Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-460-898/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
AN2-460-898/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01613-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-460-898/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01613-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.7.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. įgalioto atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimo, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta galutinė subendrina nuobauda – 1 320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. M. G. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. birželio 5 d., 01.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (nustatytas 1,33 prom. neblaivumas). Įvykio metu apgadintos durys bei automobilis. Šie M. G. veiksmai kvalifikuoti kaip administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. atstovas advokatas D. Dargevičiaus apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; arba paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda: 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir šešiems mėnesiams; arba pripažinti M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskirti 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieniems metams ir šešiems mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Apelianto vertinimu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, todėl naikintinas. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pažeisdamas ANK 567, 569 straipsnių nuostatas, netinkamai aiškino ir taikė ANK 423 straipsnio 3 dalį, nepasisakė dėl 417 straipsnio 7 dalies nusižengimo požymių.

2.2. Skunde remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija pabrėžiama, jog vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, o už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Remiantis teismų praktika nurodoma, jog nenustačius bent vieno administracinio nusižengimo elemento nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, kurių įrodinėjimo pareiga tenka institucijai, tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą, o asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką.

2.3. Skunde pažymima, jog M. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad šis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,33 promilių girtumas, bei važiuodamas atbulas nesilaikė saugaus atstumo atsitrenkė į metalines lifto duris, įvykio metu apgadintos durys, bei automobilis.

2.4. Nurodoma, jog policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad M. G. paaiškino, jog kliudė lifto duris, kurios užsidarė, ir apie įvykį informavo viešbučio direktorę, po ko atvykęs į viešbučio numerį vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytoja L. M. paaiškinime nurodė, jog M. G. pats pasakė, kad po įvykio išgėrė. Teismo posėdžio metu M. G. taip pat paaiškino, jog apie įvykį pranešė direktorei G. R., po ko nuėjo į kambarį, kur vartojo vyną. Pabrėžiama, jog po administracinį nusižengimą padariusio asmens nurodytų aplinkybių, kurias iš karto po incidento policijos pareigūnams pripažino M. G., pirmosios instancijos teismas patikslino kaltinimą, kad M. G. yra kaltinamas tuo, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo nustatymo aplinkybių vartojo alkoholį.

2.5. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti administracinio nusižengimo sudėtį, būtina nustatyti: a) ar buvo padaryta žala; b) ar M. G. buvo žinoma, jog turi atvykti policijos pareigūnai dėl minėto incidento; c) ar toks incidentas laikomas eismo įvykiu. Analizuojant žalos padarymo faktą skunde nurodoma, jog posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. nurodė, jog nežino, kokia buvo padaryta žala lifto durims, bei paaiškino, jog jai nebuvo žinoma, ar M. G. buvo informuotas apie pareigūnų iškvietimą ar ne. Pažymima, jog nors teismas nurodė, kad G. R. paaiškino, jog lifto durims buvo padaryta žala, tačiau byloje nėra jokių dokumentų patvirtinančių jos parodymus. Policijos pareigūnai įvykio vietoje nenustatė, jog lifto durys buvo sugadintos ir joms buvo padaryta žala, o civilinis ieškinys M. G. nepareikštas.

Žemesnės instancijos teismas

2.6. Skunde teigiama, jog apklaustas liudytojas policijos pareigūnas P. S. paaiškino, kad M. G. jų atvykimas buvo netikėtas. Apklausus P. S., teismas laikė, jog įrodymų tyrimas yra baigtas, nors prieš tai buvo nutaręs apklausti ir liudytoją N. B. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašė atidėti teismo posėdį ir iškviesti liudytoją N. B., nes jis gali paaiškinti aplinkybes apie lifto durų apgadinimo pobūdį ir mastą, bei M. G. nuostabą dėl policijos pareigūnų atvykimo, tačiau šis prašymas buvo atmestas.

2.7. Apelianto vertinimu, administracinių nusižengimų byloje nebuvo surinkti visi duomenys, galintys patvirtinti M. G. kaltę, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant pažeidimo sudėties, o patikslintas kaltinimas nėra tikslus, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog ne M. G. atsitrenkė į lifto duris, tačiau įvažiavus automobiliui tarp lifto durų, nesuveikė jų stabdžiai. Skunde nurodoma, jog byloje nebuvo nustatyta, kad M. G. žinojo, jog yra iškviesti policijos pareigūnai, nebuvo nustatyta ir tai, kad liftui buvo padaryta žala, todėl negalima konstatuoti, jog M. G. sąmoningai, žinodamas, jog turi atvykti policijos pareigūnai, vartojo alkoholį.

2.8. Skunde pažymima, jog liudytojos L. M. ir J. Š. patvirtino, kad liftas buvo sugedęs ne vieną kartą, o liudytoja L. M. nurodė, jog prieš šį įvykį kita vairuotoja atsitrenkė į lifto duris ir jas sulankstė, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad lifto durys buvo sulankstytos M. G. Apelianto teigimu, iš nuotraukų ir vaizdo įrašo matyti, jog lifto durų plokštuma yra sugadinta iš išorės, o vaizdo įraše matosi, jog durys užsidarė kai automobilis jau buvo įvažiavęs galine dalimi į liftą, tad lifto durų sugadinimai turėtų būti matomi iš šono.

2.9. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. G. pranešė apie incidentą viešbučio direktorei, bei atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, jog po incidento vartojo alkoholinius gėrimus, todėl, apelianto vertinimu, pripažino padarytą teisės pažeidimą. Nors M. G. neprisipažino vairavęs transporto priemonę, tačiau kaltinimas buvo patikslintas ir nurodomos aplinkybės sutapo su M. G. prisipažinimu incidento dieną, dėl ko teismas turėjo nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi pastarasis nesutiko tik dėl veikos kvalifikacijos.

2.10. Teigiama, jog M. G. alkoholiu nepiktnaudžiauja, į priklausomybių turinčių asmenų įskaitas neįrašytas. Per visą vairavimo stažą nebuvo baustas administracine tvarka, o transporto priemonė reikalinga ir darbe. M. G. suvokia, koks dėmesys valstybėje yra skiriamas tokiems pažeidimams, tačiau nuobaudos turėtų būti individualizuojamos atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis pažeidimas buvo padarytas ir į jį padariusį asmenį. Skunde, įvertinus administracinio nusižengimo aplinkybes, M. G. charakterizuojančius duomenis, prašoma paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobauda.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į M. G. atstovo advokato apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas vyriausiasis tyrėjas M. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, o M. G. atstovo skundas yra nepagrįstas, kadangi, darydamas pažeidimą, M. G. elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jam bei jo artimiesiems dėl neleistino elgesio. Pabrėžiama, kad M. G. padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, keliantis grėsmę eismo saugumui, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato D. Dargevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde ginčijamas administracinių nusižengimų padarymo faktas, nurodant, jog byloje nenustatyta administracinių nusižengimų sudėčių požymių visuma, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl M. G. paskirtos nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės termino.

5. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą M. G. pripažindamas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, o, individualizuodamas kaltininkui skirtiną nuobaudą, tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių, charakterizuojančių pažeidėją bei administracinio nusižengimo pobūdį, visumą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs normų konkurencijos aspekto, esant visumos ir dalies konkurencijai nepagrįstai M. G. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, tokiu būdu, netinkamai pritaikęs įstatymą, padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, dėl ko skundžiamas nutarimas šioje dalyje naikintinas. Taip pat, atsižvelgus į tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutinka su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, byloje spręstinas ir administracinio poveikio priemonių individualizavimo klausimas.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl M. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant atsakomybėn pagal šį straipsnį būtina nustatyti jo neblaivumo faktą, neblaivumo laipsnį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.

7. Apeliaciniame skunde aptartų požymių sąrašas išplečiamas, nurodant, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suvokė, jog dėl kilusio eismo įvykio turi atvykti policijos pareigūnai, bei tai kad, kilęs incidentas, laikomas eismo įvykiu. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmeniui suteikta specialioji teisė, šiuo atveju teisė vairuoti transporto priemones, sukuria ir pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles (toliau ir – KET) ir jų laikytis (KET 5 punktas). Pastebėtina, jog KET 222 punkte, reglamentuojančiame eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

8. Skunde kvestionuojama eismo įvykio sąvoka įtvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 4 punkte: eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, transporto priemonės vairuotojas, šiuo atveju M. G., nustatęs, jog judant transporto priemonei buvo apgadinta tiek jo valdoma transporto priemonė, tiek kitas įvykio vietoje esantis turtas, turėjo suvokti, jog nagrinėjamu atveju kilo eismo įvykis, kurio apibrėžimą šis privalėjo išmanyti. Kaip minėta, KET įpareigoja vairuotoją, kilus eismo įvykiui, apie apgadintą kito asmens turtą pranešti nukentėjusiajam, o to negalint padaryti arba kilus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių – policijai. Kartu tokiu atveju su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatyta pareiga po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu apklaustas M. G. parodė, jog jam transporto priemone įvažiavus į liftą durys užsidarė ir prispaudė mašiną, dėl ko, suvokęs, kad buvo apgadintas automobilis ir garažo vartai, jis paskambino administracijai ir paaiškino, kas nutiko, tuomet pastatė automobilį ir nuėjo į savo kambarį, kur vartojo alkoholį – vyno butelį, po ko atvyko policijos pareigūnai (b. l. 46). Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog M. G. po eismo įvykio nustatytas 1,33 promilių neblaivumas. Taip pat nustatyti ir neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 13-15). Byloje apklausta liudytoja G. R. patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio dieną jai paskambino M. G. ir pranešė, kad viešbučio garažo vartai „sutrankė“ jo mašiną. Tačiau liudytoja pabrėžė, jog nurodė M. G. iškviesti policijos pareigūnus, o šiam atsisakius, motyvuojant tuo, kad būtent viešbučio vartai apgadino jo automobilį, liudytoja nurodė, jog policiją reikia kviesti dėl to, kad tai yra eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobilis ir sugadino turtą. G. R. patvirtino, jog ji iškvietė policijos pareigūnus ir nurodė M. G. laukti jų įvykio vietoje (b. l. 60).

10. Sugretinus liudytojos G. R. parodymus su byloje esančiais BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis matyti tai, jog 2021 m. birželio 5 d., 01.48 val., Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. R. pranešimas, jog jai skambino vyras, kuris teigė, kad su automobiliu „Mercedes Benz“ atsitrenkė į „A“ viešbučio požeminiame parkinge esančias lifto duris (b. l. 5). Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog kilus eismo įvykiui, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė ir kitas turtas, M. G. apie tai pranešė administratorei G. R., pastarajai nurodžius kviesti policijos pareigūnus šis, neigdamas kaltę dėl sukelto eismo įvykio, atsisakė tai daryti bei, nepaisydamas liudytojos nurodymo sulaukti policijos pareigūnų, suvokdamas, jog kilo eismo įvykis, nuėjo į savo kambarį, kur vartojo alkoholį. Tokiu būdu M. G., ignoravo tiek su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytą pareigą po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti, kurią šis privalėjo žinoti, tiek ir faktą, jog į įvykio vietą yra iškviesti policijos pareigūnai, siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes.

11. Nors M. G. teigė, jog jam transporto priemone įvažiavus į liftą durys užsidarė ir prispaudė mašiną, šie jo parodymai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, tiesiogiai atspindintiems eismo įvykio aplinkybes – vaizdo įrašams (b. l. 42), kuriuose užfiksuota, jog M. G., vairuodamas automobilį, antrą kartą bandydamas įvažiuoti į transporto priemonėms skirtą liftą, dėl neaiškių priežasčių delsdamas, staigiu manevru, nepasirinkdamas saugaus greičio, neatsižvelgdamas į įvykio vietos reljefą, vairuojamo automobilio galine dalimi kliudė liftą. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad, priešingai nei teigiama skunde, M. G. nebuvo įvažiavęs į liftą, o šis atsitrenkė transporto priemonės galine dalimi į lifto vartus, siekdamas į pastarąjį įvažiuoti, pastariesiems jau užsidarant, po ko suveikė jų stabdžiai. Pastarąją aplinkybę patvirtino ir į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas P. S., nurodydamas, jog lifto durys nesidarinėjo.

12. Nors bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykį sukėlė M. G., o ne galimi lifto gedimai, pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama skunde, byloje apklausti „A“ viešbučio darbuotojai, nepripažino, jog liftas buvo sugedęs. Liudytoja L. M. parodė, jog prieš įvykį niekas dėl lifto nesiskundė, o jo durys anksčiau sulankstytos nebuvo (b. l. 47). Iš L. M. rašytinio paaiškinimo nustatyta ir tai, jog iki įvykio liftas buvo tikrinamas ir buvo leista juo naudotis, po ko jokių įvykių nebuvo (b. l. 8). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja G. R., nurodydama, jog toks įvykis per jos 1,5 metų darbo patirtį įvyko antrą kartą. Požeminė aikštelė veikė savaitę laiko iki kito įvykio, nebuvo taip, kad liftas neveikė tris ar keturias dienas, liftas neveikė daugiausiai vieną dieną (b. l. 60). Aptartų aplinkybių kontekste atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas nesivadovauja prieštaringais liudytojos J. Š. parodymais, kadangi jos nurodomos aplinkybės, kad lifto durys užsidarė, kai šie įvažiavo į liftą, prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Kaip minėta, vaizdo įrašas patvirtinta, jog liftas jiems bandant įvažiuoti jau užsidarinėjo. Be to, pastaroji liudytoja nepatvirtino lifto apgadinimo fakto iki nagrinėjamo įvykio.

13. Pastebėtina ir tai, jog pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad buvo apgadintas svetimas turtas nepaisant sugadinto ar apgadinto turto vertės, t. y. veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pakanka nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto akivaizdaus sugadinimo (apgadinimo) faktą, o žalos atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Nors apelianto teigimu byloje neįrodyta, kad buvo apgadintas svetimas turtas – „A“ viešbučio liftas, apklaustas M. G. pripažino, jog buvo apgadintas tiek automobilis, tiek garažo vartai (b. l. 46). Svetimo turto apgadinimo faktą patvirtino ir liudytoja L. M. – pastarosios paaiškinime nurodyta, jog po eismo įvykio liftas neužsidarė (b. l. 8). Liudytoja G. R. parodė, jog dėl lifto durų sugadinimo visi klientai negalėjo išvažiuoti iki 17.00 val. vakaro, atvažiavo avarinė tarnyba, kviečiami specialistai, kad sutvarkytų duris, tačiau durys buvo sutvarkytos tik pirmadienį (b. l. 60). Iš eismo įvykio vietos schemos ir papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog lifto apgadinimai nurodyti ir eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 6). Byloje esančiose nuotraukose tai pat užfiksuoti liftui įvykio metu padaryti apgadinimai (b. l. 20-24). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip matyti iš apelianto skundo, nors pastarasis neigia, jog liftas buvo apgadintas, kartu apeliantas analizuodamas byloje esančius įrodymus, nurodo, jog lifto durų plokštuma yra sugadinta iš išorės, o vaizdo įraše matosi, jog durys užsidarė kai automobilis jau buvo įvažiavęs galine dalimi į liftą. Taigi, apeliantas iš esmės pripažino svetimo turto apgadinimo faktą.

14. Byloje objektyvių duomenų pagrindu nustatytos įvykio aplinkybės, kaltininko elgesys po eismo įvykio rodo tai, jog M. G., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, ignoruodamas tiek KET jam keliamus įpareigojimus, tiek faktą, jog į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. G. sąmoningai ignoravo savo pareigą nevartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir padarė administracinio nusižengimo protokole užfiksuotą eismo įvykį, dėl ko privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, iki bus patikrintas neblaivumas. Vartodamas alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo M. G. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Taigi, nėra teisinio pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais šioje dalyje naikinti skundžiamą nutarimą.

Dėl M. G. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

15. Nagrinėjamoje byloje M. G. nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, važiuodamas atbulas, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į metalines lifto duris, po ko iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Iš skundžiamo nutarimo motyvų matyti tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iš esmės inkriminuojami KET 127, 221 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie susiję su saugaus atstumo nesilaikymu bei pareigos iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kurie tiesiogiai įtvirtinti ANK 423 straipsnio 3 dalies dispozicijoje – alkoholį vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą).

16. M. G. inkriminuojamos faktinės veikos padarymo aplinkybės rodo tai, jog nagrinėjamu atveju inkriminuojant ANK 417 straipsnio 7 dalį, numatančią atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse, siejant tai su sukeltu eismo įvykiu, susiklostė teisinė situacija, kai kaltininko veiksmai, neišsprendus normų konkurencijos klausimo, vertinami antrą kartą bendrosios normos kontekste, esant bendrą visumą nustatančiai specialiajai normai, kuri išsamiausiai apibūdina objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Todėl, esant tokiai visumos ir dalies konkurencijai, taikytina bendrą visumą nustatanti norma, kuri apima nagrinėjamoje byloje visus padarytos ANK uždraustos ir pavojingos veikos ir jos padarinių požymius. Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje M. G. inkriminuota ANK 423 straipsnio 3 dalis apima ANK 417 straipsnio 7 dalį. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020). Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimas keistinas, M. G. nutraukiant administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Dėl M. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

17. ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos, M. G. iš tiesų pripažino aplinkybę, jog vartojo alkoholį, tačiau tiek pranešdamas apie incidentą, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neigė kaltę dėl esminių padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių, kadangi viso proceso metu nepripažino, jog sukėlė eismo įvykį, iškeldamas paneigtą versiją, jog jo transporto priemonę prispaudė lifto durys šiam įvažiavus. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne tik nepripažino esminių padarytos veikos aplinkybių, bet ir pastarasis neišreiškė neigiamo vertinimo savo poelgiams dėl alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nėra duomenų ir dėl to, jog M. G. iniciatyva buvo sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, dėl ko, byloje nenustatyta aplinkybių rodančių asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Aptartų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo konstatuoti M. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Dėl administracinės nuobaudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės termino.

18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda (past. – administracinio poveikio priemonė) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

19. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Taip pat už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Pagal ANK 34 straipsnio 2, 3 dalis baudos dydis bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų bei specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkius, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. G. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas, jog yra eismo įvykio dalyvis, iš karto po įvykio vartojo alkoholį, įvertinęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę (per paskutinių 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje), bei atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusprendė, jog 1 320 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams yra pakankama nuobaudos tikslams pasiekti.

20. Nagrinėjamu aspektu pastebėtina tai, jog administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Atsižvelgus į nagrinėjamo nusižengimo pobūdį, realiai pasireiškiantį alkoholio vartojusio asmens iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimu, apgadinant svetimą turtą, į nusižengimo padarymo aplinkybes – tai, kad administracinį nusižengimą M. G. padarė pirmą kartą, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, konstatuotina, jog aptartas administracinio nusižengimo pobūdis yra rūšinio pavojingumo. Todėl teismas sprendžia, kad M. G. paskirta piniginė nuobauda, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam baudos minimumui, atitinka aptartą administracinio nusižengimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę ir nėra per griežta, kartu pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (ANK 22 straipsnio 2 dalis), todėl jos keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

21. Pareiškėjo skundu, be kita ko, prašoma administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo aspektu įvertinus tai, kad M. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta, į tai, kad administracinį nusižengimą asmuo padarė pirmą kartą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad po vertinamo administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, teismas sprendžia, jog padarytas administracinis nusižengimas nerodo kaltininko sistemingo neigiamo požiūrio į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas taisykles. Todėl atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, į M. G. asmenybę bei tai, kad M. G. sutinka, jog jam būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, M. G. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto M. G. atstovo advokato Dainiaus Dargevičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 5 d. nutarimą:

panaikinti nutarimo dalį dėl M. G. nubaudimo pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir šioje dalyje administracinių nusižengimų teiseną nutraukti;

panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. G. paskirta galutinė subendrinta nuobauda;

pakeisti nutarimo dalį, kuria M. G. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams: už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą M. G. paskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) metams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė