Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA ,,Tilts“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SIA „Tilts“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Verslo bitė 24“ dėl restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. J., J. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

27.17. Lietuvos apeliacinis teismas sprendimo 61 punkte konstatavo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 217,80 Eur už transportavimo paslaugas turėjo būti vertinimas restitucijos taikymo ribose, todėl teismas nepagrįstai restitucijos būdu neįpareigojo atsakovės grąžinti šią sumą ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

29. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas taikė restituciją, pripažinus SIA „Tilts“ filialo „??-24“ ir MB „Verslo bitė 24“ sudarytas 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. S17/163 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168 negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, iš ieškovo SIA „Tilts“ atsakovės MB „Verslo bitė 24“ naudai priteisė 38 283,74 Eur bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, t. y. pagal apeliaciniame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir ankstesnių teismų sprendimų

32. Remiantis bylos duomenimis ir įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020, nustatyta, kad apeliantas 2009 m. rugsėjo 14 d. Lietuvoje įsteigė SIA „Tilts“ filialą „??-24“, kurio direktoriumi 2016 m. balandžio 6 d. buvo paskirtas trečiasis asmuo V. J., veikiantis pagal ieškovo SIA „Tilts“ 2016 m. balandžio 6 d. išduotą įgaliojimą. Pagal įgaliojimą V. J. filialo vardu turėjo teisę sudaryti ne didesnės nei 50 000 Eur dydžio vertės sandorius. 2017 m. rugpjūčio 9 d. ieškovo valdyba atšaukė įgaliojimą bei nutarė įgalioti SIA „Tilts“ atstovavimui Lietuvoje su pasirašymo teise V. J. bendrai su E. D., su apribojimu AB „Tilts“ „??-24“ filialo vardu sudaryti sutartis sumai, neviršijančiai 50 000 Eur; esant sandoriams, viršijantiems 50 000 Eur sumą, tik esant SIA „Tilts“ valdybos nario A. G. rašytiniam sutikimui. 2017 m. spalio 6 d. filialas, atstovaujamas trečiojo asmens, su atsakove MB „Verslo bitė 24“ sudarė paslaugų sutartį Nr. S17/163, kurios kaina buvo 115 555 Eur. Paslaugų sutartimi atsakovė įsipareigojo atlikti geležinkelio viaduko, esančio ruože (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), demontavimą ir teritorijos sutvarkymą, į kuriuos įeina: technikos mechanizmų pristatymas, paruošiamieji darbai, tilto perdangos supjaustymas ir nukėlimas, krantinių demontavimas, statybinio laužo išvežimas, o AB „Tilts“ filialas „??-24“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. 2017 m. rugpjūčio 1 d. SIA „Tilts“ filialas „??-24“, atstovaujamas V. J., su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168, kurios pagrindu buvo įformintas atsakovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas 1 134 t smėlio pardavimas ieškovo filialui; sutartis nenumato kainos, už kurią turi būti parduodama produkcija, nes ji nustatoma atskiruose ieškovo užsakymuose (Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktas).

33. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai – priteisė iš ieškovo SIA „Tilts“ atsakovei MB „Verslo Bitė 24“ 64 373,77 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2018 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 229 Eur bylinėjimosi išlaidas.

34. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo SIA ,,Tilts“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo, 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020 Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują spendimą: ieškinį tenkino iš dalies – pripažino AB „Tilts“ filialo „??-24“ ir MB „Verslo bitė 24“ sudarytas 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. S17/163 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168 negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento; likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė; bylos dalį dėl pripažintų negaliojančiais sandorių pasekmių – restitucijos taikymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl restitucijos taikymo

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pritaikė restituciją tiek pagal Paslaugų (Griovimo) sutartį, apskaičiavęs atsakovės atliktų darbų savikainą, tiek pagal Pirkimo–padavimo (Smėlio) sutartį, įvertinęs pristatyto smėlio kiekį pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras.

36. Viena vertus, ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija pagal Griovimo sutartį, nes iš atsakovės negavo jokios naudos ir ieškovui turint visus reikiamus pajėgumus tokiems darbams atlikti nebuvo būtinumo griovimo darbams pasitelkti subrangovus. Kita vertus, ieškovas nesutinka ir su teismo pritaikyta restitucija Smėlio sutarčiai.

37. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija yra sandorių pripažinimo negaliojančiais rezultatas. Tik išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, t. y. tik tada, kai dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš CK 6.145 straipsnio pateikiamo teisinio reguliavimo, restitucija gali būti netaikoma tik išimtiniais atvejais, įvertinus nepagrįstą ir nesąžiningą vienos iš sutarties šalių padėties pagerėjimą ar pablogėjimą. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju restitucija netaikytina, nes buvo sukurta situacija, kuomet ieškovo padėtis nepagrįstai ir neproporcingai pablogėjo, o nesąžiningai veikusios atsakovės pagerėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija.

38. Įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020 pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo bylos dalis dėl pripažintų negaliojančiais sandorių pasekmių – restitucijos taikymo. Vadinasi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, aukštesnės instancijos teismas yra padaręs išvadą, jog šioje byloje restitucija turi būti taikoma. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui nepakako duomenų restitucijos dydžiui apskaičiuoti – teismo sprendimo 51 ir 59 punktuose aiškiai nurodyta, jog nagrinėjant bylą iš naujo būtina apskaičiuoti atliktų darbų vertę (savikainą) ir įsigyto smėlio kiekį. Todėl nagrinėjamu atveju apelianto keliamos abejonės dėl restitucijos taikymo laikytinos nepagrįstomis. Be to, nesąžiningu elgesiu, sudarančiu pagrindą netaikyti restitucijos, ieškovas nurodo aplinkybes, kurios yra konstatuotos ir jau įvertintos įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo pakartotinai jų vertinti bei konstatuoti sąžiningumo ar protingumo principų pažeidimo.

39. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tuo atveju, kai restitucija natūra netaikoma, piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti (CK 6.147 straipsnio 1 dalis).

40. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020 pripažino AB „Tilts“ filialo „??-24“ ir mažosios bendrijos „Verslo bitė 24“ sudarytas 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. S17/163 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168 negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagal abu pripažintus negaliojančiais sandorius darbai buvo realiai atlikti, todėl apelianto argumentai, jog ieškovui nebuvo jokios būtinybės Griovimo sutartyje nurodytiems darbams pasitelkti kokius nors subrangovus turint visus reikiamus pajėgumus tokių darbų atlikimui, neturi reikšmės restitucijos taikymui. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu be kita ko konstatuota, kad atsakovė MB „Verslo Bitė 24“ faktiškai atliko 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartyje numatytus darbus, kurie buvo perduoti generaliniam rangovui „Eurovia“ CS, a. s., t. y. Paslaugų sutartis buvo įvykdyta ieškovo SIA „Tilts“ naudai, net ir nesant jos valios dėl sandorio sudarymo ir jo nepatvirtinus; už darbus ieškovas gavo apmokėjimą pagal tarp „Eurovia“ CS, a. s. ir Filialo 2016 m. gruodžio 1 d. sudarytą rangos darbų sutartį Nr. PP 217-0385-163, todėl apelianto argumentas, jog jis negavo naudos, kurią restitucijos pagrindu privalėtų grąžinti atsakovei, laikytinas nepagrįstu.

Dėl atsakovės atliktų darbų vertės pagal Paslaugų (Griovimo) sutartį

41. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys, kurie leistų apskaičiuoti atsakovės atliktų darbų vertę, t. y. savikainą, buvusią tuo metu, kai ieškovas (jo filialas) faktiškai gavo ir perdavė darbus „Eurovia“ CS, a. s. ir tuo pačiu pažymėjo, jog ieškovo filialui atsakovės išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros bendrai 75 491,90 Eur sumai negali būti laikomos įrodančiomis atliktų darbų savikainą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020 51 punktas).

42. Pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, kokia suma generalinis rangovas „Eurovia“ CS, a. s. įvertino atsakovės pagal panaikintas sutartis atliktus darbus ir kiek už juos sumokėjo ieškovui, nes ieškovas neteikė duomenų apie iš „Eurovia“ CS, a. s. už darbus gautą apmokėjimą. Teismas laikė labiau tikėtina, kad ieškovas už darbus gavo daugiau lėšų negu pagal Paslaugų sutartį atliktus darbus, nei šioje byloje prašoma priteisti taikant restituciją ir vertino, jog ieškovo padėtis dėl Paslaugų sutarties nuginčijimo ir restitucijos taikymo nepablogėtų.

43. Apeliantas nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų apskaičiuoti atsakovės atliktų darbų vertę, t. y. savikainą, buvusią tuo metu, kai ieškovas (jo Filialas) faktiškai gavo ir perdavė darbus „Eurovia“ CS, a. s.

44. Priešingai nei teigia apeliantas, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

45. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą pakartotinai pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimu pasiūlė šalims pateikti papildomus paaiškinimus ir paskaičiavimus dėl restitucijos taikymo; 2021 m. kovo 8 d. teismo posėdyje teismas nurodė šalims, jog byloje turi būti nustatyta, kokie darbai buvo atlikti, įvertintos dėl darbų atlikimo sudarytos sutartys bei atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, nustatant darbų apimtį, įvertintas darbų įkainių tinkamumas, nustatyti faktai dėl darbų apmokėjimo, atkreiptas dėmesys dėl specialių žinių poreikio priimant sprendimą, atsakovė įpareigota pateikti duomenis apie taikomą pelno maržą. Abi šalys pateikė tik papildomus paaiškinimus, tačiau nepateikė duomenų apie atliktus darbus, apie gautą apmokėjimą, neprašė skirti ekspertizės, be to, ieškovas prašė bylą nagrinėti pagal byloje surinktus įrodymus.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Paslaugų sutartį šalys susitarė dėl geležinkelio viaduko ruože (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)i demontavimo ir sutvarkymo darbų atlikimo, kuriuos sudarė: 1) technikos ir mechanizmų pristatymas; 2) paruošiamieji darbai; 3) tilto perdangos supjaustymas ir nukėlimas; 4) krantinių ir atramų demontavimas; 5) statybinio laužo išvežimas ir perdirbimas. Sutarties kaina 115 555 Eur, kaina nustatyta pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės pasiūlymą: paruošiamieji darbai (4 800 Eur); tilto perdangos supjaustymas ir nukėlimas (25 000 Eur); krantinių atramų demontavimas (45 000 Eur); statybinio laužo išvežimas ir perdirbimas (15 500 Eur); mobilizacija (9 500 Eur) ir PVM; Paslaugų sutartis nebuvo pilnai įvykdyta – likę vienos krantinės atramos griovimo darbai, su šiais darbais susijusio statybos laužo išvežimas ir mobilizacija. Darbų atlikimas patvirtintas 2017 m. spalio 6 d. atliktų darbų perdavimo aktu Nr. 1 (37 631 Eur) ir 2017 m. lapkričio 22 d. atliktų darbų aktu Nr. 2 (37 860,90 Eur); abu aktai patvirtinti gamybos direktoriaus R. K. parašu; už darbų atlikimą atsakovė išrašė Filialui sąskaitas (2017 m . spalio 27 d. 37 631 Eur sąskaitą ir 2017 m. lapkričio 22 d. 37 860,90 Eur sąskaitą). Šalys 2018 m. sausio 18 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo Filialas pripažino 64 373,78 Eur skolą ir nors apeliantė ginčijo tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto teisingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius ieškovo argumentus, nenustatęs buvusio vadovo V. J. ir buhalterės, pasirašiusios aktą, pavaldumo ar panašių santykių.

47. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui trūko įrodymų atsakovės atliktų darbų vertei (savikainai) apskaičiuoti ir, kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo filialui atsakovės išrašytos dvi 75 491,90 Eur PVM sąskaitos faktūros negali būti laikomos įrodančiomis atliktų darbų savikainą, o ieškovas neneigė, kad pagal 2016 m. gruodžio 1 d. sutartį su „Eurovia“ CS, a. s. gavo apmokėjimą ir už atsakovės atliktus darbus, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatydamas restitucijos dydį vadovavosi 2017 m spalio 2 d. ir 2017 m. spalio 23 d. rangos sutartimis, sudarytomis su subrangovėmis MB „Drilita“ ir UAB „Vitnata“, 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, subrangovių 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis, išrašytomis atitinkamai už tilto sijų demontavimo darbus su skersinės sijos atskyrimu už 18 150 Eur bei statinio krantinių atramų griovimo darbus už 18 150 Eur (iš viso 36 300 Eur), taip pat susitarimais dėl mechanizmų nuomos („Sarens“ kranai, generatorius iš „Ramirent“, šviestuvai iš „Storent“); UAB „Vitnata“ 2017 m. lapkričio 14 d. pažyma dėl atliekų sutvarkymo. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktūros direkcija davė sutikimą pasitelkti subrangovus Filialui viaduko griovimo, kolektoriaus statybos ir pralaidos įrengimo darbams atlikti, todėl pagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl draudimo pasitelkti subrangovus pagal Filialo ir „Eurovia“ CS, a. s. rangos sutarties 4.4. punktą. Atitinkamai apeliantas nurodo, kad turėjo visus pajėgumus šiems darbams atlikti ir nors realiai apeliantas ir galėjo turėti visus pajėgumus darbams atlikti, tačiau leidimas pasitekti subrangovus buvo gautas ir subrangovai buvo pasitelkti, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad šie subrangovai veikė nesąžiningai ieškovo atžvilgiu.

48. Apelianto teigimu, tikroji darbų savikaina negalėjo viršyti ieškovo pateiktos bei įrodymais pagrįstos analogiškų darbų vertės – 10 893,20 Eur, tačiau šios sumos apeliantas nepagrindė; pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais duomenimis, nustatydamas atsakovės atliktų darbų vertę ir ją nustatė teisingai, todėl šioje dalyje nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl restitucijos dydžio.

Dėl faktiškai sunaudoto smėlio kiekio pagal Pirkimo–pardavimo (Smėlio) sutartį

49. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad esant šalių ginčui dėl atsakovės MB „Verslo bitė 24“ pateikto smėlio kiekio ir siekiant nustatyti ar visas smėlio kiekis buvo pristatytas ir panaudotas statybos darbams (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovo naudai, būtina įvertinti (duomenys neskelbtini) vykdyto objekto sąmatoje, darbų žurnale, bandymų protokoluose ir kituose dokumentuose nurodyto faktiškai sunaudoto smėlio kiekį; nors dalis išvardintų dokumentų (jų fragmentai) buvo pateikti į bylą, tačiau pagal juose esančius duomenis nebuvo atliktas kiekio skaičiavimas; skaičiavimui gali būti reikalingos specialios žinios, kadangi nurodytuose dokumentuose pateikti duomenys apie smėlio (mišrių) dangų storį, tankį ir pan., o ne konkretų medžiagų kiekį. Be to, ieškinio reikalavimas priteisti 4 982,84 Eur sumą, kuri buvo sumokėta atsakovei už parduotą smėlį, turėjo būti vertinimas restitucijos taikymo ribose; atitinkamai turėjo būti vertinamas ir ieškinio reikalavimas priteisti 217,80 Eur už transportavimo paslaugas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-539-241/2020 60 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti apskaičiuotas smėlio kiekis, pristatytas ir panaudotas statybos darbams (duomenys neskelbtini).

50. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškovo nurodytą kubinių metrų konvertavimo į tonas algoritmą; tarp atsakovės tariamai pristatyto smėlio kiekio (687,33 m³ (arba 687,33 m³ x 1,65 t / m³ = 1 134 t)) ir ieškovo realiai sunaudoto egzistuoja didelis skirtumas; smėlį atsakovė siekė parduoti su 23,3 procentų antkainiu, todėl taikant restituciją iš ieškovo galėjo būti priteisiama tik minėto sunaudoto smėlio (399,3 t) savikaina, t. y. 359,37 Eur (399,3 t x 0,90 Eur).

51. Nurodytina, kad nors apeliantas ir teikė pristatyto ir sunaudoto smėlio paskaičiavimus, tačiau savo paskaičiavimams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje išsakytą poziciją, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas siūlė šalims teikti papildomus įrodymus įrodinėtinų aplinkybių kontekste, atlikti ekspertizę, atsiliepime atsakovė prašė pateikti: atliktų darbų aktus, kuriais perduoti pėsčiųjų tako statybos darbai (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. sausio 10 d. rangos sutartį Nr. 03S-2, išrašytas sąskaitas bei mokėjimus; tačiau ieškovas teigė, kad negali pateikti dokumentų dėl dokumentų trūkumo, susijusio su V. J. elgesiu, tačiau išsamiau neaiškino, kokių dokumentų trūksta ir kodėl negali jų gauti iš smėlį pardavusių įmonių, kurios turėtų matytis jų buhalterinėje apskaitoje. Taigi šalys jokių papildomų įrodymų neteikė, ekspertizės skirti neprašė, todėl teismas konstatavęs, jog neturi specialių žinių statybos žurnalo įrašams vertinti, be to, smėlis pagal 2017 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00028, buvo vežtas į kitą objektą, pagrįstai rėmėsi ne ieškovo nurodytu būdu, o pagal Pirkimo–pardavimo sutartį patiektą smėlio kiekį nustatė pagal atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras, kurių dalį ieškovas yra apmokėjęs. Pažymėtina, kad šiose sąskaitose faktūrose nėra išskirtas ir nurodomas, koks antkainis šiuo atveju yra taikomas, jei jis yra taikomas, konkrečiam ieškovui pristatytam ir parduotam smėlio kiekiui, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti ieškovo nurodomo galimai taikyto antkainio smėliui, kuris buvo pristatytas ir panaudotas statybos darbams (duomenys neskelbtini).

52. Vertindamas pristatytą ir panaudotą smėlio kiekį statybos darbams (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal pateiktas sąskaitas pristatytas smėlio kiekis yra 1 134,57 t, todėl bendra nagrinėjama restitucijos pagal Pirkimo–pardavimo sutartį suma sudaro 6 966,58 Eur (4 982,84 Eur, 1 622,52 Eur, 361,22 Eur (579,02 Eur – 217,80 Eur)). Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 217,80 Eur už transportavimo paslaugas restitucijos taikymo ribose ir šią sumą atėmė iš bendros restitucijos sumos, taip pat atėmė ieškovo atsakovei sumokėtą 4 982,84 Eur sumą už parduotą smėlį. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, teismas apskaičiuodamas taikytiną restituciją nepagrįstai įtraukė smėlio ir pristatymo paslaugas pagal atsakovės išrašytas 2017 m. lapkričio 6 d. 611,75 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00028 ir 2017 m. spalio 13 d. 326,70 Eur PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00023, iš kurių matyti, kad smėlis ir transportavimo paslaugos teiktos visai į kitus objektus, t. y. į objektus, esančius (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Be to, pažymėtina, kad 2017 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00028 yra tos pačios dienos, kaip ir 2017 m. lapkričio 6 d. 684,07 Eur PVM sąskaita faktūra Nr. 00027, pagal kurią smėlis tiektas į objektą (duomenys neskelbtini), atitinkamai skiriasi smėlio su pristatymu kainos įvertinus objektų atstumus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaičiuodamas restitucijos dydį pagal Pirkimo–pardavimo (Smėlio) sutartį įtraukė 2017 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00028 ir 2017 m. spalio 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00023 nurodytas sumas, todėl šiomis sumomis (611,75 + 326,70 = 938,45) mažintinas šioje dalyje pagal Pirkimo–pardavimo (Smėlio) sutartį taikytos restitucijos dydis iki 1 045,29 Eur (1983,74 – 938,45).

53. Vadinasi, pagal abi negaliojančiomis pripažintas sutartis restitucijos suma sudaro 36 300 Eur ir 1 045,29 Eur, iš viso 37 345,29 Eur ir tokio dydžio restitucija turėjo būti taikyta.

54. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

55. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, nustatant, kad pagal SIA „Tilts“ filialo „??-24“ ir MB „Verslo bitė 24“ sudarytas 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. S17/163 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168 restitucijos suma sudaro 37 345,29 Eur ir ši suma bei 6 proc. metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priteisiamos iš ieškovo atsakovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo

56. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, grąžinant bylą dalyje nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismui buvo perduotas ir klausimas dėl visų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Byloje reikšti reikalavimai ieškiniu bei priešieškiniu. Ieškinį sudarė reikalavimas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir 4 982,84 Eur bei 217,80 Eur priteisimo, o priešieškinį – reikalavimas dėl 64 373,77 Eur priteisimo. Apeliacinis teismas pasisakė, kad ieškinio dalis yra atmetama, tačiau kartu sprendimo 61 punktu įpareigojo turtinius reikalavimus vertinti restitucijos taikymo ribose; priešieškinis atmestas Lietuvos apeliacinio teismo ankstesniu sprendimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas mažino pirmosios instancijos teismo priteistą sumą iki 37 345,29 Eur. Iš esmės byloje buvo sprendžiami šalių reikalavimai dėl atsiskaitymo pagal Paslaugų ir Pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi abi sutartys buvo pripažintos negaliojančiomis, tai ieškovui teko pareiga apmokėti ne pagal sutartis pateiktas sąskaitas, o atlyginti suteiktų paslaugų savikainą. Ginčas dėl sutarčių vykdymo sudarė bendrą 69 574,41 Eur (64 373,77, 4 982,84, 217,80) sumą. Turtine prasme po teismo sprendimo atsakovė gavo 54 proc., o ieškovas nuginčijo 46 proc. sumos.

57. Ieškovas sumokėjo 1 775 Eur žyminį mokestį už ieškinį, 2 965,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (pirminį) bei prašo priteisti 12 615,19 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas, iš viso patyrė 17 355,44 Eur bylinėjimosi išlaidas (išlaidas pagrindžiantys dokumentai pateikti kartu su 2018 m. gruodžio 7 d. prašymu dėl 4 599,07 Eur; 2019 m. balandžio 5 d. prašymu dėl 2 897,12 Eur; 2019 m. birželio 10 d. prašymu dėl 308,20 Eur; 2019 m. rugpjūčio 2 d. prašymu dėl 79,15 Eur; 2020 m. balandžio 3 d. prašymu dėl 1 315,89 Eur; 2021 m. sausio 29 d. prašymu dėl 798,60 Eur; 2021 m. kovo 8 d. prašymu dėl 319,44 Eur).

58. Atsakovė sumokėjo 1 229 Eur žyminį mokestį už priešieškinį bei patyrė 11 938,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimo paslaugas, kurias grindė 2019 m. rugpjūčio 2 d. bei 2020 m. rugsėjo 14 d. prašymais, iš viso patyrė 13 167,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

59. Taikant 46 proc. proporciją, ieškovui priteistinos išlaidos sudarytų 7 983,50 Eur (17 355,44 x 0,46), o atsakovei (taikant 54 proc. koeficientą) – 7 110,61 Eur (13 167,80 x 0,54). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos esmę sudarė atsiskaitymas pagal Paslaugų bei Pirkimo–pardavimo sutartis, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos skirstytinos pagal gautos ir byloje ginčytos turtinės naudos proporciją ir tuo būdu vienos šalies išlaidos iš esmės padengė kitos šalies išlaidas, įvertinus galimus priteisti maksimalius šių išlaidų dydžius pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytus maksimalius teisinių paslaugų dydžius (toliau – Rekomendacijos), todėl netikslinga atskirai spręsti kiekvienos šalies bylinėjimosi išlaidų kompensavimo klausimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šio bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būdo iš esmės negali pakeisti ir bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatas, kadangi sumažinus taikytos restitucijos dydį ginčytos turtinės naudos proporcija pasikeitė vos vienu procentu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

60. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl ieškovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (2 proc. skaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo priteistos restitucijos sumos), ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės.

61. Ieškovas pateikė prašymą priteisti patirtas 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Ieškovas pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 799 Eur žyminį mokestį. Šių išlaidų realumą, tikrumą ir pagrįstumą patvirtinantys duomenys pateikti (sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai). Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijų dydžio. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (2 proc.), įvertinus kilusio ginčo sudėtingumą, iš atsakovės apeliantei priteisiama 62,44 Eur (3 122,20 x 0,02) bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Taikyti restituciją, pripažinus SIA „Tilts“ filialo „??-24“ ir mažosios bendrijos „Verslo bitė 24“ sudarytas 2017 m. spalio 6 d. paslaugų sutartį Nr. S17/163 ir 2017 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 117/168 negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, iš ieškovo SIA „Tilts“ atsakovės mažosios bendrijos „Verslo bitė 24“ naudai priteisti 37 345,29 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus 29 centus) bei 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Verslo bitė 24“ ieškovui SIA „Tilts“ 62,44 Eur (šešiasdešimt du eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.