Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. B., A. B., J. B. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

4. Iš bylos duomenų, nustatyta, kad pareiškėjai M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. P. B., mirusio (duomenys neskelbtini)., vaikai. V. P. B. po savo brolio K. G. B., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, palikimo nepriėmė, nors turtą faktiškai valdė. K. G. B. vaikų neturėjo. Pareiškėjai yra penktos eilės paveldėtojai pagal įstatymą - palikėjo brolio vaikai, t.y. sūnėnai ir dukterėčia (LR CK 5.11 str. 1 d. 5 p.).

5. Palikėjui mirus liko paveldimas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis – 55 800 Eur.

6. Remiantis rašytine bylos medžiaga, pareiškėjai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad po dėdės mirties palikimą priims jo brolis – pareiškėjų tėvas. Tačiau akivaizdu, jog pareiškėjų tėvas V. P. B., nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, dėl paveldėjimo teisės liudijimo jam išdavimo, nors kartu su pareiškėjais nuolatos, nepertraukiamai gyveno šiame name, jį atvirai valdė, o pareiškėjai dėdės mirties laike buvo arba mažamečiai, arba nepilnamečiai, negalintys ginti savo teisių ir teisėtų interesų (b.l. 3).

7. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teise į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Palikimą priimti galima atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksnių: faktiškai pradėjus turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas teismo gali būti pratęstas, jeigu pripažįstama, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnis).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

9. Nesant byloje priešingų duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog po K. G. B. mirties niekas iš galimų paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo, nėra duomenų, jog pareiškėjai būtų atsisakę palikimo, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas pripažįsta, jog pareiškėjai terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių (nežinojimo, kad palikimas atsirado, nes jo nepriėmė kitas įpėdinis), todėl yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti pareiškimą.

A. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą palikimui priimti po dėdės K. G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjams, kad per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos jie turi kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę Kazimiero G. B. buvusią nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.