- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- II-241-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01205-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5373-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-5373-2020 D. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad ji 2020 m. kovo 11 d., apie 15.19 val. Vilniaus r. sav., Rastinėnų k., Rastinėnų g., vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,96 promilės girtumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 12 mėnesių laikotarpiui (b. l. 32).
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui arba pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Taip pat prašo pakeisti nutarimą dalyje dėl 800 Eur dydžio baudos skyrimo ir skirti 300 Eur dydžio baudą.
Nurodo, kad neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tačiau administracinį nusižengimą padarė Rastinėnų kaime, Vilniaus r. sav. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje D. P. ir gyvena, reiškia, kad ji žino eismo sąlygas, patį kelią. Pasak pareiškėjos, neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Atkreipia dėmesį, kad D. P. atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimų, t. y. D. P. buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtina ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 15 val. Kadangi tai buvo šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Nurodo, jog šios išvardintos aplinkybės, sudaro pagrindą teigti, kad nors D. P. veika ir atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, ją D. P. realizavo gana formaliai – net Vilniaus AVPK protokole ar skundžiamame nutarime nėra užfiksuota, kad D. P. būtų vairavusi įtartinai ar pan. Nors D. P. neblaivumo laipsnis nėra labai mažas, tačiau kiekvienu atveju žmogų alkoholis veikia skirtingai, todėl vien iš D. P. atžvilgiu užfiksuoto promilių kiekio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ji nekontroliavo transporto priemonės. Pažymi, kad dienos metu D. P. neblaivi buvo tik dėl to, kad vienoje iš Vilniaus miesto kavinių su kolegomis minėjo bendradarbio gimtadienį. Alkoholis nebuvo vartojamas be jokios priežasties, priešingai – kaip minėjo, jis vartotas šventės metu. D. P. alkoholį vartojo, tačiau atkreipia dėmesį, kad nedidelį kiekį – vieną mažos talpos taurę stipriojo gėrimo tosto metu ir du mažos talpos silpno gėrimo likusios šventės metu. Dėl pačio sprendimo vairuoti transporto priemonę administracinio nusižengimo dieną su D. P. susisiekė jos transporto priemonę suremontuoti turėjęs meistras, kuris pranešė, kad remontas nėra pavykęs ir jis D. P. transporto priemonės nesutvarkys. Be to, meistras pasakė, kad D. P. privalo atsiimti savo transporto priemonę, nes priešingu atveju meistras ją paliks tiesiog šalia esančioje gatvėje su rakteliais viduje. D. P., nesurasdama, kas galėtų jai pagelbėti, iki autoserviso nuvyko pati pėsčiomis ir rado mašiną šaligatvyje. Kadangi nuo autoserviso iki D. P. namų atstumas buvo nedidelis, apytiksliai 4-5 km, D. P. norėjo savo automobilį parvairuoti iki savo namų. Apibendrindama nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė daugiau dėl nepalankiai susidėjusių aplinkybių, o ne dėl noro vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviai vien tik dėl šio fakto. Nurodo, jog ji yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Mokykloje yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), yra sudariusi nuo 2015 m. iki šios dienos trunkančią santuoką, kurioje susilaukta sūnaus gimimo, be to, rūpinasi ir anksčiau gimusia dukra. Todėl nurodo, kad yra pagrindas teigti, kad D. P. asmenybės charakteristika sudaro prielaidą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Taip pat nurodo, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo nėra padariusi nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo. Mano, jog tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas D. P. poelgis, ji anksčiau yra padariusi tik du smulkius KET pažeidimus. Be to, teisę vairuoti transporto priemones D. P. turi jau ilgą laiką – daugiau nei 14 metų. Pažymi, kad kalbant apie vairavimo patirtį, net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taip pat atkreipia dėmesį, jog nors D. P. ir yra susituokusi, faktiškai jos sutuoktinis padėti vairuojant transporto priemonę negali, kadangi jo atžvilgiu iki 2021 m. balandžio 10 d. yra atimta laisvė (dėl šios priežasties D. P. ketina skirtis su savo sutuoktiniu, dėl ko net jei jis ir anksčiau atgautų laisvę, D. P. nepadėtų). Taigi, D. P. iš esmės neturi jokio artimo žmogaus, kuris galėtų jai padėti susisiekimo aspektu. Teisė vairuoti transporto priemones D. P. reikalinga tikslu pasirūpinti savo tėvu, kuriam nustatytas vos 30 proc. darbingumo lygis, kas sąlygota to, kad D. P. tėvas neturi vienos kojos. Akivaizdu, kad esant tokiai situacijai, aplinkinių pagalba yra būtina. Šiuo atveju D. P. yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti savo tėvu, todėl teisė vairuoti jai yra būtina, kadangi tik naudojantis ja D. P. gali tėvą nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigas, vaistinę, kitas reikiamas vietas, o be to ir pati atvykti pas jį tikslu atlikti sunkesnius buities darbus. Pažymi, kad be to, jog tėvas neturi vienos kojos, jam yra šalutinių problemų dėl kraujo, kas taip pat didina poreikį lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. D. P. taip pat gelbsti ir vienam savo kaimynui, kuris yra neįgalus ir kurio visi artimieji giminaičiai yra išvykę į užsienį, kadangi šis asmuo yra sunkiai vaikštantis, D. P. jam padeda parūpindama reikiamų vaistų, medikamentų ir kitų buitinių prekių, be to, kaimyną paveža į reikiamas vietas. D. P. taip pat kartu su savo bendradarbe užsiima savanoriška veikla, kurios metu be jokio atlygio yra padedama nepasiturinčioms šeimoms, o būtent: iš portale „Facebook“ registruotų narių yra surenkami dovanojami/aukojami daiktai (žaislai, rūbai, vežimėliai ir kt.) ir pristatomi nepasiturinčioms šeimoms, kurioms šie daiktai yra labai reikalingi. Nurodo, jog D. P. sūnus lanko darželį, tačiau vasaros metu jo lankoma grupė yra perkeliama į didesnį darželį, kuris yra toliau nuo namų ir iki kurio iš D. P. gyvenamosios vietos nevažiuoja joks autobusas. Dėl šios priežasties D. P., neturėdama teisės vairuoti, išvis netenka galimybės nuvežti sūnaus į darželį ir pasiimti iš jo. Atkreipia dėmesį, kad važiavimas viešuoju transportu šiai dienai apskritai nėra rekomenduojamas dėl šalyje paskelbto karantino, todėl, neturėdama teisės vairuoti, D. P. išvis neturi jokios susisiekimo alternatyvos, juolab jos gyvenamoji vieta yra užmiestyje. D. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tikslu išsaugoti turimą darbo vietą, dėl to, kad ji dirba mobiliąja laiškininke, t. y. pristato siuntas įvairiais adresais. Akivaizdu, kad teisė vairuoti dirbant tokį darbą neabejotinai reikalinga, kadangi jos neturint, pristatyti visas siuntas per nustatytą terminą iš esmės neįmanoma. Be to, D. P. prašo sumažinti jai paskirtą baudą, kadangi 800 Eur bauda yra per didelė našta. Nurodo, jog D. P. sutuoktinis yra kalintis (duomenys neskelbtini), dėl ko D. P. pajamų gauna tik iš savo darbo. Iš vienintelio savo darbo (duomenys neskelbtini) turi išlaikyti ne tik save, bet ir savo sūnų. Jai tenka mokėti išlaikymą savo dukrai, t. y. 190 Eur per mėnesį, o taip pat vykdyti įsipareigojimus pagal lizingo sutartį dėl transporto priemonės įgijimo. Pažymi, kad iš nedidelio atlyginimo jai ne visada pavyksta atsiskaityti pagal turimus įsipareigojimus, dėl ko jau šiai dienai ji turi tam tikrų įsiskolinimų. Teigia, jog jos vienintelės pajamos – 600 Eur neatskaičius mokesčių, yra per mažos tam, kad iš jų būtų galima išlaikyti save, sūnų, sumokėti alimentus, grąžinti įsiskolinimą vykdomojoje byloje, padengti lizingo įmoką bei sumokėti 800 Eur baudą. Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad net ir neišleidžiant atlyginimo visiems išvardintiems dalykams, jai tektų dirbti kone du mėnesius vien tam, kad galėtų sumokėti skirtą baudą. Mano, kad tokia bauda yra neproporcinga. Pažymi, kad dar visai neseniai (iki 2019 m. balandžio mėn.) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą minimali bauda buvo 300 Eur. Nors ji D. P. irgi yra didelė, palyginti su skundžiamu nutarimu, daug mažesnė, todėl prašo, kad skundžiamu nutarimu paskirta bauda būtų sumažinta bent iki 300 Eur.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Institucijos nuomone, D. P. veika, kuomet ji 2020 m. kovo 11 d., 15.19 val. vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. Rastinėnų k., Rastinėnų g. būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis 0,96 prom. (po paklaidos 0,94 promilės), yra įrodyta (b. l. 1).
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. P. skundą palaikė, nurodė, kad visą vairavimo stažą neturėjo didelių nusižengimų, turėjo nereikšmingus nusižengimus, yra tvarkinga ir kultūringa vairuotoja. Tiesiog susiklostė tokios aplinkybės, kitaip negalėjo. Buvo bendradarbio gimtadienis, buvo palikusi automobilį servise. Gimtadienyje išgėrė, paskambino iš serviso neblaivus, pasakė, kad automobilio netvarkys, paprašė pasiimti automobilį, atlaisvinti garažą. Skambino draugei paprašyti, kad ji paimtų automobilį, tačiau ji nekėlė telefono, kitų draugų, nei vyro neturi. Žinojo, kad jeigu automobilyje raktas viduje bus paliktas, ji jo neatidarys. Išsigando, kad liks be automobilio. Nuėjo pėsčiomis pasiimti automobilio, rado jį šalikelėje, rakteliai buvo viduje, bet automobilis neužsirakino. Kai ėjo pasiimti automobilio, policijos nebuvo, tačiau kai važiavo atgal, ją sustabdė. Ji iškart prisipažino, sutiko su viskuo, jai labai gėda. Prašo sumažinti baudą, nes jai sunku finansiškai, taip pat prašo, kad teisių atėmimo terminas sutrumpėtų. Jos darbas susijęs su vairavimu, dabar perėjo į kitą skyrių, dirba (duomenys neskelbtini), dabar sumažėjo etatas, sumažės ir pinigėliai. Prašo bent išdėstyti baudą, kad nereikėtų visos iš karto sumokėti. Jeigu bauda nesumažėtų, per pusę metų pasistengtų sumokėti. Gyvena su mama ir tėvu. Su vyru vyksta skyrybų procesas. Turi du vaikus. Padeda ir prižiūri kaimyną. Tėvas neteko vienos kojos, kadangi turėjo problemų su kraujagyslėmis, tenka jį labai dažnai vežioti ir kaimynas turintis neįgalumą gyvena vienas. Reikia pasirūpinti maistu, nuvežti pas gydytojus. Su drauge vykdo savanorišką veiklą, surenka nereikalingus daiktus, drabužius ir veža juos nepasiturintiems. Moka išlaikymą dukrai, ji gyvena su buvusiu pirmu vyru, o antras vaikas yra nuo antro vyro. Vienas vaikas gyvena su ja, kitam moka išlaikymą. Prašo sumažinti baudą ir vairavimo teisių atėmimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Skunde keliamas tik Institucijos 2020 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtos baudos dydžio ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių laikotarpiui arba paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Taip pat prašoma pakeisti nutarimą dalyje dėl 800 Eur dydžio baudos ir skirti 300 Eur dydžio baudą. Pareiškėjos prašymas iš esmės motyvuojamas tuo, jog administracinį nusižengimą padarė dėl nepalankiai susidėjusių aplinkybių, o ne dėl noro vairuoti transporto priemonę būnant neblaiviai. Taip pat motyvuojama tuo, kad šiuo metu pareiškėja augina sūnų, turi dukrą iš pirmos santuokos ir moka už dukros išlaikymą, turi neįgalų tėvą bei kaimyną, kuriuos privalo nuvežti į ligoninę, vaistinę ir pan., jos darbas susijęs su vairavimu, dėl ko neturėdama teisės vairuoti, negalės atlikti darbinių funkcijų, o negalėdama atlikti darbinių funkcijų, gali prarasti darbą, dėl ko negalės vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų.
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Vertinant nagrinėjamo administracinio nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. vairavo automobilį, kai jai nustatytas 0,96 promilės girtumas. Alkoholio kiekis buvo nustatytas sertifikuotu (patikros sertifikatas Nr. 1171839, galioja iki 2020 m. balandžio 15 d.) alkoholio matavimo prietaisu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad D. P. iškvėptame ore alkoholio kiekis buvo nustatytas tiksliai. Toks neblaivumas tikrai turi didelės reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Dėl D. P. skunde nurodytų motyvų, jog nors ir padarytas vienas šiurkščiausių pažeidimų, tačiau alkoholis nebuvo vartojamas be jokios priežasties, priešingai, jis buvo vartotas šventės metu, nusižengimo padarymo metu nepadarė kitų nusižengimų (važiavo įsijungusi šviesas ir pan.), vairavo gyvenvietėje, jai žinomoje teritorijoje, apie 15.00 val., šviesiu paros metu, pažymėtina, kad nors ji ir nepadarė realios žalos aplinkiniams, tačiau visgi faktas, jog vairavo gyvenvietėje, apie 15.00 val., parodo didesnį nusižengimo pavojingumą, kadangi nors ir D. P. nurodo, kad šviesiu paros metu mažesnė tikimybė nepastebėti kliūties ir pan., tačiau visgi verta pažymėti, jog tokiu paros metu gyvenvietėje gali būti gana aktyvus asmenų judėjimas, vairavimas gyvenvietėje, kaip jau minėta, teismo nuomone parodo šio nusižengimo didesnį pavojingumą, kadangi gyvenvietėse daugiau asmenų, tarp kurių yra ir vaikų, kurie visgi gali sudaryti netikėtą kliūtį, o D. P. nustatytas girtumo laipsnis yra gana didelis, jis tikrai turėjo įtakos jos reakcijai, todėl aukščiau išvardyti argumentai visgi vertintini kaip didesnį pavojingumą rodančios aplinkybės. Nurodyta aplinkybė, jog alkoholį vartojo ne be priežasties, o dėl to, kad šventė gimtadienį, nedaro nusižengimo pavojingumo mažesnio ANK 422 straipsnio 5 dalies prasme. Apibendrinant galima pasakyti, jog vairuojant gyvenvietėje, apie 15.00 val., eismas yra gana intensyvus, ir savo atliktais veiksmais D. P. sukėlė pavojų aplinkiniams, o tai, kad vairavo transporto priemonę žinomoje teritorijoje, nei švelnina atsakomybę, nei teigiamai charakterizuoja pareiškėją, nes šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. atsakomybė kyla už šį pažeidimą vien už vairavimą esant neblaiviam (daugiau kaip 0,4 promilės).
Skunde D. P. nurodė, kad vartojo nedidelius kiekius alkoholinių gėrimų, tačiau teismas pažymi, jog alkoholio koncentracija yra matuojama ir atsakomybė kyla ne nuo išgerto alkoholio kiekio, kadangi, kaip teisingai minėjo pati pareiškėja savo skunde, kiekvieno asmens organizmas skirtingai reaguoja į alkoholio vartojimą, todėl svarbu yra tai, koks alkotesteriu nustatytas kiekis, šiuo atveju alkoholio kiekis iškvėptame ore. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjos organizmo nepaveikė išgerto alkoholio kiekis, nes nustatyta alkoholio koncentracija leidžia daryti priešingą išvadą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. P. įsitikinimu, skunde išdėstytos ją individualizuojančios ir charakterizuojančio aplinkybės yra išskirtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatą, neskirti administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti terminą.
Valstybės baudžiamosios teisės politika yra nukreipta į atsakomybės už transporto priemonių vairavimą neblaiviam asmeniui griežtinimą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už vairavimą esant atitinkamam neblaivumui. Minėta, D. P. neblaivumo laipsnis daugiau negu dvigubai viršija leistiną ribą, esant tokiam neblaivumo laipsniui, netgi ir atsižvelgus į teigiamą pareiškėjos asmenybę, paskirtąją administracinio poveikio priemonę laikyti neproporcinga nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Kaip jau minėta, pritariant pareiškėjai, kiekvieną asmenį skirtingai veikia alkoholio koncentracija, tačiau teismo įsitikinimu, visgi kiekvienam asmeniui su tokiu girtumo laipsniu gana stipriai sulėtėja reagavimo laikas į atsiradusias kliūtis, sulėtėja reakcija, matymo atstumas ir matymo ryškumas. Taigi nėra pagrindo manyti, kad skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nebuvo atsižvelgta į individualią situaciją ir pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Aukščiau išvardintos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, leidžiančiomis taikyti mažesnę sankciją, negu nustatyta įstatymų leidėjo. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau ši teisės norma yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Tokia pozicija atsispindi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-42-2013, 2AT-25-2013, kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog paskirtas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra per griežta administracinio poveikio priemonė.
Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbines funkcijas, nuvežant tėvą ir kaimyną iki ligoninės, vaistinės ir pan., vežant sūnų į darželį, atliekant savanorišką veiklą, vykstant pas tėvą padėti buitiniuose darbuose, teismų praktikoje nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas nei įstatymų leidėjo nustatytas minimalus terminas – atimti teisę vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, tačiau šios aplinkybės yra vertinamos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą nusižengimą ribose, kas ir buvo įvertinta skundžiamame nutarime. Kartu pažymėtina, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Aplinkybės, susijusios su pareiškėjo šeimos gerove, tai, kad šeimai svarbu turėti pastovias pajamas ir finansinį stabilumą, D. P. buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jos nuo šio neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Teismo nuomone, asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pareiškėja prieš nagrinėjamą įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, nepaisant to, ji nusprendė vairuoti automobilį, todėl turi prisiimti atsakomybę už šį savo elgesį. Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų transporto eismo saugumui, paties vairuotojo ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės ar piniginės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Svarbu ir tai, jog taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017). Aplinkybė, jog D. P. vairavo transporto priemonę todėl, jog meistras paliko automobilį ir liepė jį pasiimti, taip pat nesudaro pagrindo teigti, jog D. P. vairavo transporto priemonę dėl išimtinai susiklosčiusių aplinkybių, kadangi pareigingam ir gerbiančiam įstatymus asmeniui ši aplinkybė nesudarytų pagrindo vairuoti transporto priemones, kadangi, kaip pati nurodo, ji atvykusi rado prie šaligatvio pastatytą savo automobilį su rakteliais viduje, darytina prielaida, kad automobilis buvo paliktas ne privačioje teritorijoje ar kažkur, kur būtų privalomas transporto priemonės patraukimas, todėl D. P. turėjo galimybę užrakinti automobilį, pasiimti raktelius ir nevairuoti transporto priemonės būdama apsvaigusi nuo alkoholio.
Minėta, už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Tai reiškia, kad tik tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka, jam gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas trumpesniam laikui, t. y. nuo šešių mėnesių iki vienerių metų, tačiau tik su sąlyga, kad nuo šios specialiosios teisės atėmimo termino pabaigos dar mažiausiai nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių draudžiama vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. D. P. skunde ir teismo posėdžio metu nepasisakė ir neprašė taikyti jai administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl teismas dėl šios priemonės taikymo nesprendžia. Tik atkreiptinas dėmesys, jog pati D. P. nurodo, kad jos turtinė padėtis sunki, todėl įvertinus tai, kad antialkoholinis variklio užraktas įrengiamas paties asmens sąskaita, abejotina šios administracinio poveikio priemonės tikslingumu.
Skunde D. P. prašo sumažinti jai paskirtą baudą 800 Eur dydžio baudą ir paskirti 300 Eur dydžio baudą, šį prašymą motyvuoja tuo, kad visai neseniai (iki 2019 m. balandžio mėn.) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą minimali bauda buvo 300 Eur, todėl prašo paskirti būtent tokį baudos dydį, tačiau pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, padidindamas minimalios baudos ribas, iš esmės parodė, jog šį nusižengimą vertina kaip pavojingą veiką, už kurios padarymą turi būti skiriama griežtesnė nuobauda. Be to baudos dydis nustatomas pagal teisės normoje, galiojančioje administracinio nusižengimo padarymo metu, nustatytą sankciją. Todėl nėra pagrindo skirti mažesnę už nusižengimo padarymo metu galiojančios įstatymo redakcijos numatytą mažiausią baudos dydį, juolab įvertinus pareiškėjai nustatytą neblaivumo laipsnį.
Byloje nenustatyta D. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o į tai, kad pareiškėja nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, atsižvelgiama administracinės nuobaudos skyrimo procese, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir skyrė minimalią nuobaudą.
Apibendrinant darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu D. P. paskirta teisingo dydžio bauda ir tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo, skundas atmestinas.
Dėl paskirtos baudos išdėstymo. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą, gali asmens prašymu paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes. Asmens prašymas privalo būti rašytinis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje toks prašymas nebuvo pateiktas, o nutarimas jau yra priimtas. Todėl D. P. išaiškintina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka, tad ji po nutarimo įsiteisėjimo turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo, kartu pateikdama duomenis apie savo materialinę padėtį bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjos D. P. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5373-2020 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.