Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Kreisel Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kreisel Vilnius“ ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos ir susijusių išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

12. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai.

13. Byloje yra kilęs ginčas dėl 2019 m. gruodžio 4 d. įvykio, kurio metu dėl UAB „Kreisel Vilnius“ patalpose kilusio gaisro ir jo gesinimo buvo padaryta žala UAB „Serpantinas“ montuojamai įrangai, pripažinimo draudiminiu, remiantis draudiko ERGO Insurance SE išduotu draudimo liudijimu.

14. Byloje nustatyta, kad pagal 2018 m. gruodžio 27 d. Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-660-1103367 atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apdraudė draudėją UAB „Kreisel Vilnius“ nuo tokių draudimo rizikų:

1) draudėjo civilinė atsakomybė dėl šios apdraustos veiklos: sausų statybinių mišinių apdailos darbams gamyba ir didmeninė prekyba;

2) draudėjo civilinė atsakomybė dėl apdraustoje veikloje tiekiamo produkto;

3) draudėjo civilinė atsakomybė dėl žemės sklypų, statinių / patalpų valdymo.

15. Pagal draudimo liudijimą maksimali draudimo suma – 58000 Eur, besąlyginė išskaita 290 Eur, draudimo laikotarpis nuo 2019-01-01 iki 2020-01-01. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimui taikomos Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (galioja nuo 2017-05-01) Nr. 008 (https://www.ergo.lt/assets/Uploads/BusinessServicePhotos/ERGO-imoniu-civilines-atsakomybes-taisykles-9.pdf ).

16. Byloje neginčijama, kad draudimo sutarties galiojimo metu, 2019-12-04, ieškovui UAB „Kreisel Vilnius“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, o gaisro gesinimo metu nukentėjo UAB „Serpantinas“ įranga – sausųjų statybinių mišinių paletavimo linija su pramoniniu robotu (duomenys neskelbtini), kurią pagal ieškovo ir UAB „Serpantinas“ sudarytą sutartį turėjo sumontuoti rangovas UAB „Serpantinas“.

17. Byloje nustatyta, kad atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas yra atsisakęs išmokėti ieškovui draudiminę išmoką dėl šio įvykio dviem skirtingais pagrindais:

1) atsakovas 2020 m. liepos 16 d. raštu informavo ieškovą, kad pagal CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl pastatų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo atveju žalos administravimo metu nebuvo nustatyta pastato ar kitokių konstrukcijų trūkumų, turėjusių įtakos gaisro bei žalos kilimui, todėl draudėjo, kaip žemės sklypo ir statinio (patalpų) savininko civilinė atsakomybė nekyla (ieškinio priedas Nr. 7). Patikslintame sprendime atsakovas pažymėjo, kad jo įsitikinimu, atsakingas už gaisrą yra ne ieškovas, bet suvirinimo darbus vykdžiusi UAB „P. G. firma‘ (e. bylos t. 1, b. l. 41-43);

2) atsakovas 2022 m. rugsėjo 30 d. raštu pakartotinai atsisakė išmokėti ieškovui draudimo išmoką nurodydamas, kad įvykio nelaiko draudžiamuoju remiantis Įmonių civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 008 7.1.44 punktu, numatančiu, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi atvejai, kai tretieji asmenys reikalauja atlyginti nuostolius „Draudėjui patikėtam turtui, išskyrus atvejus, kai Draudėjas pasirenka Taisyklių 6.3 p. nurodytą draudimo apsaugos išplėtimą; <...>“. Atsakovas pažymėjo, kad Draudimo taisyklių 6.3.1.3. p. pateiktame išplėtime numatyta, kad draudėjui patikėtas turtas, kaip jis apibrėžtas Taisyklių 7.1.44. p., be kita ko, yra „trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, tačiau draudėjo veikloje rašytinės sutarties pagrindu valdomas ir naudojamas arba draudėjui saugoti perduotas, bet draudėjo nenaudojamas kilnojamasis turtas“. Atsakovas nurodė, kad pagal ieškovo ir UAB „Serpantinas“ sudarytos sutarties 9.8 punktą ieškovas buvo įsipareigojęs „imtis visų reikalingų priemonių , kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma“, o tai, atsakovo vertinimu, patvirtina, jog tarp ieškovo ir UAB „Serpantinas“ susiklostė pasaugos sutartiniai teisiniai santykiai, o ieškovui nepasirinkus nurodyto draudimo apsaugos išplėtimo, iš įvykio kilusi žala įrangai, kaip draudėjui patikėtam turtui, nėra draudžiama (ieškinio priedas Nr. 15).

18. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovo ieškinį iš esmės pritardamas draudiko pozicijai, kad pagal draudimo liudijimą nebuvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė tokiais atvejais, kai dėl gaisro, už kurį nors ir yra atsakingas draudėjas, žala yra padaroma draudėjui patikėtam trečiųjų asmenų turtui. Teismas vertino, kad tokiai draudimo apsaugai draudėjas turėjo pasirinkti papildomą Draudimo taisyklių 6.3 punkte nurodytą draudimo apsaugos išplėtimą, o jos nepasirinkus, įvykis laikomas nedraudiminiu.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusį apelianto pateiktus teisinius argumentus, žalą sukėlusio įvykio aplinkybes bei draudiko įsipareigojimus vertina kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino draudimo sutarties nuostatas, netinkamai apibrėžė draudimo riziką, nuo kurios draudėjas apsidraudė, neteisingai apibrėžė santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Serpantinas“ dėl pareigos saugoti Įrangą, ir padarė neteisingas išvadas dėl to, kad ginčo įvykis yra nedraudiminis.

20. Kaip minėta, ieškovas apsidraudė savanorišku civilinės atsakomybės draudimu, o pagal draudimo liudijimą viena iš pasirinktų draudžiamų civilinės atsakomybės rizikų yra rizika, kad draudėjui, kaip statinio valdytojui, kils civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Pagal Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 5.4.1.1. punkto nuostatas, standartinė draudimo apsauga dėl žemės sklypo ir statinio (patalpų) savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės reiškia: „jei Draudėjas yra žemės sklypo ir statinio (patalpų) savininkas, apdraudžiama jo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims priklausančio turto sugadinimo ir/ar sveikatos sužalojimo (įskaitant gyvybės atėmimą), kai šią žalą Draudėjas kaip statinio/patalpų savininkas privalo atlyginti dėl nekilnojamojo turto objektų, nurodytų draudimo sutartyje, trūkumų bei pareigų, kurios yra privalomos kaip statinio/patalpų savininkui. Kartu yra apdraudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė dėl asmeniniais poreikiais ir savo jėgomis atliekamo statinio (patalpos) priežiūros ir einamojo remonto.“ Kaip teisingai nurodo apeliantas, šiuo atveju žala trečiajam asmeniui atsirado ne dėl statinio trūkumų, už kuriuos statinio valdytojas atsako be kaltės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, bet dėl Draudimo taisyklėse numatytos papildomai draudiko apdraustos rizikos, dėl kurios statinio valdytojui taip pat kyla civilinė atsakomybė, ir tokia papildoma rizika šalių susitarimu buvo laikoma standartine draudimo apsauga. Standartinė draudimo apsauga pagal šalių susitarimą apima tokius įvykius, kai trečiųjų asmenų turtui padaroma žala dėl draudėjo pareigų, kurios yra privalomos draudėjui kaip statinio/patalpų savininkui, pažeidimo.

21. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-389-589/2022 (e. bylos t. 1, b. l. 79) priteisė iš ieškovo UAB „Kreisel Vilnius“ trečiajam asmeniui UAB „Serpantinas“ 10 210 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugsėjo 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (595,58 Eur pirmosios instancijos teisme ir 1 046,17 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1641,75 Eur). Minėtoje byloje teismas, spręsdamas UAB „Serpantinas“ ieškinį dėl kilusios žalos atlyginimo taikant ieškovo civilinę atsakomybę, konstatavo, kad UAB „Kreisel Vilnius“ neįrodė, jog 2019 m. gruodžio 4 d. gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias ši įmonė nėra atsakinga; konstatavo, kad asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą, jog dėl jo nebūtų daroma žalos kitiems asmenims; teismas pažymėjo, kad UAB „Kreisel Vilnius“ neįrodinėjo, kad gaisras kilo dėl patalpose suvirinimo darbus vykdžiusios UAB ,,P. G. firma“ veiksmų ar dėl kitų trečiųjų asmenų veiksmų; pripažino, kad gaisras kilo UAB „Kreisel Vilnius“ priklausančiose patalpose, todėl ši įmonė yra atsakinga už jo padarinius. Be to, teismas vertino, kad UAB „Kreisel Vilnius“ pažeidė tiek su UAB „Serpantinas“ sudarytos sutarties 9.8 punkto reikalavimą imtis visų reikalingų priemonių, jog ieškovės pateikta įranga būtų tinkamai saugoma, tiek pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos patalpose, kuriose buvo sumontuota ieškovės įranga, nekiltų gaisras (e. bylos t. 1, b. l. 89).

22. Teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-389-589/2022 yra nustatyti ieškovo civilinės atsakomybės kilimo pagrindai prieš trečiąjį asmenį ir kad jie, remiantis teismo konstatuotomis aplinkybėmis, yra susiję su ieškovo kaip patalpų savininko jam tenkančių privalomų pareigų nevykdymu. Teisėjų kolegija taip pat, kaip ir Panevėžio apygardos teismas, vertina, kad UAB „Kreisel Vilnius“ kaip pastato valdytojas turėjo privalomą pareigą elgtis taip, kad statinyje nekiltų gaisras ir nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Tuo pačiu tai reiškia, kad ieškovo civilinė atsakomybė trečiajam asmeniui už padarytą žalą dėl gaisro patenka į standartinę draudimo apsaugą, draudimo liudijime įvardintą kaip draudėjo civilinė atsakomybė dėl žemės sklypų, statinių / patalpų valdymo.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad atsakovo 2020 m. liepos 16 d. sprendimas atsisakyti įvykį pripažinti draudiminiu yra nepagrįstas, nes priimant šį sprendimą draudikas nevertino, ar žala nėra kilusi iš ieškovui, kaip statinio valdytojui, tenkančių privalomų pareigų, t. y. visapusiškai netyrė įvykio atitikimo standartinei draudimo apsaugai, kuri buvo suteikta pagal draudimo liudijimą, o vėlesnės draudiko išvados, kad už žalą yra atsakinga UAB ,,P. G. firma“ taip pat yra paneigtos Panevėžio apygardos teismo sprendimu.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad įvykis nėra draudiminis, rėmėsi Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 5.4.1.1. punkto antros pastraipos nuostata, numatančia, kad „Neapdraudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims (įskaitant nuomininkus) priklausančių ir draudimo sutartyje nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose esančio kilnojamojo turto sugadinimo, sunaikinimo ir/ar dingimo dėl jo vagystės, plėšimo ar įsilaužimo į nurodytus objektus“. Teismas vertino, kad tretiesiems asmenims priklausantis ir draudėjo valdomuose nekilnojamojo turto objektuose esantis turtas nėra apdraudžiamas nuo sugadinimo, sunaikinimo ar dingimo. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu Draudimo taisyklių teksto aiškinimu nesutinka. Pirmosios instancijos teismo pateiktas aiškinimas prieštarauja gramatiniam taisyklių tekstui ir draudimo sutarties tikslui. Visų pirma, Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 5.4.1.1. punkto antroje pastraipoje išlyga dėl neapdraudimo yra daroma su sąlyga, kad turtas bus sugadintas, sunaikintas ar dings dėl jo vagystės, plėšimo ar įsilaužimo. Gramatiškai aiškinant Draudimo taisyklių tekstą, yra aišku, kad ši neapdraudimo išimtis netaikoma, kad trečiųjų asmenų turtas yra sugadinamas ar sunaikinamas dėl draudėjo kaip statinio valdytojo atsakomybei priskirtų aplinkybių, įskaitant statinio savininkui privalomų pareigų pažeidimą. Be to, teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliantu, kad aiškinant kitaip, t. y. aiškinant, kad pagal pasirinktą statinio valdytojo civilinės atsakomybės draudimą trečiųjų asmenų turtas nėra apdraudžiamas nuo sunaikinimo ar sugadinimo, toks statinio valdytojo civilinės atsakomybės draudimas yra beprasmis, o sutarties šalys neabejotinai nesiekė sudaryti visais atvejais draudiką neįpareigojančios draudimo sutarties.

25. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantui, kad tam, jog būtent šiuo atveju įvykis būtų pripažintas draudiminiu, draudėjas neprivalėjo būti pasirinkęs draudimo apsaugos išplėtimo, taikomo patikėtam trečiųjų asmenų turtui pagal Draudimo taisyklių 6.3.1.3. punktą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad papildoma draudimo apsauga, t. y. draudimo apsaugos išplėtimas, numatytas Draudimo taisyklių 6.3.1.3. punkte, yra susijęs su draudiko prisiimama papildoma rizika, o ne su standartinės rizikos apribojimais. Draudimo taisyklių 6.3.1.3. punkte numatyta, kad šalys gali susitarti dėl draudimo apsaugos išplėtimo „Draudėjo civilinė atsakomybė dėl draudėjui patikėto turto“, kuris reiškia, kad papildomai yra apdraudžiamas „draudėjui patikėtas turtas: trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis, tačiau Draudėjo veikloje rašytinės sutarties pagrindu valdomas ir naudojamas arba Draudėjui saugoti perduotas, bet Draudėjo nenaudojamas kilnojamasis turtas. Draudimo apsauga dėl patikėto kilnojamojo turto vagystės galioja tuo atveju, jeigu turtas darbo metu yra Draudėjo priežiūroje, o ne darbo metu jis yra arba saugomoje patalpoje (fizinė apsauga/turto apsaugos signalizacija, pajungta į vietinę arba saugos tarnybą) arba aptvertoje, apšviestoje ir visą parą septynias dienas per savaitę stebimoje vaizdo kameromis arba saugomoje (fizinė apsauga arba perimetro apsauga su reagavimu į vietinį apsaugos postą ir/arba į saugos tarnybos reagavimo pultą) teritorijoje“. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šias Draudimo taisyklių nuostatas, pritaria apelianto argumentams, kad pagal nurodytą „draudimo apsaugos išplėtimą“ yra draudžiamas kitas interesas, kurio neapima standartinė draudimo apsauga, ir yra draudžiama nuo kitų žalos padarymo rizikų, kurių taip pat neapima standartinė draudimo apsauga. Tokiu atveju, aiškinant draudiminės apsaugos ribas, nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovu, kad tretiesiems asmenims priklausantis turtas, perduotas draudėjui naudoti ar saugoti, nedraudžiamas pagal standartinę draudimo apsaugą, nes toks turtas nelaikomas svetimu turtu.

26. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama, koks teisinis režimas turėtų būti taikomas sugadintam turtui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovės ir UAB „Serpantinas“ sudarytos sutarties pagrindu iš dalies sumontuota įranga turėtų būti laikoma ieškovui patikėtu turtu. Ieškovės ir UAB „Serpantinas‘“ sudarytos sutarties 9.8 punkte numatyta, kad „užsakovas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad sutarties vykdymo metu rangovo pateikta įranga būtų tinkamai saugoma“. Teismas atkreipia dėmesį, kad montuojama įranga pagal minėtą sutartį iš viso nebuvo perduota ieškovei ir be to, tokio turto ieškovė nevaldė ir nenaudojo savo veikloje. Taip pat nėra pagrindo vertinimui, kad toks turtas atitinka kitus saugoti patikėto turto kriterijus. Byloje nebuvo ginčijama, kad UAB „Serpantinas“ priklausantys daiktai, kaip rangos pagrindu montuojama įranga faktiškai buvo laikoma ieškovės patalpose, tačiau nėra abejonių, kad šio turto laikymas ieškovės patalpose buvo pateisinamas tik tiek, kiek tai buvo būtina rangovui sutarčiai įvykdyti, t.y. sumontuoti sausųjų statybinių mišinių paletavimo liniją su pramoniniu robotu. Ieškovas nesivertė prekių saugojimu, ir taip pat nebuvo priėmęs UAB „Serpantinas“ įrangos ar jos konkrečių dalių saugojimui, jokiais pagrindais nebuvo apribojęs turto savininko galimybės naudotis ir /ar disponuoti jam priklausančiais daiktais iki jų perdavimo pagal rangos sutartį kaip rangos rezultato. Apeliantas teisingai teigia, kad rangos sutarties 9.8 punkto nuostata, pagal kurią ieškovė įsipareigojo imtis priemonių UAB „Serpantinas“ priklausančios montuojamos įrangos tinkamam saugojimui, nedaro šios sutarties pasaugos sutartimi ir neįrodo, kad turtas buvo perduotas ar patikėtas ieškovui saugoti. Kadangi ieškovės ir UAB „Serpantinas“ sudaryta sutartis iš esmės yra rangos sutartis, joje numatyta užsakovo pareiga „imtis priemonių, kad pateikta įranga būtų tinkamai saugoma“ taip pat turi būti suprantama ir aiškinama būtent rangos sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų kontekste, o ne kaip savarankiškas susitarimas dėl turto saugojimo ar kitokio turto patikėjimo ieškovui. Teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad ieškovo (užsakovo) įsipareigojimas užtikrinti rangovo montuojamos įrangos saugojimą, šiuo atveju reiškia tik rizikos paskirstymą tarp rangos sutarties šalių dėl atsitiktinio darbų ir medžiagų žuvimo iki darbų perdavimo, o ne susitarimą dėl turto patikėjimo, t. y. jo perdavimą užsakovo valdymui.

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimas, kuriuo atsakovas atsisakė įvykį pripažinti draudiminiu pagal Draudimo taisyklių 7.1.44 punkto, 6.3.1.3. punkto ir 7.1.44. punkto nuostatas, taip pat yra nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Nenustačius pagrindų, dėl kurių įvykis galėtų būti laikomas nedraudiminiu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o ieškovo reikalavimai apskaičiuoti ir priteisti draudiminę išmoką tenkinami.

29. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti iš atsakovo 28 792,62 Eur. Ieškovas nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro ieškovo reikalavimas dėl 9 920 Eur draudimo išmokos, gautos iš 10 210 Eur UAB „Serpantinas“ sumokėtos sumos už įrangai padarytą žalą atėmus 290 Eur besąlyginę išskaitą, 1 257,09 Eur UAB „Serpantinas“ sumokėtų 6 procentų dydžio metinių palūkanų, 1641,75 Eur UAB „Serpantinas“ sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, 198,79 Eur antstoliui sumokėtų vykdymo išlaidų, 14 650,68 Eur ieškovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų ginčijant civilinę atsakomybę, 703,23 Eur sutartinių palūkanų ir 421,08 Eur papildomų išlaidų už teisines paslaugas, komunikuojant su atsakovu iki šios bylos iškėlimo.

30. Teisėjų kolegija pritaria ieškovui, kad jam tenkančios civilinės atsakomybės dydis yra nustatytas Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-389-589/2022. Šia teismo nutartimi iš ieškovo priteista žala ir kitos su tuo susijusios sumos reiškia ieškovo turtinį interesą, kilusį dėl ieškovo civilinės atsakomybės taikymo, kurią atsakovas buvo apdraudęs pagal 2018 m. gruodžio 27 d. Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimą Nr. 710-660-1103367.

31. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti 9 920 Eur draudimo išmoką, gautą iš Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartimi UAB „Serpantinas“ priteistos 10 210 Eur sumos atėmus 290 Eur besąlyginę išskaitą.

32. Be to, teismas pritaria ieškovui, kad gindamasis nuo trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, ieškovas Panevėžio miesto apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme ir teikiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patyrė papildomų išlaidų. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimu yra draudžiama ne konkreti žala, bet asmens turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 107 straipsnis). Draudimo įstatymo 109 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti civilinės atsakomybės draudimo ypatumus, nustato, kad jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas privalo draudėjui ar apdraustajam atlyginti jų protingas išlaidas, turėtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą; išlaidos atlyginamos, nors vėliau ir paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nepagrįstas. Šiuo atveju, į turtinius ieškovo interesus, susijusius su taikyta civiline atsakomybe dėl draudiminio įvykio patenka ieškovo patirtos išlaidos: 1 257,09 Eur trečiajam asmeniui sumokėtų procesinių palūkanų, 1641,75 Eur trečiajam asmeniui sumokėtų bylinėjimosi išlaidų, 198,79 Eur sprendimo vykdymo išlaidų, 14 650,68 Eur ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, ginantis nuo trečiojo asmens pareikštų reikalavimų taikyti civilinę atsakomybę. Teisėjų kolegija vertina, kad šios išlaidos yra protingos ir yra susijusios su ieškovui taikyta civiline atsakomybe, įskaitant ir ieškovo 4 791,60 Eur išlaidas, rengiant kasacinį skundą, nes ieškovui nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas apeliacinėje instancijoje, todėl ieškovo sprendimas rengti kasacinį skundą buvo pateisinamas.

33. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad bylinėjimosi išlaidos, kurias ieškovas patyrė ginče su trečiuoju asmeniu, negali būti priteisiamos. Visų pirma, teismas pritaria apeliantui, kad tokios ieškovo išlaidos susidarė dėl atsakovo priimto neteisėto ir nepagrįsto sprendimo, t. y. 2020 m. liepos 16 d. atsisakymo įvykį pripažinti draudiminiu. Dėl to, ieškovas turėjo savarankiškai gintis nuo pareikšto ieškinio, t. y. buvo priverstas ginčyti savo civilinę atsakomybę prieš trečiąjį asmenį, ir dėl to patyrė papildomas išlaidas. Tokioje situacijoje ieškovas veikė savo ir atsakovo, kaip civilinės atsakomybės draudiko, interesais, o kadangi draudikas jau buvo priėmęs sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, t. y. faktiškai buvo nusišalinęs nuo ieškovo civilinės atsakomybės klausimo sprendimo, ieškovo patirtos išlaidos laikytinos protingomis ir susijusiomis su jo turtiniais interesais dėl civilinės atsakomybės taikymo.

34. Be to, teismas vertina, kad nėra pagrindo nepriteisti tokių papildomų ieškovo išlaidų, susijusių su gynyba nuo trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, remiantis ir Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 9.5 punkto nuostatomis, t. y. dėl to, kad jos nebuvo suderintos su draudiku. Minėtame Draudimo taisyklių 9.5. punkte numatyta, kad draudikas, neviršydamas draudimo sumos, privalo atlyginti draudėjo protingas ir iš anksto su draudiku suderintas bylinėjimosi išlaidas, patirtas ginantis nuo nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo atlyginti žalą, tik tuo atveju, kai trečiojo asmens patirtų nuostolių ir draudėjo turėtų būtinų išlaidų žalos mažinimui suma yra mažesnė už draudimo sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju įvertina tai, kad atsakovas, kaip minėta, dar iki trečiojo asmens pareikšto reikalavimo ieškovui jau buvo priėmęs sprendimą dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu, t. y. faktiškai buvo nusišalinęs nuo trečiojo asmens pareikštų pretenzijų nagrinėjimo, ir todėl negali remtis tuo, kad ieškovas nederino su juo bylinėjimosi taktikos ir bylinėjimosi išlaidų.

35. Ieškovo reikalavimas priteisti 703,23 Eur sutartinių palūkanų tenkinamas. Ieškovo reikalavimas priteisti 3 proc. dydžio palūkanas yra pagrįstas Draudimo taisyklių Specialiosios dalies 9.7 ir 9.9 punktų nuostatomis. Draudimo taisyklių 9.7. punkte numatyta, jog draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką arba jos pirmąją dalį, jeigu žala atlyginama dalimis, ne vėliau kaip per 30 dienų, nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Draudimo taisyklių 9.9. p. numatyta, kad draudikas privalo mokėti 3 procentų dydžio metines palūkanas už draudimo išmoką, kurią išmokant buvo praleistas Taisyklių 9.7 p. nustatytas terminas. Teismas pritaria ieškovo pozicijai, kad 2020 m. liepos 16 d. sprendimo priėmimo metu atsakovas turėjo visą informaciją, reikšmingą sprendimui dėl draudiminio įvykio pripažinimo. Atsižvelgiant į tai, 3 procentų dydžio sutartines palūkanas ieškovas pagrįstai skaičiuoja nuo 10 210 Eur žalos sumos už laikotarpį nuo atsakovo nepagrįsto atsisakymo išmokėti draudimo išmoką iki ieškinio pareiškimo dienos (2022-10-31), t. y. už 838 dienas.

36. Ieškovo prašymas priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas. CK 6.210 str. 1 d. numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.).

37. Ieškovas taip pat prašo priteisti 421,08 Eur papildomų išlaidų už teisines paslaugas, komunikuojant su atsakovu iki bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šios išlaidos yra procesinės ir skirstomos kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos patirtos šioje byloje, priklausomai nuo bylos procesinės baigties.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą taip pat perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

39. Šios bylos procesinė baigtis yra palanki ieškovui, todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje, neatlyginamos.

40. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 654 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 648 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3 793,20 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 2 250,60 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (iš viso 7 345,80 Eur). Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, išlaidos už advokato pagalbą atitinka advokato darbo laiko sąnaudas, bylos apimtį ir keliamo teisinio ginčo sudėtingumą. Todėl ieškovo prašymas priteisti nurodytas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas visiškai.

41. Kaip minėta, ieškovas prašo priteisti 421,08 Eur išlaidų, patirtų sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka. Teismas vertina, kad ieškovo prašymas priteisti 421,08 Eur dydžio išlaidas už teisinę pagalbą sprendžiant ginčą iki ieškinio pateikimo, taip pat yra tenkintinas, nes tokios išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų 8.2 punkte numatytų išlaidų dydį, t. y. už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, rekomenduojamų išlaidų dydis yra 0,3 x 1780,5 Eur (užpraėjusio ketvirčio (2022 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)).

42. Iš viso ieškovui priteisiama 7 766,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (654 Eur + 648 Eur + 3 793,20 Eur + 2 250,60 Eur + 421,08 Eur).

43. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas išsprendė UAB „Serpantinas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliaciniu skundu nėra apskųsta, todėl neperžiūrima.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB „Kreisel Vilnius“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl ginčo esmės panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo UAB „Kreisel Vilnius“ ieškinį tenkinti visiškai, t. y.:

Priteisti ieškovui UAB „Kreisel Vilnius“ iš atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 28371,54 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą, 54 ct) draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7766,88 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 88 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimo dalį, kuria yra išspręstas UAB „Serpantinas“ procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, palikti nepakeistą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.