Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-16 · Civilinė byla Nr. e2A-24-883/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
e2A-24-883/2017
Teisminio proceso Nr.
2-12-3-01133-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“
Atsakovas
V. J., B. L. J.
Kategorijos
  • 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-24-883/2017 Teisminio proceso Nr.2-12-3-01133-2016-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 3.3.1.20; 3.3.1.18.3. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1337-1008/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams V. J. ir B. L. J. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. J. ir B. L. J. 165,64 Eur skolą, 1106,49 Eur delspinigius, 16,56 Eur baudą, 20,59 Eur už Gyventojų registro pažymas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1309,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas: 29 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinyje nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir V. J., būdamas santuokoje su B. L. J., jai žinant ir sutinkant, šeimos interesams tenkinti sudarė 2006-11-11 išperkamosios nuomos sutartį, kuria išperkamosios nuomos būdu įsigijo televizorių Samsung ir mobilųjį telefoną Nokia 1110i. Sutartimi atsakovas įsipareigojo per 12 mėnesių pagal suderintą mokėjimų grafiką sumokėti visas numatytas įmokas (1 019,93 Lt), tačiau nuo 2007-04-30 jokių įmokų nebemokėjo. Sutartimi atsakovas V. J. įsipareigojo kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ pranešti, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, o pažeidus šią pareigą – mokėti 10 proc. dydžio baudą nuo neišpirkto turto vertės (Sutarties 11.2 p.), o, vėluojant mokėti įmokas, mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 11.2 p.).

UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovus pagal sutartį ir iš sutarties kylančius reikalavimus. Ieškovas išsiuntė atsakovams pranešimą (raginimą) apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti perduotą neįvykdytą prievolę (reikalavimą), tačiau atsakovai gera valia įsipareigojimų neįvykdė, į siunčiamus raginimus ir/ar pranešimus nereagavo, jų neatsiimdavo, todėl ieškovas 2010 m. pradėjo skolos išieškojimą ikiteisminiu būdu per skolų išieškojimo bendrovę UAB „Sergel, tačiau UAB „Sergel“ nepavykus priversti atsakovus įvykdyti prievolę ieškovui, visi dokumentai, susiję su skolos išieškojimu, buvo grąžinti kreditoriui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m rugpjūčio 8 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė solidariai iš atsakovų V. J. ir B. L. J. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“ 165,64 Eur skolos, 59,63 Eur delspinigių, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. birželio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir po 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė.

Formaliai įvertinęs bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 165,64 Eur skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir priteisė ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 165,64 Eur skolos.

Spręsdamas reikalavimą dėl 1106,49 Eur delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,2 procentų delspinigių dydį už 165,64 Eur sumą už 3340 dienų laikotarpį priteisimo, teismas nurodė, kad tarp šalių sudarytą sutartį kvalifikuoja kaip vartojimo sutartį, pažymėjo, kad skolininkų galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, delspinigių normos ir dydžio, buvo ribotos, todėl teismas šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo pradinis kreditorius ieškovui perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus septyneriems metams po reikalavimo teisės įgijimo, delspinigiai buvo skaičiuojami už 3340 pradelstų dienų ir konstatavo, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė tokio dydžio delspinigių susidarymą. Teismas, įvertinęs pagrindinės skolos sumą, atkreipęs dėmesį, kad pateikiant delspinigių apskaičiavimą klaidingai nurodoma sutarties pažeidimo diena, t. y. 2006 m. balandžio 30 d., kai sutartis tarp šalių dar nebuvo sudaryta, savo iniciatyva iš atsakovų priteistinų delspinigių dydį sumažino iki 59,63 Eur (CK 6.258 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Spręsdamas dėl baudos priteisimo, teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pradinis kreditorius vienašališkai įtvirtino ginčo Sutarties 11.2 p. galimybę savo naudai reikalauti baudos už neinformavimą apie atsakovo adreso ar telefono pasikeitimą, nereiškia, kad dėl minėto įsipareigojimo nevykdymo, už kurį numatyta bauda kaip nuostolių atlyginimo priemonė, šių nuostolių atsiradimo ir jų dydžio ieškovui nereikia įrodyti. Teismo vertinimu, ieškovas vienu metu prašo priteisti ir baudą, ir delspinigius, t. y. iš esmės prašo dvigubų netesybų; nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie tam tikrų aplinkybių pasikeitimą nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovo reikalavimo dėl baudos priteisimo netenkino.

Remdamasis bylos medžiaga, kurioje pateiktos keturios skirtingos pažymos iš Gyventojų registro tarnybos, ieškovui iš atsakovų priteisė 11,89 Eur išlaidų už minėtas pažymas. Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį, teismas priteisė ieškovui iš atsakovų po 8,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Kapitalo valda“ prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-08-08 sprendimą už akių dalyje dėl delspinigių priteisimo ir priteisti solidariai iš atsakovų B. L. J. ir V. J. 0,05% dydžio delspinigius, apskaičiuotus už visas pradelstas 3340 dienas, t. y. 276,62 Eur, taip pat iš atsakovų solidariai priteisti 16,56 Eur baudą ir 49,59 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-08-08 sprendimą už akių palikti nepakeistą; priteisti solidariai iš atsakovų B. L. J. ir V. J. ieškovo UAB „Kapitalo valda“ naudai 15,00 Eur žyminį mokestį dėl šio apeliacinio skundo, kitas bylinėjimosi išlaidas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai, neargumentuotai, nemotyvuotai, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus kreditoriaus atžvilgiu, sumažino bei priteisė per mažus delspinigius, neadekvačius kreditoriaus patirtiems (ilgą laiką patiriamiems) nuostoliams bei negrąžintai 165,64 Eur dydžio skolai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad atsakovai būtų pateikę prašymą pritaikyti ieškinio senatį (delspinigiams) ir delspinigius skaičiuoti tik už 180 d./6 mėn. Ieškovės nuomone, delspinigių dydis, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, gali būti sumažinimas nuo prašomų priteisti 1106,49 Eur (skaičiuojant 0,2 procentų dydžio delspinigius už vėluojamą mokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną) iki 276,62 Eur (0,05 procentų dydžio delspinigiai už vėluojamą mokėti sumą už kiekvieną pradelstą dieną), todėl papildomai prašo priteisti 216,99 Eur delspinigių.

Teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nepriteisė 16,56 Eur dydžio baudos, kuri turi būti priteista, vadovaujantis sutarties nuostatomis ir ieškinyje nurodytais argumentais.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies, o reikalavimas dėl baudos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pagal 2006 m. lapkričio 11 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius finansavo atsakovui V. J. 888 Lt (257,18 Eur) sumą turto (televizoriaus Samsung ir mobilaus telefono Nokia) įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2007 m. spalio 30 d., mokėti 0,2 proc. delspinigius už pradelstus mokėjimus (Sutarties 11.1 p.). Šią sutartį atsakovas sudarė būdamas santuokoje su atsakove B. L. J.. Atsakovai sumokėjo tik dalį įmokų pagal Sutartį ir liko skolingi ieškovui 165,64 Eur sumą. 2009 m. kovo 4 d. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, kuria UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovus pagal iš Sutarties kylančius reikalavimus.

Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes bei įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti ieškovei pagrindinę 165,64 Eur skolą pagal sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų, ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu neskundžiama, todėl dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakoma.

Šalys už prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą numatė 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (11.2 p.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nutarties 6 punkte nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad prašoma priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelė, todėl yra pagrindas ją sumažinti iki 59,63 Eur. Apeliaciniame skunde ieškovė sutinka sumažinti delspinigių dydį ir prašo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už visą pradelstą prievolės įvykdymo laiką, t. y. 3340 dienų, taikant 0,05 proc. delspinigių dydį - 276,62 Eur (165,64 Eur x0,05 proc. x 3340 d. = 276,62 Eur).

CK 6.71 str. 1 d. nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 str. 1 d.). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 str. 3 d.).

Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, kt.) ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-7-304/2007; Nr. 3K-3-413/2006 ir kt.). Be to, teismų praktikoje CK 6.73 str. 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-378/2005; Nr. 3K-3-400/2005; Nr. 3K-3-1070/2003; kt.). Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes, todėl, priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, o teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; Nr. 3K-3-235-690/2016; kt.).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neteisėtai ir per daug sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą. Apeliacinės instancijos vertinimu, 0,2 procentų dydžio delspinigiai, kurie ieškovės skaičiavimu sudaro 1106,49 Eur, daugiau negu šešis kartus viršija pagrindinę skolą, yra per dideli, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir neproporcingai, palyginti su pagrindinio įsiskolinimo suma, apsunkina atsakovų (vartotojų) padėtį. Todėl teismas pagrįstai pasinaudojo jam įstatymo leidėjo CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.258 straipsnio 3 dalyje suteikta diskrecijos teise mažinti netesybas. Pagal minėtas įstatymo nuostatas, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas byloje neįrodinėja savo nuostolių, į kuriuos būtų galima orientuotis teismui nustatant priteistinų delspinigių dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė UAB „Kapitalo valda“, būdama profesionale verslininke, superkančia reikalavimus iš kitų kreditorių, į teismą kreipėsi po daugiau nei 6 metų po reikalavimo teisių įsigijimo, taip sudarydama sąlygas palūkanų auginimui atsakovų sąskaita.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-536/2008; Nr. 3K-3-541/2009). Kadangi byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra vartotojai, silpnesnioji sutarties šalis, tai teismas, savo iniciatyva įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą sumažinti ieškovės prašytą priteisti delspinigių dydį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju visiškai pagrįstai buvo nepatenkintas ieškovės reikalavimas iš atsakovų priteisti baudą už sutarties sąlygos, kuria atsakovas V. J. įsipareigojo informuoti kreditorių, jeigu pasikeičia atsakovo adresas, telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, finansinė padėtis arba atsiranda aplinkybių, turinčių įtakos sutarties vykdymui, pažeidimą. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis įstatymo galią turi tik jos šalims (CK 6.189 str. 1 d.), todėl ir sutartiniai įsipareigojimai, ir atsakomybė už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą gali kilti tik sutarties šalims. Sutarties šalimis buvo pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. J., kuris įsipareigojo informuoti lizingo įmonę apie pasikeitusią 5.5 ir 5.2 punktuose nurodytą informaciją. Sutartyje nėra sąlygos, nustatančios, kad minėtuose sutarties punktuose numatytas pareigas turi ir sutarties šalies sutuoktinė atsakovė B. L. J.. Nesant sutartinio įsipareigojimo, atsakovei negali kilti pareiga atsakyti prieš ieškovę už sutuoktinio kontaktinių duomenų pasikeitimą. Bylos duomenimis dar iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo 2008 metais atsakovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Mažeikių rajono savivaldybėje, apie faktinę jo gyvenamąją vietą galima spręsti tik iš sutarties. Ta aplinkybė, kad atsakovas sutartyje nurodytu adresu siunčiamos korespondencijos nepriima ir į telefono skambučius neatsako, patvirtina, kad susisiekti su atsakovu nepavyko, tačiau, nesant kitų įrodymų, nėra pakankama išvadai, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta pasikeitė.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nors ieškovė reikalavimą priteisti baudą kildina iš atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso ir gyvenamosios vietos pasikeitimą nevykdymu, tačiau šios pareigos nevykdymas tampa aktualus tik tada, kai sutartyje nustatytais terminais ir tvarka nevykdomi piniginiai mokėjimai, kas reiškia, jog realiai šios pareigos nevykdymas yra susijęs su skolos nemokėjimu. Kadangi ieškovė vienu metu už sutartinio įsipareigojimo nevykdymą iš atsakovų prašo priteisti ir baudą, ir delspinigius, tai reiškia, kad prašoma dvigubų netesybų.

Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė