- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2S-2834-933/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14383-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- L. N.-H.
- Atsakovas
- M. H.
- Kategorijos
- 3.1.9.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
- 3.2.6.14Kiti su teismo sprendimu susiję klausimai
- 3.3.1.19.8Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. N.-H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19552-1094/2021 pagal ieškovės L. N.-H. ieškinį atsakovui M. H. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Luminor Bank AS Lietuvos skyrius. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. L. N.-H. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu atsakovui M. H. prašė: i) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų šalių kaltės; ii) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; iii) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; iv) nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku; v) padalinti šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
2. 2021-06-22 teisme gautas atsakovo M. H. prašymas dėl patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtu, kaip neteismingu Lietuvos Respublikos teismams, bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-13 nutartimi atsakovo prašymas tenkintas, ieškovės L. N.-H. patikslintas ieškinys paliktas nenagrinėtu.
4. 2021-08-18 teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 4 159,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Teismas 2021-08-13 nutartimi neišsprendė byloje atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nepaisant to, jog toks prašymas atsakovo teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo suformuluotas. Atsakovas į bylą buvo pateikęs bylinėjimosi išlaidas grindžiančius dokumentus, kurie teismo rezoliucija buvo priimti ir prijungti prie bylos.
4.2. Byla baigta nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimtas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos. Pradėto teismo proceso pabaiga laikoma ne tik bylos nutraukimas, bet ir ieškinio palikimas nenagrinėtu ar priimto teismo įsakymo panaikinimas, kada pradėtoje byloje šalių materialusis ginčas paliekamas neišspręstas, nes nepriimamas baigiamasis teismo sprendimas dėl ginčo esmės.
4.3. Susiklosčiusioje situacijoje civilinė byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, tačiau ieškovės iniciatyva pradėtas procesas teisme 2021-08-13 nutartimi iš esmės pasibaigė, kadangi ieškovės pareikštas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl jurisdikcijos klausimų. Tai reiškia, kad vienintelė galimybė atsakovui atgauti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas – kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-19 papildoma nutartimi tenkino atsakovo M. H. prašymą – priteisė iš ieškovės L. N.-H. atsakovo M. H. naudai 4 159,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:
5.1. 2021-06-22 atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tikslindamas patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, t. y. 4 159,38 Eur, pateikė detalią informaciją, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir jų apmokėjimą patvirtinantį sąskaitos išrašą (DOK-150662).
5.2. Teismas vertino, kad egzistuoja visos sąlygos priimti papildomą procesinį sprendimą byloje, išsprendžiant atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nes atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė dar 2021-06-22, atsakovo bylinėjimosi išlaidas grindžiantys dokumentai buvo pateikti iki nutarties priėmimo, bylinėjimosi išlaidas grindžiantys dokumentai teismo rezoliucija buvo prijungti prie bylos; 2021-08-13 nutartis priimta atsakovo naudai; iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma byloje sudaro 4 159,38 Eur.
5.3. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. I. L. N.-H. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo, o teismui nepanaikinus 2021-08-19 nutarties, nutartį pakeisti – iš ieškovės atsakovo naudai priteistą 4 159,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki 600 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Prašymą dėl papildomo sprendimo nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį turi būti paskelbta specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir priėmęs ginčijamą nutartį, šių reikalavimų nesilaikė – vos tik gavęs atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo (2021-08-18), iš karto prašymą priėmė (2021-08-19) ir tą pačią dieną (2021-08-19) priėmė papildomą sprendimą. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos teismas ieškovės neinformavo. Tai sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo negaliojimo atvejį, numatytą CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Ieškovę informavus apie teisme gautą atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ieškovė būtų prašiusi papildomo sprendimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
6.2. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos išpūstos ir didžiąja dalimi perteklinės, nepagrįstos bei nesusiję su byla, taip pat viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius ir neatitinka teisingumo, protingumo bei lygiateisiškumo principų. Atsakovas į bylą iš viso teikė tik tris procesinius dokumentus: 2021-06-22 prašymą dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtinu; 2021-06-28 prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo ieškovei; 2021-07-21 atsiliepimą į ieškovės 2021-07-05 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-25 nutarties panaikinimo. Iš šių trijų procesinių dokumentų atsakovo naudai tenkinti buvo tik du, t. y. 2021-06-22 prašymas dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėtinu ir 2021-07-21 atsiliepimas į atskirąjį skundą. Atsakovo prašymas taikyti ieškovei baudą teismo buvo atmestas. Dėl to su šiuo prašymu susijusios išlaidos teismo turėjo būti atmestos.
6.3. Teisinės konsultacijos, dokumentų analizės, komunikavimai ir t. t., kurių pilna prirašyta atsakovo pateiktose bylinėjimosi išlaidų detalizacijose, turėjo patekti į nurodytų procesinių dokumentų rengimo apimtį, kadangi dokumento parengimas apima ir pasirengimą jam rengti, dokumentų analizę, o ne vien tik keleto lapų teksto surinkimą. Todėl visos išlaidos, kurios viršija nurodytų procesinių dokumentų parengimą, teismo turėjo būti atmestos.
6.4. Priteisti maksimalius Rekomendacijose nustatytus dydžius nebuvo pagrindo, kadangi iki patikslinto ieškinio palikimo nenagrinėtinu, sudėtingi klausimai byloje nebuvo sprendžiami, nebuvo rengtasi iš atsakovo pusės bylą nagrinėti iš esmės. Pateiktose išlaidų detalizacijose nurodytos išlaidos nėra pagrįstos ir būtinos, dalis jų nesusiję su byla.
Atsiliepimas
7. Atsakovas M. H. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė: i) apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 papildomos nutarties, nutraukti dėl praleisto apskundimo termino; ii) netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-19 papildomos nutarties atmesti kaip nepagrįstą ir minėtą nutartį palikti nepakeistą; iii) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
7.1. Teismo pareiga pranešti apie rašytinio teismo posėdžio datą priklauso nuo to, koks klausimas rašytiniame teismo posėdyje turi būti sprendžiamas. Jeigu byla bus nagrinėjama iš esmės, teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu bus nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismas 2021-08-06 nutartimi nurodė, jog dėl atsakovo pateikto prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu teismo nutartis bus priimta ir paskelbta 2021-08-13. Atsakovas prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikęs byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose, bylinėjimosi išlaidas grindžiančius dokumentus atsakovas į bylą pateikė iki 2021-08-13, ieškovė dėl pateiktų ir teismo priimtų dokumentų prieštaravimų neturėjo. Teismas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui turėjo išspręsti 2021-08-13 nutartimi, dėl ko papildomos nutarties poreikis būtų neegzistavęs.
7.3. Byla yra su užsienio elementu, t. y. atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nuo santuokos pradžios ieškovė ir atsakovas gyveno (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus. Atsakovo patirtų advokato išlaidų dydžiui tai turi bene reikšmingiausią įtaką. Atsakovo, kuris yra užsienietis, konsultavimas bylos klausimais reikalauja gerokai daugiau laiko nei įprastai, visus procesinius dokumentus bei jų priedus tenka ne tik išversti atsakovui į suprantamą kalbą, bet ir juos nuodugniai paaiškinti, pateikti atitinkamą analizę suderinti poziciją, kas yra sudėtinga dėl to, jog atsakovo kalbos barjero ypatumai lemia lėtesnį susipažinimo su medžiaga procesą, atsakovas faktiškai nėra Lietuvoje, todėl nuotoliniu būdu atsakovo atstovui supažindinti atsakovą su bylos medžiaga sudėtingiau.
7.4. Atsakovo patirtos teisinės išlaidos iš esmės atitinka rekomendacijose nustatytus dydžius, taip pat visos išlaidos neišvengiamai susijusios su civiline byla bei atitinka jos medžiagą. Nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė teigia priešingai, todėl bet kokie prieštaravimai, susiję su atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti. Ieškovės į bylą teikti dokumentai yra didelės apimties, taigi, vien ieškovės pateiktų dokumentų gausa bei jų apimtis lemia ilgesnį bei sudėtingesnį procesą.
7.5. Teismas papildomoje nutartyje nurodė 7 dienų apskundimo terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Buvo priimta papildoma nutartis, o ne papildomas sprendimas, kaip jis suprantamas CPK 277 straipsnio prasme, todėl papildomos nutarties apskundimui neturi būti taikomas 20 dienų terminas, nustatytas CPK 277 straipsnio 4 dalyje. Laikytina, jog ieškovė praleido CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų terminą paduoti atskirąjį skundą, kadangi terminas vėliausiai pasibaigė 2021-08-27.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas priimti papildomą nutartį ir ja priteistas iš ieškovės L. N.-H. atsakovo M. H. naudai 4 159,38 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (ne)buvimo
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad 2021-08-19 papildoma nutartis turėtų būti naikinama CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismas prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka neinformavus ieškovės apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį, nesudarius galimybės ieškovei prašyti papildomo sprendimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
13. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas ir toks atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.
14. CPK 277 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti papildomo sprendimo priėmimo klausimą.
15. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, CPK numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
16. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymas numato pareigą apie teismo posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka tik tokiu atveju, kai byla rašytinio proceso tvarka nagrinėjama iš esmės, o sprendžiant kitus procesinius klausimus, apie posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kadangi prašymo dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo išsprendimas nelaikytinas bylos nagrinėjimu iš esmės, o savo esme tai tik tam tikro procesinio klausimo sprendimas, esant CPK 277 straipsnio 3 dalies nuostatai, jog tik nagrinėjat prašymą žodinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas atsakovo prašymą priimti papildomą teismo sprendimą (nutartį) rašytinio proceso tvarka nepranešdamas ieškovei, nepažeidė proceso teisės normų, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.
17. Tuo pačiu pažymėtina, kad teismui priėmus procesą užbaigiančią nutartį, kuria patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, tačiau neišsprendus bylinėjimosi išlaidų klausimo, atsakovas tik pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą (nutartį), o įrodymai, patvirtinantys jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, į bylą buvo pateikti anksčiau. Teisė pasirinkti proceso formą (žodinis ar rašytinis procesas) sprendžiant klausimą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo pagal kompetenciją priklauso teismui (CPK 277 straipsnio 3 dalis).
18. Be to, ieškovė, kaip proceso šalis, turėjo galimybę pasinaudoti teise paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą, todėl darytina išvada, kad ieškovė pasinaudojo CPK jai suteiktomis teisėmis ir jos teisė būti išklausytai, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista.
19. Apeliacinis teismas pažymi, jog CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas nenustatytas.
Dėl atsakovo procesinio prašymo nutraukti apeliacinį procesą
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą prašoma nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės atskirąjį skundą dėl praleisto apskundimo termino. Pažymima, kad teismas 2021-08-19 papildomoje nutartyje nurodė 7 dienų apskundimo terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos.
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-19 papildomoje nutartyje, kurioje sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
22. Ieškovė atskirajame skunde, kuris buvo teiktas ir pasirašytas 2021-09-08, nurodė, kad CPK 277 straipsnio 4 dalis numato, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Teigė, kad ginčijamoje nutartyje, nurodant apskundimo terminą, padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida.
23. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodytų aplinkybių, pažymi, kad: i) CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; ii) ieškovės atskirajame skunde buvo išdėstytos atitinkamos aplinkybės dėl termino skaičiavimo ir jo trukmės; iii) pirmosios instancijos teismas (teisėja) rezoliucija priėmė atskirąjį skundą ir nustatė terminą pateikti į jį atsiliepimus; iv) teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kadangi papildomas sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis, apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, naikinamas ir papildomas sprendimas (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-03 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-1175-330/2020); v) aptariamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2021-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2690-794/2021 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19552-1094/2021 ir civilinę bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Būtent su panaikinta pirmosios instancijos teismo 2021-08-13 nutartimi yra susietas papildomos nutarties bylinėjimosi išlaidų klausimu priėmimas.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atskirąjį skundą, įvertindamas jame nurodytas aplinkybes dėl termino teikti atskirąjį skundą, tuo pačiu atnaujino terminą teikti atskirąjį skundą, o šiuo atveju nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės L. N.-H. atskirąjį skundą. Priešingas aiškinimas taip pat neatitiktų teismų formuojamos praktikos, kad papildomas sprendimas yra sudėtinė teismo sprendimo dalis.
Dėl procesinės bylos baigties
25. CPK 265 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato teismo pareigą priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Neišsprendus kurio nors reikalavimo, pripažįstama, kad toks sprendimas su trūkumais, kurie gali būti pašalinti byloje dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar teismo iniciatyva, priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio pagrindais ir tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/ 2016, 22 punktas; 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, 55 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios nebuvo priteistos priimant 2021-08-13 nutartį, kuria buvo tenkintas atsakovo prašymas ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtu.
27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl 2021-08-19 priėmė papildomą nutartį – priteisė atsakovui iš ieškovės 4 159,38 Eur išlaidas už teisinę pagalbą.
28. Ieškovė, atskirajame skunde dėstydama nesutikimo su pirmosios instancijos teismo priimta 2021-08-19 nutartimi argumentus, nurodo, kad teismas priėmė papildomą nutartį tinkamai neįvertinęs atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.
29. Kaip minėta, papildomas sprendimas (nutartis) nėra autonomiškas – juo išsprendžiami tie klausimai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nebuvo, nors turėjo būti išspręsti, priimant sprendimą (nutartį) (CPK 277 straipsnis), todėl pasisakant dėl atskirojo skundo esmės nagrinėjamu atveju itin aktuali faktinė bylos situacija.
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-08-13 nutartimi atsakovo prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu tenkino – ieškovės L. N.-H. patikslintą ieškinį paliko nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2690-794/2021 išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-13 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19552-1094/2021, ieškovės atskirąjį skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-13 nutartį, o civilinę bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi 2021-08-13 nutartis, kurios pagrindu buvo priimta 2021-08-19 papildoma nutartis ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, buvo panaikinta. Vilniaus apygardos teismo 2021-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2690-794/2021 panaikinus pirmosios instancijos teismo 2021-08-13 nutartį, dėl 2021-08-19 papildomos nutarties pasisakyta nebuvo, panaikinus 2021-08-13 nutartį, 2021-08-19 papildoma nutartis kartu panaikinta nebuvo.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas/paskirstymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuris nėra nagrinėjamas atsietai nuo byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų. Teisminio proceso metu dalyvaujančių byloje asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas tik užbaigus bylą – išnagrinėjus ją iš esmės, kuomet išsprendžiami šalių byloje pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai ir ieškinys tenkinamas (visiškai ar iš dalies) ar atmetamas (CPK 93 straipsnis), arba kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnis). Taigi bet kokiu atveju, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo baigtas ir byloje buvo priimtas baigiamasis procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2021-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
32. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismui 2021-09-30 nutartimi šioje byloje panaikinus 2021-08-13 nutartį, kuria ieškovės patikslintas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ir grąžinus pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, laikytina, kad byla nėra baigta, todėl dar nėra ir pagrindo skirstyti bylinėjimosi išlaidas.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus teismo 2021-08-13 nutartį ir grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, teismo 2021-08-19 papildoma nutartis, kuria atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, taip pat turėjo būti panaikinta.
34. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo 2021-08-19 papildoma nutartis naikintina ir atsakovo 2021-08-18 prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo paliktinas nenagrinėtu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą procesinę situaciją kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai laikytini nereikšmingais, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinėje instancijoje
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Atsakovas 2021-10-19 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje. Ieškovė 2021-10-20 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti jos naudai 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.
37. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teises normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
38. Nagrinėjamu atveju civiline byla, kurioje priimta atskiruoju skundu skundžiama papildoma nutartis, dar nėra išnagrinėta, todėl apeliacines instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad kol nėra priimtas teismo sprendimas ar kitas baigiamasis procesinis sprendimas, spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. papildomą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo M. H. 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymą dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo palikti nenagrinėtu.