- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-22
- Bylos Nr.
- 1-214-671/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39097-2024-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Civilinis ieškovas
- L. V.
- Civilinis atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kaltinamasis
- B. B.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
B. B. 2024-10-06, apie 14 val. 45 min., Telšių m., Plungės-Alyvų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Toyota Corolla Verso, v/n (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas KET 9 punkte nurodytus reikalavimus, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės, nepraleido tiesiai pagrindine gatve važiavusio motociklo YAMAHA YZF-R125, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamo nepilnamečio L. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, tuo pažeisdamas KET 154 punkte nurodytus reikalavimus, ko pasėkoje motociklo vairuotojui padarydamas stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžį, 37 (apatinio kairiojo VII) danties vainiko dalinį lūžimą, kairio peties odos nubrozdinimą, dėl juosmens slankstelio lūžimo padarymas L. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis B. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2024-10-06, apie trečią valandą dienos atvažiavo Ragainės gatve iki Plungės gatvės, sustojo ir praleido automobilius, nes jam reikėjo važiuoti į Alyvų gatvę. Važiavo savo automobiliu kartu su sūnumi. Kai praleido automobilius, daugiau kelyje nieko nebematė ir kirto sankryžą. Baigiant pervažiuoti sankryžą pajuto, kad kažkas subildėjo į automobilio šoną keleivio pusėje į galines keleivio dureles. Sustojo, iššoko iš mašinos žiūrėti kas atsitiko, pamatė, kad guli motociklas. Atkėlė motociklą, kad nebėgtų benzinas ant to vaikino, jam sakė nejudėti, kiti žmonės iškvietė greitąją ir policiją. Buvo saulė iš tos pusės, motociklas tamsus, gal todėl ir nepamatė. Automobilis buvo draustas, jis buvo blaivas. Dėl įvykio yra kaltas jis. Po įvykio, kelis kartus skambino nukentėjusiojo mamai, klausė kaip jis jaučiasi ar gali aplankyti, sakė, kad nenori. Mamos atsiprašė, su vaikinu nekalbėjo. Labai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti sutuoktinę, kartu gyvena 53 metus, sutaria gerai. Žmona pergyvena dėl šios situacijos, tuo metu ji buvo reabilitacijoje. Vairuoja nuo 1969 metų, nėra turėjęs tokių įvykių. Kaip tik neseniai buvo pasitikrinęs sveikatą, praėjo medicininę komisiją dėl vairavimo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. B. kaltę įrodo:
Nukentėjusysis L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-10-06, apie 14 val. išvažiavo iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Vairavo jam priklausantį motociklą Yamaha YZF-R125, valstybinio numerio nepamena, tamsios spalvos. Motociklas buvo techniškai tvarkingas, draustas ir jis tokiam motociklui vairuoti teisę turėjo. Važiavo Plungės gatve Telšių mieste, link Telšių miesto centro. Pamena, kad artėjo prie parduotuvės pavadinimu "Mon", ten yra Plungės ir Alyvų gatvių sankryža. Jis važiavo pagrindiniu keliu ir jau iš tolo važiuodamas matė, kad šalutiniuose keliuose tiek iš Alyvų gatvės, tiek nuo Ragainės gatvės prie sankryžos stovi automobiliai. Jis važiavo leistinu 50 km/h greičiu, oro sąlygos buvo geros. Pamena, kad buvo saulėta, matomumas geras, kelio danga sausa. Jam būnant iki sankryžos gal kokius 10 metrų pamatė, kad automobilis jam iš kairės, t. y. iš Ragainės gatvės pradėjo važiuoti per sankryžą. Bandė stabdyti, tačiau sustoti nespėjo, atsitrenkė į išvažiavusį automobilį. Atsimena tik tiek, kad tas automobilis buvo šviesios spalvos, prisikabinęs priekabą. Kiek atsimena į tą automobilį atsitrenkė savo priekiu. Atsimena tik smūgį ir daugiau nieko nepamena, nes prarado sąmonę, o ją atgavo tik ligoninėje. Dėl šio įvykio patyrė kryžkaulio slankstelio lūžį, jam buvo nuskeltas dantis, sutrenktas kairysis petys. Dėl šio įvykio patyrė fizinius, moralinius išgyvenimus bei turtinę žalą. Turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Pateikė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 20 000 eurų. Iki šios dienos jam draudimas yra atlyginęs 7392 eurus, todėl civilinį ieškinį reiškia 12 608 eurus, t. y. likusiai sumai. Jeigu draudimas daugiau neturtinės žalos neatlygins, tada teismo prašo likusią sumą priteisti iš eismo įvykio kaltininko (1 t., b. l. 40-44).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis palaikė savo civilinį ieškinį ir parodė, jog dėl patirto sužalojimo jis negali sportuoti, negali dirbti, negalės eiti į armiją, ką planavo daryti. Esant oro kaitai, gelia nugarą, kartais sunku batus užsirišti. Tris mėnesius gulėjo lovoje. Dabar judėjimas ribotas. Reabilitacijos procedūros pasibaigė. Reabilitacijos metu darė pratimus. Draudžiama kelti sunkius daiktus, jokio aktyvaus sporto. Kai valgo traška žandikaulis. Dėl neįgalumo nebuvo tvarkomi dokumentai. Šiuo metu lankytis pas gydytojus nereikia, laikas parodys ar reikės kreiptis ateityje. Pirmus tris mėnesius emociškai buvo sunkiausia, nenorėjo su niekuo kalbėtis. Šiuo metu eina į mokyklą.
Liudytoja R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra L. V. mama. Jos sūnus L. V. 2024-10-06, panašiai apie 14 val., išvažiavo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Išvažiavo motociklu "Yamaha" į Telšių miestą. Sūnus turėjo teisę vairuoti tos rūšies transporto priemonę. Po kiek laiko į telefoną atėjo SMS, kur rado praleistus skambučius. Bandė skambinti L., tačiau jis neatsiliepė. Tuomet perskambino tuo numeriu, kurį rado praleistą ir sužinojo, kad jos sūnus L. pateko į eismo įvykį jai buvo paaiškinta, kad gali vykti į Telšių ligoninės priėmimo skyrių, nes L. ten yra išvežtas. Ji išvyko į ligoninę, o vyras K. V. išvyko į įvykio vietą. Iš Telšių ligoninės L. buvo išvežtas į Klaipėdos ligoninę, nes Telšių ligoninėje jam buvo diagnozuoti stuburo lūžiai. Klaipėdos ligoninėje L. išgulėjo iki 2024-10-10, tuomet jį gydytojas išleido gydytis namo. Nuo pat grįžimo namo iki 2024-11-21 sūnus negalėjo vaikščioti, jam buvo tik gulimas rėžimas. 2024-11-21 pirmą kartą po eismo įvykio jis atsistojo su vaikštyne. L. yra dar kol kas labai sunku vaikščioti. Sūnus jai pasakojo, kad važiavo Plungės g. link Telšių miesto ir staiga pamatė iš šalutinio kelio išvažiavusį automobilį. Sūnus sakė, kad bandė stabdyti, tačiau nespėjo ir trenkėsi į automobilį (1 tomas, b. l. 59-62).
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-10-06, apie 14.45 val., važiavo kartu su savo tėvu B. B.. Tėvas B. B. vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo priekyje, šalia tėvo, keleivio vietoje. Tėvas Ragainės gatvėje privažiavo sankryžą ties Plungės ir Alyvų gatvėmis. Jiems reikėjo pervažiuoti pagrindinę Plungės gatvės sankryžą ir atsidurti Alyvų gatvėje. Tėvas, sustojęs prie sankryžos, kaip ir reikalauja kelių eismo taisyklės, apsižvalgė į abi puses. Pagrindine gatve važiavo automobiliai, kuriuos tėvas praleido, kai įsitikino, kad pagrindiniu kelia jokia transporto priemonė nevažiuoja, tėvas pradėjo važiuoti per sankryžą. Jau buvo antroje pagrindinės Plungės g. juostoje, kai pasuko galvą į dešinę ir pamatė nuo vandentiekio pusės parvažiuojantį tamsios spalvos motociklą, kuris trenkėsi į keleivio pusę, t. y. į tą pusę, kurioje jis sėdėjo. Tuo momentu, kai pamatė motociklą, sušuko tėvui: "stok, motociklas", tačiau tėvas nebespėjo sustabdyti. Tuomet abu išlipo iš automobilio ir pamatė ant kelio (pagrindinio Plungės g.) gulintį motociklą ir jo vairuotoją. Pamatė, kad motociklas užkritęs panašiai ant vairuotojo kojų, iš motociklo bėgo benzinas ir tepalai, tada su tėvu nuo to vairuotojo pakėlė motociklą ir pervertė jį kitą pusę. Dar gali pridurti, kad prie tėvo vairuojamo automobilio buvo prikabinta priekaba, kuri buvo nepilnai pakrauta. Tuo metu, kai tėvas važiavo per sankryžą, matomumas buvo geras, tačiau iš dešinės pusės švietė saulė, motociklas ir jo vairuotojas tamsios spalvos, gal todėl, apšvietus saulei, tapo sunkiau pastebimas, nes pradedant manevrą per sankryžą ir jis to motociklo nepastebėjo (1 t., b. l. 72-75).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tiksliai dienos nepamena, galėjo būti 2024 metų spalio 6 diena, apie 14.30 val., kai jis važiavo savo automobiliu Mazda 6, v/n (duomenys neskelbtini) Buvo sustojęs Alyvų ir Plungės gatvių sankryžoje. Jis stovėjo šalutiniame kelyje Alyvų gatvėje ir sankryžoje ketino sukti į kairę. Matė, kad sankryžoje tiesiai priešais jį nuo žvaigždžių miestelio (Ragainės g.), taip pat iš šalutinio kelio prie sankryžos stovi automobilis Toyota, lygtai šviesios spalvos, kuris, kaip suprato, ketino važiuoti tiesiai, nes nerodė posūkio. Matė, kad pagrindine Plungės gatve, jam iš kairės pusės, važiavo ne viena transporto priemonė. Matė, kad parvažiuoja ir motociklas ir tuo pat metu pastebėjo, kad išvažiavo ir priešai jį kitoje gatvėje stovėjęs automobilis Toyota. Automobilis Toyota jau buvo beveik pervažiavęs sankryžą ir buvo beveik Alyvų gatvėje, kai motociklas atsitrenkė į važiuojantį Toyotą automobilį. Tuomet išlipo iš savo automobilio, nedelsiant paskambino į bendrąjį pagalbos telefoną ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis. Matė, kad motociklo vairuotojas gulėjo ant žemės ir nejudėjo, po kelių minučių jis bandė stotis, tačiau jis ir dar kažkas jam neleido judėti, kol atvyks greitoji. Eismo sąlygos tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, buvo geros. Švietė saulė, kelio danga buvo sausa. Kodėl Toyotos vairuotojas nepraleido pagrindiniu kelia važiuojančio motociklo jis nežino (1 t., b. l. 78-81)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietoje, nereguliuojamoje Plungės ir Alyvų gatvių sankryžoje matomas nuvirtęs motociklas Yamaha YZF-R123, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo pabėgęs skystis turintis benzino kvapą. Aplink motociklą mėtosi plastikinių dalių šukės. Automobilis „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) su priekaba v/n (duomenys neskelbtini), stovėjo Alyvų gatvėje, Telšiai. Ant automobilio dešinės pusės matomos apgadintos abi dešinės durys bei dešinys slenkstis. Įvykio vietoje stabdymo žymių nepastebėta. Įvykio vietoje fotografuota, sudaryta eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 14-31).
Automobilio "Toyota Corolla Verso", v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad pilkos spalvos automobilis „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į Alyvų gatvę, nuo Plungės gatvės pusės. Automobilis prisikabinęs automobilinę priekabą, kurios v/n (duomenys neskelbtini). Ant dešinės automobilio pusės matomos apgadintos abi dešinės pusės durys bei apgadintas dešines pusės slenkstis (1 t., b. l. 84-91).
Motociklo "Yamaha YZF-R125", v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad Telšių m., Plungės ir Alyvų gatvių sankryžoje yra nuvirtęs motociklas Yamaha YZF-R125, v/n (duomenys neskelbtini), iš kurio išbėgęs skystis, turintis specifinį benzino kvapą. Motociklo priekinės bei šoninės apdailos plastmasės sulaužytos bei subraižytos. Plastikinių šukių matėsi aplink visą motociklą. Motociklo priekiniai žibintai su posūkio signalais sulaužyti (1 t., b. l. 92-99).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus Specialisto išvada Nr. 1272/2024(04) nustatyta, kad L. V. padaryti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžis, 37 (apatinio kairiojo VII) danties vainiko dalinis lūžis, kairio peties odos nubrozdinimas. Dėl stuburo slankstelio lūžio L. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 151-152).
Asmuo pretenduojantis tapti laiduotoju S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog tiek ji, tiek sutuoktinis įvykį vertina labai blogai, labai pergyvena abu. Gaila berniuko, kad taip atsitiko. Gyvena kartu 53 metus, užaugino tris sūnus. Sutaria, visada pasitaria, vienas kitą slaugo, esant bėdai. Sutuoktinis geras, patikimas. Jos klauso, tikrai padarys jam teigiamą įtaką. Prašo perduoti sutuoktinį jos atsakomybėn pagal laidavimą.
Kaltinamojo B. B. nusikalstama veika visiškai įrodyta tiek jo paties prisipažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei paminėtais rašytiniais įrodymais.
Kaltinamasis vairavo kelių transporto priemonę, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pažeisdamas KET 9, 154 punktuose nurodytus reikalavimus, ko pasėkoje nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinės gatvės, nepraleido tiesiai pagrindine gatve važiavusio motociklo, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiais sutrikdyta kito žmogaus sveikata, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
S. B. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį B. B. jos atsakomybėn pagal laidavimą (2 t., b. l. 43-58). Kaltinamasis taip pat pareiškė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Iš kaltinamojo B. B. ir laiduotojos S. B. paaiškinimų matyti, kad S. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie santuokoje gyvena jau 53 metus, juos sieja metų patikrinti šeimyniniai santykiai ir artimas ryšys. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad S. B. yra neteista, nebausta, pensininkė, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 45-52;57-58). Visos šios aplinkybės rodo, kad S. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam B. B..
Kaltinamasis B. B. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, jis neturi pareigos atlyginti žalą, nes jo transporto priemonė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl žalą privalo atlyginti civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“. Padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, B. B. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, yra neteistas, todėl yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, taikyti laidavimo institutą, nes kaltinamojo nuoširdus elgesys ir gailėjimasis rodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant paminėtoms aplinkybėms, B. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos S. B. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 - 2 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojos ir paties kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 6 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl B. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).
Nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti 20 000 Eur (1 t., b. l. 118-127). Nurodė, jog draudimo bendrovė yra atlyginusi 7392 Eur, todėl palaiko 12 608 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog tris mėnesius gulėjo lovoje, dabar negali sportuoti (lankė bokso treniruotes), negali dirbti, negalės eiti į armiją, apie ką svajojo. Jaučia skausmus ir nepatogumus susilenkiant. Kai valgo traška žandikaulis. Patyrė sunkius emocinius, psichologinius išgyvenimus, nėra garantuotas dėl savo ateities.
Civilinė atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė rašytinius paaiškinimus į pareikštą ieškinį, nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 7392 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3122,80 Eur turtinės žalos atlyginimui. Mano, kad 8 MMA dydžio – 7392 Eur, išmokėta neturtinė žala atitinka tiek įvykio aplinkybes, tiek „Rekomendacijų dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“ (toliau ir Rekomendacijos) (patv. Finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1K-171) 4.2.4.punktą, tiek ir teismų praktikos rėžius, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti papildomas sumas (2 t., b. l. 32-42).
Civilinio atsakovo atstovas teisiamojo posėdžio metu palaikė savo poziciją, jog AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiam padarytą neturtinę žalą pilnai. Nors Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau ir Įstatymas) numato neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą net iki 6 000 000 Eur, tačiau Įstatymas taip pat nurodo, kad vyriausybė privalo priimti detalizuojantį aktą, kuris reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą. Gydytoja ekspertė, kuri turi aukštąjį medicininį išsilavinimą, peržiūrėjo gautus dokumentus ir pritaikė Rekomendacijas. Išmokėta suma yra maksimali pagal Rekomendacijas prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto. 8 MMA dydžio išmoka yra išmokama kai sveikata sutrikdyta daugiau nei šešis mėnesius. Paprastai liekamieji reiškiniai išlieka apie metus laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad kai yra stuburo slankstelių lūžiai, lovos režimas įprasta praktika, taip yra gydoma. Šioje byloje tik dėl stuburo slankstelio lūžio sveikatos sutrikdymo mastas vertinamas kaip nesunkus sužalojimas. Dėl danties nuskilimo, pagal sveikatos sutrikdymo nustatymo masto taisykles, būtų vertinamas kaip nežymus. Civilinis atsakovas atsižvelgė į visas aplinkybes ir tinkamai išmokėjo draudimo išmoką. Be to, Ligonių kasoms draudimo bendrovė išmokėjo 1438,48 Eur.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo B. B. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Toyota Corolla Verso“, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartis buvo sudaryta su AB „Lietuvos draudimas“, todėl draudimo bendrovė pripažinta šioje byloje civiline atsakove.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija nuo 2023-12-23) 11 straipsnio 1 dalis nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusiam L. V. padaryti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies I slankstelio lūžis, 37 (apatinio kairiojo VII) danties vainiko dalinis lūžis, kairio peties odos nubrozdinimas. Dėl stuburo slankstelio lūžio L. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusysis dėl patirto stuburo slankstelio lūžio patyrė skausmus, nepatogumus, iki šiol jaučia skausmą ir nepatogumus, yra ženklai apribotos jo, kaip jauno žmogaus, veiklos, negali sportuoti, dirbti, sunkiai kelti, susilenkti, nėra tikras dėl savo ateities, sugriuvo jo planai, kuriuos siejo su karine tarnyba. Tačiau nukentėjusysis nepateikė duomenų apie tai, kokia yra gydytojų prognozė dėl jo visiško pasveikimo, nurodė, jog šiuo metu jokių medicininių procedūrų neatlieka, operacijos nenumatomos, reabilitacijos procesas baigtas.
Kaip minėta, nustatant padarytą neturtinę žalą, būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens kaltę, o šiuo atveju B. B. padarė neatsargų nusikaltimą, jis vairavo transporto priemonę būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Teismui nekyla jokių abejonių, kad eismo įvykio metu ir gydymo metu nukentėjęs L. V. patyrė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Tačiau, įvertinusi nukentėjusiajam konstatuotų sužalojimų pobūdį, taikytą gydymą ir liekamuosius reiškinius – po įvykio nustatytas apsunkintas judėjimas, skausmai, negali gyventi pilnavertiško gyvenimo, darytina išvada, kad tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje, ir tai nesudaro pagrindo patirtą neturtinę žalą vertinti 20 000 Eur.
Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, taip pat tai, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta nusikalstama veika, kuri įvykdyta dėl neatsargumo, teismas sprendžia, kad draudimo bendrovės išmokėta 8 MMA dydžio, t. y. 7 392 Eur išmoka yra pakankama suma, kuri kompensuotų nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, todėl civilinis ieškinys dėl 12 608 Eur neturtinės žalos papildomo priteisimo, atmestinas. Tai nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos, eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, pagal kurią priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/2019, 2K-18-976/2021 ir kt.).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Automobilis „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko B. B. nuosavybėje; motociklas „Yamaha YZF-R125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas savininko L. V. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); laikmena su L. V. apklausos garso ir vaizdo įrašais paliktina prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
B. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojos S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, B. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio, t. y. 500 Eur įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Iki įsiteisės nuosprendis, B. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą B. B. privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nukentėjusiojo L. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti savininko B. B. nuosavybėje; motociklą „Yamaha YZF-R125“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti savininko L. V. nuosavybėje; laikmeną su L. V. garso ir vaizdo įrašais palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.