Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovams V. J. ir B. L. J. dėl skolos, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovams įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – kartu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui, tačiau per teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 11 d. pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas V. J. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 611532949 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius finansavo ieškovui 888 Lt (257,18 €) sumą turto (Televizoriaus Samsung ir mobilaus telefono Nokia) įsigijimui, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2007 m. spalio 30 d., mokėti 0,2 proc. delspinigius už pradelstus mokėjimus (Sutarties 11.1 p.). Šią sutartį atsakovas sudarė būdamas santuokoje su atsakove, todėl V. J. ir jo sutuoktinė B. L. J. kreditoriui atsako solidariai (Sutarties 9.1 p.; CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Atsakovai sumokėjo tik dalį įmokų pagal Sutartį ir liko skolingi ieškovui 165,64 € sumą.

Pagal 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, reikalavimo teisė į atsakovo skolą ir su ja susijusias išmokas buvo perleista naujajam kreditoriui – ieškovui UAB „Kapitalo valda“. Iš ieškovo 2009 m. kovo 23 d. pranešimo, išsiųsto registruotu paštu atsakovui jo gyvenamosios vietos adresu, matyti, kad skolininkui buvo išsiųstas pranešimas apie susidariusį įsiskolinimą, pasikeitusį kreditorių bei priverstinį skolos išieškojimą jos negrąžinus. Tačiau skolos ieškovui nei atsakovas V. J., nei solidari atsakovė B. L. J. nesumokėjo.

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Asmuo neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) atveju įstatymai tiesiogiai numato pareigą kredito gavėjui (vartotojui) mokėti daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (CK 6.886-6.891 str.).

Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas dėl 165,64 € skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai (CK 3.109 str. 1 d., 6.38, 6.63 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.) priteisiant ieškovo naudai solidariai iš atsakovų 165,64 € skolos pagal Sutartį.

Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 1106,49 € delspinigių, paskaičiuotų taikant 0,2 procentų delspinigių dydį nuo 165,64 € sumos už 3340 dienų laikotarpį.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis teismo kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ir pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininkų galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, delspinigių normos ir dydžio, buvo ribotos, todėl teismas šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009).

Reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo pradinis kreditorius ieškovui perleido 2009 m. kovo 4 d., tačiau ieškovas į teismą kreipėsi tik 2016 m. birželio mėnesį, t. y. praėjus septyneriems metams po reikalavimo teisės įgijimo, delspinigiai buvo skaičiuojami už 3340 pradelstų dienų ir sudaro 1106,49 €. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė tokio dydžio delspinigių susidarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas yra bendrovė, kurios veikla susijusi su pradelstų piniginių sumų įgijimu iš pradinių kreditorių ir šių sumų išieškojimu iš skolininkų, todėl toks ieškovo elgesys, nepagrįstai ilgą laiką delsiant kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo, negali būti laikomas tinkamu, įgyvendinant savo teises ir teisėtus interesus, o tokio elgesio pasekmės negali būti perkeliamos atsakovams, nagrinėjamu atveju vartotojams.

Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. nustatyta tvarka ir pagrindais (kai netesybos aiškiai per didelės teismas gali mažinti tiek jų dydį, tiek galutinę sumą, nepriklausomai nuo to, ar ši suma neprotingai didelė dėl taikyto netesybų dydžio ar dėl to, kad netesybos buvo skaičiuojamos pernelyg ilgai; arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės), teismas, įvertinęs pagrindinės skolos sumą, atkreipdamas dėmesį, kad pateikiant delspinigių apskaičiavimą klaidingai nurodoma Sutarties pažeidimo diena, t. y. 2006 m. balandžio 30 d., kai sutartis tarp šalių dar nebuvo sudaryta, savo iniciatyva iš atsakovų priteistinų delspinigių dydį mažina iki teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkančio dydžio, ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteisia 59,63 € delspinigių (CK 6.258 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 16,56 € baudos, t. y. 10 proc. nuo neišpirktos turto vertės, atsakovui nevykdant įsipareigojimų informuoti lizingo bendrovę apie savo finansinės būklės pasikeitimą dėl sutarties nevykdymo, arba adreso, telefono, fakso ar banko rekvizitų, darbovietės, turto laikymo vietos pasikeitimą (Sutarties 5.2.p., 5.5.p., 11.2.p.).

Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių (būtent taip Sutartį nagrinėjamu atveju kvalifikuoja teismas), bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti ir pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Teismo manymu, aplinkybė, kad pradinis kreditorius vienašališkai įtvirtino ginčo Sutarties 11.2 p. galimybę savo naudai reikalauti baudos už neinformavimą apie anksčiau minėtas aplinkybes, nereiškia, kad dėl minėto įsipareigojimo nevykdymo, už kurį numatyta bauda kaip nuostolių atlyginimo priemonė, šių nuostolių atsiradimo ir jų dydžio ieškovui nereikia įrodyti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1468-565/2015). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas vienu metu prašo priteisti ir baudą, ir delspinigius, t. y. iš esmės prašo dvigubų netesybų. Nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie tam tikrų aplinkybių pasikeitimą nevykdymu, tačiau tai realiai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, tad prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba atsakomybė, kuri negalima, todėl ieškovo reikalavimas dėl baudos priteisimo netenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2016 m. birželio 23 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas taip pat prašė priteisti 20,59 € už Gyventojų registro tarnybos pažymas. Kaip matyti iš minėtos tarnybos ieškovui išrašytos sąskaitos-faktūros, joje 20,59 € išlaidos paskaičiuotos už septynias pažymas (20,30 €) ir prašymo užpildymą. Tačiau byloje pateiktos tik keturios skirtingos pažymos (po dvi apie kiekvieną iš atsakovų, o kitos yra analogiškos), todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 11,89 € išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi atsakovas teikdamas ieškinį sumokėjo 29 € žyminį mokestį, o patenkinta 18 proc. jo ieškinio reikalavimų, iš atsakovų priteistina 5,22 € žyminio mokesčio.

Kadangi CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 str. 1 d.), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalis, išreikšta konkrečia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-70/2011). Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, ieškovo reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų už pažymas) priteisimo iš atsakovų priteistini lygiomis dalimis po 8,55 €.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142, 259-270, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. L. J., a. k (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“:

165,64 € (šimtas šešiasdešimt penki eurai 64 ct) skolos;

59,63 € (penkiasdešimt devyni eurai 63 ct) delspinigių;

5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos – 2016 m. birželio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

bylinėjimosi išlaidas: po 8,55 € (aštuoni eurai 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.