- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- e2A-477-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00202-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Aldona Tilindienė, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- kooperatinės bendrovės „Miško draugas“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Konstantino Gurino ir Aldonos Tilindienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei „Miško draugas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės kooperatinės bendrovės „Miško draugas“ 56 908,59 Eur padarytai žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė G. K. apmatavo ir įvertino neteisėtai nukirstus medžius A. K. nuosavybės teise priklausančiuose miško žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), patenkančiuose į (duomenys neskelbtini) girininkijos 146 kvartalo, 9a, 12a, 12b, la, 2a, 7a sklypus ir 145 kvartalo 5b sklypą. Patikrinimo metu nustatyta, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 2015 m. rugpjūčio mėn. šiuose miško sklypuose iškirsta 231 vnt. žalių medžių, sudarančių 122,909 m³ medienos. Kirtimas vykdytas pagal 2013 m. rugsėjo 5 d. Nenukirsto miško pirkimo–pardavimo sutartį Nr. MD-13-09-05, kuria miško savininkė pardavė, o KB „Miško draugas“ nupirko medieną nenukirstu mišku ir įsipareigojo iškirsti, medieną ištraukti ir biržę sutvarkyti iki 2013 m. gruodžio 31 d., laikantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimų, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei leidime miškui kirsti išdėstytų reikalavimų. Miško savininkei išduotas leidimas 2013 m. rugsėjo 3 d. Nr. 078999 kirsti mišką plynu kirtimu (kv. 146 skl. 9a - 0,2 ha, skl. 12a - 0,2 ha ir skl. 12b - 0,3 ha) ir pagal pateiktą „Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką“ (2013 m. rugsėjo 3 d. Nr. 6310) retinimo kirtimui (kv. 145 skl. 4a, 5b, 7a, 7b ir kv. 146 skl. la, 2a, 7a) leistas retinimo kirtimas. Leidimas ir pranešimas galiojo nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., tai buvo nurodyta leidime, tai reglamentuota Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakyme Nr. D1-1055 „Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas“ II skyriaus 15 punkte ir VI skyriaus 41 punkte. Miško žemės sklypuose neteisėtais veiksmais pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies reikalavimai ir padaryta 56 908,59 Eur dydžio žala aplinkai. KB „Miško draugas“ tiekimo direktoriui A. S. (trečiajam asmeniui), organizavusiam 2015 m. rugpjūčio mėn. šio miško kirtimą, neturint galiojančio miškui kirsti leidimo, 2015 m. lapkričio 3 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas; Molėtų rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutarimu jį pripažino kaltu, padarius LR ATPK 62¹ str. 3 d. numatytą administracinį pažeidimą ir skyrė administracinę baudą. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi paliko galioti Molėtų rajono apylinkės teismo nutarimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi šią administracinio teisės pažeidimo bylą atsisakė atnaujinti. Atsakovei buvo pateikta pretenzija atlyginti savavališku medžių kirtimu aplinkai padarytą 56 908,59 Eur žalą, tačiau atsakovė gera valia žalos iki šiol neatlygino. Žala aplinkai apskaičiuota, vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos“ 2.1., 2.2., ir 3.1. punktais ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. DU 1090 „Dėl Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. Dl-249 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo” pakeitimo“, 1.3.1., 1.4.1 ir 1.4.2 punktais.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.
4. Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. tarp I. A. K. ir atsakovės buvo sudaryta nenukirsto miško pirkimo–pardavimo sutartis Nr. MD-13-09-05 ir susitarta, kad miško žemės sklypuose atsakovė savo lėšomis iškirs mišką, ištrauks medieną ir sutvarkys biržę. 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 078999 plynam pagrindiniam miško kirtimui, taip pat 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką Nr. 6310 neplyniems retinimo kirtimams. Leidimas išduotas ir pranešimas pateiktas, remiantis 2006 m. parengtu miškotvarkos projektu 2006-2015 metams, kuris nustatyta tvarka 2006 m. balandžio 26 d. suderintas ir patvirtintas. Miškotvarkos projektas, leidimas ir pranešimas patvirtina, kad buvo gauti reikalingi leidimai ir kirtimai atlikti, vadovaujantis paminėtais dokumentais. Pagal miškotvarkos projektą ir leidimą kvartale 146 leista plynai iškirsti 0,7 ha ploto, apytikris likvidinis medienos tūris 150 ktm, o patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. rugsėjo 17 d. akte nurodyta, kad kvartale 146 plynai iškirsta 0,7 ha plote 122,909 ktm medienos. Pagal miškotvarkos projektą ir pranešimą kvartaluose 146 ir 145 rinktiniu retinimo kirtimu leista iškirsti 37 ktm medienos, patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. rugsėjo 17 d. akte nurodyta, kad kvartaluose 146 ir 145 iškirsta rinktiniu kirtimu 11,148 ktm medienos. Teigė, kad žalos apskaičiavimo metodika gali būti taikoma tik nustačius žalos aplinkai padarymo faktą. Ūkininkavimo privačiuose miškuose pagrindas yra privataus miško miškotvarkos projektas, kuriame leidžiama jame numatyta visa ūkinė veikla, nedarant žalos aplinkai (gamtai). Miškotvarkos projektas parengtas 2006-2015 metams, projektavimas atliktas naudojant 2006 m. miškų inventorizacijos duomenis. Pagal miškotvarkos projektą galėjo būti naudojamas (kertamas miškas) iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovės veiksmai, 2015 m. rugpjūčio mėnesį iškertant miškotvarkos projekte leistą iškirsti medienos kiekį, negali būti laikomi neleistina veikla, kurios padarinys vertinamas kaip žala aplinkai. Leidimai miškui kirsti išduodami, remiantis vidinės miškotvarkos projektu (Aprašo 8 p.), todėl išduoto leidimo ir pranešimo galiojimui pasibaigus ir esant galiojančiam miškotvarkos projektui, tomis pačiomis sąlygomis vėl būtų išduodamas leidimas ir teikiamas pranešimas miškui kirsti. Miškotvarkos projekte miško žemės sklypuose leistina ūkinė veikla, t.y., leistino medienos kiekio iškirtimas, nors ir pasibaigus leidime ir pranešime nustatytam terminui, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo. Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, negali būti skaičiuojama žala aplinkai. Jeigu teismas manytų, kad atsakovė, vykdydama ūkinę veiklą miško žemės sklypuose, padarė 56 908,59 Eur dydžio žalą gamtai, atsakovė prašo vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sumažinti žalos dydį, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei įmonės finansinę padėtį, nes dėl tokio dydžio finansinio įsipareigojimo, sutriktų įmonės veikla, ji negalėtų laiku įvykdyti einamųjų mokėjimų ir pan.
5. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.
6. Nurodė, kad jis buvo atsakingas už medžių kirtimo darbus, nepastebėjo, kad išduoto leidimo kirtimams galiojimas pasibaigęs ir nepratęstas. Darbus atliko pagal pasibaigusiame leidime nurodytas sąlygas, kirtimas vykdytas pagal pažymėtą plotą, neliečiant saugotinų (pažymėtų) medžių. Nesutiko, kad padaryta žala gamtai, kadangi kirto tiek, kiek buvo galima pagal leidimą, tik vėliau. Jis dėl šių veiksmų jau buvo nubaustas administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime nurodytas žalos dydis negali turėti prejudicinės reišmės nagrinėjant civilinį ginčą dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš KB „Miško draugas“ 17 072,58 Eur žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 350 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti KB „Miško draugas“ naudai, o iš KB „Miško draugas“ 384 Eur žyminio mokesčio valstybei.
8. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kirtimas atliktas neturint galiojančio miškui kirsti leidimo. Pripažinta, kad byloje nereikalinga papildomai įrodinėti, kad dėl atsakovės darbuotojo (trečiojo asmens) neteisėtų veiksmų nurodomuose sklypuose buvo neteisėtai iškirsta, t.y. neturint galiojančio 2015 m. leidimo miškui kirsti, 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 ktm žalios medienos, dėl ko jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos aplinkybės, jog dėl atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų buvo iškirsta 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 ktm žalios medienos, šios aplinkybės iš esmės neginčijo visi byloje dalyvaujantys asmenys, todėl neginčijamai nustatyta, kad iškirtus medžius be teisėto pagrindo įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis. Nustatyta, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovės atliktas žalos skaičiavimas yra neteisingas. Teismas konstatavo, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 078999, 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką, remiantis 2006 metais parengtu miškotvarkos projektu 2006-2015 metams, tačiau kirtimai leidimo ir pranešimo galiojimo metu (nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) nebuvo atlikti, neteisėtas kirtimas atliktas, galiojant minėtam miškotvarkos projektui, kirtimų apimtis neviršijo anksčiau išduotuose dokumentuose nurodytų kiekių, taip pat įvertinęs įmonės turtinę padėtį, sumažino ieškovės prašomos priteisti žalos dydį 70 procentų, t. y. iki 17 072,58 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė KB „Miško draugas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai preziumavo žalos aplinkai atsiradimo faktą, vien konstatavęs, kad dėl atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų iškirtus 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 ktm žalios medienos, padaryta žala aplinkai, t.y., įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte, 32 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008 pateikta žalos aplinkai sąvoka.
9.2. Ieškovė neįrodinėjo, kuo pasireiškia žala, tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkos elementams (žemei, augmenijai, atmosferai ar pan.). Iš teismo sprendimo išvadų neaišku, koks neigiamas gamtos elementų pokytis atsirado, ar kuo jis pasireiškė, ar ateityje pasireikš atsakovei iškirtus medžius.
9.3. Atsakovė į bylą pateikė 2017 m. birželio 30 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio raštą Nr.S-7K-13, kuriame nurodyta, kad 2015 m., vadovaujantis Miškotvarkos projektu galėjo būti išduotas Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui plyniems miško kirtimams bei suderintas Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką retinimo kirtimams, nes pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. išduotą leidimą kirsti mišką Nr.078999 ir pateiktą Pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Nr.6310 minėti kirtimai 2013 metais nebuvo vykdyti. Su šiomis aplinkybės sutiko ir ieškovės atstovas, teismo posėdyje nurodydamas, kad leidimas ir pranešimas teoriškai galėjo būti išduodami, kadangi buvo miškotvarkos projektas, tačiau dokumentų išdavimo klausimas būtų svarstytas iš naujo, įvertintos faktinės aplinkybės vietoje, apžiūrėti paukščių lizdai ir pan. Įrodymų, kad miško iškirtimo metu 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo sunaikinti paukščių lizdai ar kitaip būtų pažeisti miško kirtimo taisyklių bei aplinkosaugos taisyklių reikalavimai (sunaikinta miško paklotė, iškirstas didesnis medžių kiekis, nei buvo numatyta 2013 m. rugsėjo 3 d. leidimuose mišką kirsti, iškirsti saugotini medžiai ar pan.), ieškovas nepateikė.
9.4. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės atlikti miško kirtimo darbai 2015 m. rugpjūčio mėn. ir visi kiti numatyti darbai miškotvarkos projekte 2006-2015 metais apskritai yra neleistini. Iškirstas medienos kiekis ir būdas yra leistinas, tik jis atliktas, pasibaigus 2013 m. rugsėjo 3 d. leidime nurodytam terminui. Ieškovo atstovui pripažinus, kad 2015 metais leidimas ir pranešimas teoriškai galėjo būti išduodami, kadangi buvo miškotvarkos projektas ir nustatytas kirtimas atitiko miško kirtimo bei aplinkosaugos reikalavimus, nebuvo pagrindo konstatuoti, jog aplinkai atsakovo veiksmais buvo padaryta žala.
9.5. Sprendžiant šalių ginčą, teismas turėjo atsižvelgti į teismų praktiką bylose dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, kuriose yra išaiškinta, kad ne visais atvejais, formaliai pažeidus teisės aktus, neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, tačiau iš esmės nesant uždraustai veiklai bei esant galimybei jį išduoti, žala aplinkai nepadaroma, konkrečiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008.
Atsiliepimas
10. Ieškovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išdėstytais išaiškinimais dėl aplinkai padarytos žalos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2008; 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015).
10.2. Žala aplinkai vertintina, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas ir paskaičiuota, vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos patvirtinimo“. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte žala aplinkai apibrėžta kaip tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis arba jų funkcijų, turimų savynių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas. To paties įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai kada pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis.
10.3. Miškas, būdamas sudedamoji aplinkos dalis, daro poveikį kitiems aplinkos komponentams: veikia dirvos kokybę, atmosferos ir klimato būklę, nuo miško būklės priklauso ir gyvūnijos gyvenimo sąlygos. Taigi, neteisėtais veiksmais, padarytas neigiamas poveikis aplinkai, dėl ko vyksta ir gali įvykti reikšmingi ekosistemos ar jos elementų natūralių funkcijų pokyčiai. Neteisėti veiksmai konstatuojami, jeigu pažeidžiamos aplinkos apsaugos teisės normos ir reikalavimai. Šiuo atveju žala aplinkai padaryta dėl atsakovės, kuri nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė ūkinę veiklą, veiksmų. Tokiu būdu, konstatuotina, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos.
11. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti ir nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.
15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
17. Byloje kilo ginčas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, t. y., dėl žalos fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018, apibendrindama anksčiau kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo, sprendžiant ginčus dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, konstatavo, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė kasacinio teismo praktiką, Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, kad pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme; 3) žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. Taigi, žala konstatuotina bet kuriuo atveju, jei yra pagrindas pripažinti neigiamą (net ir netiesioginį) poveikį paminėtų aplinkos elementų būklei. Tačiau teismas ar (ne)buvo gamtos elementų pokyčio, jų savybių pablogėjimo – faktiškai bylos duomenų visumos kontekste ir nevertino, remdamasis tik tuo, kad dėl atsakovės darbuotojo (trečiojo asmens) neteisėtų veiksmų buvo neteisėtai iškirsta, t.y., neturint galiojančio 2015 m. leidimo miškui kirsti, 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 ktm žalios medienos, dėl ko jo atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė, ir laikė, kad neginčijamai nustatyta, jog iškirtus medžius be teisėto pagrindo įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarstant žalos aplinkai padarymo klausimą ir vadovaujantis aptartu teisės aktų reglamentavimu, būtina nustatyti, kuo pasireiškė atsakovės padaryta žala aplinkai.
20. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 078999 plynam pagrindiniam miško kirtimui miško žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) miškų urėdijoje, (duomenys neskelbtini) girininkijoje kvartale 146 sklype 9a - 0,2 ha plote, sklype 12b - 0,3 ha plote ir sklype 12a - 0,2 ha plote, taip pat 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką Nr. 6310 neplyniems retinimo kirtimams kvartale 145 sklypuose 4a, 5b, 7a, 7b, iš viso 0,5 ha plote ir kvartale 146 sklypuose l a, 2a, 7a, iš viso 0,9 ha plote. Leidimas išduotas ir pranešimas pateiktas, remiantis 2006 m. parengtu miškotvarkos projektu 2006-2015 metams, kuris nustatyta tvarka 2006 m. balandžio 26 d. suderintas su Utenos rajono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros valstybine aplinkos apsaugos inspektore ir tą pačią dieną patvirtintas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vyresniojo inspektoriaus. Leidimas ir pranešimas galiojo nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. 2015 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinio poskyrio vyriausioji specialistė G. K. apmatavo ir įvertino neteisėtai nukirstus medžius minėtuose sklypuose; patikrinimo metu nustatyta, kad neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti mišką, 2015 m. rugpjūčio mėn. šiuose miško sklypuose iškirsta 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 m3 medienos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kirtimas atliktas neturint galiojančio miškui kirsti leidimo, t. y. pasibaigus jo galiojimui. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad nors miškas ir buvo iškirstas neturint galiojančio leidimo, tačiau nėra nustatytas pats žalos faktas, nes pagal miškotvarkos projektą kertamas miškas galėjo būti iki 2015 m. gruodžio 31 d., pagal šį projektą buvo galima iškirsti netgi daugiau medžių nei buvo iškirsta, realiai žala gamtai neatsirado. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, neginčijamai nustatyta, kad iškirtus medžius be teisėto pagrindo įvyko neigiamas gamtos elementų pokytis. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai preziumavo žalos aplinkai atsiradimo faktą.
21. Kaip minėta, 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo išduotas leidimas kirsti mišką Nr. 078999 plynam pagrindiniam miško kirtimui, taip pat 2013 m. rugsėjo 3 d. pateiktas pranešimas apie ketinimus kirsti mišką Nr. 6310 neplyniems retinimo kirtimams. Leidimas išduotas ir pranešimas pateiktas remiantis 2006 m. parengtu miškotvarkos projektu 2006-2015 metams. Taip pat byloje nustatyta, kad pagal miškotvarkos projektą ir leidimą kvartale 146 leista plynai iškirsti 0,7 ha ploto, apytikris likvidinis medienos tūris 150 ktm, o patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. rugsėjo 17 d. akte nurodyta, kad kvartale 146 plynai iškirsta 0,7 ha plote 122,909 ktm medienos. Pagal miškotvarkos projektą ir pranešimą kvartaluose 146 ir 145 rinktiniu retinimo kirtimu leista iškirsti 37 ktm medienos, patikrinimo metu nustatyta ir 2015 m. rugsėjo 17 d. akte nurodyta, kad kvartaluose 146 ir 145 iškirsta rinktiniu kirtimu 11,148 ktm medienos. Taigi, faktiškai iškirsta mažiau medienos, nei buvo leistina 2013 m. rugsėjo 3 d leidime ir pranešime. Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Utenos teritorinis poskyris 2017 m. birželio 30 d. rašte Nr. S-7K-13 informavo, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini) (k. Nr.: (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantiems A. K., kuriems 2006 m. buvo parengtas miškotvarkos projektas (2006 – 2015 metams), 2015 m., vadovaujantis minėtu miškotvarkos projektu, galėjo būti išduotas Leidimas kirsti mišką privataus miško savininkui plyniems miško kirtimams (kv. 146, skl. 9a, 12b, 12a) bei suderintas Pranešimas apie ketinimus kirsti mišką retinimo kirtimams (kv. 145, skl. 4a, 5b, 7a, 7b; kv. 146, 1a, 2a, 7a), nes pagal 2013 m. rugsėjo 3 d. išduotą Leidimą kirsti mišką Nr. 078999 ir pateiktą Pranešimą apie ketinimus kirtis mišką Nr. 6310 minėti kirtimai 2013 m. nebuvo vykdyti.
22. Apibendrindama pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių ir išnagrinėtų įrodymų visuma leidžia vertinti, kad leistino medienos kiekio iškirtimas, nors ir pasibaigus leidime ir pranešime nustatytam terminui, tačiau miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpiu ir esant duomenims, apie galimai išduotiną leidimą, savaime nereiškia realios žalos aplinkai atsiradimo. Todėl nenustačius žalos aplinkai padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad ieškovės ieškinys iš dalies skundžiamu sprendimu buvo tenkintas nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikinamas ir toje dalyje priimamas naujas sprendimas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinys netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
24. Atsakovė KB „Miško draugas“ pateikė 500 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme patyrimo faktą pagrindžiančius įrodymus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, minėtos išlaidos susidarė, sumokant advokato padėjėjai už pagalbą, paruošiant atsiliepimą į ieškinį, ir atstovavimą teismų posėdžiuose.
25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, taip pat Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) nuostatomis, konstatuoja, kad atsakovei KB „Miško draugas“ iš ieškovo priteistina visa, kaip neviršijanti nustatytų maksimalių dydžių, atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 500 Eur suma.
26. Už apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 384 Eur žyminį mokestį. Taip pat pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, už apeliacinio skundo parengimą. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl apeliantei iš ieškovės priteisiama 684 (384 + 300) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir toje dalyje, kuria ieškovo ieškinys buvo patenkintas, priimti naują sprendimą – ieškovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atmesti.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei „Miško draugas“ (juridinio asmens kodas 300011245) iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (juridinio asmens kodas 302471705) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.
Priteisti atsakovei kooperatinei bendrovei „Miško draugas“ (juridinio asmens kodas 300011245) iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (juridinio asmens kodas 302471705) 684 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.