Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.11.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.

2019 m. lapkričio 19 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Raseinių žuvininkystė“, trečiajam asmeniui uždarosios akcinės bendrovės ,,Raseinių žuvininkystė“ generaliniam direktoriui A. G. dėl padarytos žalos gyvūnijai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Raseinių žuvininkystė“ 5 212,20 Eur žalos laukinei gyvūnijai atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Kauno RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2016 m, gruodžio 28 d, patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ neturėdama leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės ploto vienete ,,Raseinių žuvininkystė“ nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2016 gruodžio 28 d. suorganizavo 29 neteisėtas medžiokles, kurių metu sumedžiojo 18 šernų, 16 bebrų, 2 žąsis. Šiuo pažeidimu atsakovas laukinių gyvūnų ištekliams padarė 33 791,70 eurų žalą. Tačiau ieškinio dėl 28 579,50 Eur žalos padarytos aplinkai neteisėtai sumedžiojus 18 šernų nereiškia. Žala įvertinta vadovaujantis Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m, rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695, 6.2. ir 6.5. punktais ir Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621, 17.1. punktu. Nurodė, kad dėl sumedžiotų bebrų padaryta žala yra 5 080,80 Eur, tai yra vienas bebras įkainotas 290 Eur, bebrų yra 16, tai sudaro 4 640,80 Eur, tačiau yra taikytas 2016 m. kainų indeksas, kuris tuomet buvo 1,095 Eur. Dėl dviejų sumedžiotų žąsų paskaičiuota žala yra 131,40 Eur, viena žąsis įkainota 60 Eur, dvi - 120 Eur, tačiau taikytas 2016 m. kainų indeksas 1,095 Eur. Bendra padaryta žala paskaičiuota 5 212,20 Eur.

3. Atsakovė UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, taip pat prašė priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ teismo sprendimu nebuvo pripažinta padariusi medžioklės taisyklių pažeidimus, dėl kurių atsirado Kauno RAAD vertinama žala. Visi asmenys, tai yra P., P., A. ir Ž., kurie buvo administracinėn atsakomybėn traukiami, dirba UAB „Raseinių žuvininkystė“. Raseinių rajono apylinkės teismas spręsdamas kiekvieno asmens administracinės atsakomybės klausimą 2017-04-25 ir 2017-05-12 bei 2017-05-25 nutarimais nutarė, jog asmenų veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 85 str. 1 d. Tarp UAB „Raseinių žuvininkystės“ veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio, kuris yra būtinas atsakomybei atsirasti. Kaltės klausimas yra išspręstas nutraukiant administracinio teisės pažeidimo bylas prieš asmenis iš kurių veiksmų RAAD kildina atsiradusią žalą gyvūnijai. Taigi, dėl šių priežasčių teigti, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ padarė 5 212,20 eurų žalą gamtai, nėra jokio teisinio pagrindo. Laiko, kad nepagrįstai Kauno RAAD ieškinyje nurodo, jog UAB „Raseinių žuvininkystė“ neturėdama leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotuose organizavo medžiokles. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutarimuose nurodo, jog G. Ž. ir A. A. nebūdami įtraukti į UAB „Raseinių žuvininkystė“ išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė pažeidimus susijusius su neteisingu medžioklės lapų pildymu. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog Kauno RAAD teigti, kad UAB „Raseinių žuvininkystė“ neturėdama leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius organizavimo medžiokles, neturi pagrindo. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ne tik civilinio kodekso normomis, bet ir žalos apskaičiavimo metodikos pagrindu, nes žala kyla ne dėl UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ ūkinės veiklos, bet kaip paprastam medžiotojų būreliui. Kaltė negali būti preziumuojama, kaip nurodyta metodikoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 700,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo 150,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens A. G. naudai.

5. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo G. G. pripažino, jog buvo išduoti medžioklės lapai jau pasibaigus leidimo galiojimui. Dėl to, A. G. baustas administracine tvarka pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimus. Teismas sprendė, kad vien Medžioklės taisyklių pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka išvadai, kad dėl sumedžiotų dviejų žąsų ir šešiolikos bebrų, medžiojant su medžioklės lapais, kurie išduoti nebegaliojant leidimui, gamtai buvo padaryta žala dėl kurios atsakovui kiltų civilinė atsakomybė. Medžioklės lapas yra negaliojantis, jei jame nėra bent vieno iš Taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų. Šiuo atveju, tokie duomenys buvo užpildyti teisingai. Pačių medžioklės faktų nebuvo bandoma nuslėpti, o pažeidimas paaiškėjo ne užfiksavus neteisėtos medžioklės faktą, o atlikus patikrinimą. Be to, trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu, davęs priesaiką, parodė, kad įmonė kiekvienais metais Aplinkos apsaugos ministerijai teikė ataskaitas apie sumedžiotus gyvūnus, už sumedžiotas šerno pateles gavo išmokas, kiekvienais metais, be pertraukos, moka įmokas už naudojamus medžioklės plotus, už medžiojamų gyvūnų išteklius. Teismas neturėjo pagrindo netikėti trečiojo asmens parodymais. Kitokių duomenų, t. y. kad įmonė būtų nemokėjus mokesčių gamtos apsaugai ar neteikus ataskaitų apie sumedžiotus gyvūnus, ieškovas nepateikė. Tai, kad nebuvo pratęstas leidimas, teismas vertino kaip formalumą, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai. Teismas pažymėjo, kad asmenys, sumedžioję dvi žąsis ir šešiolika bebrų, nebuvo pripažinti medžioję neteisėtai, jiems administracinė teisena pagal tuomet galiojusį ATKP 85 str. 6 d. nutraukta nesant tyčios. Laukinės gyvūnijos ir/ar saugomų rūšių išteklių sunaikinimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, tačiau nenustačius neteisėtumo fakto, įstatymas atleidžia nuo padarytos žalos gamtai atlyginimo. Medžioklę vykdė privatūs asmenys veikdami kaip medžioklės būrelio nariai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „Raseinių žuvininkystė“ valstybės naudai 5 212,20 Eur padarytai žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumokant į ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

6.1. Nesutinka su teismo išvada, kad vien Medžioklės taisyklių pažeidimo fakto konstatavimo nepakanka išvadai, kad dėl sumedžiotų dviejų žąsų ir šešiolikos bebrų, medžiojant su medžioklės lapais, kurie išduoti nebegaliojant leidimui, gamtai buvo padaryta žala dėl kurios atsakovui kiltų civilinė atsakomybė. Tai pat nesutinka su teismo vertinimu, kad leidimo nepatęsimas tai yra tik formalumas, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai. Vertinant šias teismo išvadas galima daryti išvadą, kad neturint leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, tačiau turint medžioklės lapus, kurie yra tinkamai užpildyti, galima vykdyti medžioklę ir sumedžiojus gyvūnus nebus aplinkai padaryta žala. Mano, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos.

6.2. Trečiasis asmuo A. G., kaip UAB „Raseinių žuvininkystė“, kuriai išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius „Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plotų vienete, vadovas už neteisėtai būrelio organizuotas medžiokles buvo nubaustas administracine nuobauda už LR ATPK 85 str. 1 d. numatytą pažeidimą. UAB „Raseinių žuvininkystė“ galiojančio leidimo neturėjo ir A. G. eidamas UAB „Raseinių žuvininkystė“ vadovo pareigas, neturėjo teisės išduoti medžioklės lapus. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6,249 straipsniai) (bylos Nr. 3K-3-433/2008; Nr. 3K-7-465/2008). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumato galimybės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių pasibaigus leidimo galiojimo terminui. 2015-07-04, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, atsakovas neturėjo teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete.

6.3. Atsižvelgiant į kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinamus darytina išvada, kad medžioklė yra priskiriama prie ūkinės veiklos rūšies, todėl Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Raseinių žuvininkystė“ prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir atsakovės naudai iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Trečiasis asmuo G. G. pripažino, kad buvo išduoti medžioklės lapai jau pasibaigus leidimo galiojimui, kadangi 2014 m. įmonėje keitėsi direktoriai ir leidimas nebuvo perduotas, nebuvo pratęstas ir nors atsakovė visą laiką mokėjo mokesčius už medžioklės plotus ir teikė ataskaitas apie sumedžiotus kormoranus, netgi ir tada kai buvo jau pasibaigęs leidimas, neatsižvelgiant į tai, A. G. buvo baustas administracine tvarka pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimus. Tai yra, medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalis atsakomybė kyla ne dėl neteisėtos medžioklės, tačiau dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę reikalavimų pažeidimo, taigi, kaip ir nustatyta, buvo pažeistos tik medžioklės taisyklių nuostatos, tačiau nenustatytas neteisėtos medžioklės faktas, kas šiuo atveju yra būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-200-277/2016; Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2A-909-252/2016).

7.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad asmenys sumedžioję dvi žąsis ir šešiolika bebrų nebuvo pripažinti medžioję neteisėtai, jiems administracinė teisena pagal tuo metu galiojusį ATPK 85 straipsnio 6 dalį nutraukta nesant tyčios, o laukinės gyvūnijos ir/ar saugomų rūšių išteklių sunaikinimas visada reiškia žalos gamtai padarymą, tačiau nenustačius neteisėtumo fakto, įstatymas atleidžia nuo padarytos žalos gamtai atlyginimo. Tai, kad nebuvo pratęstas leidimas, teismas vertino kaip formalumą, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai. Šią aplinkybę tapačiai vertina ir kiti Lietuvos teismai, savo nutartyse nurodydami, jog leidimo galiojimo pasibaigimas ir nepratęsimas laiku, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo, o nenustačius visų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, nėra pagrindo jos taikyti (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A- 29-302/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-477-553/2018).

7.3. Byloje esančiais duomenimis negalima daryti išvados, kad gyvūnai buvo sumedžioti neteisėtais veiksmais. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų - neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (leidimo laiku nepratęsimo) ir padarytos žalos (sumedžiotų gyvūnų), o kaltės klausimas išspręstas nutraukiant administracines bylas prieš asmenis dėl netesėtos medžioklės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė bylą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje ginčo dėl jų nėra. Byloje nustatyta, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas surašė A. G. administracinio nusižengimo protokolą tuo pagrindu, kad jis nuo 2016 m. sausio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 15 d. neturėdamas teisės, t. y. neturėdamas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, išdavė medžioklės lapus medžioti lapes, šernus, bebrus, mangutus antis, žąsis UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plotų vienete, Raseinių r. sav.. Su išduotais medžioklės lapais nuo 2016-01-08 iki 2016-11-15 medžiojo G. P., G. Ž., M. P., A. A.. Šiems asmenims buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, Raseinių rajono apylinkės teisme priimti nutarimai, G. P. nubaustas įspėjimu už ATPK 85 str. 1 d. pažeidimą, o pagal ATPK 85 str. 6 d. dėl neteisėtos medžioklės administracinė teisena nutraukta (Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-12 nutarimas). G. Ž. nubaustas 28 Eur bauda už ATPK 85 str. 1 d. pažeidimą, o pagal ATPK 85 str. 5 d. administracinė teisena nutraukta (Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-25 nutarimas). M. P. nubaustas įspėjimu už ATPK 85 str. 1 d. pažeidimą, o pagal ATPK 85 str. 6 d. dėl neteisėtos medžioklės administracinė teisena nutraukta (Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutarimas). A. A. nubaustas 40 Eur bauda už ATPK 85 str. 1 d. pažeidimą, o pagal ATPK 85 str. 5 d. nubaustas 45 Eur bauda (į medžioklės lapą įrašė nugaišusius kormoranus, nors tokios teisės neturėjo) (Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-25 nutarimas). Iš administracinių teisės pažeidimų nutarimų nustatyta, kad asmenys medžiojo su jiems išduotais medžioklės lapais, kurie atitiko visus reikalavimus. Aplinkybių, kad medžioklės lapai išduoti pasibaigus leidimo medžioti UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plotuose galiojimui, jie nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl nustatyta, kad pažeidimo pagal ATPK 85 str. 6 d. jie nepadarė.

11. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos padarytą žalą 5 212,20 Eur sumoje laukinių gyvūnų ištekliams grindžia aplinkybe, kad buvo medžiojama su UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ generalinio direktoriaus A. G. išduotais medžioklės lapais, kurie išduoti pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plote, todėl medžiojamieji gyvūnai, sumedžioti su neteisėtai išduotais ir dėl to negaliojančiais medžioklės lapais, laikomi sumedžiotais neteisėtai ir dėl to padaryta žala laukinei gyvūnijai. Savo reikalavimą ieškovas grindžia leidimu naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete (leidimas išduotas 2005 m. liepos 4 d., jo 19 p. numatyta, kad leidimas galioja 10 metų), tarnybiniu pranešimu, patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), žalos skaičiavimo aktu, UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ generalinio direktoriaus nuostatais (23 p. numatyta teisė išduoti medžioklės lapus), A. G. paaiškinimu (kad jis generaliniu direktoriumi tapo 2014-01-14, todėl leidimas medžioti dar galiojo), medžioklės lapais Nr. 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67, 68, 70, mėginių paėmimo trichinelių lervoms nustatyti aktais, A. G. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu ir nutarimu.

Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo

12. Pirmosios instancijos teismas aptarė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aplinkos apsaugos įstatymo normas bei teismų praktiką dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl esminių aplinkai padarytos žalos teisės aktų reglamentavimo ir teismų praktikos, šiuo aspektu plačiau nebepasisako.

13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi sprendžiant, ar atsakovė šiuo atveju iš tiesų veikė neteisėtai, turi būti nustatoma, kokius veiksmus ji atliko ir ar jos elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

14. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais. Bendroji taisyklė ta, kad iš delikto civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu yra šios sąlygos: 1) padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 2) žala padaryta neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnis); 3) tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis); 4) yra asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal įstatymus. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, jog ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Ūkio subjektai, tai – gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarime Nr. 14/2 „Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1,9, 10 dalių, 13 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 7 dalies ir 22 straipsnio 3, 6, 7 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ padaryta išvada, kad medžioklė – tai ūkinės veiklos rūšis arba sudedamoji asmens platesnės ūkinės veiklos dalis. Esant tokiai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadai, nagrinėjamoje byloje atsakovei taikoma Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta griežta atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą. Taigi, atsakomybės taikymui turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei žalos ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008; 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008). Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ pagrindinė ūkinė veikla yra žuvininkystė, žuvų veisimas, prekyba žuvimi, ieškinys pareikštas dėl žalos aplinkai sumedžiojus dvi žąsis ir šešiolika bebrų turint medžioklės lapus, kurie išduoti jau negaliojant leidimui medžioti UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės ploto vienete, tai yra vykdant ne ūkinę veiklą, bet fakultatyvinę veiklą, nes akivaizdu, kad medžioklė nėra UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ ūkinės veiklos objektas. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka, kadangi jau anksčiau nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime yra konstatuota, kad medžioklė – tai ūkinės veiklos rūšis arba sudedamoji asmens platesnės ūkinės veiklos dalis.

16. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimui padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę, atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

17. Neteisėtus atsakovės veiksmus ieškovas sieja su aplinkybe, kad atsakovei nustatytu terminu nesikreipus į Kauno RAAD dėl leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete pratęsimo, pasibaigė Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete galiojimas. UAB „Raseinių žuvininkystė“ pasibaigus leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete, nebuvo pratęsta teisė medžioti ir nuo 2015 m. liepos 5 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. vykdytos medžioklės buvo be teisinio pagrindo, t. y. neturint leidimo, o medžioklės metu sumedžioti gyvūnai pateko į neteisėtą veiklą iš ko kyla žala gamtai.

18. Tiek bylos duomenys (nustatytos faktinės bylos aplinkybės) patvirtina, tiek trečiasis asmuo G. G. pripažįsta, kad jis išdavė medžioklės lapus jau pasibaigus leidimo galiojimui. Dėl minėto pažeidimo A. G. baustas administracine tvarka pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, pažeidus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 17 punkto reikalavimus, tai yra medžioklės lapus išduoti turi teisę medžioklės plotų naudotojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo reikalavimus išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Taigi, atsakovės UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jos generalinis direktorius išdavė medžioklės lapus jau pasibaigus leidimo galiojimui (pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla ne dėl neteisėtos medžioklės, tačiau dėl medžioklės taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklės reikalavimų pažeidimus). Kaip jau anksčiau nurodyta, iš administracinių teisės pažeidimų nutarimų matyti, kad asmenys medžiojo su jiems išduotais medžioklės lapais, kurie atitiko visus reikalavimus. Aplinkybių, kad medžioklės lapai išduoti pasibaigus leidimo medžioti UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plotuose galiojimui, jie nežinojo ir negalėjo žinoti, todėl nustatyta, kad pažeidimo pagal ATPK 85 str. 6 d. jie nepadarė. Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teisme priimti nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, kur medžioklės, kai buvo medžiojama su šiais išduotais medžioklės lapais, nebuvo pripažinti neteisėtais, nes nenustatyta asmenų tyčios ir asmenys nenubausti pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukti ne visi medžioję asmenys.

19. Ieškovas padarytą žalą 5 212,20 Eur sumoje laukinių gyvūnų ištekliams grindžia tuo, kad buvo medžiojama su UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ generalinio direktoriaus A. G. išduotais medžioklės lapais, kurie išduoti pasibaigus leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius UAB ,,Raseinių žuvininkystė“ medžioklės plote, todėl medžiojamieji gyvūnai, sumedžioti su neteisėtai išduotais ir dėl to negaliojančiais medžioklės lapais, laikomi sumedžiotais neteisėtai ir dėl to padaryta žala laukinei gyvūnijai. Ieškovas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas nenumato galimybės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių pasibaigus leidimo galiojimo terminui. 2015-07-04, pasibaigus leidimo galiojimo terminui, atsakovas neturėjo teisės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklių medžioklės plotų vienete.

20. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 23 punktą žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis. Ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį.

21. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010) pagristai nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008, vienodinančioje teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodyta, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai kurių deliktų atveju, kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų – ir aplinkai, jos dydis nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Konstitucijos nuostatas, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).

22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad trečiasis asmuo G. G. išdavė medžioklės lapus jau pasibaigus leidimo galiojimui, kas lėmė medžioklės vykdymą tam neturint teisės. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo šias aplinkybes: 1) medžioklės lapas yra negaliojantis, jei jame nėra bent vieno iš Taisyklių 19.1-19.4 punktuose nurodytų duomenų, nagrinėjamos bylos atveju, tokie duomenys buvo užpildyti teisingai; 2) pačių medžioklės faktų nebuvo bandoma nuslėpti, pažeidimo faktas paaiškėjo ne užfiksavus neteisėtos medžioklės faktą, o atlikus patikrinimą pagal skundą; 3) trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įmonė kiekvienais metais Aplinkos apsaugos ministerijai teikė ataskaitas apie sumedžiotus gyvūnus, už sumedžiotas šerno pateles gavo išmokas, kiekvienais metais, be pertraukos, moka įmokas už naudojamus medžioklės plotus, už medžiojamų gyvūnų išteklius (šių aplinkybių ieškovas neginčijo). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog leidimas nebuvo pratęstas ne sąmoningai, bet dėl neatidumo (taip nurodė ir trečiasis asmuo), nei trečiasis asmuo, nei medžioję asmenys nežinojo, kad leidimas yra pasibaigęs iki pat atliko patikrinimo. Atsakovė kaip įprastai Aplinkos apsaugos ministerijai teikė ataskaitas. Šių įrodymų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybė, jog nebuvo pratęstas leidimas, šioje byloje (dėl anksčiau aptartų faktinių aplinkybių) vertinama kaip formalumas, kuris pats savaime nesukėlė žalos gyvūnijai.

23. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad asmenys, sumedžioję dvi žąsis ir šešiolika bebrų, nebuvo pripažinti medžioję neteisėtai, jiems administracinė teisena pagal tuomet galiojusį ATKP 85 str. 6 d. nutraukta nesant tyčios. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius veiksmų neteisėtumo fakto, įstatymas atleidžia nuo padarytos žalos gamtai atlyginimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinį, neįrodžius sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

Dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų

24. Trečiasis asmuo A. G. pateiktu atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis, turėjo galimybę apskųsti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas ieškovo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos apeliacinis skundas, todėl teisėjų kolegija, neišeidama iš apeliacijos ribų, plačiau nepasisako dėl trečiojo asmens prašymo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas savo sprendime ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovės atžvilgiu nėra taikoma griežta atsakomybė, neįvertino aplinkybės, kad medžioklė – tai ūkinės veiklos rūšis arba sudedamoji asmens platesnės ūkinės veiklos dalis, teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje atsakovė ir jos atstovas, trečiasis asmuo, nepateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.