- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- II-11-762/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00081-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Artūras Dilys (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. I.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl jos atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3916-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius) 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3916-2021 (toliau – Nutarimas) L. I. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, skirta 1200 Eur bauda bei paskirta administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams už tai, kad ji 2021 m. spalio 15 d., apie 21.13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį M. T., kurį vairavo K. K., jį apgadino ir po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, pirmu pūtimu 2021 m. spalio 15 d., 21.44 val., nustatytas 1,51 prom. neblaivumas, antru pūtimu, 2021 m. spalio 15 d., 22.09 val., nustatytas 1,53 val. neblaivumas. Po paklaidos L. I. nustatytas 1,48 prom. neblaivus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas K. K. vairuojamas automobilis BMW, automobilio savininkui M. T. padaryta 550 Eur turtinė žala. Šiais savo veiksmais L. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 126, 221, 222 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
L. I., nesutikdama su paskirta nuobauda, pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Panevėžio apskrities VPK ANBN skyriaus Nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 36 mėnesiams ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą.
Skunde pareiškėja nurodo, kad nors ji ir pasitraukė iš eismo įvykto vietos, su apgadintos transporto priemonės valdytoju ji kalbėjosi, iškart po eismo įvykio sukėlimo iš jo nepasišalino, t. y. atsakomybės nevengė. Apeliantė prisistatė apgadintos transporto priemonės savininkui, jam dėl to tapo žinoma apeliantės asmenybė, kas padarė neįmanomą situaciją, kad apeliantė išvengtų atsakomybės tiesiog pabėgdama iš eismo įvykio vietos. Dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio sukėlimo iki jo aplinkybių nustatymo pažymi, kad nors šis administracinis nusižengimas ir yra padarytas, vis tik juo nei kitiems asmenims, nei jų turtui, nei pačiai apeliantei ar jos turtui grėsmė ir pavojus nebuvo keliamas, kadangi po alkoholio vartojimo apeliantė transporto priemonės nevairavo. Iki eismo įvykio sukėlimo apeliantė alkoholio nebuvo vartojusi. Taigi, būdama neblaivi apeliantė 2021 m. spalio 15 d. nevairavo ir pavojaus niekam nekėlė, o ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracini nusižengimą padarė dėl išsiblaškymo ir pamiršimo laikytis KET 221 p., t. y. reikalavimo iki eismai įvykio aplinkybių nustatymo nevartoti alkoholio.
Mano, kad aplinkybės, apibūdinančios jos asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad jai gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė poveikio priemonė. Nurodo, kad ji yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Rokiškio r. Kriaunų pagrindinėje mokykloje įgijo pagrindinį išsilavinimą. Nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ji dirba UAB „Rokiškio apdaila“. 1997 m. yra sudariusi santuoką, kurioje 2008 metais susilaukta dukros gimimo. Taigi, jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji įgijo išsilavinimą, dirba, augina dukrą. Pažymi ir tai, kad ji policijos pareigūnams administracinio nusižengimo padarymo metu nesipriešino, neneigė savo kaltės, davė nuoseklius paaiškinimus. Mano, kad išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidą Nutarimo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Be to, apeliantė prisipažino padariusi ANK numatytą administracini nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, šiuo atveju egzistuoja viena apeliantės atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.
Pažymi, kad 2021 m. spalio 15 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis apeliantės skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, atkreipia teismo dėmesį į tai, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo ji anksčiau nėra padariusi visiškai jokio grubaus administracinio nusižengimo ar kitokio teisės pažeidimo. Mano, kad tai viena objektyviausiu aplinkybių, liudijančių, kad jos padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jos poelgis. Nors anksčiau ji ir yra padariusi kelis smulkius administracinius nusižengimus, baudos už juos sumokėtos, jie padaryti per ilgą laikotarpį (daugiau nei 10 metų), o teisė vairuoti transporto priemones iš jos niekada anksčiau nebuvo atimta.
Taip pat nurodo, kad visų pirma, teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl gyvenimo užmiestyje. Kaip matyti iš Nutarimo, apeliantės gyvenamoji vieta - Rokiškio r. sav., Juodupės sen., Juodupės mstl. Viešasis transportas šiame nedideliame miestelyje nėra išvystytas, todėl neturint teisės vairuoti transporto priemonių, net nuvykimas į maisto prekių ar kitų buitinių prekių parduotuvę yra apsunkintas. Antra, ji yra auginanti mažametę dukrą, kuriai šiai dienai yra 13 metų. Tikslu ja pasirūpinti, t. y. nuvežti į įvairias reikiamas įstaigas bei kitas vietas, teisė vairuoti apeliantei taip pat neabejotinai reikalinga. Trečia, nors šiai dienai apeliantės santuoka nėra nutraukta, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų civilinėje byloje Nr. 2YT-9485-762/2021 jos nutraukimas yra inicijuotas ir, tikėtina, kad šio skundo nagrinėjimo teisme metų, apeliantės santuoka jau bus nutraukta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Tuo norima atkreipti dėmėsi į tai, kad apeliantė iš esmės yra gyvenanti viena su dukra, dėl ko apeliantei netekus teisės vairuoti transporto priemonių net trijų metų laikotarpiui, visa jos šeima (apeliantė ir jos mažametė) iš esmės netenka susisiekimo galimybių.
Pasisako, kad prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį.
Be to, net ir tenkinus šį skundą, apeliantė nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 6 dalyje taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri bus sumokėta. Taigi, apeliantę auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantė dėl jos padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus, o juos baigusi, patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jai bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantei taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į L. I. skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Pabrėžia, jog L. I. padaryti pažeidimai teismų praktikoje pripažįstami vienais pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pilietei po teisės pažeidimo padarymo buvo nustatytas girtumas, artimas vidutiniam laipsniui. Mano, kad asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. I. 2021 m. spalio 16 d. duotuose parodymuose bei teismo posėdžio metu parodė, kad 2021 m. spalio 15 d., apie 19.00 val., su jai priklausančiu automobiliu VW Sharan atvažiavo prie Lašų duonos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir jį pasistatė prie parduotuvės. Nei priekyje jos automobilio, nei gale, nebuvo jokio automobilio, ji įėjo į parduotuvę, išėjusi iš parduotuvės jau matė, kad priekyje jos automobilio stovi kitas automobilis. Ar gale jos automobilio stovėjo kitas automobilis, ji nematė. Ji atsisėdo už automobilio vairo ir norėjo išvažiuoti, kadangi priekyje stovėjo automobilis, ji, kad jo nekliūdytų, stūmėsi atbuline eiga. Stumiantis atbuline eiga, pajuto smūgį, tačiau negalvojo, kad galėjo atsitrenkti į kitą automobili, galvojo, kad atsitrenkė į gatvės bortelį, ar į kokią duobę. Važiavo toliau, norėjo grįžti į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant matė, kad paskui ją važiuoja kitas automobilis, girdėjo garsinį signalą, tačiau nemanė, kad signalas skirtas jai. Ji įvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir pastatė automobilį. Iš paskos jai atvažiavo BMW markės automobilis ir kitas automobilis, kurio ji neįsidėmėjo. Iš BMW markės automobilio išlipo du jaunuoliai. Kažkuris iš jų paklausė, kur ji važiuoja, klausė kodėl nesustojo, kai jai „signalino“. Jie jai pasakė, kad ji įvažiavo į jų automobilį, parodė, kad yra sulankstytas priekinis valstybinio numerio ženklas ir nežymiai įlenktas priekinis bamperis. Tada ji suprato, kad kai prie parduotuvės stumdamasi atbuline eiga pajuto smūgį, atsitrenkė į kitą automobilį. Vienas iš jaunuolių pasiūlė kviesti policiją, kitas pasakė, kad gali pildyti deklaracijas. Ji sutiko pildyti eismo įvykio deklaracijas, tačiau neturėjo eismo įvykio deklaracijos lapų. Jie jai pasakė, kad susižinos kokia padaryta žala ir pasiūlė, kad rytoj užsipildys eismo įvykio deklaracijas. Ji jiems pasakė savo vardą pavardę, davė savo telefono numerį, sutarė, kad susiskambins kitą dieną. Ir ji nuėjau pas draugę. Ji automobilį vairavo tikrai blaivi, alkoholio vartojusi nebuvo. Kai ji nuėjo pas draugę, ji su drauge pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Joms bevartojant alkoholį, L. I. paskambino vienas iš jaunuolių, automobilio vairuotojas, ir pasakė, kad už automobilį reikalinga 500 eurų. Ji pasakė, kad jai reikia pasitarti su vyru, kad tokios sumos šiuo metu neturi. Tada jie jai pasakė, kad tada reikia surašyti skolos raštelį ir padėjo telefono ragelį. Ji pasiskambino draudėjai, ji jai pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir nerašyti jokių raštelių. Ji pati minėtiems jaunuoliams neskambino. Jie jai vėl paskambino, ji jiems pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaracijas, bet pildytis siūlė rytoj. Įvykio dieną nenorėjo pildyti eismo įvykio deklaracijos, nes neturėjo deklaracijos lapų. Jie su tokiu pasiūlymu nesutiko, ir toliau jai skambinėjo, bet ji nebekėlė ragelio, nes buvo išjungtas garsas. Jie taip ir nesutarė iki galo dėl visų eismo įvykio aplinkybių. Ji iš draugės išgėrusi alkoholio parėjo į namus. Ji po eismo įvykio vartojo alkoholį, nes buvo labai susijaudinusi, susinervavusi, suprato, kad visų eismo įvykio aplinkybių iki galo su kito automobilio vairuotoju neišsiaiškino ir vartojo alkoholį. Sutinka, kad padarė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, sutinka, kad po eismo įvykio vartojo alkoholį, ji nežinojo, kad po eismo įvykio negalima vartoti alkoholio, manė, kad pavyks susitarti su jaunuoliais. Dėl padaryto pažeidimo sutinka, labai gailisi. Gailisi, kad pati po eismo įvykio nekvietė policijos.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusios skundžiamą nutarimą, Panevėžio apskrities VPK ANBN skyrius, pateiktame atsiliepime nurodė, kad L. I. bylos teisminiame nagrinėjime nedalyvaus, todėl skundas nagrinėjamas institucijos atstovui nedalyvaujant.
Nukentėjusiajam M. T. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimo į skundą jis nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, posėdžio atidėti neprašė, todėl skundas nagrinėjamas nukentėjusiajam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, nes vairuodama automobilį ir važiuodama atbuline eiga nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį, jį apgadino, ir po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, po ko, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, kai jai po paklaidos nustatytas 1,48 prom. neblaivumas.
Pareiškėja neginčija ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, todėl teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus: 2021 m. lapkričio 8 d. Nutarimą, 2021 m. spalio 20 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK administracinio nusižengimo protokolą Nr. 83-ANR_P-2909-2021, 2021 m. spalio 20 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK tyrėjos R. T. tarnybinį pranešimą dėl eismo įvykio ROIK: 07-21-9559139, 2021 m. spalio 15 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK Eismo įvykio vietos schemą, Papildomus duomenis apie eismo įvykį, 2021 m. spalio 13 d. Transporto priemonės Pirkimo – pardavimo sutartį, automobilių VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukas, padarytas po automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo, 2021 m. spalio 20 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, Vaizdo įrašą skaitmeninėje laikmenoje prie administracinio nusižengimo bylos ROIK: 21147525451, 2021 m. spalio 15 ir 17 d. M. T. paaiškinimus, 2021 m. spalio 15 d. K. K. paaiškinimą, Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK reagavimo skyriaus Alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 6810 Nr. ARFM-0408 panaudojimo registracijos žurnalo kopijas, 2021 m. spalio 15 d. Neblaivumo nustatymo aktą, Administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus ir kt., neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius aukščiau nurodytus administracinius nusižengimus.
Pareiškėjos skundo reikalavimas susijęs su administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) taikymo terminu.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgus vien tik į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus, jam tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-600-327/2017).
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad L. I. už Nutarime padarytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė ANK 423 straipsnio 3 straipsnio sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda, t. y. 1200 Eur bauda, bei administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Bauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, o sunkinančių aplinkybių nenustačius.
Pareiškėja skundu prašo taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi įvertinus įvykio aplinkybes, jos asmenybę, poreikį vairuoti transporto priemones, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, išsakytą asmeninę atsakomybę už jį, nusižengimo padarymo aplinkybes ir kt., ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti sušvelninus jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, nustatant trumpesnį, nei ANK 423 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas.
Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, jog alkoholį vartojo po eismo įvykio, eismo įvykio metu buvo blaivi, o iki eismo įvykio nustatymo aplinkybių alkoholį vartojo dėl išsiblaškymo ir pamiršimo laikytis KET 221 p., t. y. reikalavimo. Be to, nors ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, iškart po eismo prisistatė transporto priemonės savininkui.
Iš bylos duomenų matyti, kad atliekant tyrimą buvo apklausti K. K. ir M. T..
K. K. 2021 m. spalio 15 d. paaiškinime parodė, kad 2021 m. spalio 15 d., apie 19.30 val., jis su draugui M. T. priklausančiu automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Lašų duonos parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini). Kartu su juo atvažiavo ir M. T.. Atvažiavęs automobilį pasistatė prie parduotuvės. Matė, kad priekyje jo vairuojamo automobilio stovi pilkos spalvos automobilis VW SHARAN. Jie su M. T. išlipo iš automobilio ir norėjo eiti į parduotuvę, tuo momentu kaip tik iš parduotuvės išėjo moteris, ji sėdo į VW SHARAN automobilį ir stūmėsi atbuline eiga. Jie matė, kaip ji stumdamasi atbuline eiga atsitrenkė į jo vairuojamą stovintį automobilį. Jie iškart bėgo prie jos automobilio, tačiau ji net nestabdžiusi padidinusi greitį nuvažiavo. Kai jie vijosi minėtą automobilį, moteris juo galėjo matyti, nes jai bevažiuojant jie beldė į automobilio langus. Pamatę, kad minėtas automobilis tolsta, jie greitai pribėgo prie savo automobilio, K. K. sėdo už automobilio vairo ir važiavo paskui minėtą moterį. Moteris sustojo (duomenys neskelbtini) namo kieme. Priėję paklausė, kodėl ji bėgo iš eismo įvykio vietos. Ji pasakė, kad nejautė smūgio, dėl to išvažiavo. Bendraujant matėsi, kad moteris gali būti neblaivi, tai jautėsi iš kalbos, ji kalbėjo nerišliai. Alkoholio kvapo bendraujant jis nejuto. Jie jai pasiūlė susitarti gražiuoju. Ji pasiūlė už sugadinimus duoti 100 eurų. Su tokia suma nesutiko ir pasiūlė pildytis eismo įvykio deklaracijas. Po šio pasiūlymo, ji pasakė, kad jai reikia pareiti į namus ir pasitarti su vyru. Ji prisistatė, kad yra L. I., padiktavo savo telefono numerį ir parėjo į namus. Jie pralaukė apie pusvalandį laiko, ji neatėjo. Tada M. T. skambino į L. I. padiktuotą numerį. Ji atsiliepė, pasakė, kad gal galima susitarti ir užsipildyti viską rytoj. Jie kaip ir norėjo sutikti, bet tada ji pradėjo telefonu kalbėti, kad jų mašina stovėjo per arti, pradėjo nemandagiai kalbėti, tada jie pasiūlėme kviesti policiją. Telefonu sutarė, kad ji ateis po 15 minučių. Nesulaukę jos po 15 minučių jie vėl skambino į telefoną, tačiau telefonu jau niekas nebeatsiliepė. M. dar paraše trumpąją žinutę, kad kvies policiją, ji parašė, kad kviestų ir pradėjo rašyti su eismo įvykiu nesusijusias aplinkybes. Nesulaukę ateinat, K. K. paskambino bendruoju pagalbos numenu 112 ir apie eismo įvykį pranešė policijai.
Apklaustas M. T. parodė analogiškas įvykio aplinkybes.
Iš byloje esančio L. I. ir M. T. susirašinėjimo trumposiomis SMS žinutėmis matyti, kad M. T. 2021 m. spalio 15 d., 21.10 val., informavo L. I., kad dėl eismo įvykio iškvietė policijos pareigūnus ir laukia jų atvykstančių.
Taigi, iš eismo įvykio aplinkybių matyti, kad eismo įvykio faktą L. I. suprato, taip pat suprato ir matė atsiradusius automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus, tačiau, net ir žinodama, kad eismo įvykio deklaracija nėra užpildyta, nei kad nėra iškvieti policijos pareigūnai, o vėliau ir įspėta, kad yra iškvieti policijos pareigūnai, alkoholį iki atvykstant policijos pareigūnams vartojo, ir jai buvo nustatytas net 1,48 prom. neblaivumas.
Be to, L. I. 2021 m. spalio 16 d. paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po eismo įvykio sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jos neužpildė, nes neturėjo eismo įvykio deklaracijos lapų, todėl su K. K. ir M. T. susitarė, kad susiskambins kitą dieną.
Su eismo įvykiu susiję asmenys privalėjo vadovautis KET 220 punktu, kuris nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos, jie privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti; jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, jame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais; jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Taigi, L. I. teiginiai, kad iškart neužpildė eismo įvykio deklaracijos, nes neturėjo eismo įvykio deklaracijos lapų, negali būti vertinami kaip priežastis pasišalinti iš eismo įvykio vietos neužpildžius eismo įvykio deklaracijos ar neiškvietus policijos pareigūnų, ir juo labiau po to vartoti alkoholį, todėl teismo yra vertinami kaip pažeidėjos gynybinė versija.
Pažymėtina, jog KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis, o ANK 2 straipsnio 2 dalyje – kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atima jos susisiekimo galimybes, nes gyvena užmiestyje, be to, ji turi rūpintis mažamete dukra.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-212-383/2018).
Pažymėtina, jog L. I. iki nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl susisiekimo, taip pat pasirūpinti dukros poreikiais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pareiškėją nuo nusižengimo darymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos išvardintos aplinkybės, jog ji yra įgijusi pagrindinį išsilavinimą, dirbanti ir santuokoje susilaukusi bei auginanti dukrą, iki aptariamo administracinio nusižengimo anksčiau nėra padariusi visiškai jokio grubaus administracinio nusižengimo ar kitokio teisės pažeidimo, policijos pareigūnams administracinio nusižengimo padarymo metu nesipriešino, teismų praktikoje nėra vertinamos kaip išskirtinės aplinkybės, kurios turėtų įtakos svarstant dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo. Tuo tarpu jos nurodytos aplinkybės, kad ji neneigė savo kaltės ir davė nuoseklius paaiškinimus, kaip buvo nurodyta aukščiau, jau įvertintos policijos pareigūnų kaip švelninanti aplinkybė skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad pati administracinio nusižengimo teisena turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu – pareiškėjai jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat kaip dėl to, kaip be jos reiks išsiversti, o auklėjamą funkciją jau atlieka paskirta bauda, kuri bus sumokėta, tačiau akivaizdu, kad asmuo dėl paskirtos nuobaudos patirs nepatogumus, tačiau teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl galimų didesnių gyvenimiškų pastangų reikalingumo nuobauda yra neproporcinga, o paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo vertinimu, pažeidėjai už padarytą nusižengimą paskyrus tik piniginę baudą be administracinio poveikio priemonės - nebūtų išlaikytas proporcingumo principas padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
Pareiškėja nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo ji įpareigota baigti papildomus vairuotojų mokymus, kurie padės jai suvokti nesaugaus vairavimo priežastis, aplinkybes ir suprasti, kaip jų išvengti, ji patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja turi pakankamai ilgą (daugiau nei 10 metų) vairavimo patirtį, todėl, teismo vertinimu, nesaugaus vairavimo galimas pasekmes ji turėtų suvokti iš savo vairavimo patirties, o tai, kad ji turės baigti papildomus mokymus ir įgis daugiau žinių, nelaikytina aplinkybe, lemiančia švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimą.
Be to, pareiškėja nurodo teismų praktikos pavyzdžius, t. y. bylas, kuriose, jos nuomone, esant panašioms administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojančioms aplinkybėms, kokios yra nustatytos šioje byloje, taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007 spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.
Visų pirma pažymėtina, kad nors pareiškėjos nurodytose teismo nutartyse ir buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau visuose atvejuose pažeidėjų neblaivumo laipsnis buvo daug mažesnis arba mažesnis (nuo 0,46 prom. iki 1,34 prom.) nei nustatyta pareiškėjai. Tuo tarpu pareiškėjai nustatytas 1,48 prom. girtumas, kuris labai nežymiai skiriasi nuo girtumo laipsnio, pagal kurį asmuo gali būti patrauktas ne administracinėn, o jau baudžiamojon atsakomybėn.
Be to, dauguma nurodytų nutarčių yra priimta apylinkės, tai yra pirmos instancijos, teismuose, kai precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
Tuo tarpu pareiškėjos nurodytose aukštesnės instancijos, tai yra apygardos teismų, nutartyse nustatytos faktinės aplinkybės nėra tapačios kaip nagrinėjamu atveju, pvz.: 2020 m. liepos 13 d. Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-268-397/2020 pažeidėjas mažametį vaiką augina vienas, nes vaiko motina mirusi, jam nustatytas 0,6 prom. girtumas; 2020 m. gegužės 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-300/2020 pažeidėjui nustatytas tik 0,46 prom. girtumas, jis važiavo anksti ryte, automobilį apeliantas vairavo ne ką tik gėręs alkoholio, tačiau jį vartojęs iš vakaro, todėl tinkamai neįvertinęs organizme likusio alkoholio kiekio, dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės netekęs darbo, iškart užsiregistravo Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2018 m. spalio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-435-397/2018 apeliantui taip pat nustatytas žymiai mažesnis girtumo laipsnis nei pareiškėjai – 0,52 prom., bei atsižvelgta į tai, kad apeliantas turi 5 mažamečius vaikus, gyvena kaimo vietovėje, sutuoktinė nedirba, jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, o jo darbas ir pagrindinė specialybė susijusi būtent su specialiosios teisės naudojimu.
Pareiškėjai nagrinėjamu atveju skirta administracinio poveikio priemonė, kuri teismo vertinimu, pareigūno buvo tinkamai individualizuota, įvertinus pareiškėjos charakterizuojančius duomenis ir padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes. Teismo nuomone, jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui (šiuo atveju 36 mėnesių), laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, bei nepažeidžianti teisingumo, protingumo, bei sąžiningumo principų.
Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta minimali ANK 422 straipsnio 6 dalyje paskyrimas, nesant kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta viena L. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.
L. I. veiksmai skundžiamame nutarime kvalifikuoti ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytus. Kadangi L. I. pripažinta kalta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kurioje taip pat numatyta atsakomybė už KET pažeidimus, o jokių kitų pažeidimų, kurių neapimtų ANK 423 straipsnio 3 dalis, išskyrus už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, kaip numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje, L. I. nėra inkriminuota. Iš to darytina išvada, kad ANK 417 straipsnio 7 dalies inkriminavimas laikytinas pertekliniu. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymių ir administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokios pačios pozicijos laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-898/2021).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, L. I. pateiktas skundas netenkintinas. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3916-2021, paliktinas nepakeistas dalyje dėl L. I. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
L. I. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. U. 2021 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-3916-2021 palikti nepakeistą.
Nutraukti L. I. administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį nesant administracinio nusižengimo požymių.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.