Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamai M. K. ir jos įgaliotam atstovui advokatui Andriui Košel,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė, pateikdama eksporto ir importo deklaracijas, nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl asmens atstovavimo muitinėje ir taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies nuostatas: Vilniaus teritorinės muitinės kontrolės organizavimo skyriaus 2020 m. kovo 6 d. planinio UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikiančio atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, patikrinimo metu, atrinkus 9 muitinės deklaracijas, įformintas 2019-2020 m., kurias atstovaujamųjų vardu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepateikė atstovavimo sutarčių (įgaliojimų) su (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ S. A., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pateikdama eksporto ir importo deklaracijas, pareiškė, kad veikia astovaujamųjų asmenų (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ S. A., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, tačiau neturėjo įrodymų, jog ji turi atstovaujamųjų asmenų jai suteiktus įgaliojimus (sutartis). M. K. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

M. K. teigia, kad per pusvalandį ji nespėjo surasti visų sutarčių, jas norėjo pateikti vėliau, sutartis pateikė teismui posėdžio metu. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad apie planinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo informuota 2020 m. kovo 2 d. (pirmadienį), apie patikrinimą žinojo M. K. (patvirtino teismo posėdžio metu), patikrinimo rašte buvo aiškiai nurodyta, kokius dokumentus ir (ar) kokio tipo dokumentaciją bus prašoma pateikti ir kada bus tikrinama. Patikrinimas įvyko 2020 m. kovo 6 d. (penktadienį), t. y. po kelių dienų, todėl nėra pagrindo teigti, kaip paaiškinime nurodo M. K., kad visų sutarčių nepavyko rasti dėl sumišimo ir pasimetimo, kad nebuvo laiko pasiruošti patikrinimui. Pažymėtina ir tai, kad tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančiai specifine veikla – tarpininkavimu muitinėje, tiek M. K., kaip muitinės tarpininko atstovei, tokie patikrinimai nėra naujiena ir jų veikloje yra įprasti įmonių priežiūrą atliekančių valstybės institucijų veiksmai. Be kita ko, M. K. ne kartą bausta už administracinius nusižengimus už muitinės formalumų ir prekių deklaravimo atlikimo tvarkos pažeidimus, taigi, apie tokius patikrinimus, kaip jie vyksta ir pan., žino, be to, liudytoja V. T. posėdžio metu nurodė, kad ši įmonė buvo tikrinta 2016 m., tuomet irgi nebuvo pateiktos dvejos sutartys, tačiau protokolas surašytas nebuvo, įmonė buvo įspėta, kad turi būti atstovavimo sutartys arba įgaliojimai. M. K. yra muitinės tarpininko atstovė, tokios profesijos žmonėms yra keliami tam tikri reikalavimai, jų kvalifikacija yra tikrinama, todėl dar ir dėl to jai su muitinės tarpininkavimu ir atstovavimu susijusi veikla, kontrolė ir pan. turi būti gerai žinoma. Be to, pareigūnė paprašė pateikti apie 10 sutarčių, laukė apie 30-40 min, todėl teismo vertinimu, tai nebuvo neadekvatus prašymas per minėtą laiko tarpą pateikti tiek sutarčių. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiama M. K., tiek liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaip tarpininkavimo paslaugas teikianti įmonė tokių sutarčių pasirašo daug, anksčiau jos buvo popierinės, dabar skanuotos, vieningos sistemos įmonėje, kaip jas greitai ir patogiai surasti, kol kas nėra, tačiau tai nepaneigia M. K. padaryto administracinio nusižengimo fakto.

M. K. atsakomybės pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį nešalina ir ta aplinkybė, jog pareigūnės tikrinimo metu prašomos pateikti sutartys (įgaliojimai) buvo pateiktos teismo posėdžio metu. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal teisės aktų reikalavimus įmonės muitinės reikalavimu privalo pateikti dokumentus tikrinimo metu, o ne jam pasibaigus (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 25, 26 straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui buvo pateiktos ne visų administracinio nusižengimo protokole M. K. inkriminuojamų įmonių atstovavimą patvirtinančios sutartys – nepateiktos sutartys (įgaliojimai) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 16-19), o su (duomenys neskelbtini) pasirašyta sutartis 2019 m. gegužės 21 d., kai tuo tarpu iš byloje esančių importo eksporto deklaracijų matyti, jog M. K. nurodė atstovaujanti šią įmonę jau 2019 m. sausio 4 d., sausio 29 d., t. y. dar nepasirašius atstovavimo sutarties (b. l. 10-11). Taip pat teismui pirmojo posėdžio metu buvo pateikta atstovavimo sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepasirašyta AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo (b. l. 72), antrojo teismo posėdžio metu buvo pateikta sutartis su minėta įmone ir jau su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo parašais (b. l. 85-86). Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. patvirtino, jog pasitaikydavo atvejų, kai sutartis nusiunčiama užsakovui pasirašyti, tačiau užsakovas pamiršdavo, jis (direktorius) nepatikrindavo, taip ir likdavo. Kaip minėta, Muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Taigi, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas tampa atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl M. K. turėjo būti žinoma ši pareiga. Ji sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, t. y. deklaracijose nurodydama, kad atstovauja minėtas įmones, tačiau neįsitikinusi, kad tokios sutartys yra sudarytos, turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius; dirbdama muitinės tarpininko atstove, žinodama muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką turėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai, laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamos M. K. įgaliotas atstovas advokatas nurodė, kad tokių įgaliojimų, atstovavimo sutarčių nepateikimas patikrinimo metu, nors jos ir yra sudarytos, nėra pažeidimas, be to, teikiant eksporto importo deklaracijas, nėra reikalaujama pateikti tokias atstovavimo sutartis ir įgaliojimus, M. K. padarytas pažeidimas yra labiau formalus. Visų pirma, pažymėtina tai, kad būtent ANK 211 straipsnyje nurodytas pažeidimas ir yra formalus, nes baudžiamas tas, kas nesilaikė muitinės formalumų atlikimo ar deklaravimo tvarkos, t. y. nereikalaujama pasekmių. Įstatymų leidėjas tokius veiksmus laiko uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (ANK 5 straipsnis), todėl nagrinėjamu atveju nekvestionuotina įstatymų leidėjo valia. Be to, deklaracijos užpildymas nėra tik formalus veiksmas; teikdama deklaracijas M. K. tapo atsakinga už jose pateiktų duomenų teisingumą.

Antra, vien tai, jog teisės aktai nereikalauja pateikti atstovavimo sutarčių (įgaliojimų) su įmonėmis eksporto importo deklaracijų teikimo metu nereiškia, jog jų nereikia pateikti muitinės atliekamo planinio patikrinimo metu. Eksporto importo deklaracijų teikimas ir įmonės planinis patikrinimas yra du atskiri procesai, turintys skirtingus tikslus. Muitinės kodekso 19 straipsnyje nurodyta, kad muitinė gali pareikalauti, kad asmenys, kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, pateiktų įrodymą, jog jie turi atstovaujamojo asmens jiems suteiktus įgaliojimus; konkrečiais atvejais muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas toks įrodymas. Tačiau atliekamų planinių tikrinimų metu muitinės pareigūnų reikalavimai yra privalomi įmonėms ir jų darbuotojams, nes tokie patikrinimai būtent tam ir atliekami – patikrinti, kaip yra laikomasi Muitinės kodekso reikalavimų, muitinės formalumų atlikimo tvarkos ir pan. (Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio 9 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ANK 12 straipsnį ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. 1B-1068 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ANK 211 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas nepatenka į mažai pavojingų veikų sąrašą, pagal muitinės kompetenciją ir įsakyme nurodytus kriterijus mažai pavojinga veika gali būti konstatuojama, jei asmuo padaro ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 212 straipsnio 1 dalyje ar 213 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinius nusižengimus.

Taip pat nėra pagrindo M. K. veiksmus vertinti kaip ANK 212 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. kaip prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą. M. K. padaryto administracinio nusižengimo požymiai neatitinka ANK 212 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių. ANK 211 straipsnio 1, 2 dalių dispozicijose nėra nurodyta, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, jog nusižengimas sukėlė tam tikrų padarinių, priešingai nei ANK 212 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta „<...> kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai neturėjo įtakos apribojimų ar draudimų netaikymui <...>“; analogiškai būtina nustatyti padarinius ir asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 212 straipsnio 2, 3 dalis. Nagrinėjamu atveju M. K. pateiktose importo eksporto deklaracijose nurodė, kad veikia (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ S. A., AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tačiau tokių įrodymų patikrinimo metu nepateikė, dėl to neatsirado mokestinė prievolė, kuri numatyta ANK 212 straipsnyje. Taigi, jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 211 straipsnyje, požymius.

ANK 7 straipsnyje įtvirtintos kaltės formos, t. y. tyčia ir neatsargumas, kurios gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu (ANK 8, 9 straipsniai). Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas ir neatsargia kaltės forma. Kaip matyti iš M. K. paaiškinimų, pažeidimą ji padarė dėl nerūpestingumo, neįsitikinusi, kad atstovavimo sutartys su įmonėmis yra sudarytos, dėl didelio darbo krūvio nepastebėjo, jog kelių sutarčių nėra, nesiėmė jokių veiksmų pasitikslinti ir (ar) įsitikinti tokių sutarčių buvimu.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 23 d. M. K. buvo bausta pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį (b. l. 44-50). Bauda sumokėta. Laikytina, kad ji nusižengė pakartotinai, todėl jos veika kvalifikuotina pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas M. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administraciniai nusižengimai, susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis – M. K. neteista, administracine tvarka bausta, taip pat ir už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, paskirtos baudos sumokėtos, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai (b. l. 44-56, 73-74).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

Konstatuotina, kad M. K. padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, reali žala niekam nebuvo padaryta. Teismas įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, taip pat atsižvelgdamas į nuoseklią teismų praktiką, skiriant nuobaudas šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-70-626/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-52-360/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-5210-1057/2019, Klaipėdos apylinkės teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. A8.-619-563/2020, A8.-2266-659/2019 ir kt.), mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant M. K. baudą, mažesnę nei ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 700 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jai 700 (septynių šimtų) Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.