Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ernesto Rimšelio, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. A. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi Šiaulių kalėjimo teikimas netenkintas, motyvuojant tuo, kad nuteistajam išliekanti nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, nustatyti jo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo požiūris į savo veiksmus dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam paskirtą laisvė atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir būtų realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Apygardos teismas sprendė, kad nors V. A. elgesys bausmės atlikimo metu progresuoja teigiama linkme, tačiau padaryta pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, ir šiuo metu nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais. Dėl to šiuo metu sprendimas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne bausme būtų per ankstyvas.

II. Skundo argumentai ir prašymai

4. Nuteistasis V. A. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – pakeisti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.6. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, kurios jis sumažinti negali, ir jam nebuvo paaiškinta, kokie jo veiksmai lemia nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, kokio elgesio iš jo tikimasi. 2024 m. rugsėjo 13 d. V. A. kreipėsi su prašymu į institucijos administraciją, kad būtų atsakyta, ar jam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika gali mažėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10 yra nurodęs, kad nuteistasis, jau pradėdamas atlikti bausmę, turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Teisėtų lūkesčiu apsaugos principas suponuoja valstybės bei valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimu. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y, asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

5. Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistasis V. A. pateikė papildomus dokumentus: Šiaulių kalėjimo administracijos atsakymą dėl nuteistojo trumpalaikio pobūdžio darbinės veiklos, dėl jo apsilankymų pas psichologą bei pinigų apskaitos žiniaraščio išrašą.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. skundas atmetamas.

6. Išanalizavusi pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl V. A. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, tinkamai aiškino ir taikė BK nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, daromą pažangą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, kriminogeninius veiksnius ir kitus duomenis.

8. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

9. Įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu surinktus charakterizuojančius duomenis.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad V. A. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalų kriterijų, nes laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ilgiau kaip dvidešimt metų, t. y., nuo 2004 m. kovo 1 d. Tačiau vien šio formalaus pagrindo buvimas nėra pakankamas, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Privaloma įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, ir apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Skunde cituojamoje EŽTT byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10 taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei.

11. Iš nuteistojo V. A. byloje esančios 2024 m. kovo 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-24-4350 žinoma, jog 2020 m. liepos 15 d. nuteistajam buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika (nuteistasis vertinimo buvo atsisakęs, todėl buvo atliktas dalinis vertinimas). Nuo 2021 metų V. A. atliekami pilni vertinimai. Ir nors šiuo metu fiksuojami teigiami pokyčiai nuteistojo mąstymo ir elgesio srityje, tačiau pakartotinių vertinimų metu 2021 m. liepos 19 d., 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2024 m. balandžio 3 d. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką buvo ir išlieka vidutinė, ir šiuo metu pažanga ją mažinant nenustatyta. Nuteistajam V. A. nustatyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (statinis veiksnys); finansinės naudos siekimas nusikalstamu (neteisėtu) būdu; situacinis polinkis įtakoti ar būti įtakojamu kitų bei vis dar išliekanti sąmoningumo stoka savo gyvenimo būdo atžvilgiu; mąstymo ir elgesio ypatumai (problemų sprendimų įgūdžių, pasekmių suvokimo ir kritinio mąstymo stoka bei tam tikrų situacijų vertinimo realistiškumo atotrūkis); visuomenės vertybių ir priimtinų elgesio normų nepaisymas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, kurio, kaip nurodyta ir skunde, nuteistasis pakeisti negali, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šie dinaminiai nuteistojo elgesio aspektai gali ir turi būti koreguojami, ir tai pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo požiūrio bei įsiklausymo į specialistų rekomendacijas.

12. Skunde nuteistasis ginčija socialinio tyrimo išvadoje nurodytus ir skundžiamoje nutartyje cituojamus teiginius, jog bendraujant su nuteistuoju, buvo iškelta prielaida, kad jis nevengia gauti finansinės naudos (pavyzdžiui, konsultuojant kitus nuteistuosius), tačiau oficialių tą patvirtinančių duomenų nėra; nuteistajam būdingas keršto siekimas; nuteistasis randa būdų „apeiti“ nustatytas taisykles. Jau minėta, kad socialinio tyrimo išvada surašoma ir kriminogeniniai veiksniai nustatomi, vertinant taip pat ir nuteistojo elgesį, mąstyseną, jos pokyčius jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados turinio, minėta prielaida, susijusi su nuteistojo siekimu finansinės naudos, iškelta bendraujant su nuteistuoju, o vienas iš kriminogeninių veiksnių – finansinės naudos siekimas nusikalstamu (neteisėtu) būdu – nustatytas, atsižvelgus taip pat ir į kitus tą lemiančius veiksnius – į nuteistojo požiūrį į nuosprendžiu jam priteistos žalos atlyginimą, finansinę artimųjų, draugų paramą, nuteistojo darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje ir už tai gaunamą darbo užmokestį (tai patvirtina ir papildomai nuteistojo pateikti dokumentai), taip pat ir į ankstesnį nuteistojo nusikalstamą elgesį, siekiant finansinės naudos ir panašiai, padarant išvadą, kad nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai šiai dienai reikalauja tęstinių intervencijų, neužtikrinta finansinė padėtis ir praeityje ne kartą dominavęs finansinės naudos siekimas neteisėtu būdu vis dar išlieka aktualiu kriminogeniniu veiksniu. Taip pat, įžvalga, kad nuteistajam būdingas keršto siekimas (apskritai, o ne konkrečiam žmogui), yra padaryta 2024 m. liepos 22 d. Šiaulių kalėjimo psichologės, šiai betarpiškai bendraujant su nuteistuoju ir jį konsultuojant. Tačiau ir šiuo atveju, vienas iš kriminogeninių veiksnių – mąstymo ir elgesio ypatumai (problemų sprendimo įgūdžių, pasekmių suvokimo ir kritinio mąstymo stoka bei tam tikrų situacijų vertinimo realistiškumo atotrūkis) – nustatytas, įvertinus ne tik šiuos, bet ir kitus duomenis, t. y., nuteistojo ankstesnį bei dabartinį elgesį, bendravimą, mąstymą, kitas įstaigos psichologės padarytas įžvalgas, apibendrinimus ir panašiai. Skunde, nurodydamas, kad galiojančių drausminių nuobaudų neturi, nuteistasis nesutinka ir su kitu socialinio tyrimo išvadoje nurodytu ir skundžiamoje nutartyje cituojamu teiginiu, kad V. A., esant galimybei (kai, jo manymu, tikėtina, kad niekas nesužinos ir nebus surašyti tarnybiniai pranešimai ir panašiai), randa būdų „apeiti“ nustatytas taisykles (pavyzdžiui, interviu metu neneigia dienotvarkės ir (ar) kitų pažeidimų). Tačiau vėlgi, minėta įžvalga padaryta bendraujant su nuteistuoju, vertinant jo požiūrį į įstatymų, taisyklių laikymąsi, socialinio tyrimo išvadoje nurodant ir tai, kad nuteistasis tai, kas jam nepriimtina, stengiasi keisti legaliais būdais (rašo prašymus ir siūlymus atsakingoms institucijoms), šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Tačiau kriminogeninis veiksnys – visuomenės vertybių ir priimtinų elgesio normų nepaisymas – nustatytas, įvertinus visumą reikšmingų aplinkybių – tiek nuteistojo elgesį (taip pat ir teigiama linkme besikeičiantį), jo nuostatas laisvės atėmimo vietoje, tiek ir ankstesnį nusikalstamą jo elgesį ir panašiai.

13. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, t. y. į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2021 m. išlieka vidutinė ir, kaip minėta, šiuo metu pažanga ją mažinant nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, V. A. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi savikritiškai vertinti savo elgesį ir įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis bei dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų arba visiškai išnyktų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, ji bus tokia maža, jog teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

14. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, bausmės atlikimo metu, 2013 m. nuteistasis V. A. įgijo vidurinį išsilavinimą. Ir nors jokios profesinės kvalifikacijos nuteistasis neįgijo, tačiau dėjo pastangas įgyti kompiuterinio projektavimo operatoriaus bei nekilnojamo turto brokerio profesijas, mokytis plytelių klojėjo amato, t. y., kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją bei į atitinkamas mokymo įstaigas dėl galimybės mokytis. Atlikdamas bausmę tuo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime V. A. apie 1 mėnesį dirbo gamybos bare staliumi, o nuo 2022 m. Šiaulių kalėjime dirba nenuolatinio pobūdžio darbą – tvarko kiemelius, surenka šiukšles. Papildomai Lietuvos apeliaciniam teismui nuteistojo pateiktame rašte nurodyta, kad Šiaulių kalėjime V. A. dirbo 2022 m. spalio 17 d. – 2022 m. spalio 23 d., 2022 m. lapkričio 28 d. – 2022 m. gruodžio 4 d., 2023 m. sausio 30 d. – 2023 m. vasario 12 d., 2023 m. balandžio 24 d. – 2023 m. gegužės 7 d., 2023 m. liepos 17 d. – 2023 m. liepos 30 d., 2023 m. spalio 23 d. – 2023 d. lapkričio 5 d., 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 14 d., 2024 m. kovo 11 d. – 2024 m. kovo 24 d., 2024 m. birželio 3 d. – 2024 m. birželio 16 d. ir 2024 m. rugpjūčio 26 d. – 2024 m. rugsėjo 8 d. laikotarpiu. Nuo atvykimo į Šiaulių kalėjimą 2019 m. nuteistasis su nedidelėmis pertraukomis užsiima individualia kūrybine veikla – mokosi dirbti kompiuterinėmis programomis, kuria ir redaguoja vaizdo klipus. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su tėvu, seserimi ir žmona, ir socialinio tyrimo išvadoje palaikantys santykiai su artimaisiais įvertinti kaip šiuo metu mažinantys V. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę ir veikia kaip apsauginis veiksnys. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį V. A. 5 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą užimtumo priemonėse, motyvuotą elgesį bei nusikalstamo elgesio rizikos valdymą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje, galiojančių nuobaudų neturi, dalyvavo resocializacijos procese, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja įvairiose programose, mokymuose, grupiniuose užsiėmimuose, laisvalaikio užimtumo priemonėse, visuomeninėje veikloje, reguliariai lankėsi susitikimuose su įstaigose apsilankančiais savanoriais, kunigais, dalyvavo šv. mišiose, Lietuvos veiklių žmonių bendrijos charakterizuojamas teigiamai, be to, reguliariai lankosi pas įstaigos psichologus, ir šių apsilankymų skaičius sumažėjo ne dėl nuteistojo valios, o, kaip nurodoma papildomai pateiktuose dokumentuose, dėl Šiaulių kalėjime dirbantiems psichologams tenkančio darbo specifikos ir krūvio. Šios aptartos aplinkybės rodo nuteistojo V. A. elgesio pokyčius teigiama linkme.

15. Kita vertus, kaip minėta, nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiai dienai vis dar išlieka vidutinė. Tai, kad V. A. linkęs nepaisyti nustatytų bausmės atlikimo vietos elgesio taisyklių, patvirtina ir byloje bei socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys apie jo padarytus 34 vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (bendravimas su kitais nuteistaisiais, triukšmavimas, psichologinis spaudimas kitam nuteistajam, pareigūnų reikalavimų nevykdymas, įžūlus bendravimas, necenzūriniai žodžiai, neleistinų daiktų turėjimas (telefonai, SIM kortelės, bevieliai modemai, peilis, savadarbis mikrofonas, švitrinis popierius), dienotvarkės pažeidimai, įstaigos turto gadinimas, savavališkai atjungtas dieninis ir naktinis apšvietimas, siautėjimas ir kiti). Už padarytus pažeidimus nuteistajam V. A. skirta 30 drausminių nuobaudų, kitais atvejais apsiribota auklėjamaisiais – aiškinamaisiais pokalbiais. Be to, 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. įstaigos direktoriaus nutarimais nuteistasis 6 mėnesių laikotarpiams buvo perkeltas į drausmės grupę už režimo reikalavimų pažeidimus. Taip pat 2020 m. kovo 26 d. – 2022 m. vasario 8 d. laikotarpiu nuteistasis buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą už tai, kad gyvenamojoje kameroje su kitu nuteistuoju siautėjo: pylė vandenį ant grindų, gadino įstaigos inventorių, daužė duris, nevykdė pareigūnų reikalavimų, mėtė degančius daiktus į duris ir į pareigūnus; pareigūnui bandant įeiti į kamerą, nuteistasis, laikydamas šluotos koto nuolaužą, stojo į kovinę padėtį ir puolė pareigūną. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo padaryti pažeidimai, šiam atliekant bausmę, fiksuojami iš esmės nuo pat bausmės atlikimo pradžios 2004 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. kovo 20 d., o pirmasis paskatinimas V. A. paskirtas tik 2013 m. kovo 28 d. Tokios aplinkybės rodo, kad V. A., būdamas įkalinimo įstaigose, ilgą laiką ir iš esmės sistemingai veikė priešingai teisės normoms ir elgėsi labai pavojingai. Pagal byloje esančius duomenis jo elgesys ėmė keistis tik atsiradus galimybei išeiti į laisvę (ko neneigia ir pats nuteistasis), o tai rodo, kad šios elgesio pokyčio priežastys turi būti vertinamos itin atsargiai, turint omenyje ir jo asmenybės pavojingumą, kuris buvo nustatytas pagal jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumą.

16. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog nuteistasis V. A. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka, be kita ko, už labai sunkų ir žiaurų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes – kito asmens mirtį, t. y. V. A. dėl chuliganiškų paskatų nužudė nepilnametį asmenį. Be to, Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu ir dėl dar dviejų asmenų – nepilnamečio ir senyvo amžiaus moters – nužudymo; nepilnametį nukentėjusįjį V. A. nužudė dėl chuliganiškų paskatų bei kankinant ir itin žiauriai. Taip pat Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu V. A. pripažintas kaltu ir dėl vagysčių, plėšimų, vaikų įtraukimo į nusikalstamą veiką, nesunkaus ir sunkaus sveikatos sutrikdymų, neteisėto disponavimo šaudmenimis ir kt. – iš viso dėl 30 nusikalstamų veikų. Praeityje V. A. 6 kartus buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, bausmę atliko būdamas nepilnametis. Šios aplinkybės rodo itin didelį V. A. pavojingumą visuomenei. Nors nusikaltimo, už kurį atliekama bausmė, pobūdis, jo padarymo aplinkybės, kaip ir ankstesni teistumai, yra įvertinamos nuosprendžiu skiriant nuteistajam bausmę, tačiau vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą negali būti ignoruojamos, ypač turint omenyje jau aptartas aplinkybes apie nuteistojo pavojingą elgesį ir laisvės atėmimo vietoje.

17. Vienas iš BK 51 straipsnio 2 dalies kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti spręsdamas, ar yra pasiekti bausmės tikslai ir ar yra pagrindas pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, yra reikšmingos padarytos žalos dalies atlyginimas ar pašalinimas bei įsipareigojimas ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Iš nuteistojo V. A. asmens bylos yra žinoma, kad Šiaulių kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis nuteistasis vykdomųjų dokumentų laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. kovo 25 d. neturėjo. Taip pat, kaip nurodyta ir nuteistojo skunde, iš byloje esančių ir nuteistojo prie skundo pateiktų duomenų žinoma ir tai, kad nuteistasis kreipėsi dėl dalyvavimo mediacijos procese dėl atsiprašymo ir žalos atlyginimo, taip pat, be kita ko, kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu pateikti jam nukentėjusiųjų kontaktinius duomenis, bankinių sąskaitų numerius, kitus rekvizitus, kad galėtų jiems atlyginti padarytą žalą. Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. pateikto atsakymo matyti, kad nukentėjusieji buvo raštu informuoti apie V. A. kreipimąsi, jiems buvo pasiūlyta nurodyti teismui prašomus kontaktinius duomenis. Kauno apygardos teisme buvo gautas tik vieno iš nukentėjusiųjų pareiškimas, kad jis nesutinka pateikti savo bankinės sąskaitos duomenų, kitų nukentėjusiųjų pareiškimų nebuvo gauta. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ieškojo būdų atsiprašyti nukentėjusiųjų bei atlyginti jiems žalą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, 3 539,4 Lt žalos atlyginimas iš V. A. priteistas taip pat ir Valstybinei ligonių kasai, ir minėtame Kauno apygardos teismo atsakyme dar kartą nurodyta Valstybinės ligonių kasos atsiskaitomoji sąskaita (šios įstaigos duomenys žalai atlyginti buvo nurodyti ir Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 2 d. nuosprendyje), kur V. A. galėtų pervesti minėtą sumą. Pateiktoje byloje nėra duomenų, kad V. A. minėtą žalą būtų atlyginęs ar, pakartotinai gavęs minėtus duomenis, būtų dėjęs pastangas šią pareigą įvykdyti, ir šios aplinkybės paneigia skundo argumentus, kad V. A. priteistos žalos neatlygino dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus, nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiama apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta išanalizavus ir tinkamai įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčius duomenis. Nuteistojo V. A. asmens byloje esantys duomenys apie jo asmenybę, elgesį šiuo metu neleidžia daryti išvados, kad teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tikslai gali būti pasiekti pakeitus nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme. Šiame kontekste turi būti įvertinta ir valstybės pareiga bei siekis apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Nors byloje nustatytos teigiamai nuteistąjį V. A. charakterizuojančios aplinkybės, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo V. A. pavojingumas yra sumažėjęs tiek, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė galėtų būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad EŽTT praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-851/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-308-851/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-348-487/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-324-1020/2020 ir kt.).

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. A. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.