- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- AN2-52-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01489-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Pažeidėjas
- K. K.
- Advokatai
- Andris Košel
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, 700 Eur bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, 2018-11-16 naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos (toliau – NCTS) priemonėmis pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją T1 MRN 18LTLU9000165E44B6, prekės – skutimosi priemonės: 1) skustuvai; 2) saugių skustuvų peiliukai; anksčiau nei prekės buvo atgabentos laivu į Malkų įlankos jūrų uosto postą. NCTS sistemoje supaprastinta tranzito procedūra įforminimui pateikta 2018-11-16, 16.28 val. Deklaracijoje nurodytos prekės konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) atgabentos laivu „(duomenys neskelbtini)“ tik 2018-11-17, 1.37 val., o laikinasis saugojimas Nr. 181118-002185-BDK įformintas 2018-11-17, 1.38 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė K. K., pateikdama neteisingus duomenis, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalies, 139 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. atstovas advokatas A. Košel apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
2.1. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad apeliantė pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei tranzito deklaraciją, o deklaruojamas prekes tik po 9 val., tačiau Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto, reglamentuojančio deklaranto pareigą pateikti krovinį muitiniam tikrinimui per tam tikrą apibrėžtą terminą. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtina ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo 3.33 p., kuriame aiškiai nurodoma, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taigi aiškaus termino pateikti prekes teisės aktai nenumato. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė tai turėjo padaryti nedelsiant, nors jokiame teisės akte reglamentuojančiame muitinės procedūras nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo muitinės įstaigai momento. Tranzito deklaracija buvo pateikta elektroniniu būdu. Toks teisėtas duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkami turint labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis. Vienaip ar kitaip deklarantas turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdamas įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Todėl nagrinėjamomis aplinkybėmis, kai K. K. gavo iš deklaruotų prekių vežėjo (duomenys neskelbtini) agento – UAB “(duomenys neskelbtini)”, 2018-11-16, 16.20 val., pranešimą, patvirtinantį prekių laikinojo saugojimo muitinės procedūros įforminimą bei suteiktą UAB “(duomenys neskelbtini)” įgaliojimą išgabenti konteinerį su prekėmis iš uosto teritorijos, jai neliko jokių abejonių dėl galimybės ir teisėtumo pradėti tranzito muitinės formalumų atlikimą. Būtent gauti iš trečiojo asmens, atsakingo už prekių pristatymą į Klaipėdos uostą, duomenys apie prekių pristatymą, leido apeliantei pagrįstai suprasti, kad nėra kliūčių pateikti muitinės įstaigai prekių tranzito deklaracijos. Apeliantė neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jos nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi. Todėl esant tokioms aplinkybėms, jos veiksmuose nėra ne tik objektyvių nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės. Taip pat nėra realaus pagrindo konstatuoti, kad pateikdama prekes muitiniam tikrinimui per 9 val. po tranzito deklaracijos pateikimo, apeliantė atliko neteisėtą veiksmą.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad K. K. nagrinėjamomis aplinkybėmis turėjo elgtis apdairiau ir rūpestingiau; taigi, nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Taip pat byloje nustatyta, kad dėl padaryto nusižengimo neigiamos pasekmės nekilo. Dėl šios priežasties apeliantės veiksmuose nebuvo pavojingumo požymio, būtino administracinei atsakomybei kilti, o inkriminuojamas formalios sudėties administracinis nusižengimas, net ir atsiribojant nuo kitų argumentų dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo, negalėjo būti padarytas neatsargiai. Tačiau, apeliacinės instancijos teismui vis dėlto nustačius K. K. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėtį yra ANK 34 straipsnio 5 dalies sąlygos paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti iki 200 Eur baudą, kadangi nutarimu paskirta bauda, už nesukėlusi neigiamų padarinių neatitikimą, būtų nesuderinama su protingumo ir teisingumo principais. Prašoma atkreipti dėmesį, kad apeliantės vidutinis darbo užmokestis sudaro 800 Eur ir ji darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos teritorinė muitinė pasisako, jog tenkinti apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą nėra pagrindo, o švelnesnės nuobaudos skyrimas paliktas teismo nuožiūrai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nesutinkama su K. K. patraukimu administracinėn atsakomybėn bei prašoma, pripažinus, jog administracinis nusižengimas vis dėlto padarytas, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos atliktų įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis.
5. Skundžiamu nutarimu K. K. buvo nubausta pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį, kuri numato administracinę atsakomybę už pakartotinį muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Kaip matyti, minėta ANK norma blanketinė, o nutarime yra aptartos aktualios prekių pateikimą muitinei ir jų deklaravimą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, todėl apygardos teismas jų dar kartą nebekartoja.
6. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė K. K. Klaipėdos teritorinei muitinei 2018-11-16, 16.28 val., NCTS pateikė supaprastintą tranzito deklaraciją, kuriai buvo suteiktas unikalus MRN: 18LTLU9000165E44B6 (b. l. 9, 10). Deklaracijoje nurodyta, kad prekės yra LTLU9000, tai yra Malkų įlankos jūrų uosto poste. Deklarantės pateikta tranzito deklaracija buvo priimta 16.28 val. (b. l. 11). Priėmusi minėtą deklaraciją, muitinės įstaiga 2018-11-16, 16.57 val., nusprendė, jog būtina patikrinti pateiktas prekes išvykimo įstaigoje, tačiau deklaruotos prekės į išvykimo muitinės įstaigą dar nebuvo atgabentos. Šios prekės į paskirties uostą buvo atgabentos tik 2018-11-17, 1.38 val.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad sutinkama, jog byloje nustatyta, kad K. K. pateikė Klaipėdos teritorinei muitinei tranzito deklaraciją, o deklaruojamas prekes tik po 9 val. Taigi faktinės byloje nustatytos aplinkybės neneigiamos, nesutinkama tik su jų vertinimu. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nėra teisės aktais nustatyto termino, per kurį deklarantas privalo pateikti prekes muitiniam tikrinimui, nors kartu prižįstama, jog preziumuojama ir tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys, tačiau K. K., kaip teigiama, gavo iš deklaruoto prekių vežėjo atsakingo už prekių pristatymą į Klaipėdos uostą, duomenis apie prekių pristatymą, todėl ji ir sprendė, kad nėra kliūčių pateikti muitinės įstaigai prekių tranzito deklaracijos. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kuria siekiama sušvelninti savo atsakomybę. Kaip matyti, šiuo atveju susiklostė situacija, kad K. K. prekes deklaravo anksčiau nei jos buvo atgabentos laivu į Malkų įlankos jūrų uosto postą. Administracinio nusižengimo bylos medžiaga leidžia vertinti, kad K. K. pozicija dėl situacijos nėra nuosekli. 2011-11-19 rašytame savo paaiškinime apeliantė nurodė, kad dėl didelio darbo krūvio Kipis sistemoje nebuvo patikrinta, ar įformintas BDK, patikrinus numatomą laivų atvykimą į uostą, laivas ((duomenys neskelbtini),) uoste tuėjo būti 2018-11-16 17.20 val. (b. l. 5). Taigi iš pradžių apeliantė nurodė, kad jos pažeidimą lėmė didelis darbo krūvis, o vėliau, jau kad ji faktiškai buvo suklaidinta dėl trečio asmens pateiktų duomenų. Kaip pažymėta ir apylinkės teismo nutarime, Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Šiuo atveju K. K. elgėsi rizikingai, pateikė deklaraciją, nors dar nebuvo galimybės pateikti prekių mutiniam tikrinimui (apie būtinumą užtikrinti prekių pateikimą muitinei užsimenama ir Sąjungos muitinės kodekso 170 straipsnio 1 dalyje), todėl pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimo. Be kita ko, apygardos teismas pastebi ir tai, kad K. K. kiek daugiau nei prieš mėnesį iki nusižengimo, nagrinėjamo šioje administracinio nusižengimo byloje, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl analogiško nusižengimo (b. l. 15-17), kai deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, taigi apeliantė nagrinėjamu atveju jau turėjo suprasti, jog deklaravus prekes, turi būti galimybė jas pateikti muitiniam tikrinimui, priešingu atveju gali kilti administracinė atsakomybė. Taigi nusižengimą lėmė ne kokios nors objektyvios priežastys, o jos pačios neatsakingumas. Apeliaciniame skunde argumentuojant, jog administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta, pažimima, kad nekilo pavojingų pasekmių, tačiau šiuo atveju K. K. ir yra nubausta už formalų nusižengimą, dėl kurio ANK numatyta administracinė atskomybė. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, kad nusižengimas nesukėlė sunkesnių pasekmių.
8. Apeliaciniame skunde prašoma švelninti skirtą nuobaudą, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Tačiau tenkinti tokio prašymo nėra pagrindo. K. K. nubausta pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį (dėl pakartotinio nusižengimo), kurios sankcijoje numatyta bauda nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Pirmosios instancijos teismas apeliantei jau taikė ANK 34 straipsnio 5 dalį, atsižvelgė į nagrinėjamu atveju nustatytą kompleksą aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei skyrė pusę minimalios straipsnio sankcijoje numatytos baudos – 700 Eur. Nuobaudos skyrimas išsamiai motyvuotas, apygardos teismas neturi jokio pagrindo šiems motyvams nepritarti ir dar labiau švelninti nuobaudą, kuri vertinama kaip adekvati bei proporcinga, nebemato pagrindo.
9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl skundžiamą teismo nutarimą panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos K. K. atstovo advokato Andriaus Košel apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.