- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- TA-524-520/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01490-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R., R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R.. M. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovo atstovas)), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis – nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. kovo 14 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą sanitarinio mazgo patalpoje, nes klozetai buvo atskirti tik 2 metrų pertvaromis, be durelių, pisuarai buvo taip pat buvo be pertvarų ir jie buvo priešais tualeto unitazus.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad prausykloje vietoj kriauklių buvo patalpintas lovys, kuris atliko kriauklių funkciją, prausykloje nebuvo muilo dozatorių, trūko veidrodžių, dušinėje nebuvo guminių kilimėlių, muilo dozatorių, veidrodžių, lentynėlės higienos priemonėms susidėti ir pertvarų tarp dušo ragelių, todėl jis jautėsi pažemintas, nebuvo užtikrintas privatumas maudantis.
4. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, dėl kurių įkandimų jis negalėdavo išsimiegoti, patirdavo baimę, paniką.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybės, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį, sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi tualetai buvo atskirti vienas nuo kito pertvaromis, teisės aktuose nereglamentuojama, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualeto kabinos turi būti su durelėmis.
7. Atsakovas paaiškino, kad buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugas pataisos namams teikė uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ pagal sudarytą sutartį, buitiniai parazitai dažniausiai veisėsi netvarkingose patalpose, patys nuteistieji buvo atsakingi už švarios ir tvarkingos gyvenamosios aplinkos palaikymą.
8. Atsakovas teigė, kad nuteistieji galėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką, Marijampolės PN dušo patalpa įrengta tinkamai, dušinėse įrengtos pertvaros, teisės aktai nereglamentavo prausykloje privalomai įrengti muilo dozatorius, prausyklose buvo veidrodžiai. Prausyklos patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktus, tačiau nuteistieji gadino patalpų inventorių. Dušo patalpoje buvo stalai, ant kurių nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, galėjo susidėti higienos priemones.
9. Atsakovas nurodė, kad jis neturi duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos.
II.
10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. kovo 31 d., atliko bausmę Marijampolės PN 6-ajame būryje.
12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimu, atsižvelgė į tai, kad Marijampolės PN neneigė, jog sanitarinio mazgo patalpoje tualetai atskirti tik sienelėmis, taip pat įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai ginčijamos kalinimo sąlygos. Teismas atsižvelgė į Marijampolės PN 1-ojo Resocializacijos skyriaus 2021 m. liepos 7 d. pažymą Nr. 14/07-1812, vertino, kad iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog sanitariniuose mazguose tarp unitazų yra pertvaros, o durų nėra, tačiau iš šių nuotraukų neįmanoma nustatyti, ar pisuarai stovi prieš klozetus, ar ne. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad priešais unitazus 1,5 m atstumu buvo įrengti pisuarai, todėl konstatavo, kad, pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN 6-ajame būryje, buvo pažeista jo (pareiškėjo) teisė į privatumą naudojantis tualetu. Teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad prausykloje vietoje kriauklių patalpintas lovys, teismas apžvelgė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nuostatas (13.5 p., 16.5 p.) ir padarė išvadą, kad teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastosios grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų) atmetė.
14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad prausykloje nebuvo muilo dozatorių ir trūko veidrodžių, teismas apžvelgė Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos) nuostatas (7 p., 7.1 p.) ir nurodė, kad Normose nėra nurodyta, jog prausykloje turi būti įrengti muilo dozatoriai, o iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad nėra veidrodžio virš kiekvienos praustuvės. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių įrengimo prausyklose yra nepaneigti.
15. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad Marijampolės PN veisėsi buitiniai parazitai, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 20 punktą ir nurodė, kad pateikti įrodymai (dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartis) patvirtina, jog buitiniai parazitai Marijampolė PN naikinami, tačiau, įvertinęs, kad pareiškėjas 4 kartus kreipėsi į Marijampolės PN su prašymais imtis priemonių atsiradusioms blakėms naikinti, teismas padarė išvadą, kad sudarytos sutartys nesudaro pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog buitinių parazitų kontrolė ir naikinimas Marijampolės PN buvo efektyvus ir pakankamas. Atsižvelgęs į tai, kad abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo patalpose yra nepaneigti.
16. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, teismas pažymėjo, kad byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, jog dušų patalpose dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių. Teismas konstatavo, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu.
17. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad dušo patalpa nebuvo aprūpinta kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausikliu, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai nebuvo pildomi, apžvelgė Normų 13 punktą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 10 punktą, įvertino tai, kad atsakovo atstovo pateiktose nuotraukose matyti, kad dozatoriai yra įrengti, tačiau duomenų apie dozatorių pildymą atsakovo atstovas nepateikė. Teismas nurodė, kad dėl muilo dozatorių pildymo pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Marijampolės PN. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo atstovas taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušo patalpa neatitiko Normų 13 punkto reikalavimų.
18. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio byloje (2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-394-556/2022), teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisė 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.
19. Atsižvelgęs į pareiškėjo prašymą priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl procesinių palūkanų priteisimo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, teismas pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2021 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
20. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo skundą ir iš Lietuvos kalėjimų tarnybos priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
21. Pareiškėjas nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, jog jam buvo padaryta daug didesnė žala. Pareiškėjas akcentuoja, kad Marijampolės PN žinojo apie pareiškėjo teisių pažeidimą (pareiškėjas su prašymais kreipėsi į Marijampolės PN administraciją), tačiau pažeidimai tęsėsi.
Atsiliepimas
22. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus argumentus jis paneigė atsikirtime, dėl netinkamų kalinimo sąlygų lankėsi pas psichologą ir psichiatrą.
23. Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015 asmeniui už tai, kad jis 4 paras buvo laikomas neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, buvo priteistas 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokiomis sąlygomis buvo laikomas 730 parų, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018; 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018) pripažįstama, kad dušinės, kuriose įrengtos pertvaros tik iš šono, neužtikrina privatumo naudojantis dušu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo pareiškėjo privatumo naudojantis dušu pažeidimo.
25. Pareiškėjas nurodo, kad iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad prie kiekvieno čiaupo nėra dozatorių (po vieną kūnui ir plaukams).
26. Pareiškėjo vertinimu, jam padaryta žala yra daug didesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl yra pagrindas jam priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Atsiliepimas
28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu specialiai naudotis tualetu skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų.
29. Atsakovo vertinimu, nustatytas pareiškėjo teisių pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsakovo atstovas nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog sveikatos priežiūros specialistai ar psichologai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, todėl teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Atsiliepimas
30. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo vadovautis jo pateiktu apeliaciniu skundu, pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteista 250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad dėl pareiškėjui Marijampolės PN nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. kovo 14 d. neužtikrintų kalinimo sąlygų (neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu, neužtikrinti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, reikalavimai, netinkamai įrengtos bendro dušo, prausyklos patalpos) padaryta neturtinė žala, kuri jam atlygintina priteisiant 250 Eur kompensaciją.
33. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jam priteistos kompensacijos dydžio ir laikosi pozicijos, kad jam turėjo būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, taip pat nurodo, jog nepagrįstai buvo nustatyta, kad duše buvo dozatoriai, be to, buvo pažeistas jo privatumas, jam naudojantis dušu. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad dėl nustatytų pažeidimų pakanka pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, ir nėra jokio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu specialiai naudotis juo skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, pareiškėjas, norėdamas naudotis pisuaru, kuris neatskirtas sienele, turėjo teisę pasirinkti ir sanitariniame mazge naudotis sėdimu tualetu, kuris buvo atskirtas sienelėmis.
34. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausi pažymi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą po to, kai jau šioje byloje apeliacinės instancijos teismas panaikino 2021 m. spalio 18 d. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo išnagrinėjus pareiškėjo skundo ir atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus buvo pripažinta, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-989-463/2022).
35. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.
36. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismui buvo privalomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-989-463/2022 išdėstyti teisės išaiškinimai, išnagrinėjus proceso šalių argumentus, įvertinus pateiktus įrodymus ir nustačius teisiškai reikšmingas šios bylos faktines aplinkybes.
37. Minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo sanitariniame mazge, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas, tačiau toks vertinimas nepagrįstas, nes atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu. Nurodyta, kad atsakovo atstovas nepaneigė detalizuotų pareiškėjo argumentų, kad klozetai, įrengti bendroje erdvėje, buvo be durų, priešais pisuarus, kad pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, galėjo matyti kiti asmenys, byloje nebuvo vertinta, ar pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų, išsamiai nepasisakyta dėl to, kad klozetai buvo priešais unitazus, kurie nebuvo atitverti durimis. Nutartyje išaiškinta, kad kai nėra paneigiama, jog klozetai, įrengti bendroje erdvėje, yra be durų (ir (ar) nepaneigus teiginių dėl neužtikrinto privatumo) ir pareiškėjui tinkamai, detaliai bei konkrečiai apibūdinus visas reikšmingas su tuo susijusias aplinkybes, nustatomas privatumo pažeidimas.
38. Bylą nagrinėjant iš naujo atsakovo atstovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo naudojantis tualetu, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu.
39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nepripažino pagrįstais pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas duše, nes duše buvo įrengtos pertvaros, dušai atskirti sienelėmis iš abiejų pusių. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka.
40. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamoje praktikoje, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)).
41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; kt.); aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; kt.); naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, pažeidžiamas asmenų privatumas (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1200-602/2021; kt.); dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-597-442/2021; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-333-415/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-980-1047/2022; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-260-822/2023; kt.). Kita vertus, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į individualias konkrečios bylos faktines aplinkybes, net ir nenustačius kitų netinkamų kalinimo sąlygų, gali būti konstatuotas pažeidimas dėl visiško privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2699-415/2020).
42. Pareiškėjo nurodomose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-858/2018 ir 2018 m. spalio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1797-624/2018 buvo nustatytos per žemos pertvaros.
43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptarta šios nutarties 41 punkte Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, byloje pateikta ir pirmosios instancijos teismo įvertinta bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo privatumas jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, jog jis buvo stebimas kitų nuteistųjų, nenurodė jokių individualių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) nukrypti nuo aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl privatumo naudojantis dušu pažeidimo.
44. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pateiktų nuotraukų pagrįstai nustatė, kad dozatoriai yra įrengti, ir nurodė, jog nepateikti duomenys apie jų papildymus.
45. Vertinant bylos šalių argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo būdo bei priteistinos kompensacijos dydžio, pirmiausia pažymėtina, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)).
46. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
47. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio, yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; kt.). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018; kt.).
48. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, pažeidimų mastą ir trukmę, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, kad pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui priteistas 250 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra adekvatus pareiškėjo patirtiems nepatogumams. Šiuo atveju būtų pagrįsta kompensacija 500 Eur.
50. Teisėjų kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų) būtų stipriai pakenkta pareiškėjo sveikatai.
51. Pareiškėjas, prašydamas priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo kompensaciją, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2473-520/2015, tačiau šioje byloje buvo sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kai asmeniui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu areštinės kameroje, t. y. gyvenamojoje patalpoje, o ne atskiroje specialiai tam įrengtoje patalpoje. Šiuo atveju pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-394-556/2022.
52. Pareiškėjas nurodo, kad jam turi būti priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodo jokių kriterijų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad jis patyrė tokio dydžio neturtinę žalą.
53. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. pareiškėjui iš atsakovo priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma padidintina iki 500 Eur, o kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“.
Nutartis neskundžiama.