- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-31
- Bylos Nr.
- e2A-1185-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- „SOF Marine service“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekoekspertai“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės „SOF Marine service“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekoekspertai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SOF Marine service“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti 7 608,18 Eur skolą, 547,80 Eur dydžio delspinigius, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekoekspertai“ (nuomotoja) ir atsakovė UAB „SOF Marine Service“ (nuomininkė) 2017 m. liepos 31 d. sudarė nuomos sutartį Nr. EKOSUT17-07/31-3, pagal kurią atsakovė išsinuomojo iš ieškovės administracines, gamybines ir buitines patalpas ieškovei priklausančiuose pastatuose Duomenys neskelbtini. Nuomos sutartyje atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei kas mėnesį 1 875 Eur nuomos mokestį (su PVM 2 268,75 Eur), taip pat mokėti komunalinius mokesčius ir bendruosius kaštus. Iš ieškovės pateikto skolų suderinimo akto nustatė, kad atsakovė neapmokėjo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų. Iš viso atsakovė ieškovei liko skolinga 8 155,98 Eur. Teismui konstatavus, kad ši skola nesumokėta, ieškinys buvo patenkintas.
3. 2018 m. lapkričio 30 d. atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškovė neįvykdė arba netinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus pagal 2017 m. liepos 31 d. nuomos sutartį, piktnaudžiavo savo padėtimi. Teigė, kad pagal nurodytą nuomos sutartį su ieškove yra atsiskaičiusi, todėl prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė buvo nuolat raginama vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal sutartį, kuriuos nuolat vėlavo mokėti. Iki 2017 m. gruodžio 1 d. atsakovė patalpų neatlaisvino ir neperdavė ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. sprendimu 2018 m. lapkričio 14 d. preliminarų teismo sprendimą pakeitė. Ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovės UAB „SOF Marine service“ priteisė 7 454,30 Eur skolą, 536,72 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7 991,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Ekoekspertai“. Kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2015 m. spalio 21 d. sudarė nuomos sutartį Nr. EKOSUT15-10/21-38, kurią šalių susitarimu nutraukė 2017 m. liepos 31 d. 2017 m. liepos 31 d. ieškovė ir atsakovė sudarė naują nuomos sutartį Nr. EKOSUT17-07/31-3, pagal kurią atsakovė išsinuomojo iš ieškovės administracines (41,72 m²), gamybines (623,70 m²) ir buitines (112,97 m²) patalpas ieškovei priklausančiuose pastatuose Šilutės pl. 103, Klaipėdoje. Nuomos sutartyje atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei nuomos mokestį, kuris lygus 1 875 Eur be PVM (su PVM 2 268,75 Eur) už visas patalpas per vieną mėnesį, taip pat mokėti komunalinius mokesčius ir bendruosius kaštus, kaip tai numatyta specialiųjų nuomos sutarties sąlygų 5.2–5.4 punktuose ir bendrosiose nuomos sutarties sąlygose. Nuomos sutartyje (specialiųjų sutarties sąlygų 5.1 punktas) numatyta, kad nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Bendrųjų sutarties sąlygų 6.10 punkte susitarta, kad nuomos mokestį, komunalinius mokesčius ir bendrųjų kaštų mokesčius nuomininkas moka iki patalpų perdavimo (grąžinimo) nuomotojui dienos, kuri fiksuojama patalpų perdavimo –priėmimo akte. 2017 m. liepos 31 d. ieškovė perdavė atsakovei patalpas ir pasirašė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo patalpos perduotos atsakovei be trūkumų ir pastabų.
7. Teismas atmetė atsakovės teiginius, jog patalpas ji atlaisvino jau 2017 m. gruodžio 1 d., kadangi nustatė, kad ieškovė, negavusi iš atsakovės prašymo dėl nuomojamų patalpų perdavimo datos, siekdama bendradarbiauti, sumažinti šalių patiriamus nuostolius bei taikiai užbaigti sutarties vykdymą ir pagreitinti patalpų grąžinimo procesą, 2017 m. gruodžio 11 d. vienašališkai perėmė patalpas. Teismas taip pat nustatė, jog ieškovė 2017 m. gruodžio 12 d. išsiuntė atsakovei elektroninį laišką ir pridėjo patalpų perdavimo – priėmimo aktą nuomos sutartyje nurodytu elektroniniu paštu.
8. Vertindamas atsakovės atsisakymą pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą, pažymėjo, kad atsakovė priėmė patalpas pagal 2017 m. liepos 31 d. priėmimo – perdavimo aktą ir tam tikrą laiką jomis naudojosi nepareikšdama dėl jų jokių pretenzijų. Atkreipė dėmesį, jog prie sutarties pridėtos ištraukos iš Kadastrinių matavimų bylos, kur nurodytos patalpos, jų numeriai, plotai, taip pat pažymėjo, jog atsakovė raštu neinformavo ieškovės dėl netinkamos nuomos paslaugų kokybės ar patalpų netinkamumo, todėl atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė išnuomojo nekokybiškas, netinkamas naudojimui patalpas.
9. Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 31 d. patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dieną šalys patalpų trūkumų nenustatė, priešingu atveju jie būtų šalių užfiksuoti akte.
10. Teismas taip pat nusprendė, kad naujos nuomos sutarties tarp atsakovės ir kito nuomotojo sudarymas neįrodo aplinkybės, kad patalpomis adresu Duomenys neskelbtini, atsakovė nebesinaudojo, ir tai nėra aplinkybė, atleidžianti atsakovę nuo pareigos mokėti už tuo metu neatlaisvintas ir ieškovei tinkamai neperduotas nuomojamas patalpas. Nustatė, kad atsakovei nuomos mokestis apskaičiuotas iki 2017 m. gruodžio 11 d., t. y. iki tada, kai ieškovė vienašališkai perėmė patalpas, ir pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog inicijavo, kad patalpos ieškovei būtų grąžintos anksčiau. Teismo vertinimu, visą sutarties galiojimo laiką atsakovei išliko pareiga sumokėti nuomos mokestį už nuomojamas patalpas, nes atsakovei neįrodžius, kad sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko įstatymo nustatyta tvarka, ji yra galiojanti, o naudotis nuomojamomis patalpomis ar ne – yra atsakovės teisė, tačiau mokėti nuomos mokestį ji privalo.
11. Kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus, kad ji buvo priversta pasirašyti naują nuomos sutartį ir pagal ją mokėti nuomą, kad sudarant 2017 m. liepos 31 d. sutartį derybų nebuvo, ji buvo pasirašyta per vieną dieną. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turimi dokumentai ir nuomojamo daikto apžiūrėjimas iki nuomos sutarties sudarymo leido jai suvokti, kokias patalpas ji išsinuomoja.
12. Atkreipė dėmesį, kad visos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant (nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.7 punktas). Į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningumą. Priešingai, iš šalių elgesio sudarant sutartį matyti, jog šalys dėl visų sutarties sąlygų susitarė raštu, abiejų šalių laisva valia, todėl tikėtina, jei sutarties sudarymo metu, kaip teigia pati atsakovė, patalpos neatitiko jos reikalavimų, šalys būtų tai pažymėjusios sutartyje.
13. Įvertinęs bylos duomenis konstatavo, kad ieškovė 2017 m. gruodžio 11 d. vienašališkai perėmė patalpas ir surašė patalpų perdavimo – priėmimo aktą, nes atsakovė vengė tinkamai perduoti (grąžinti) patalpas ieškovei atsakovės nurodytą patalpų grąžinimo termino dieną, tai yra atsakovė 2017 m. gruodžio 1 d. nebuvo atlaisvinusi nuomojamų patalpų ir neperdavė ieškovei. Nuomos sutartį laikė nutraukta 2017 m. gruodžio 11 d.
14. Nurodė, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės skolą už patalpų nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d., tačiau teismas nustatė, kad nuomos sutartis pasibaigė 2017 m. gruodžio 11 d., todėl ieškovė pagrįstai iš atsakovės reikalauja apmokėti nuomos mokestį ir kitus sutartyje numatytus mokėjimus iki 2017 m. gruodžio 11 d.
15. Atsakovės argumentus, jog nuomos mokestis nėra teisingas, kadangi atsakovei buvo išnuomotas mažesnis plotas nei nurodytas sutartyje, atmetė kaip neįrodytus. Nurodė, jog šalys susitarė dėl konkrečios nuomos mokesčio sumos mokėjimo, neskirstant jos priklausomai nuo nuomojamų patalpų dydžio ar paskirties.
16. Pažymėjo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog įmonės atstovams nebuvo suteikta galimybė dalyvauti fiksuojant skaitiklių rodmenis, patiems juos pasižiūrėti, jie neprašė sąskaitų detalizavimo, tuo tarpu nuomos sutartyje nėra numatytas sąskaitų derinimas su nuomininku. Priešingai, nustatė, kad atsakovė turėjo galimybę patikrinti ir palyginti jos nuomojamose patalpose esančių elektros skaitiklių duomenis su ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų už elektros energiją ir kt. paslaugas duomenimis bei pareikšti pretenzijas dėl neteisingai apskaičiuotų mokesčių.
17. Nurodė, kad bendrųjų kaštų mokestis detalizuojamas nuomos sutartyje bendrųjų sąlygų 9.11 punkte, Specialiųjų sutarties sąlygų 5.1 punktas taip pat numato nuomos ir kitus mokesčius bei bendruosius kaštus. Kaštų mokestį mokėjo visi nuomininkai pagal jų užimamą plotą; tai kintamas dydis, priklausomai nuo to, kiek teritorijoje susidarė bendrųjų išlaidų; 2017 m. gruodžio mėn. šis mokestis atsakovei apskaičiuotas tik už 11 dienų. Atsakovės užimamas bendras plotas sudarė 778,39 m², kaštų mokestis jai buvo skaičiuojamas nuo viso jos užimamo nuomojamo ploto. Teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi 2017 m. liepos 31 d. tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas ar kad būtų neteisingai apskaičiavusi nurodytą kaštų mokestį, o vien atsakovės samprotavimai ir abejonės, teismo vertinimu, nepaneigia PVM sąskaitose nurodytų ir ieškovės reikalaujamų sumų.
Atsiliepimas
18. Atsakovės nesutikimą su 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita Nr. 1708LL-044, kuri išrašyta už skydo perkėlimo darbus ir medžiagas, laikė pagrįstu. Nurodė, kad nėra įrodymų, jog šalys tarėsi dėl skydo perkėlimo darbų, nors tuo tarpu nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 3.3 punkte numatyta, kad patalpų pritaikymas individualiems nuomininko poreikiams atliekamas pagal atskirą nuomininko ir nuomotojo susitarimą. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje Nr. 1708LL-044 nurodyti darbai atlikti nuomininko prašymu, nuomininkui ir nuomotojui susitarus ar dėl atsakovės kaltų veiksmų, kaip tai numatyta 7.2.3 punkte. Šios išlaidos taip pat negali būti priskiriamos ir prie einamojo patalpų remonto, kaip tai numatyta 7.2.2 punkte. Todėl šią ieškovės reikalavimo dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
19. Įvertinęs, jog ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, perdavė patalpas pagal priėmimo – perdavimo aktą, o atsakovė jas priėmė ir naudojosi iki 2017 m. gruodžio 11 d., nusprendė, jog atsakovė įgijo prievolę už patalpų nuomą bei kitus mokesčius atsiskaityti. Kadangi atsakovė ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų neapmokėjo, tai yra netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl liko skolinga ieškovei 7 454,30 Eur.
20. Nurodė, kad atsakovei praleidus skolos sumokėjimo terminus, ji turi mokėti Specialiųjų nuomos sutarties sąlygų 7.1 punkte įtvirtintus 0,04 proc. dydžio nuo uždelstos sumokėti sumos per dieną delspinigius. Tenkinęs ieškovės reikalavimą iš dalies perskaičiavo ir delspinigių dydį – priteisė 536,72 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo pridėti naujus įrodymus – grąžintų patalpų nuotraukas (13 vnt.), nuomojamų patalpų planą, prašymus teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
21.1. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nenustatė, dėl kokių pagrįstų priežasčių šalina ieškovės atsakomybę. Išvada, jog ieškovė tinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį, paremta prielaidomis ir spėlionėmis.
21.2. Teismas nepagrįstai nesprendė atsakovės prašomų įrodymų išreikalavimo klausimo ir šališkai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis priėmė nepagrįstai palankų ieškovei sprendimą.
21.3. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus bei taisykles, buvo šališkas ieškovei, todėl – neobjektyvus.
21.4. Ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
22.1. Apeliacinio skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Skunde pateikti teiginiai yra klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Priešingai nei teigiama, ieškovė paaiškino, kas sudaro bendrųjų kaštų mokestį, kaip jis apskaičiuojamas, ir pridėjo prie bylos bendrųjų kaštų mokesčio detalizacijas.
22.2. Teismas objektyviai vertino visus byloje esančius duomenis, vadovavosi teisingumo, sąžiningumo ir nešališkumo principais. Vertindamas byloje surinktus duomenis ir konstatuodamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas ir priėmė nešališką, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
25. Apeliantė prašo prie bylos pridėti grąžintų patalpų nuotraukas (13 vnt.), nuomojamų patalpų planą, prašymus teismui. Apeliantės teigimu, šie įrodymai patvirtina, jog patalpų būklė jų perdavimo atsakovei metu buvo itin bloga.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo posėdžio, vykusio 2019 m. kovo 18 d., metu atsakovė teikė prašymą pirmosios instancijos teismui pridėti prie bylos šios nutarties 26 punkte minimus įrodymus, tačiau teismas prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl nuomos mokesčio bei komunalinių paslaugų, todėl patalpų būklė jų perdavimo metu įtakos byloje kilusiam ginčui neturi. Kolegija pritaria minėtam pirmosios instancijos teismo vertinimui, todėl neprideda naujų įrodymų prie bylos ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
28. Šioje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista skola už nuomos bei komunalinius mokesčius ir bendruosius kaštus, teisėtumo ir pagrįstumo.
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
30. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminiai nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai susijęs su motyvais, jog teismas, netenkinęs atsakovės prašymo pridėti prie bylos reikšmingus įrodymus bei nesiėmęs veiksmų išreikalauti papildomų įrodymų, neatskleidė bylos esmės. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas bei netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas neatskleidė bylos esmės. Visų pirma pažymėtina, jog šio tarp šalių kilusio ginčo esmė – ar ieškovė teisėtai ir pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti skolą už nuomos bei komunalinius mokesčius ir bendruosius kaštus.
32. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė tarp šalių susiklosčiusius santykius, nustatė nuomos sutarties nutraukimo momentą, kurio, beje, apeliaciniame skunde atsakovė neginčija, taip pat išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su nuomos, komunalinių bei bendrųjų kaštų mokesčių dydžiu.
33. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbių aplinkybių, susijusių su naujos nuomos sutarties sudarymu, t. y. neatsižvelgė, jog tarp šalių susiklostė ilgamečiai jų nuomos santykiai, kurie staiga pasikeitė ieškovės naudai sudarant paskutinę nuomos sutartį.
34. Pastebėtina jog priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus įvertino. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas kritiškai įvertino atsakovės paaiškinimus, jog ji buvo priversta pasirašyti naują nuomos sutartį ir pagal ją mokėti nuomą, kad sudarant 2017 m. liepos 31 d. sutartį derybų nebuvo, ji buvo pasirašyta per vieną dieną. Teismas pažymėjo, kad atsakovės turimi dokumentai ir nuomojamo daikto apžiūrėjimas iki nuomos sutarties sudarymo leido jai suvokti, kokias patalpas ji išsinuomoja. Kolegija pažymi, kad apeliantė skunde nenurodo konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su minėtu pirmosios instancijos teismo vertinimu.
35. Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos sutarties sąlygos buvo individualiai šalių aptartos ir kiekviena šalis galėjo daryti įtaką jas nustatant (nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1.7. punktas). Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pastebėjimui, jog atsakovė prieš išsinuomojant patalpas jas apžiūrėjo, be to, šios patalpos jai buvo žinomos ir iš anksčiau, nes veiklą įmonė tose patalpose vykdė ir 2015 metais, jokių pretenzijų nereiškė. Šių aplinkybių apeliantė neneigia ir apeliaciniame skunde.
36. Taip pat priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismas analizavo ieškovės pateiktas bendrųjų kaštų mokesčio detalizacijas (t. 2, b. l. 178, 182, 185), paaiškinimus ir pateikė savo vertinimą. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas įvertino, kad bendrieji kaštai – tai visos išlaidos, kurios nėra susijusios su konkretaus nuomininko ar nuomotojo išlaidomis, bet yra taikomos visai teritorijai, t. y. teritorijos apsauga, bendro naudojimo elektra, vanduo, sniego valymas ir kt. Kaštų mokestis apskaičiuojamas kiekvienam pastatui išskirstant, kokios paslaugos yra aktualios objektui, ir pagal nuomininko užimamą plotą. Kaštų mokestį mokėjo visi nuomininkai pagal jų užimamą plotą. Teismas taip pat pagrįstai pastebėjo, jog 2017 m. gruodžio mėn. šis mokestis atsakovei apskaičiuotas tik už 11 dienų. Kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių nesutikimo su bendrųjų kaštų apskaičiavimu motyvų, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
37. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai išteisino ieškovę dėl jos pareigų netinkamo vykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nėra nurodyti konkretūs šią apeliacinio skundo nuostatą pagrindžiantys argumentai, kolegija plačiau apie tai taip pat nepasisako.
38. Kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiėmė veiksmų siekiant visapusiškai išnagrinėti šią bylą – nereikalavo pateikti papildomų įrodymų. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus, todėl ne teismas, o bylos šalys turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrįstumą. Akcentuotina, kad pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šioje normoje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, reiškianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi būti nukreiptas į faktų, kuriuos būtina nustatyti, išaiškinimą. Įrodymai gali būti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2014-05-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikšmingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Šioje nutartyje jau minėta, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovės skolos už nuomos bei komunalinius mokesčius ir bendruosius kaštus dydžio. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, jog patalpų perdavimo atsakovei metu jų būklė buvo bloga, šiuo atveju laikytinos nesudarančios esminės reikšmės.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nei apeliantės nurodyti teiginiai, nei bylos medžiaga neleidžia suabejoti teismo nešališkumu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Pažymėtina, kad vien deklaratyvus teiginys, nepateikiant jokių tokią poziciją pagrindžiančių aplinkybių, negali patvirtinti teismo nešališkumo principo pažeidimo. Aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantė, nereiškia, kad teismas buvo šališkas.
40. Šių nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir konstatuodamas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiąsias ir procesines teisės normas ir priėmė nešališką, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės, materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
43. Apeliantės skundo netenkinus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
44. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.