Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-386-512/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
e2-386-512/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06555-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Atsakovas
R. R.
Trečiasis asmuo
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-386-512/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06555-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.1.4.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Egidijus Mickevičius,sekretoriaujant S. J.,dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui S. Č.,atsakovės R. R. atstovui advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. J. (A. J.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 431,63 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., 9,95 Eur delspinigių, iš viso 441,58 Eur ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 105 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nuosavybės teise nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d. priklausė butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei butas priklauso 2015 m. spalio 22 d. paveldėjimo tesės liudijimo pagrindu t.y. ji priėmė palikimą, jai atsakomybė už butą atsirado nuo palikimo priėmimo. Atsakovė nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, skolos mokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl skola priteistina. Pagal Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo 2015 m. lapkričio 6 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.4 punktą mokami 0,02 procento delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos, todėl atsakovė yra skolinga 9,95 Eur delspinigių, šiuos delspinigius skaičiuojant ne daugiau kaip už 6 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinku, nes jis nepagrįstas, pareikštas netinkamam atsakovui, todėl turi būti atmestas. Butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki mirties priklausė mamai M. J., o atsakovei nuosavybės teise priklausė nuo 2015m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu. M. J. jai nuosavybės teise priklausiusį butą pagal 2014 m. birželio 24 d. Buto panaudos sutartį išnuomojo A. J. (A. J.). Panaudos sutartis įsigaliojo nuo 2014 m. spalio 15 d., Nekilnojamojo turto registre panaudos sutartis įregistruota 2014 m. saplio 16 d. Panaudos sutarties šalims joje numatytos sąlygos privalomos nuo sutarties pasirašymo. Pagal Buto panaudos sutarties sąlygas pareiga sumokėti už elektrą, dujas, karštą ir šaltą vandenį, buto šildymą, komunalinius patarnavimus, interneto bei kabelinės ryšio paslaugas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. pagal pateiktas sąskaitas tenka A. J. (Buto panaudos sutarties 6.3. punktas). Atsakovė pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Buto panaudos sutartis buvo galiojanti, nutraukta 2016 m. balandžio 25 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tačiau A. J. ir toliau (iki priverstinio iškeldinimo, t.y. iki 2017 m. sausio 5 d.) buvo faktinis šilumos energijos naudotojas, o kiekvienas šilumos vartotojas atsiskaito už jo faktiškai suvartotą šilumos energiją. Atsakovė mano, kad už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėti neprivalo, kadangi nors skolos susidarymo laikotarpiu ir buvo buto savininkė, tačiau nebuvo šilumos energijos faktinis gavėjas ir/ar naudotojas. Dėl neteisėtų A. J. veiksmų iki 2017 m. sausio 5 d. į butą patekti negalėjo. Gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, dviem pranešimais dėl panaudos sutarties nutraukimo kreipėsi į A. J. bei 2017 m. kovo 24 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Tačiau, teisę laisvai disponuoti butu gavo tik 2017 m. sausio 5 d.. Tik tada, kai teismas panaudos sutartį nutraukė teismine tvarka ir panaudos gavėjas A. J. iš buto buvo iškeldintas priverstinai, Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas juridinis faktas apie sudarytą panaudos sutartį. Atsakovės nuomone, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, o atsakovu šioje byloje turi būti patrauktas A. J., kuris ginčo laikotarpiu bute gyveno panaudos sutarties pagrindu ir kuriam pagal panaudos sutartį kyla pareiga sumokėti už buto šildymą.

Tretysis asmuo A. J. (A. J.) atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.

2019 m. lapkričio 22 d. ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su R. R. laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nustatytas bei viešai paskelbtas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (Aprašo 6 punktas), o nuo 2015 m. lapkričio 6 d. pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovė įgijusi nuosavybės teisę į butą nesikreipė į AB „Klaipėdos energija“ dėl sąskaitų rašymo subabonentui, net neįtraukė AB „Klaipėdos energija“ į bylą dėl iškeldinimo, todėl vykstanti iškeldinimo byla negalėjo sukurti nedalyvavusiai byloje AB „Klaipėdos energija“ teisinių pasekmių.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas S. Č. ieškinį palaikė, prašė tenkinti, paaiškino, kad atsakovė yra atsakinga kaip patalpų savininkė, kuri paveldėjo mirusiosios turtą. Mirties momentas yra (duomenys neskelbtini). Nuosavybė atsiranda nuo palikimo atsiradimo momento. Skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė buvo patalpų savininkė. Iš pradžių su atsakove sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o vėliau pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovė yra prisiteisusi skolą iš trečiojo asmens. Paveldėjimo atveju yra universalus teisių perėmimas, todėl galima sakyti, jog panaudos sutartis buvo sudaryta pačios atsakovės ir valdymas netektas pačios atsakovės valia.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas V. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, paaiškino, kad turtą valdė tretysis asmuo, panaudos sutartis buvo išviešinta, ieškovei buvo žinomos šios aplinkybės.

Tretysis asmuo A. J. (A. J.) į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje ieškovės, atsakovės atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei R. R. nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2018 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. 2014 m. birželio 24 d. Buto panaudos sutarties pagrindu atsakovės motina M. J. (mirusi (duomenys neskelbtini)) neatlygintinai nuo 2014 m. spalio 15 d. perdavė naudotis butą, esantį (duomenys neskelbtini) , A. J. (A. J.) (Buto panaudos sutarties 1 punktas). Buto panaudos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014 m. saplio 16 d. 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Ieškovė nurodo, jog už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. susidarė 431,63 Eur skola.

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už suvartotą šilumos energiją.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punktą, nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-91/2013).

CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra nurodę, jog prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolos susidarymo laikotarpiu atsakovė buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, kurį paveldėjo mirus M. J.. Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti susidariusį 431,63 Eur įsiskolinimą iš atsakovės kaip buto savininkės, su kuria sudaryta šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis.

Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (CK 6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas –šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).

Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai, laikytina, jog šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 10 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nustatytas LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintame „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše“ (toliau- Aprašas) (Aprašo 6 punktas), o nuo 2015 m. lapkričio 6 d., kai šalys sudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal individualiai aptartas sąlygas.

Atsakovė nurodo, jog už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. mokėti neprivalo, kadangi nors skolos susidarymo laikotarpiu ir buvo buto savininkė, tačiau nebuvo šilumos energijos faktinis gavėjas ir/ar naudotojas; butu naudojosi Panaudos sutarties pagrindu tretysis asmuo, kuris ir turi sumokėti skolą, dėl neteisėtų trečiojo asmens A. J. (A. J.) veiksmų iki 2017 m. sausio 5 d. į butą patekti negalėjo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tarp trečiojo asmens A. J. (A. J.) ir M. J. 2014 m. birželio 24 d. buvo sudaryta Buto panaudos sutartis, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2014 m. spalio 16 d., įrašas galiojo iki 2016 m. liepos 13 d. LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-5860-639/2016 teismas nutraukė 2004 m. birželio 24 d. panaudos sutartį, sudarytą tarp M. J. (buvusi savininkė) ir A. J. (A. J.) bei nusprendė iškeldinti A. J. (A. J.) su visais jam priklausančiais daiktais iš R. R. nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos. Iš byloje esančio Iškeldinimo protokolo matyti, kad trečiasis asmuo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), iškeldintas 2017 m. sausio 5 d.

Pagal CK 6.389 straipsnio 2 dalį šilumos energiją, šaltą bei karštą vandenį, dujas abonentas gali perduoti kitam asmeniui (subabonentui) tik tuo atveju, kai energijos tiekimo įmonė sutinka, tačiau pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei vis tiek lieka atsakingas abonentas (CK 6.389 straipsnio 3 dalis).

Duomenų, kad trečiasis asmuo būtų sudaręs šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, byloje nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė su AB „Klaipėdos energija“ būtų sudariusi susitarimą dėl pareigos mokėti už šilumos energiją perdavimo faktiniam naudotojui, todėl būtent atsakovei kyla pareiga mokėti mokesčius už suteiktas šilumos tiekimo paslaugas kaip buto savininkei.

Nors pagal Buto panaudos sutarties 6.3 punktą pareiga sumokėti už elektrą, dujas, karštą ir šaltą vandenį, buto šildymą, komunalinius patarnavimus, interneto bei kabelinės ryšio paslaugas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. pagal pateiktas sąskaitas tenka trečiajam asmeniui, tačiau ši aplinkybė nepanaikina abonento (atsakovės) prievolių pagal šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį, tarp jų ir prievolės atsiskaityti su šilumos energijos tiekėju (ieškove) už patiektą šilumos energiją, ir neperkelia šių prievolių panaudos gavėjui (trečiajam asmeniui). Sudaryta Panaudos sutartis, laikantis sutarties uždarumo principo, visų pirma, yra skirta panaudos sutarties šalių tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti.

Be to, LITEKO duomenimis 2016 m. gegužės 26 d. Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė R. R. iš A. J. (A. J.) 421,13 Eur nuostolių, susidariusių A. J. (A. J.) nemokant mokesčių už suteiktas paslaugas, iš kurių įsiskolinimas AB “Klaipėdos energija” 221,55 Eur. Tai gi, atsakovei iš trečiojo asmens teismo sprendimu yra priteista 221,55 Eur skola už šilumos energiją, kurios atsakovė ieškovei neapmokėjo.

Aprašo 32 punkte nustatyta, jog buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Aprašo 15.9 punkte įtvirtinta buitinio šilumos vartotojo pareiga raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais.

2015 m. lapkričio 6 d. Sutarties 6.4.4 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei pagal gautą sąskaitą/pranešimą už sunaudotą šilumą iki po ataskaitinio mėnesio pabaigos. Sutarties 6.4.6 punktu atsakovė įsipareigojo per 10 dienų informuoti raštu ieškovę pasikeitus buto savininkui ar pakeitus gyvenamųjų patalpų paskirtį; pateikti ieškovei duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą ir karštą vandenį apskaičiuoti. Sutarties 9.3 punkte nustatyta, jog atsakovė apmoka sąskaitą sutartyje nustatytais terminais ir sąskaitoje nurodytose mokesčių mokėjimo vietose.

Ieškovė tiekė paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio ir skaičiavimo laikotarpio, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, šalių, jų atstovų paaiškinimus, daro išvadą, jog atsakovė turi pareigą sumokėti už tiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. Byloje duomenų, jog skola būtų sumokėta, nėra. Tokiais veiksmais ieškovė pažeidė jai sutarties pagrindu atsiradusią prievolę.

Kadangi atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl atsakovei yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ji turi pareigą atlyginti prievolės pažeidimu ieškovei atsiradusius nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dalyje dėl 431,63 Eur skolos už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsniai). Pažymėtina, jog atsakovė, įvykdžiusi prievolę ieškovei, turi teisę reikalauti iš trečiojo asmens (panaudos gavėjo) atlyginti patirtas išlaidas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius paskaičiuotus už ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Kaip matyti iš byloje esančios mokesčių paskaičiavimo pažymos, ieškovė delspinigius paskaičiavo mažiau kaip už 180 dienų (120 dienų). Netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tarp šalių sudarytos 2015 m. lapkričio 6 d. Sutarties 9.4 punkte nustatytas 0,02 proc. delspinigių dydis, skaičiuojamas už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Šiuo atveju nuo visos skolos (431,63 Eur) už 6 mėnesius (180 dienų) sudarytų 15,54 Eur (431,63Eur × 0,02 % × 180 d.) delspinigių, tuo tarpu ieškovė prašo priteisti tik 9,95 Eur. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9,95 Eur delspinigius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, patyrė 90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus iš atsakovės ieškovei priteistina 105 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės R. R. 431,63 Eur skolą, 9,95 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 441,58 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Egidijus Mickevičius