Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.1.1.3.2; 2.1.3.4; 2.1.6.3; 3.1.1.2.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3

2019 m. kovo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ir atsakovų R. Ž., E. Ž. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams R. Ž. ir E. Ž. dėl nuosavybės teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, tretieji asmenys A. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo tenkintas ieškovės ieškinys dėl savavališkai pastatytų statinių nugriovimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

12. Nustatyta, kad ieškovei T. S. nuosavybės teise priklauso 0,1910 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kretingalė, Klaipėdos r. sav., apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 55/7850 pagrindu su visais šiame žemės sklype esančiais pastatais. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovams R. Ž. ir E. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,1670 ha ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Kretingalė, Klaipėdos r. sav. R. Ž. 1/2 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini)valdo 2005 m. rugsėjo 14 d. dovanojimo sutarties Nr. NB2-5304 pagrindu, E. Ž. 1/2 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)valdo valstybinės žemės sklypo 2005 m. vasario 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NB2-729 pagrindu, o 37/100 dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato Nr. (duomenys neskelbtini)valdo 2003 m. liepos 29 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. NB2-3471 ir 2003 m. liepos 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-3473 pagrindu.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą įpareigoti atsakovus nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytą tvorą. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog jų pateikti rašytiniai duomenys patvirtina jų žemės sklypo ribas, kurios tarp kaimynų jau buvo nustatytos prieš daug metų. Teismas nepagrįstai vadovavosi atliktais ieškovės žemės sklypo kadastriniais matavimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

15. Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reglamentavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

16. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018 18 punktą).

17. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2013; 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-248/2017, 22 punktas).

19. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovai ne nesilaikė normatyvinių statybos techniniuose dokumentuose numatytų atstumų tarp statinių ir sklypo ribų, o apskritai tvorą pastatė jai priklausančiame žemės sklype. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo vertinant, ar dėl ginčo statinio rekonstrukcijos nesumažėjo buvę atstumai tarp statinio ir sklypo ribos, yra išaiškinta, jog pareiga įrodyti statybos, vykdytos be gretimo sklypo savininko sutikimo, teisėtumą tenka statytojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 29 punktas). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, šioje byloje atsakovai turėjo pareigą įrodyti, kad jie perstatė tvorą ant jiems priklausančio žemės sklypo ar išlaikė normatyvinius statybos techniniuose dokumentuose numatytus atstumus tarp statinių ir sklypo ribų.

20. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

21. Byloje nustatyta, kad ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingalė, Klaipėdos r. sav., kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 12SK-605-(14.12.110.) „Dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), Kretingalės miestelyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Atsakovas R. Ž. dalyvavo surašant 2014 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 141230-5, tačiau jo nepasirašė. Atsakovams buvo žinomos ieškovės nustatytos žemės sklypo ribos, tačiau jie administracinio akto neskundė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nustatant ieškovės žemės sklypo ribas pagrįstai buvo vadovaujamasi ieškovės žemės sklypo kadastriniais matavimais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Išsiaiškinus ieškovės žemės sklypo ribas, nustatyta, kad atsakovų tvora ir statinys yra ieškovės žemės sklype (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šią aplinkybę patvirtino ir UAB „Darena“ atlikta esamos situacijos schema. Atsakovai šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

22. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei nustatytas ieškovės žemės sklypo ribas, pripažintina, kad atsakovai tvorą perkėlė į ieškovei priklausantį žemės sklypą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo atsakovus šią tvorą panaikinti.

23. Pirmosios instancijos teismas leido atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir sumokėjus įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad nustatęs, jog nesilaikyta minimalių statybos techninių reikalavimų dėl atstumo nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, teismas neturėjo leisti tokios statybos įteisinti, nes ji apskritai draudžiama. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė turėjo teisę per vienerius metus nuo malkinės statybos pabaigos pareikšti pretenzijas, tačiau to nepadarė. Vadinasi, ji prarado teisę ginčyti pastatytos malkinės teisėtumą, todėl jos reikalavimas neturėjo būti tenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais.

24. Statytojas yra statybos dalyvis (Statybos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis statytojo teisę gali įgyvendinti, tik kai turi statybą leidžiantį dokumentą. Atvejai, kada statinio statybai privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, numatyti Statybos įstatymo 20 ir 23 straipsniuose.

25. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir jį teisės aktų nustatyta tvarka įteikia statytojui kaip viešosios teisės nuostatas pažeidusiam asmeniui.

26. Byloje nustatyta, kad ginčo malkinės (stoginės) konstrukcijas atsakovai pailgino ir sukonstravo prieš 4–5 metus šalia ginčo tvoros (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Kad malkinė pastatyta atsakovės žemės sklype, patvirtina ieškovės T. S., liudytojo Z. Š. paaiškinimai, žemės naudojimo patikrinimo aktai, ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendiniai, byloje pateiktos fotonuotraukos (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsakovai ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atliekant kadastrinius matavimus ieškovės ir atsakovų žemės sklypo riba buvo nustatyta kaip einanti per atsakovų malkinę, tai yra dalis malkinės pateko į ieškovės žemės sklypą. Tačiau ši faktinė aplinkybė nepaneigia fakto, kad dalis atsakovų malkinės pastatyta ant ieškovės žemės sklypo.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčo statinį malkinę (stoginę) priskyrė nesudėtingojo statinio kategorijai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Šalys apeliaciniais skundais priskyrimo nurodytai statinio kategorijai neginčijo (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad ginčo statinys priskirtinas nesudėtingojo statinio kategorijai, ir į Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, šiuo atveju atsakovai statybą leidžiančio dokumento neturėjo gauti prieš rekonstruodami malkinę (stoginę). Tačiau, atsižvelgus į tai, kad jau anksčiau nustatyta, jog ginčo malkinės dalis pastatyta ieškovės žemės sklype ir nesilaikyta minimalaus atstumo iki gretimo sklypo ribos, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punktą atsakovai turėjo gauti ieškovės, kaip besiribojančio žemės sklypo savininkės, rašytinį sutikimą. Byloje ginčo nėra, kad statinys pastatytas be ieškovės, gretimo sklypo savininkės, rašytinio sutikimo (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai spręstina, kad malkinė (stoginė) rekonstruota savavališkai, tai pažeidžia ieškovės interesus, todėl turi būti taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonės.

28. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio reikalavimus – įpareigoti atsakovus nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytos malkinės (stoginės) dalį ir perstatyti malkinės (stoginės) dalį, esančią atsakovų žemės sklype, vertino kaip tarpusavyje labai glaudžiai susijusius. Sprendė, kad šie ieškinio reikalavimai vadovaujantis ekonomiškumo bei racionalumo principu galėtų būtų įgyvendinami kartu, tai yra statybos darbus atliekant vienu metu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.

29. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), jos taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas).

30. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali leisti statytojui per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytus statinio projektinius dokumentus gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

31. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 11, 9 dalies 1 punkte jam suteikta diskrecijos teise, leido atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog statybą leidžiančio dokumento šiuo atveju atsakovams gauti nereikėjo, o atsakovai malkinę (stoginę) pastatė ieškovės žemės sklype ir neišlaikę minimalių atstumų, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 3 punkte numatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę – išardyti savavališkai pastatytą malkinės (stoginės) dalį, esančią ieškovės žemės sklypo pusėje, ir perstatyti malkinės (stoginės) dalį atsakovų pusėje laikantis minimalaus atstumo, t. y. 1 metro, nuo statinių labiausiai atsikišusios konstrukcijos dalies iki ieškovei T. S. priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos. Pažymėtina, kad nagrinėjimu atveju duomenų, jog atsakovų žemėje malkinė (pastoginė) apskritai negalėtų būti statoma, nėra. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė ne tą neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonę, tačiau šiuo atveju iš esmės tai įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis tikslintina.

32. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo nustatytos baudos per didelės ir nepagrįstos. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

33. CPK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas klausimus, susijusius su statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimu, gali priimti sprendimus, nurodytus statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų (CPK 273 straipsnio 3 dalis). Šios proceso teisės normos reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1dalis).

34. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovams 15,00 Eur dydžio baudą, jei jie nepašalins savavališkai pastatytos tvoros, ir 10,00 Eur baudą už tai, jei atsakovai neįteisinę statybos neišardys savavališkai pastatytos malkinės (stoginės) konstrukcijos dalių, esančių ieškovės žemės sklypo dalyje. Ieškovė ieškiniu prašė skirti didesnes baudas, nei paskyrė teismas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantams paskirtų baudų dydžiai yra adekvatūs ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes. Siekiant išvengti tarp šalių ginčų dėl teismo sprendimo rezoliucinės dalies, tikslintina teismo sprendimo rezoliucinė dalis, kurioje nustatyta sankcija atsakovams už teismo skirto įpareigojimo dėl malkinės perstatymo nevykdymą ir nurodyti, kad už šio teismo įpareigojimo nevykdymą atsakovams skirtina bauda.

35. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti medį, augantį jų sklype. Teigė, kad pagal aplinkos ministro įsakymo „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.1 papunktį medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m., veisiami ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai – ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje (tarp (>)315° ir (<)45°) sklypo pusėje – ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai – ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad šiuo atveju atstumai neišlaikyti, tad turi būti pašalinti pažeidimai, o įrodinėti medžio blogos būklės nebūtina, užtenka vien neišlaikyto atstumo. Be to, teismas pats galėjo įpareigoti ją pateikti papildomus įrodymus. Skunde nurodė ir tai, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad medžio šakos lenda į jos teritoriją, tad teismas galėjo bent leisti nupjauti medžio šakas, esančias jos teritorijoje. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus.

36. CK 4.42 straipsnyje nustatyta, jog žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys nesutaria, kad atsakovų žemės sklype esantis medis būtų pašalintas. Šalims nesusitarus, klausimą dėl medžio – gluosnio nupjovimo sprendžia teismas.

37. Byloje nustatyta ir ieškovė šios aplinkybės neginčijo, kad ginčo medis – gluosnis buvo pasodintas apie 1980 m., šiuo metu yra apie 20 metrų aukščio (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tai patvirtina ir 2017 m. spalio 23 d. girininko E. J. pateiktas raštas. Vadinasi, ieškovė ir atsakovai įsigijo jiems priklausančius žemės sklypus su jau pasodintu medžiu. Atsižvelgus į tai, norėdama, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl medžio nupjovimo, apeliantė turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo medis – gluosnis kelia grėsmę ir turi būti sunaikintas (CPK 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė duomenų apie medžio būklę (t. y. nebuvo kreiptasi dėl medžio būklės nustatymo). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl medžio keliamos grėsmės, nepateikta. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo.

38. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškinyje buvo prašoma pašalinti kitus ieškovės žemės sklype esančius statinius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būdos – dėžės, skirtos vištoms auginti, pavaizduotos fotonuotraukose, priskirtinos statinių kategorijai. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė nepateikė šias išvadas paneigiančių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

40. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos, šalims vienai iš kitos nepriteistinos, atsižvelgus į tai, jog byloje ieškovės ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, į kiekvienos šalies teisinių atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingo, sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais teismo sprendimo motyvais.

42. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo 93 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimų tenkinta 60 procentų, pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos turėtų bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

43. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 92,25 Eur žyminio mokesčio, turėjo 600,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (100,00 Eur už atstovavimą teisme, 500,00 Eur už informacijos ir įrodymų rinkimą, dokumentų analizę, ieškinio parengimą). Šios išlaidos pagrįstos 2017 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitais Nr. 768979, Nr. 768980. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 60 procentų, jai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 207,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ((692,25 x 60 / 100) / 2).

44. Atsakovai nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tačiau nurodė ne tą savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonę ir neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl šios teismo sprendimo dalys keistinos iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 30,00 Eur žyminio mokesčio.

47. Atsakovai už apeliacinį skundą sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju buvo tenkintinas ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. išspręstas procesinis klausimas, už kurį žyminis mokestis nemokamas. Tad, iš esmės netenkinus materialinių apeliacinių skundų reikalavimų, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams skirti įpareigojimai dėl ant ieškovės žemės sklypo pastatytos malkinės, pakeisti ir šią teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

įpareigoti atsakovus R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Kretingalė, Klaipėdos r. sav., savavališkai atsakovų pastatytos malkinės (stoginės) konstrukcijos dalis ir pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte numatytą 1 metro atstumą išardyti savavališkai pastatytas malkinės (stoginės) konstrukcijos dalis, esančias atsakovų R. Ž. ir E. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, laikantis minimalaus atstumo, t. y. 1 metro, nuo statinių labiausiai atsikišusios konstrukcijos dalies iki ieškovei T. S. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ribos, ir įpareigoti atsakovus sutvarkyti statybvietę, o jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, skirti atsakovams R. Ž. ir E. Ž. po 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

Priteisti ieškovei T. S. iš atsakovų R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) po 207,68 Eur (du šimtus septynis eurus šešiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.