Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui D. C.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui D. V. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

15. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

16. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo ieškinio pateikimo teismui padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata, neteikia išlaikymo. Atsakovas su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.

17. Atsakovas yra visiškai nusišalinę nuo savo sūnaus D. V. priežiūros. Atsakovas jau daugiau kai 6 m. nepalaiko jokio ryšio su sūnumi, visiškai nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Atsakovas ne tik, kad neaplanko vaiko, bet jam ir nepaskambina telefonu ir juo nepasidomi, atsakovas nededa jokių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys, jo nelanko, nepaskambina, neteikia išlaikymo (įsiskolinimas virš 16 106 Eur), vaikas nurodė, kad tėvas jo nelanko, jis tėvo neatsimena ir jo neatpažintų.

Motyvuojamoji dalis

18. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius tėvo elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Byloje objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas atstatyti tėvo ir sūnaus ryšį, byloje nėra. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškiniui prieštaravimų nepareiškė.

19. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.

20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui D. V.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

21. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo)

22. Minėta, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1585-371/2017 iš atsakovo D. V. priteistą 200 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinant atitinkamai iki 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo. Ieškovė nurodė, kad nuo priimto teismo sprendimo praėjo beveik 7 metai bei iš esmės pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai ir jie kardinaliai skiriasi nuo to momento, kai išlaikymas buvo priteistas: vaikas pradėjo lankyti mokyklą (šiuo metu lanko 2 klasę), lavinasi, jo psichosocialiniam vystymuisi reikalingi ne tik minimalūs poreikiai, bet ir sudaryta galimybė lavinti gebėjimus, lankyti būrelius, turiningai leisti laisvalaikį. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakilo prekių ir paslaugų kainos.

23. Teismo vertinimu, minėti ieškovės ieškinio reikalavimai – pagrįsti bei tenkintini iš dalies, tokia teismo išvada pagrįstina toliau šioje sprendimo dalyje nurodomų motyvų pagrindu.

24. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

25. Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Tiek motina, tiek tėvas yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis); žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

27. Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

28. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio (jo keitimo), tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minėta, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Atsakovo atstovui dėstant nesutikimo su ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimais argumentus, buvo ta, kad, atsakovo atstovo vertinimu, esminės aplinkybės, lyginant su buvusiomis 2017 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu, nepasikeitė, kadangi šiuo metu indeksavus priteistą išlaikymą ieškovė turėtų gauti nemažiau kaip 282 Eur; be to atsakovas neturi galimybės mokėti prašomo išlaikymo dydžio, taip pat ieškovė gauna ir vaiko pinigus, kurie taip pat turėtų būti minusuojami iš prašomos priteisti sumos.

30. Teismas su tokiais atsakovo atstovo argumentais sutinka tik iš dalies. Nors iš tiesų atsakovo turtinė padėtis nėra labai gera, jis oficialiai nedirba, tačiau galimai atsakovas slepia gaunamas savo pajamas; taip pat teismas nenustatė aplinkybių, kad atsakovas dėtų pastangas, kad ši padėtis pagerėtų. Ieškovė nurodė, kad atsakovas socialiniame tinkle Facebook turi paskyrą, kur yra pasivadinęs „D. M.“ ir pateikė teismui skelbimų nuotraukas, iš kurių matyti, kad yra parduodami medienos gaminiai ir siūloma juos pirkti už 250 Eur, demonstruojama didelė grynųjų pinigų suma ir klausiama – kas turi parduoti keturratį už 800,00 Eur sumą, taip pat ieškoma pagalbinio darbuotojo (duomenys neskelbtini) ir siūlo 45 Eur atlyginimą už vieną darbo dieną, taip pat siūlo žemės frezavimo ir kitas paslaugas. Atsakovas nors žinojo apie posėdį, tačiau į jį neatvyko, nurodytų aplinkybių neginčijo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo sveikatos problemas ribojančias jo galimybes dirbti. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi (tokių duomenų nepateikta). Atsakovas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti oficialų darbą ir tokiu būdu prisidėti prie turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis).

31. Dar kartą akcentuotina, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu.

32. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kaip minėta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientaciniu dydžiu nustatant išlaikymą galima laikyti minimalų mėnesinį atlyginimą, atskaičius mokesčius, kurio įrodinėti pateikdamas išlaidų čekius ir pan. išlaikymo vaikui reikalaujantis tėvas (motina) neprivalo. Minimaliosios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius) dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

33. Minimaliosios mėnesinės algos dydis 2023 m. – 840 Eur (633 Eur atskaičius mokesčius), 2024 m. - 924,00 Eur (708,40 Eur atskaičius mokesčius).

34. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas taip pat nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui būtiniesiems poreikiams tenkinti, atėmus vaiko pinigus, per mėnesį ieškovė išleidžia 700 Eur, plius 100 Eur papildomiems vaiko poreikiams, t. y. už jo lankomus būrelius, todėl vaiko išlaikymui reikia 800 Eur sumos per mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šalių vaikas lanko anglų kalbos būrelį, kurio kaina per mėnesį yra 60,00 Eur ir robotikos būrelį, kurio kaina 40 Eur per mėnesį.

35. Pagal ieškovės teismo posėdžio metu nurodytas sumas, reikalingas vaiko išlaikymui (sprendimo 4 punktas) matyti, kad išlaikymo sumą sudaro pagrinde išlaidos maistui, drabužiams, batams, higienos priemonėms, lavinimosi priemonėms, kurui, atostogoms (ieškovė nurodė, kad su vaiku buvo išvykę į Tunisą), socialinių ryšių kūrimui: gimtadienių su draugais, bendramoksliais, giminėmis šventimams, aktyvaus laisvalaikio leidimui. Ieškovė prašo priteisti pusę sumos reikalingos vaiko išlaikymui, t. y. 400 Eur. Suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, apranga, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas vertina ieškovės nurodytus sūnaus poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Įvertinus vaiko amžių, teismas sprendžia, kad ieškovės sūnaus išlaikymui reikalingas 800 Eur išlaikymas kas mėnesį, todėl iš atsakovo prašoma 400 Eur suma yra reali ir protinga.

36. Kasacinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

37. Išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tik tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė gauna 96,25 Eur išmoką vaikui, todėl ši suma minusuojama iš vaikui reikalingo išlaikymo.

39. Teismas, įvertinęs ieškovės ir jos atstovės nurodytas sumas reikalingas vaiko išlaikymui (sprendimo 4 punktas), nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. gruodžio 14 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu vaikui nustatyta 200 Eur išlaikymo suma didintina. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo priteistas beveik prieš 7 m.; šalių nepilnametis sūnus pradėjo lankyti ugdymo įstaigą (šiuo metu lanko antrą klasę), papildomus būrelius; būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų; vaiko poreikiai padidėjo; vaikui reikalingos priemonės ne tik ugdymui, bet ir laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškai. Kartu teismas, įvertinęs šalių materialinę padėtį, turimų išlaikytinių skaičių, darbines galimybes, sprendžia, jog iš atsakovo priteistinos 352 Eur per mėnesį periodinės išmokos sūnaus išlaikymui.

40. Nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina, todėl materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedama tvarkyti ir valdyti ieškovei (CK 3.185 straipsnio 1, 2 dalys, 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

42. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui pakeitimo. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

43. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

44. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai sudarė 620 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 88 proc. (1 reikalavimas -100 procentų, 2 reikalavimo -76 procentai)) iš atsakovo ieškovei priteistina 545,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovo D. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. V., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1585-371/2017, priteistą nepilnamečio vaiko D. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., išlaikymą ir priteisti iš D. V. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 352 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. kovo 26 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti I. B. uzufrukto teise tvarkyti D. V. tenkantį išlaikymą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 545,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo (jo dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.