Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-73-904/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-06-15
Bylos Nr.: e2-73-904/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02568-2016-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mantas Ūsas
Ieškovas: T. S.
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, A. B.
Atsakovas: R. Ž., E. Ž.
Advokatai: Petras Macenis, Laimonas Strauka

Civilinė byla Nr. e2-73-904/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02568-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.1.;2.4.2.12.2.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 15 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovei T. S., jos atstovui advokatui Petrui Maceniui, atstovams R. Ž. ir E. Ž., jų atstovui advokatui Laimonui Straukai, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovams R. Ž. ir E. Ž. dėl nuosavybės teisių gynimo nesusijusio su valdymo netekimu, tretieji asmenys A. B., Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:

Įpareigoti atsakovus R. Ž. ir E. Ž. savo lėšomis nugriauti ieškovės T. S. žemės sklype savavališkai pastatytą tvorą, malkinę ir kitus statinius per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovams bus skiriama 30,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai; Įpareigoti atsakovus R. Ž. ir E. Ž. savo lėšomis perstatyti atsakovų statinius jų žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus, laikantis minimalaus atstumo, t. y. 1 metro, nuo statinių labiausiai atsikišusios konstrukcijos dalies iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovams bus skiriama 20.00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai;Įpareigoti atsakovus R. Ž. ir E. Ž. savo lėšomis pašalinti medį augantį jų sklype, kurio apytikslės koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovei bus skiriama 10.00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.Priteisti iš atsakovų R. Ž. ir E. Ž. visas ieškovės T. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindu nurodė, jog ieškovei T. S., priklauso nuosavybes teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) su visais jame esančiais sklypo priklausiniais, kuris ribojasi su atsakovų Rimanto ir E. Ž., nuosavybes teise priklausančiu žemės sklypu, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini). 2014-12-30 buvo atlikti ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktas Nr. 141230-5 dalyvaujant atsakovui R. Ž., tačiau pastarasis atsisakė pasirašyti šį aktą. 2015-03-19 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo sprendimu Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo Nr. 12SK-605- (14.12.110), buvo patvirtinti ieškovės T. S. žemės sklypo, kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geostatybiniai sprendimai“ 2014 m. gruodžio 30 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Pagal 2014 m. gruodžio 30 d. kadastrinių matavimų byloje Nr. 2 pridėtą žemės sklypo planą, patikrintą ir suderintą 2015-02 24 Nacionalinės žemės tarnybos 2015-03-23 patvirtintą VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo, matyti, jog Rimanto ir E. Ž., sklype esantis statinys bei tvora patenka į T. S. žemės sklypo ribas. Šias aplinkybes taip patvirtina ir pridėtos statinių nuotraukos. Po šių atliktų kadastrinių matavimų paaiškėjo tikslios sklypo ribos ir buvo sužinota, jog yra pažeistos ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės. Ieškovė daugybę kartų prašė nugriauti ar perstatyti statinius, tvorą tačiau į tai nebuvo reaguota. Ieškovė ne kartą atsakovų žodžiu prašė nupjauti medį, esantį šalia sklypų ribos, kadangi jis meta per daug didelį šešėlį darže augantiems augalams, per vėtras prikrenta šakų, o rudenį nuo jo būna pilnas kiemas lapų, tačiau šį prašymą atsakovai taip pat ignoruoja, todėl buvo nuspręsta kreiptis į teismą.

Atsiliepimas

Atsakovai R. Ž. ir E. Ž. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigiama, jog atsakovams priklauso žemės sklypas 0,1670 ha ploto, kuriame nuo 1980 metų stovi gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu. Pastatus bei ginčo tvorą statė atsakovės E. Ž., dabar jau miręs, sutuoktinis A. Ž.. Atsakovų žemės sklypas ribojosi su A. B. žemės sklypu ir su tuometiniu valstybiniu pravažiavimo keliu, kuris atsakovų žemės sklypą skyrė nuo ieškovės žemės sklypo. Ieškovė atlikdama kadastrinius matavimus savo žemės sklypą padidino nuo 0,1860 ha iki 0,1910 ha ploto, t. y. 50 kv. m. Matininkas, kuris rengė ieškovės žemės sklypo planą, tarp taškų 1-6 ribą nubrėžė per atsakovų malkinę, kurią ieškovė reikalauja nugriauti. Malkinė atsakovų žemės sklypo ribose stovėjo nuo seno ir ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovams. Pastogė iki ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo jau buvo pastatyta keletą metų, todėl atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį dėl pastoginės nugriovimo. Atsakovų žemės sklypo riba su ieškovės yra nuo seno nusistovėjusi, teritorija į kurią pretenduoja ieškovė visą laiką buvo skirta naminių paukščių auginimui, šia teritorija ieškovė niekada nesinaudojo. Ginčas kyla dėl 22 kv. m. ploto, o ieškovė kadastriniais matavimais įgijo 60 kv. m. žemės sklypo ploto daugiau nei jai yra įregistruota pagal nekilnojamojo turto registrą. Nuo 1987 m. su ieškove nebuvo kilę jokių ginčų nei dėl medžio, nei dėl tvoros ir statinių. Medis visą laiką ribojo jų žemės sklypą nuo pravažiavimo, kurį privatizavo vėliau ieškovė, todėl ieškovė yra praleidusi ieškinio senatį reikalavimui dėl medžio nupjovimo reikšti, nes nuo 2001 metų, kai įgijo nuosavybės teisę į savo namų valdos žemės sklypą, tokio reikalavimo atsakovams neteikė ir jokių pretenzijų dėl medžio nereiškė. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad medis jai trukdo nėra patvirtintos įrodymais.

Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinius, kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, tai yra įpareigoti atsakovus nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytą tvorą, malkinę ir kitus statinius. Antrąjį ieškinio reikalavimą prašė atmesti, kadangi nei ieškovė, nei teismas neturi teisės įpareigoti atsakovus R. Ž. ir E. Ž. savo lėšomis perstatyti atsakovų statinius jų žemės sklype pagal teisės aktų reikalavimus, laikantis minimalaus atstumo, t. y. 1 metro, nuo statinių labiausiai atsikišusios konstrukcijos dalies iki ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovai turi teisę patys priimti sprendimą, ar perstatinėti nugriautus statinius jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ar elgtis kitaip teisės aktų nustatyta tvarka. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovė T. S. 2015 m. spalio 21 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių (toliau - Skyrius) su skundu dėl savavališkai užimtos žemės, jos naudojimo ir vengimo ją grąžinti. Skyrius 2015-11-04 raštu informavo ieškovę ir atsakovus, kad 2015-11-18, 10.00 val. bus atliekamas patikrinimas vietovėje. Atlikus patikrinimą vietovėje, 2015-11-18 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame pažymėta, kad patikrinimo metu patikrinta ieškovės žemės sklypo 1 koordinatė ir nustatyta, kad atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, kadangi ji užtverta 1 m už riboženklio, ieškovės žemės sklype. Taip pat nustatyta, kad atsakovai savo žemės sklype, nežinant tikslių žemės sklypo ribų, pastatė naują stoginę prie ūkinio pastato, kurios dalis patenka į ieškovės žemės sklypą. Ieškovė T. S. 2016-07-28 pakartotinai pateikė Klaipėdos rajono skyriui skundą dėl savavališkai užimtos žemės, jos naudojimo ir vengimo ją grąžinti, todėl 2016-09-08 10.00 val. buvo atliktas pakartotinas patikrinimas vietovėje, UAB „Darena“ parengė esamos situacijos schemą, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad atsakovų tvora ir statinys yra ieškovės žemės sklype, o gyvatvorė prie kelio pasodinta valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-10-06, 10 val. 27 min. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriuo R. Ž. buvo paskirta 144 eurų bauda pagal LR ATPK 45 straipsnio 1 dalį. R. Ž. baudą sumokėjo.

Trečiasis asmuo A. B. atsiliepimų į ieškinius nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu ieškovė S paaiškino, jog nuo 1985 m. gyvena ginčo sodyboje. Santykiai su kaimynais (atsakovais) buvo geri. Pradėjus gyventi šioje vietoje, atsakovės E. Ž. sutuoktinis, užtvėrė tvorą, skiriančią šalių žemės sklypus. Ginčo dėl tvoros nebuvo. Prie 7-8 metus atsakovai, pradėjo priekaištauti dėl per arti jų žemės sklypo ribos ieškovės sandėliuojamo mėšlo. Grasino perkelti tvorą į ieškovės pusę, ką vėliau ir padarė. Tvora į ieškovės žemės sklypą buvo perkelta atsakovų. Supratusi, jog yra pažeistos jos nuosavybės teisės, ieškovė atliko savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu paaiškėjo, jos atsakovų perstatyta tvora yra jos žemės sklype apie 1,2 – 1,3 m. atstumu. Nuo tada tarp šalių kilo ginčai. Buvo kviestas seniūnijos atstovas R. S., tačiau ginčo išspręsti nepavyko. Gilindami konfliktą atsakovai prieš 2 metus prailgino savo malkinės stogą iki ginčo tvoros, tokiu būdu pastatydami dalį savo pasatą ieškovės žemės sklype. Ieškovė patvirtino, jog jos žemės sklype yra atsakovės tvora, dalis malkinės bei vištų būdos. Apie 1980 m. atsakovų žemės sklype, apie 1 metro atstumu, nuo žemės sklypo ribos atsakovės sutuoktinis pasodino gluosnį, kuris šiuo metu yra apie 20 m. aukščio. Medis kelia pavojų jos netoliese esantiems statiniams, sudaro pavėsį, meta lapus į jos žemės sklypą. Dėl šių nepatogumų pašo medį pašalinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovas R. Ž. patvirtino atsiliepime į ieškinius nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, jog savo nuosavybės teises į žemės sklypą bei pastatus paveldėjo po tėvo mirties. Iki tėvo mirties ginčų su kaimynais nebuvo. Tvora ir malkinė buvo pastatyta jo tėvo apie 1980 metus. Nuo to laiko tvora ne kartą buvo remontuota, tačiau jos dislokacijos vieta niekada nebuvo keista. Prieš 7-8 metus, kartu su tėvu remontavo malkinę, prailgino malkinės stogą. Atsakovas R. Ž. atsisakė nurodyti ar ginčo malkinė yra registruota, turi individualius numerius. Patvirtino, jog ginčo vietoje yra laikomi naminiai paukščiai, stovi medinės dėžės – būdos pritaikytos paukščių auginimui. Ginčo teritorijoje yra laikoma įvairių metalinių daiktų, todėl negalima teigti, jog ieškovės pateiktose nuotraukose užfiksuoti metaliniai strypai, yra buvusios tvoros liekanos. Pripažino, jog ginčo tvoros kuolai yra įbetonuoti. Paaiškino, jog matininkas atlieka atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau procedūros nėra užbaigtos. Į šią bylą neteiks savo žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų. Paaiškino, jog tarp ieškovės ir atsakovų žemės sklypų buvo pravažiavimas, kuriuo šalys važiuodavo prie ūkinių pastatų, išveždavo mėšlą, veždavo gyvulius. Šio pravažiavimo neliko, atsakovei prisijungus šią laisvą žemės sklypo plotą kadastrinių matavimų atlikimo metu.

Teismo posėdžio metu atsakovė E. Ž. patvirtino atsiliepime į ieškinius nurodytas faktines aplinkybes, papildomai nurodė, jog tvora buvo pastatyta jos mirusio sutuoktinio apie 1980 metus. Nuo to laiko tvora ne kartą buvo remontuota, tačiau jos dislokacijos vieta niekada nebuvo keista. Šalys naudojosi pravažiavimu buvusių tarp jos ir ieškovės žemės sklypų, kuriuo žemės ūkio technika privažiuodavo prie ūkinių pasatų. Vėliau, nustojus ūkininkauti, šalys planavo šį žemės sklypą pasidalinti per pusę. Po ko, paaiškėjo, jog šį žemės sklypą įsigijo ieškovė. Pripažino, jog prieš keletą metų, remontavo malkinės stogą. Teigia, jog malkinė stovi jos žemės sklype. Su liudytoju Šiauliu nėra piktuoju.

Teismo posėdžio metu liudytojas Z. Š. paaiškino, jog su ieškove T. S. nuo 1979 metų yra kaimynai, pastarųjų sklypai ribojasi palei Nemuno gatve. Palaiko draugiškus santykius tiek su ieškove, tiek su atsakovais. 1993-1998 m. dirbo matininku, todėl T. S. prieš septynerius metus, jo kaip buvusio specialisto, asmeniškai paprašė patikrinti žemės sklypo ribas, kurios ribojasi su atsakovais. Ieškovė skundėsi, jog atsakovai užėmė jos žemės dalį. Nuvykę į žemėtvarką susipažino su atsakovo žemės sklypo planu, rulete pamatavę vietoje nustatė, jog kampinis tvoros stulpas, esantis tarp atsakovų, A. B. ir T. S. buvo patrauktas į T. S. žemės sklypą per 1 metrą. Kitoje žemės sklypo ribos pusėje atsakovai to padaryti negalėjo, nes toje pusėje buvo išlikusios senosios kaimynų tvoros, dėl ko būtų akivaizdus pažeidimas. Matavimus atliko naudodamasis matavimo juosta. Atlikus matavimus pagal žemės sklypo kraštinės ilgį, paaiškėjo, jog atsakovai vieno metro atstumu, ieškovės žemės sklype, užtvėrė tvorą. Liudytojas Z. Š. patvirtino, jog matė, kaip nepažįstami jaunuoliai, perkėlė ginčo tvorą į ieškovės žemės sklypą. Buvę įbetonuoti tvoros kuolai buvo nupjauti, kurie matosi iki šiol. Įvykio vietoje ieškovė T. S. su atsakovais aiškinosi tvoros perstatymo aplinkybes, tačiau tarp šalių kilo konfliktas. Atsakovus piktino tai, jog ieškovė viena nupirko laisvą valstybinę žemę buvusią tarp ieškovės ir atsakovės žemės sklypų. Atsakovai pageidavo pasidalinti šia žeme per pusę. Ta valstybine žemės dalimi, kuri buvo apie 4 m. pločio, šalys naudojosi privažiavimui prie ūkinių pastatų. Pažymėjo, jog iš pradžių atsakovai tvorą pastatė 2 metrų atstumu nuo ieškovės žemės sklypo ribos, vėliau plėtojantis konfliktui, tvorą perkėlė 1 metro atstumu nuo ribos į ieškovės žemės sklypo dalį. Pačioje pradžioje, ginčo tvora buvo pastatyta atsakovės E. Ž. sutuoktinio, tuo metu ginčo tarp šalių nebuvo, tvora buvo Ž pusėje. Slušniai savo tvoros šioje vietoje neturėjo. Papildomai patvirtino, jog prieš 5 metus atsakovai remontavo savo pašiūrę – malkinę, kuriai pakeitė stogą bei stogą prailgino iki pat ginčo tvoros.

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas Laimonas Strauka papildomai paaiškino, jog ieškinio reikalavimai nėra aiškūs, tai yra neaiškūs malkinės identifikavimo numeriai; kokiu atstumu nuo ginčo ribos stovi medis; medžio pavojingumo aplinkiniams būklė. Atstovas patvirtino, jog ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų neginčija, tokią galimybę atsakovai pasilieka svarstys po šios bylos baigties.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Reda Siautilė patvirtino atsiliepimuose į ieškinį išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, jog pagal ieškovės pateiktą skundą atliko patikrinimą vietoje, kuriame dalyvavo atsakovas R. Ž.. Patikrinimo metu buvo nustatyti atsiliepime nurodyti pažeidimai, kurių atsakovas R. Ž. neginčijo. Atsakovas R. Ž. vietoje nurodė, jog atliks savo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atstovė Reda Siautilė pažymėjo, jog atsakovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami jau daugiau nei dveji metai, kurie iki šiol nepateikti. Galimai atlikus kadastrinius matavimus, šiuos matavimus atlikęs specialistas patvirtino atsakovui, jog tvora bei malkinės dalis randasi ieškovės žemės sklype. Esant tokiai situacijai, atsakovai gindamiesi nuo ieškinio, neteikia byloje dalyvaujantiems asmenims šių įrodymų. Atstovė Reda Siautilė patvirtino, jog patikrinimo vietoje metu, akivaizdžiai matėsi tvoros perstatymo faktinės aplinkybės, matėsi nupjauti buvę įbetonuoti stulpai. Patikrinimo metu, matėsi naujai remontuota malkinė, kuri ribojosi su ginčo tvora, atsakovas neginčijo, jog šią malkinę prailgino iki ginčo tvoros. Taip pat ant ieškovės ginčo žemės stovėjo atsakovės būdos pritaikytos paukščių auginimui. Baigus patikrinimą atstovė Reda Siautilė pasirašė patikrinimo aktą.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, jog nuo 2000 iki 2006 m. dirbo seniūnijoje buvo atsakingas žemės klausimais. Seniūno pavedimu nuvyko į vietą, kur tarp šalių buvo sprendžiamas ginčas dėl tvoros. Ginčo aplinkybių nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Ieškovei T. S. nuosavybės teise priklauso 0,1910 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), apskrities viršininko 2001-11-09 sprendimo Nr. 55/7850 pagrindu su visais šiame žemės sklype esančiais pastatais. Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovams R. Ž. ir E. Ž. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 0,1670 ha ploto žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). R. Ž. ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 63/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini) dalis valdo 2005-09-14 dovanojimo sutarties Nr. NB2-5304 pagrindu, E. Ž. ½ žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį valdo valstybinės žemės sklypo 2005-02-10 pirkimo- pardavimo sutarties Nr. NB2-729 pagrindu, o 37/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini) dalis valdo 2003-07-29 nuosavybės teisės liudijimo Nr. NB2-3471 ir 2003-07-29 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. NB2-3473 pagrindu.

Ieškovės žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o atsakovų žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Ieškovės T. S. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai įregistruoti nekilnojamojo turto registre Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-03-19 sprendimu Nr. 12SK-605-(14.12.110.) „Dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Atsakovai šio administracinio teisės akto neskundė, todėl jis yra galiojantis. Kadastrinius matavimus atliko ir kadastrinių matavimų bylą parengė UAB „Geostatybiniai sprendimai“, 2014 m. gruodžio 30 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 141230-5, 5 punkte matininkas pažymėjo, kad R. Ž. dalyvavo ženklinant žemės sklypą, bet akto nepasirašė, o visi kiti kviestiniai asmenys žemės sklypo ženklinime nedalyvavo. Darytina išvada, kad atsakovams yra žinomos ieškovės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos ir jų neginčijo.

Ieškovė T. S. 2015 m. spalio 21 d. kreipėsi su skundu dėl savavališkai užimtos žemės, jos naudojimo ir vengimo ją grąžinti į Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrių. Šio skundo pagrindu buvo atliktas patikrinimas vietovėje ir 2015-11-18 buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-417-(14.12.73.), kuriame pažymėta, kad patikrinimo metu patikrinta ieškovės žemės sklypo 1 koordinatė ir nustatyta, kad atsakovų pastatyta tvora pažeidžia ieškovės nuosavybės teises, kadangi ji užtverta 1 m už riboženklio, ieškovės žemės sklype. Taip pat nustatyta, kad atsakovai savo žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nežinant tikslių žemės sklypo ribų, pastatė naują stoginę prie ūkinio pastato, kurios dalis patenka į ieškovės žemės sklypą. Atsakovas R. Ž. patikrinimo metu paprašė suteikti terminą atlikti žemės sklypo kadastriniams matavimams.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyrius suteikė atsakovui R. Ž. 3 mėnesių terminą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniams matavimams atlikti. Suėjus nustatytam terminui, Klaipėdos rajono skyrius 2016-03-09 raštu Nr. 12SD-1073-(14.12.104.) „Dėl kadastrinių matavimų“ pareikalavo, kad atsakovai iki 2016-03-30 pateiktų žemės sklypo kadastrinių matavimų darbų apmokėjimo sutartį su matininku, turinčiu teisę atlikti kadastrinius matavimus. Atsakovai pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų atlikimo sutarties kopiją, sudarytą tarp UAB „Darena“ ir atsakovo R. Ž..

Ieškovė T. S. 2016-07-28 pakartotinai pateikė Skyriui skundą dėl savavališkai užimtos žemės, jos naudojimo ir vengimo ją grąžinti, todėl 2016-09-08 buvo atliktas pakartotinas patikrinimas vietovėje, UAB „Darena“ parengė esamos situacijos schemą, iš kurios matyti, kad atsakovų tvora ir statinys yra ieškovės žemės sklype, o gyvatvorė prie kelio pasodinta valstybinėje žemėje.

Dėl įpareigojimo nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytą tvorą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo vielinę tvorą atsakovai užtvėrė apie 1980 metus. Ieškovė T. S. ir jos kviestas liudytojas Z. Š. paaiškino, jog prieš 6-7 metus, atsakovai vėlinę tvorą perkėlė į ieškovės žemės sklypą dviejų metrų atstumu, po to sumažino iki vieno metro. Vertinant tai, konstatuotina, jog prieš 6-7 metus nebuvo ginčo tarp šalių dėl vėlinės tvoros teisėtumo, todėl pripažintina, jog ieškovės nuosavybės teisių pažeidimai prasidėjo ir tęsiasi jau septynerius metus. Atsakovų teiginiai, jog vėlinės tvoros dislokacijos vieta nebuvo keista nuo pat 1980 m. laikytina neįrodyti. Atsakovų parodymai prieštarauja ieškovės T. S., liudytojo Z. Š. paaiškinimams, žemės naudojimo patikrinimo aktams bei ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendiniams. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei liudytojo Z. Š. paaiškinimams, kuriuos patvirtina, aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai. Atsakovų byloje pateiktų asmenų rašytiniai paaiškinimai, nelaikytini neginčijamais paaiškinimais, paneigiančiais aukščiau nurodytų įrodymų objektyvumą, kadangi nurodyti asmenys nebuvo apklausti teismo posėdyje bei jie nebuvo prisiekę byloje sakyti tiesą. Vertinant šias aplinkybes konstatuotina, jog ieškovės teisių pažeidimas buvo nulemtas atsakovų veiksmais, prieš septynerius metus, perkeliant ginčo vėlinę tvorą į ieškovės žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai neginčijo ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, neginčijo, jog ginčo tvora randasi ieškovės žemės sklype bei tai, kad ji priklauso atsakovams.

Lietuvos Respublikos CK 4.98 str. įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas - negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Ieškovė T. S. pateikė išrašą iš nekilnojamo turto registro, kad ji yra žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Jos teisių pažeidimą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-11-18 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-417-(14.12.73.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsakovai įpareigojami nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai atsakovų pastatytą tvorą.

Dėl malkinės (stoginės).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo malkinė (stoginė) buvo pastatyta apie 1980 metus. Ieškovė T. S. ir jos kviestas liudytojas Z. Š. paaiškino, jog prieš 4-5 metus, atsakovai makinės (stoginės) konstrukcijas prailgino ir jas sukonstravo šalia ginčo tvoros.

Vertinant tai, konstatuotina, jog prieš 4-5 metus nebuvo ginčo tarp šalių dėl malkinės (stoginės) teisėtumo, todėl pripažintina, jog ieškovės nuosavybės teisių pažeidimai prasidėjo ir tęsiasi jau penkerius metus. Atsakovų teiginiai, jog malkinė (stoginė) stovi jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, neatitinka tikrovės. Atsakovų parodymai prieštarauja ieškovės T. S., liudytojo Z. Š. paaiškinimams, žemės naudojimo patikrinimo aktams bei ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų sprendiniams. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei liudytojo Z. Š. paaiškinimams, kuriuos patvirtina, aukščiau nurodyti rašytiniai dokumentai. Vertinant šias aplinkybes konstatuotina, jog ieškovės teisių pažeidimas buvo nulemtas atsakovų veiksmais, prieš penkerius metus, makinės (stoginės) konstrukcijas prailginant ir jas sukonstruojant šalia ginčo tvoros.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų ginčo žemės sklype nėra registruoto pastato – malkinės. Atsakovas R. Ž. teismo posėdžio metu atsisakė nurodyti šio pastato charakterizuojančius duomenis, nurodė teismui vadovautis Nekilnojamojo turto registro centro išrašais. Byloje apklaustos visos šalys patvirtino, jog atsakovų žemės sklype malkinė buvo pastatyta apie 1980 metus. Prieš 7-8 metus buvo atliekamas malkinės (stoginės) remontas, kurio metu šio statinio stogas buvo prailgintas iki pat ginčo tvoros. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog malkinės stogas tęsiasi iki pat nurodytos ginčo tvoros.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6. p. numatyta, jog stoginė – žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.

Po nurodytos malkinės (stoginės) rekonstrukcijos, Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2015-03-19 sprendimu Nr. 12SK-605-(14.12.110.) „Dėl Žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti ieškovės žemės sklypo kadastriniai matavimai. Analizuojant ieškovės žemės sklypo planą nustatyta, jog atliekant kadastrinius matavimus, ieškovės ir atsakovų žemės sklypo riba buvo nustatyta per atsakovų malkinę, tai yra dalis malkinės pateko į ieškovės žemės sklypą. Kaip jau buvo akcentuota, atsakovai ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų neginčijo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 46 p. numatyta, jog savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Šio straipsnio 11 p. numatyta, jog esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai.

Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statybos riba yra linija, už kurios pastatų ir (ar) statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų statybą. Vadovaujantis aukščiau išdėstyta nuostata, konstatuotina, jog žemės sklypuose statinius galima statyti ties detaliojo plano sprendiniuose nurodyta statybos linija. Už nurodytos statybos linijos statinio statyba yra negalima.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte nurodyta, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Byloje pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono skyriaus 2015-11-18 surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 12ŽN-417-(14.12.73.) bei UAB ,,Geostatybiniai sprendimai“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas patvirtina, jog dalis atsakovų ginčo malkinės (stoginės) stovi ant ieškovės T. S. žemės sklypo.

Teismas pripažįsta, jog malkinės (stoginės) sukonstravimas ieškovės žemės sklype, pažeidžia ieškovės nuosavybės teises. Malkinės (stoginės) statyba nesilaikant minimalių statybos techninių reikalavimų nuo kaimyninio žemės sklypo ribos, tuo labiau kito asmens žemės sklype, laikytina savavališka statyba.

Byloje pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-09-22 Nr. 2D-14153(16.2) rašte nurodoma, jog pateikto T. S. skundo nenagrinėjo dėl teisės aktų reikalavimų mažareikšmių pažeidimų statybos srityje (LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 8 d.). Šiame rašte nurodoma, jog ginčo statinys (stoginė) priskiriamas nesudėtingo statinio kategorijai. Bylos nagrinėjimo metu, nebuvo ginčo dėl ginčo statinio – malkinės (stoginės) priskyrimo nurodytai statinio kategorijai.

Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendinus reikalavimą, išardyti savavališkai pastatytas malkinės (stoginės) konstrukcijos dalis, esančias ieškovės žemės sklypo dalyje, atsakovai malkinės (stoginės) dalį esančią jų žemės sklype privalės, konstruoti vadovautis šiuo metu galiojančio Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkto nuostatomis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovė nedavė atsakovams jokių sutikimų statyti ginčo malkinę (stoginę) arčiau nei leidžia nurodytos teisės aktų nuostatos, tuo labiau ieškovei priklausančiame žemės sklype. Vertinant tai, atsakovai negavę ieškovės raštiško sutikimo, ginčo statinį savo žemės sklypo dalyje, privalės sukonstruoti vadovaujantis nurodytu statybos techniniu reglamentu.

Ieškovė ieškiniu pareiškė du atskirus reikalavimus - įpareigoti atsakovus nugriauti ieškovės žemės sklype savavališkai pastatytos malkinės (stoginės) dalį bei perstatyti malkinės (stoginės) dalį, esančios atsakovų žemės sklype. Atkreiptinas dėmesys, jog šie reikalavimai yra tarpusavyje labai glaudžiai susiję, kadangi ginčas vyksta dėl to paties statinio. Šie ieškinio reikalavimai vadovaujantis ekonomiškumo bei racionalumo principu galėtų būtų įgyvendinami kartu, tai yra statybos darbus atliekant vienu metu.

Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 32 straipsnyje numatyta, jog savavališkos statybos padariniai šalinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje numatytas savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta įstatymo norma nenumato ieškinyje prašomos savavališkos statybos šalinimo procedūros – įpareigojimo perstatyti statinius pagal teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11, 9 d. 1 p. teismui suteikta diskrecijos teisė - teismas savo sprendimu gali įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą - leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, jog tokiose kategorijos bylose teismai spręsdami klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriauti, turi atsižvelgti į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertinti administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog atsakovų žemės sklype būtų draudžiama ginčo statinio (stoginės) statyba. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai šioje byloje neginčijo ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau neatmetama galimybė, jog jie gali būti ginčijami ateityje. Manytina, jog šio ginčo sprendimui svarbi aplinkybė yra ir tai, jog ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo bei jų tvirtinimo metu, tiek ieškovei, tiek Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo žinoma, jog ieškovės žemės sklypo riba buvo nustatyta per atsakovei priklausantį statinį – malkinę (stoginę). Atsakovai ateityje realizuodami savo ginčijamas teises gali jas įgyvendinti teismine tvarka ar pačios ieškovės geranorišku sutikimu. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 11, 9 d. 1 p. jam suteikta diskrecijos teisė – leidžia atsakovams teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius.

Ieškinyje taip pat buvo prašoma pašalinti kitus ieškovės žemės sklype esančius statinius. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog būdos – dėžės skirtos vištų auginimui pavaizduotos fotonuotraukose priskirtini statinių kategorijai. Ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl senaties termino taikymo negatorinio ieškinio reikalavimams.

Atsakovai gindamiesi nuo šio ieškinio reikalavimo prašo taikyti ieškinio senatį. Nurodydami, jog malkinė buvo pastatyta daugiau nei prieš dešimt metų, kaip numato bendras ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), tai yra apie 1980 metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nekartą akcentavo, jog savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojamos pažeidimu sukeltos pasekmės. Teisei reikšti negatorinį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymai taikyti ieškinio senatį dėl statinių bei medžio pašalinimo, atmestini.

Dėl medžio pašalinimo

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti medį augantį jų sklype, kurio apytikslės koordinatės X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini), per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovei bus skiriama 10.00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

Byloje šalys neginčijo, jog ginčo medis – gluosnis buvo pasodintas apie 1980 metus. Atsakovai nurodė, jog šis medis buvo pasodintas ant atsakovų žemės sklypo ribos, kuri ribojosi su valstybine žeme, kuri buvo naudojama pravažiavimui. Šalys neginčijo, jog medis šiuo metu yra apie 20 metrų aukščio. Ieškovė savo ieškinį grindė vadovaudamasi LR aplinkos ministro įsakymu „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ 5.5.1. p., kuriame numatyta, jog medžiai iki 3 m aukščio ir krūmai, užaugantys iki 3 m, - gali būti sodinami ne arčiau kaip 2 m, kiti medžiai - ne arčiau kaip 3 m, šiaurinėje (tarp (>)315° ir (<)45°) sklypo pusėje - ne arčiau kaip 5 m, kiti krūmai - ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir tokiu atstumu vienas nuo kito, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas.

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė nepateikė jokių skaičiavimų bei matavimų, kokiu atstumu ginčo medis yra nutolęs nuo įteisintų ieškovės žemės sklypo ribų; nepateikė jokių rašytinių dokumentų pavirtinančių apie avarinę medžio būklę; nepateikė rašytinių įrodymų patvirtinančių ieškovės patiriamus nepatogumus dėl atsakovo žemės sklype augančio medžio. Atsižvelgiant į tai, šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė rašytiniai įrodymai pagrindė 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 95 Eur žyminis mokestis.

Atsakovai rašytiniais dokumentais pagrindė 600 Eur teisinių atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d, numatyta, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog byloje ieškovų ieškiniai buvo patenkinti tik iš dalies, atsižvelgiant į kiekvienos šalies teisinių atstovavimo išlaidų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingo, sąžiningumo principu, teismo bylinėjimosi išlaidos turėtos vienos šalies iš kitos, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovus R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) savo lėšomis nugriauti ieškovės T. S., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savavališkai atsakovų pastatytą tvorą per mėnesį laiko nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodant, kad įpareigojimo nevykdymo atveju atsakovams R. Ž. ir E. Ž. bus skiriama po 15,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės T. S. naudai.

Leisti atsakovams R. Ž. ir E. Ž. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti atsakovams priklausančios malkinės (stoginės) (be identifikavimo numerio), esančios ant ieškovės T. S., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų R. Ž. ir E. Ž., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Jei per nustatytą terminą atsakovai R. Ž. ir E. Ž. šio reikalavimo neįvykdys, per tris mėnesius nuo šio termino pabaigos atsakovai R. Ž. ir E. Ž. privalo savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas malkinės (stoginės) konstrukcijos dalis, esančias ieškovės T. S., žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo 4 punkte numatytą 1 metro atstumą išardyti savavališkai pastatytas malkinės (stoginės) konstrukcijos dalis, esančias atsakovų R. Ž. ir E. Ž. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, laikantis minimalaus atstumo, t. y. 1 metro, nuo statinių labiausiai atsikišusios konstrukcijos dalies iki ieškovei T. S. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos bei įpareigoti atsakovus sutvarkyti statybvietę, o jei šių įpareigojimų atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti atsakovus R. Ž. ir E. Ž. mokėti po 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną ieškovės naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

Teisėjas Mantas Ūsas