalpos buvo UAB „Forumo rūmai" žinioje ir atsakovė jų nekontroliavo;

10.4. byloje pateikti du patalpų priėmimo – perdavimo aktai: 2017 spalio 4 d. daiktų ir įrangos priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo remiasi atsakovė, ir 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo remiasi ieškovė, ir kuriuo vadovavosi apylinkės teismas skundžiamame sprendime. Atsakovė pripažįsta, kad pasirašė 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktą, tačiau jis nėra tikslus ir iš dalies prieštarauja tą pačią dieną sudarytai Nuomos sutarčiai, kadangi neįmanoma perduoti restorano salės ir tuo pačiu metu susitarti dėl restorano salės perdavimo ateityje. Be to, 2017 m. spalio 4 d. daiktų ir įrangos priėmimo – perdavimo akte išvardinti atsakovei perduotų daiktų ir įrangos pavadinimai pagrindžia jų buvimą restorano salėje, o daiktų neįmanoma perduoti neturint savo žinioje restorano, taip pat numatytos ir atsakovės pareigos, susijusios su dujų įranga. Taigi 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu atsakovė faktiškai savo žinion priėmė ne dar remontuotiną restorano salę, o kitas patalpas, įskaitant restorano virtuvę, kurios valymą užsakė ir apmokėjo. Minėtos aplinkybės taip pat nepagrindžia, kad atsakovė būtų akceptavusi ieškovės ofertą žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Be to pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl 2017 spalio 4 d. daiktų ir įrangos priėmimo perdavimo akto, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles;

10.5. patalpų nuomotoja UAB „Forumo rūmai“ yra ilgalaikė ieškovės klientė ir valymo paslaugas teikė dar iki ofertos pateikimo atsakovei. Atsakovė su siūloma oferta niekada nesutiko, nors ir buvo suinteresuota patalpų išvalymu. Nebuvo jokio pagrindo konstatuoti atsakovės pareigą atlikti postatybinį valymą pagal Nuomos sutarties 4.6 punktą, įtvirtinantį einamąją priežiūrą. Kadangi restorano virtuvė atsakovei buvo perduota nesuremontuota, o remontą darė pati atsakovė, sutiko apmokėti restorano virtuvės postatybinį valymą. Tačiau nesąžininga priskirti atsakovei išlaidas, susijusias su nuomotojo UAB „Forumo rūmai“ atliktais veiksmais, remontuojant restorano salę. Tuo atveju, jeigu nuomotojas užsakė restorano salės valdymą, pareiga už tai sumokėti teko UAB „Forumo rūmai“, o ne šiame susitarime nedalyvavusiai atsakovei. Nors tokie argumentai ir buvo nurodyti atsakovės procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas į juos neatsižvelgė ir dėl jų apskritai nepasisakė;

Žemesnės instancijos teismas

10.6. ieškovės pozicija, reikalaujant atsiskaityti už postatybinį viso restorano valymą, akivaizdžiai prieštaringa, kadangi teigdama, jog išvalė 278 kv. m. plotą ieškovė į ofertą ir sąskaitas įrašė 165,62 kv. m. Teismas dėl faktinio pagrindo neatitikimo pasiūlė ieškovei patikslinti ieškinį, tačiau nei patikslintame ieškinyje, nei teismo posėdyje neatitikimas nebuvo paaiškintas. Todėl teismas, nesupratęs patikslinto ieškinio pagrindo, nepagrįstai patenkino ieškinį;

10.7. pripažinus atsakovės pareigą sumokėti už patalpų valymą, nepriteistinos ieškovei jos reikalaujamos palūkanos, kadangi buvo sąlygotos pačios ieškovės. Nors ginčo situacija įvyko 2017 m. rugsėjo/spalio mėn., tačiau atsakovei pretenzija parengta tik 2020 m. balandžio 21 d., kai tuo tarpu ieškinyje reikalaujama palūkanų už visą neatiskaitymo laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 3 d. Nespręsdama laiku kilusio ginčo ieškovė pažeidė pareigą prievoles (sutartis) vykdyti sąžiningai, tinkamai, protingai, bendradarbiaujant ir kooperuojantis bei kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Tokiais argumentais buvo remiamasi ir procesiniuose dokumentuose, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė;

10.8. skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog „pralaimėjęs moka“ taisyklė nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma, kadangi būtent ieškovės veiksmai lėmė teisminį ginčą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė iki bylos pradžios pasielgė neteisėtai nepateikdama atsakovei jos pagrįstai prašomos informacijos apie užsakymą ir jo vykdymą, nuolat reikalavo apmokėjimo už restorano virtuvės valymą, ignoruodama atsakovės poziciją bei prašymą paaiškinti dėl reikalaujamo apmokėjimo antrą kartą. Byloje keitė poziciją, reikalaudama apmokėjimo ne už restorano virtuvės valymą, o už restorano salės valymą, todėl mažiausiai iki 2020 m. spalio 26 d. susidariusios bylinėjimosi išlaidos, įskaitant tas, kurios buvo susijusius su pradinio ieškinio rengimu, neturėtų būti priteisiamos. Todėl visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas ieškovei yra akivaizdžiai nesąžiningas;

10.9. pateikiamų kartu su apeliaciniu skundu naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Teikiamos restorano salės nuotraukos būtinumas kilo po ieškovės baigiamosios kalbos, replikų stadijoje išsakius naują argumentą, jog buvo leista ieškovės valytojoms valyti restorano salę. Teikiama nuotrauka pagrindžia argumentus dėl patalpų išdėstymo bei tai, jog restorano salė nebuvo uždara erdvė. Teikiami vaizdo įrašai, antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina salės valymą jau 2017 m. rugsėjo 20 d. (iki ofertos pateikimo). Atsakovė šiuos įrodymus pateikė 2021 m. gegužės 21 d., tačiau 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio metu Vilniaus miesto apylinkės teismas iškėlė ultimatumą, kad nagrinėjimas nebus atidėtas ir byla bus nagrinėjama iš esmės, tik jeigu prašymas dėl šio įrodymo prijungimo bus atsiimtas. Todėl atsižvelgdama į nedidelę ieškinio sumą ir penkis jau įvykusius teismo posėdžius, bei vadovaudamasi CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, atsakovė prašymą dėl šio įrodymo prijungimo atsiėmė. Taigi tokia apylinkės teismo pozicija gali būti vertinama kaip nepagrįstas atsisakymas priimti įrodymus.

Atsiliepimas

10. Ieškovė UAB „Švaros broliai“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:

11.1. nėra pagrindo prijungti prie bylos ieškovės prašomus rašytinius įrodymus. Nuotrauka nebuvo pateikta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė byloje įrodinėjo aplinkybę, jog ginčo patalpos buvo laisvai prieinamos, tačiau įrodymus teikė tik apeliacinės instancijos teisme. Todėl nuotraukos pateikimo apeliacinės instancijos teisme priežastis yra įrodinėjimo pareigos netinkamas įgyvendinimas, o ne ieškovės pasisakymai baigiamojoje kalboje. Be to, nėra aišku, kur ir kada atsakovės pateikta nuotrauka daryta, dėl ko kyla sąsajumo su byla abejonių. Atsakovės nurodomą 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą atsakovė atsiėmė pati, o ne jį atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas, todėl nėra pagrindo jį priimti ir apeliacinės instancijos teisme. Teismo vertinimas, kad pateiktas atsakovės įrodymas gali būti pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo teigti apie teismo iškeltą ultimatumą atsakovei dėl minėto įrodymo pridėjimo prie bylos. Be to, 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 42/21/27 nurodyta, kad įrašas atliktas 2017 m. rugsėjo mėn. 20 d. 18 val. 10 min. remiantis telefono ekrane esančia informacija. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog telefone esančią informaciją, įskaitant ir vaizdo medžiagos pavadinimą, galima koreguoti, todėl pagal mobilaus ryšio telefono ekrane esančią informaciją surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas gali patvirtinti tik mobilaus ryšio telefono ekrane antstolio matytą informaciją, tačiau ne vaizdo įrašo padarymo datą;

11.2. teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius įrodymus, pagrįstai nustatė, jog 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. ieškovės darbuotojai atliko virtuvės ir restorano salės valymą pagal atsakovės direktoriaus S. Z. užsakymą, tai, jog paslaugų kainą patvirtina 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymas Nr.20170922/260, pateiktas atsakovei Juridinių asmenų registre nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas pagrįstai sprendė, jog vien atsakovės pasirašyto 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymo Nr. 20170922/260 negrąžinimo ieškovei aplinkybė nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo valymo paslaugų apmokėjimo;

11.3.atsakovės nurodytas PVM sąskaitų faktūrų turinio interpretavimas nepaneigia valymo paslaugų sutarties kainos. Teismas, nustatęs faktinį pagrindą įsiskolinimui atsirasti - paslaugų sutartį, - PVM sąskaitas faktūras vertino visų įrodymų kontekste. Atsakovė buvo suinteresuota kaip galima greitesniu valymo paslaugų suteikimu dėl vėlavimo vykdyti 2017 m. birželio 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. IN170622 prisiimtus įsipareigojimus, todėl valymo paslaugos buvo pradėtos teikti anksčiau nei kad atsakovei išsiųstas 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymas;

11.4. atsakovė nepagrįstai ieškovės 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymo pateikimą atsakovei laiko oferta. Minėtas užsakymas iš esmės patvirtina šalių paslaugų sutartį, t. y. ofertos ir akcepto arba kitus šalių susitarimą pakankamai įrodančius veiksmus. Atsakovė dalį paslaugų, kurios buvo viso užsakymo dedamoji dalis, apmokėjo, todėl atsakovė nepagrįstai vertina, kad valymo paslaugos buvo suteiktos nesant šalių susitarimo dėl tokių paslaugų;

11.5. valymo paslaugų teikimo metu patalpos pagal 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo- perdavimo aktą buvo atsakovės žinioje, kai tuo tarpu atsakovės nurodomas 2017 m. spalio 4 d. priėmimo – perdavimo aktas patvirtina tik daiktų ir įrangos priėmimo aplinkybę. Šias aplinkybes patvirtino ir priėmimo - perdavimo aktus pasirašiusi liudytoja V. S.. Be to, valymo paslaugos gali būti pagal kliento užsakymą suteiktos ir valdymo objektui, kuris nėra kliento žinioje, todėl net tokios aplinkybės konstatavimas neeliminuotų atsakovės pareigos sumokėti už atsakovės pačios užsakytas valymo paslaugas;

11.6. byloje nėra įrodymų, jog restorano patalpų perdavimas atsakovei 2017 m. spalio 4 d. buvo nulemtas patalpų nuomotojo vėlavimo atlikti įrengimo darbus. Nuomos sutartis, jos pagrindu patalpų perdavimas atsakovei ir kt., pvz., nuompinigių mokėjimo klausimai, šiam ginčui iš esmės neturi teisinės reikšmės. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nuomos sutartimi ir jos pagrindu nepriteisė skolos už paslaugas;

11.7. nepagrįsti atsakovės argumentai dėl ieškovės reikalaujamų palūkanų nepriteisimo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė nevykdė pareigos sumokėti įsiskolinimo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų kreipusis į buvusį atsakovės direktorių ir aiškinusissu ieškovės reikalaujama priteisti skola susijusias aplinkybes, apsiribodama tik formaliu užsakymo nepasirašymo faktu. Tuo tarpu atsakovė 2020 m. gegužės 8 d. atsakymu į 2020 m. balandžio 29 d. atsakovės raštą pakartotinai atsakovės prašė sumokėti skolą ir perspėjo dėl teisminio proceso inicijavimo, tačiau atsakovė į pakartotinį raginimą nereagavo, jokios papildomos informacijos, kuri būtų įtikinusi atsakovę skolos pagrįstumu, neparašė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytas neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas faktas ir priteistas įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl rašytinių įrodymų

16. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus rašytinius įrodymus – nuotrauką, 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/21/27 ir vaizdo įrašą. Nurodo, jog tokių įrodymų būtinybė iškilo baigiamųjų kalbų metu. Apeliantės teigimu, peikiama nuotrauka pagrindžia argumentus dėl patalpų išdėstymo bei tai, jog restorano salė nebuvo uždara erdvė. Tuo tarpu teikiami vaizdo įrašai, antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina salės valymą jau 2017 m. rugsėjo 20 d., t. y. dar iki 2017 m. rugsėjo 22 d. prekių užsakymo Nr.20170922/260 pateikimo.

17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šis draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Be to, kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė naujų rašytinių įrodymų būtinybės bei aplinkybės, kad tokių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš apeliantės atsikirtimų, apeliantė dar pirmosios instancijos teisme rėmėsi aplinkybe, kad patalpos laisvai prieinamos, todėl patalpų nuotrauka galėjo būti pateikta ir pirmosios instancijos teisme, juolab kad atsakovė neįrodinėjo tokio įrodymo gavimo kliūčių. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, nėra aiškus nuotraukos padarymo laikas bei nėra aišku apskritai, ar tai patalpos, dėl kurioms teiktų valymo paslaugų ir kilo ginčas, kas iš tiesų kelia sąsajumo su nagrinėjama byla abejones. Taigi apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog nuotraukos įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik baigiamųjų kalbų metu.

19. Prašant prijungti 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 42/21/27 ir vaizdo įrašą nepagrįstai remiamasi argumentu, jog apylinkės teismas iškėlė ultimatumą. Apeliantė nurodo, kad 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje teismas nurodė, jog civilinės bylos nagrinėjimas nebus atidėtas ir byla bus nagrinėjama iš esmės tik jeigu prašymas dėl šio įrodymo prijungimo bus atsiimtas. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdžio garso įrašą, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentas. Iš tiesų, teismo posėdyje buvo sprendžiamas minėtų įrodymų prijungimo klausimas, teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje jau buvo keturi posėdžiai, o tuo atveju, jeigu prijungtų atsakovės teikiamus naujus rašytinius įrodymus, teismo posėdis būtų dar kartą atidėtas tikslu ieškovui išsiaiškinti su įrodymais susijusias aplinkybes su UAB „Švaros broliai“. Teismas kartu nurodė ir galimą kitą civilinės bylos nagrinėjimo laiką, o atsakovės atstovas nurodė atsiimantis prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo ir prašo teismo šiame teismo posėdyje nagrinėti civilinę bylą. Taigi įvertinęs tokias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog apeliantės atstovas rašytinius įrodymus prašė pašalinti dėl apylinkės teismo veiksmų ar kad apylinkės teismas tokius įrodymus atsisakė priimti. Vertintina, kad apeliantė savo inciatyva ir tikslu nagrinėti civilinę bylą bei ją užbaigti 2021 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje prašė pašalinti naujus rašytinius įrodymus. Todėl laikytina, kad apeliantės argumentai, susiję su 2021 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 42/21/27 bei vaizdo įrašo atsiėmimu yra klaidingi ir nesudaro pagrindo tokių įrodymų priimti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl ginčo esmės

20. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog atsakovė su UAB „Forumo rūmai“ sudarytos 2017 m. birželio 22 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. IN170622 pagrindu išsinuomojo sutarties 1.1 ir 1.2. punktuose nurodytas patalpas (bendras plotas 278,70 kv. m., sutarties 1.3 punktas). Atsakovė neginčija aplinkybės, jog atlikti patalpų valymo paslaugas pavedė ieškovei, o ieškovė išsiuntė atsakovei į el. paštą 2017-09-22 Prekių (darbų) užsakymą Nr. 20170922/260. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 1 140,68 Eur sumos 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VPD Nr. 0012625, kurią atsakovė apmokėjo. Ieškovės pateikta atsakovei apmokėjimui 701,40 Eur sumos 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaita faktūra neapmokėta. Civilinėje byloje ginčas kilo būtent dėl šioje sąskaitoje nurodytų atliktų valymo darbų paslaugos suteikimo.

21. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, įrodinėjo, kad virtuvės valymas buvo užsakytas ir atliktas, už jį išrašyta 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaita faktūra serija VPD Nr. 0012625 apmokėta. Restorano salės valymo neužsakė, kadangi patalpos buvo įrenginėjamos nuomotojo UAB „Forumo rūmai“, perduotos atsakovei 2007 m. spalio 4 d. priėmimo – perdavimo aktu, todėl jei ieškovė ir valė restorano salę, apeliantė neturi pareigos apmokėti.

Žemesnės instancijos teismas

22. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, padarė išvadą, jog valymo paslaugų atlikimo metu Nuomos sutartyje nurodytos negyvenamosios patalpos, t. y. tiek virtuvė, tiek ir restorano salė bei kitos patalpos buvo perduotos atsakovei, atsakovė neįrodė, jog buvo atliktas tik virtuvės ir pagalbinės patalpos valymas, todėl ieškovės reikalavimą tenkino.

23. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).

24. Byloje ginčo nėra, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę sutartiniai paslaugų teikimo santykiai, kurių pagrindu ieškovė atliko valymo paslaugas, už kurias buvo apmokėta pagal išrašytą 1 140,68 Eur sumos 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VPD Nr. 0012625. Kaip matyti iš ginčo argumentų, ginčas iš esmės kilo dėl paslaugų apimties, kurią šalys, remdamosi tiek paaiškinimais, tiek rašytiniais įrodymais, vertina skirtingai. Atsakovė ir pateiktame apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog el. paštu atsiųstas 2017-09-22 Prekių (darbų) užsakymas Nr. 20170922/260 laikytinas oferta, kurios atsakovė neakceptavo, restorano salė jai buvo perduota jau po atlikto valymo, o ieškovės argumentai bei kiti pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia ieškovės ir atsakovės susitarimo išvalyti restorano salės patalpų. Ieškovė savo ruožtu laikosi pozicijos, jog šalys buvo susitarę dėl virtuvės ir restorano patalpų valymo, valymą atliko buvusio direktoriaus pavedimu, o kainą patvirtina 2017-09-22 Prekių (darbų) užsakymas Nr. 20170922/260, kuriame esančią dalį sumos apeliantė apmokėjo.

25. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019, 40 punktas).

26. Apelicinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė 2017 metų rugsėjo – spalio mėn. atliko ir virtuvės, ir restorano salės valymą. Iš byloje pateikto ieškovės pardavimų asistentės J. P. elektroninio laiško, kuriame nurodyta, kad siunčiamas užsakymas, o kolegos darbus suplanavo atlikti pirmadienį, matyti, kad išsiųstas atsakovei kartu ir 2017-09-22 Prekių (darbų) užsakymas Nr. 20170922/260. Nors byloje nėra įrodymų apie tai, kad pastarasis užsakymas būtų pasirašytas, tačiau už dalį ieškovės atliktų paslaugų atsakovė atsiskaitė, apmokėdama 1 140,68 Eur sumos 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą serija VPD Nr. 0012625. Taigi nors apeliantė ir įrodinėja, kad su ieškove nebuvo tartasi dėl restorano salės valymo, tačiau byloje nėra pateikti kiti įrodymai, apart minėto užsakymo, pagrindžiantys ieškovės ir apeliantės susitarimą valyti virtuvės patalpas (CPK 178 straipsnis). Be to, matyti, jog užsakyme nurodoma paslaugų bendra kaina sutampa su 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VPD Nr. 0012625 ir 2017 m. spalio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų kainų bendra suma. Liudytojais kviesti ieškovės darbuotojai nurodė, jog dirbo su ieškovės objektu kelias dienas, liudytojas D. J., 2017 metais dirbęs vadybininku, nurodė, jog bendravo su tuometiniu ieškovės vadovu, o dabartinė ieškovės vadovė paaiškino, jog nors buvo suradusi valymo įmonę, tačiau tuometinis vadovas nurodė kreiptis į ieškovę. Minėti paaiškinimai sudaro pagrindą tikėtinai išvadai, jog pagal darbų apimtis valomas plotas turėjo būti didesnis nei kad virtuvės. Be to, dėl valymo paslaugų buvo tartasi su tuometiniu vadovu, o ginčui persikėlus teisme, dabartinė atsakovės vadovė nebežino tikslių susitarimo aplinkybių, juolab kad tuometinis vadovas civilinėje byloje kaip liudytojas apklaustas nebuvo. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertina, jog vis tik tarp šalių buvo susitarta tiek dėl virtuvės patalpų, tiek dėl restorano salės valymo, o užsakymo pateikimas atsakovei, tikėtina, įtvirtino šalių susitarimą dėl paslaugų atlikimo (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog neatsiųstas ieškovei pasirašytas 2017-09-22 Prekių (darbų) užsakymas Nr. 20170922/260, nepaneigia nei ieškovės suteiktų valymo paslaugų, nei ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl valymo paslaugų bei jų apimties.

27. Pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės atlikto restorano patalpų valymo nepaneigia ir apeliantės argumentai, jog ieškovei atliekant valymo paslaugas atsakovei patalpos nebuvo perduotos. Byloje pateiktas 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktas, pasirašytas UAB „Forumo rūmai“ generalinio direktoriaus pavaduotojos V. S. ir atsakovės buvusio vadovo S. Z., iš kurio 1 punkto matyti, jog nuomotojas perdavė, o nuomininkas perėmė Nuomos sutartyje nurodytas patalpas, kurių plotas 278,70 kv. m. Aktas nėra nuginčytas, o patalpų perdavimą patvirtino ir UAB „Forumo rūmai“ 2020 m. gruodžio 10 d. atsakymas ieškovės atstovui bei liudytoja kviesta V. S.. Taigi byloje esantys neginčijami įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog patalpos atsakovei buvo perduotos 2017 m. birželio 22 d. patalpų priėmimo – perdavimo aktu, o apeliantės argumentai, susiję su šio akto vertinimu, jo (ne)atitikimu Nuomos sutarties nuostatoms yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia patalpų perdavimo aplinkybės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tuo tarpu apeliantės minimame 2017 m. spalio 4 d. daiktų ir įrangos perdavimo akte neužsimenama apskritai apie patalpų perdavimą, o nurodoma, jog perduodami konkretūs kilnojamieji daiktai (pvz. kėdės su porankiais), kurie nepagrindžia patalpų perdavimo fakto ir nesudaro pagrindo vertinti, kad kartu su kilnojamaisiais daiktais perduotos ir patalpos. Apeliantė apart subjektyvaus vertinimo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių apeliantės įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taigi apibendrindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ieškovei atliekant valymo darbus patalpos jau buvo perduotos atsakovei.

28. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog apeliantė daug dėmesio skiria patalpų išdėstymui, įrodinėdama, jog negalėjo kontroliuoti patekimo į restorano salę. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovės teikiamų paslaugų metu nuomojamos patalpos jau buvo perduotos atsakovei, todėl patekimo į patalpas aplinkybė neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, mažai tikėtina, jog ieškovė, nesant susitarimo su atsakove, siųstų savo darbuotojus atlikti valymo paslaugas į atsakovės nuomojamas patalpas. Taigi apeliantės argumentai, jog paslaugų atlikimo metu nekontroliavo patalpų, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad nuomotoja UAB „Forumo rūmai“ vėlavo įrengti restorano salę ir perduoti ją atsakovei pagal Nuomos sutarties 2.6 punktą, o apeliantė tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).

29. Apeliantė nepagrįstai remiasi argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovės pareigą atlikti postatybinį valymą pagal Nuomos sutarties 4.6 punktą, įtvirtinantį einamąją priežiūrą. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalyko nesudaro atsakovės ir UAB „Forumo rūmai“ sudaryta Nuomos sutartis ir iš jos kylančios teisės bei pareigos, o apylinkės teismas skundžiamame sprendime nesirėmė Nuomos sutartimi ir jos nevertino. Byloje spręstas kilęs ginčas dėl ieškovės teiktų valymo paslaugų ir nebuvo keliami klausimai dėl atsakovės pareigų pagal Nuomos sutarties 4.6 punktą.

30. Pasisakydamas dėl apeliantės argumentų, jog apylinkės teismas ne į visus argumentus atsižvelgė ir ne dėl visų pasisakė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas pareigos motyvuoti priimamą sprendimą nepažeidė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įstatymų leidėjo įtvirtintas reikalavimas motyvuoti sprendimą neaiškintinas kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą. Teismų sprendimų motyvai turi išaiškinti esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus. Jeigu teismo sprendime nėra atsakyta tik į kai kuriuos ieškinio ar kito procesinio dokumento argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas; dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti nusprendžiama įvertinus, ar materialieji ar procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės argumentus, jog net ir pripažinus apeliantės pareigą atsiskaityti su ieškove, nepriteistinos palūkanos dėl ieškovės veiksmų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybę, jog ieškovė dar 2018 metais kreipėsi į atsakovę dėl neapmokėtos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas valymo paslaugas (tokią aplinkybę nurodė ir apeliantė 2020 m. balandžio 29 d. atsakyme į ieškovės 2021 m. balandžio 21 d. pretenziją). Taigi ieškovė siekė išspręsti ginčą ne teismo keliu ir priminimų/pretenzijų siuntimas atsakovei nesudaro pagrindo vertinti, jog ieškovės neveikimas sąlygojo ieškovės prašomas priteisti palūkanas.

32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai, įvertinęs įrodymų visetą bei šalių paaiškinimus, pripažino atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus valymo darbus (CPK 6.720 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Apeliantas taip pat įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. nesirėmė CPK 93 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia teismo teisę nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl ieškovės veiksmų, todėl negali būti paskirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“.

34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (šio straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (šio straipsnio 4 dalis). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

35. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020, 15 punktas).

36. Pasisakant dėl apeliantės argumento, jog teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kadangi nesirėmė CPK 93 straipsnio 4 dalimi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo nukrypti nuo bendrų principų skirstant bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės procesinės pozicijos negalima laikyti nesąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šių reikalavimų bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi, o aplinkybė, jog ieškovė byloje keitė poziciją, nurodydama, jog buvo valoma kita patalpa, nelaikytina nei piktnaudžiavimu procesu, nei nesąžiningu ieškovės elgesiu, o CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą įgyvendinimu. Byloje nenustatyta, jog ieškovė savo procesiniu elgesiu vilkintų bylos nagrinėjimą, priešingai, tikslu pagrįsti ieškinio reikalavimus laiku teikė įrodymus, formulavo savo poziciją, įrodinėjo jai byloje tenkančias įrodinėti aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovės pretenzijų siuntimas atsakovei, faktinių aplinkybių nurodymas negali būti laikomas nesąžiningu elgesiu, turinčiu įtakos galimam nukrypimui nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nenustatyta ieškovės netinkamo procesinio elgesio, dėl ko nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinio skundo materialinis reikalavimas netenkintas, todėl apeliantei neatlygintinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atlygintinos ieškovės išlaidos, jos patirtos rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

38. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, pateikti jas pagrindžiantys rašytiniai dokumentai. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismas sprendžia, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtintų maksimalių advokato teisinės pagalbos dydžių, todėl laikomos pagrįstomis ir iš atsakovės priteistina ieškovei 605 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Kaip jau buvo konstatuota aukščiau, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

netenkinti atsakovės apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Anitus“, j. a. k. 304133093, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švaros broliai“, j. a. k. 122538045, 605 Eur (šešis šimtus penkis Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Loreta Bujokaitė