Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 str. 2 d., numatyto nusižengimo padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. būdamas UAB „R“ muitinės tarpininko atstovu 2019-06-10 (07.41 val.) pateikė Vilniaus teritorinei muitinei, MDAS sistemoje, standartinę D tipo importo deklaraciją MRN Nr. 19LTVC0100IM145623 (2019-06-10), išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, neįsitikinęs ar Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje (toliau – NTKS) yra gautas elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“. Šiuo atveju NTKS sistemoje nebuvo gautas elektroninis pranešimas „Atvykimas įregistruotas“, todėl savo veiksmais UAB „R“ muitinės tarpininko atstovas R. V. nesilaikė 2017-11-29 Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.5. punkto reikalavimų bei 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodeksą, 15 str. 2 d. nuostatų, t.y. nesilaikė pareigos teisingai deklaruoti prekes. Tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 211 straipsnio 1 dalyje, kadangi ANK 211 str. 1 d. numatytą veiką padarė pakartotinai, todėl jo nusižengimas kvalifikuotinas pagal ANK 211 str. 2 d.

Teismo posėdžio metu R. V. paaiškino, kad su protokolu nesutinka. Nieko nuslėpti nenorėjo. Žala valstybei nepadaryta. Pirmas nusižengimas buvo netyčinis, per didelis pasitikėjimas vežėju buvo. Nebuvo piktnaudžiaujama ar daroma piktybiškai. Prekės buvo pateiktos ir tą įrodo įvažiavimas į Panerių postą, kur nuskaitomi automobilio numeriai. Automobilis buvo su prekėmis atvažiavęs birželio 10 d. 04.41 val., deklaracija pateikta po trijų valandų, klientas pageidavo gauti baldus, nes buvo paroda. Žalos valstybei nepadarė, mokesčiai nebuvo skaičiuojami prekėms, mokesčiai nebuvo nuslepiami. Neįsivaizduoja, už ką turi būti baudžiamas administracinio nusižengimo atveju. Į teisėjos klausimus atsakė – dokumentus pateikia tarpininkas, jo pareiga įsitikinti, ar atvyko prekės ir pateikti teisingus dokumentus; jis buvo įsitikinęs, kad prekės atvyko ir tą įrodo sistema. Prekės buvo pateiktos. Dokumentai buvo pateikti vėliau. Pirma buvo pateiktos prekės. Muitinėj yra ataskaita, kur matomi mašinos numeriai, gauti iš posto, dokumentai buvo pateikti po trijų valandų. Praktika, kad pirmiau pateikiama muitinės deklaracija plačiai naudojama tarp tarpininkų. Kaltinimas ir bausmė yra neteisinga. Prekės buvo pateiktos, užsidegė žalias kanalas. Jei būtų ir raudonas kanalas užsidegęs, prekės yra vietoje, jos niekur neišvažiuotų. Šiuo atveju buvo žalias kanalas- prekės galėjo būti nepateiktos poste, jo įsitikinmu. Jei būtų raudonas- prekės būtų patikrintos. Vairuotojas buvo nuo ankstyvo ryto, jis nebūtų išvažiavęs. Nebuvo įsitikinęs, ar buvo gautas elektroninis pranešimas „Atvykimas registruotas“. Po šio įvykio skambina į muitinę ir klausia, ar užregistruota tokia tranzito deklaracija.

Teismo posėdžio metu Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. D. parodė, kad surašytą protokolą palaiko. ANK reglamentuota dėl mažareikšmiškumo. Muitinės departamentas yra nustatęs mažareikšmiškumo kriterijus, šis straipsnis nepakliūna į šiuos nustatymus, todėl yra negalimas. R. V. padarė analogišką nusižengimą antrą kartą. Prekės deklaruojamos, pateikiama deklaracija, pateikiami lydintys dokumentai ir pačios prekės privalo būti. Muitinė juos tikrina pasirinktinai. Sistemos parodo geltoną, raudoną arba žalią kanalą. Jei yra raudonas kanalas – atliekamas fizinis prekių tikrinimas, jei geltonas – atliekamas dokumentinis prekių tikrinimas, jei žalias kanalas – niekas netikrinama, tiesiog įforminama. Čia yra rizikos valdymas. Asmenys, kurie pateikia deklaracijas, privalo pateikti kartu ir prekes. R. V. pateikė elektroninę deklaraciją muitinės sistemoje, neįsitikinęs, kad nėra pristatyta prekių. Prekes privalo pateikti asmuo pateikiantis deklaraciją, privalo įsitikinti, kad prekės yra muitinės poste, kad prireikus muitinės pareigūnai galėtų patikrinti. Pirmą kartą R. V. buvo surašytas administracinis nurodymas, buvo skirta pusė minimalios baudos, jis padarė analogišką nusižengimą. Prekės turi būti pristatytos ir patikrintos, kitaip netenka prasmės muitinės kontrolė. R. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už deklaravimą, pažeidžiant nustatytą tvarką. Turi būti duomenys, kad atvykimas užregistruotas. Deklaravimas svarbu dėl to, kad galima būtų prekes patikrinti, jei būtų raudonas kanalas. Nors šiuo atveju buvo ir žalias kanalas, bet tvarka yra tvarka.

Motyvuojamoji dalis

ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką.

2017-11-29 Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakyme Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo“ 1.1.5. punkte numatyta, kad automatiškai priimamos ir apdorojamos (toliau – automatinis įforminimas) šios deklaracijos, jeigu jos pateiktos laikantis nustatytų reikalavimų: standartinės D tipo ir supaprastintos E tipo importo deklaracijos, pateiktos iki prekių pateikimo ne Sąjungos prekėms, atgabentoms į paskirties muitinės įstaigą taikant Sąjungos/bendrąją tranzito procedūra (įskaitant ir gabenimus su TIR knygele), tik pateikus elektroninį pranešimą apie prekių pateikimą (IEIGPLT arba IE5GPLT), kuris pateikiamas tik tuomet, kai NTKS priemonėmis yra įregistruotas prekių atvykimas (elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“ išsiųstas išvykimo muitinės įstaigai).

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnyje numatyta, kad bet kuris asmuo, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvaujantis atliekant muitinės formalumus arba muitinį tikrinimą, muitinės prašymu per nustatytą terminą tinkama forma pateikia jai visus būtinus dokumentus bei informaciją ir suteikia visą tiems formalumams arba tikrinimui atlikti būtiną pagalbą. Pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.

Nors R. V. savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais – administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), Vilniaus teritorinės muitinės procedūrų priežiūros skyriaus išvada „Dėl tranzito procedūros užbaigimo NTKS sistemoje“ Nr. 15KP-11-763 (b. l. 8), Vilniaus teritorinės muitinės krovinių posto „Paneriai“ informaciniu pranešimu (b. l. 10), standartinės D tipo deklaracijos kopija kartu su pridėtais kitais dokumentais (b. l. 11-14), kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Byloje nėra ginčo, kad R. V. būdamas UAB „R“ muitinės tarpininko atstovu 2019-06-10 (07.41 val.) pateikė Vilniaus teritorinei muitinei, MDAS sistemoje, standartinę D tipo importo deklaraciją MRN Nr. 19LTVC0100IM145623 (2019-06-10), išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti, tačiau Nacionalinės tranzito kontrolės sistemoje (toliau – NTKS) nebuvo gautas elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“. R. V. teigia, jog automobilio su prekėmis atvykimas buvo fiksuotas muitinės teritorijoje nuskaitant automobilio numerius, todėl tai įrodo, kad prekės būtų pateiktos apžiūrai net ir nesant minėto elektroninio pranešimo sistemoje, o šiuo atveju net ir nereikėjo apžiūros.

ANK 7 straipsnyje įtvirtintos kaltės formos, t.y. tyčia ir neatsargumas, kurios gali pasireikšti tiek veikimu, tiek neveikimu (ANK 8,9 straipsniai). Pažymėtina, kad ANK 211 straipsnyje numatytas pažeidimas gali būti padarytas ir neatsargia kaltės forma. Kaip matyti iš R. V. paaiškinimų pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, t.y. dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pernelyg pasitikėdamas vairuotoju ir Vilniaus TM Panerių krovinių poste įrengta Automatinio numerio nuskaitymo sistemos informacija. R. V. veikė savo rizika, todėl pateikė neteisingą informaciją ir šios aplinkybės nepašalina jo administracinės atsakomybės šioje byloje. R. V. nesiėmė jokių veiksmų pasitikslinti ar tikrai NTKS yra gautas elektroninis pranešimas IE006 „Atvykimas įregistruotas“. Jis sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, pasitikėdamas vežėjo pateikta informacija, kad krovinys yra įregistruotas, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Nors dirbdamas muitinės tarpininku, žinodamas muitinio tikrinimo bei deklaravimo tvarką turėjo elgtis apdairiai bei rūpestingai.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2019-04-12 R. V. buvo baustas pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį. Bauda sumokėta. Laikytina, kad jis nusižengė pakartotinai, todėl jo veika tinkamai kvalifikuotina pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

R. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 str. 5 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 5 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 5 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

R. V. padarytas pažeidimas yra formalaus pobūdžio, reali žala niekam nebuvo padaryta.

Teismas įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį bei padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, mano, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir paskiriant R. V. baudą mažesnę nei ANK 211 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali, baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti R. V. kaltu padarius Administracinių nusižengimų kodekso 211 str. 2 d. numatytą nusižengimą ir skirti jam 700 (septynių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19106631567.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą