- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- TA-394-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00585-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Pareiškėjas
- V. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas patalpose. 6 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nuo 2016 m. sausio mėnesio iki gegužės mėnesio gyveno 11 žmonių. Nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio gyveno 4 būryje 6 gyvenamojoje patalpoje su 11 asmenų. Nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2020 m. spalio mėnesio gyveno 8 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje su 23 asmenimis. Gyvenamąjį plotą mažino ir baldai, buvo pažeidžiamas privatumas, nes patalpoje buvo apgyvendinta daugiau asmenų nei reglamentuoja teisės aktai, nebuvo asmeninės erdvės, pareiškėjas jausdavosi nuolat stebimas, negalėdavo ramiai parašyti laiško, paskaityti, pabūti su savimi. Gyvenant perpildytoje patalpoje sumažėdavo kubinė oro talpa, patalpos sunkiai vėdindavosi, todėl pastoviai jautėsi nemalonus kvapas, padidėjo drėgmė.
3. Pareiškėjas teigė, jog būriuose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, batų ir maisto laikymui skirta patalpa, tokiu būdu apsunkinant kalinimo sąlygas, nebuvo galimybės kur ramiai paskaityti, pažaisti stalo žaidimus. Neįrengus patalpų rūbams džiovinti, turėdavo juos džiovinti gyvenamosiose patalpose. Dėl didelės drėgmės rūbai pelydavo. Dėl patalpoje esančios didelės drėgmės bei žemos temperatūros tekdavo kęsti sąnarių skausmus. Nesant patalpų maistui laikyti, jį laikydavo kambaryje. Patalpose buvo daugybė tarakonų, kurie veisdavosi maisto produktuose. Tokios gyvenimo sąlygos buvo ne tik kenksmingos, tačiau žemino ir orumą.
4. Pareiškėjas nurodė, kad visuose būriuose sanitariniuose mazguose buvo įrengti 3 klozetai ir 3 pisuarai bei praustuvės, pažeidžiant teisės aktus, nes jų neužtekdavo nuteistiesiems. Tekdavo laukti eilėse, kentėti, įvykdavo komplikacijos ir pareiškėjas negalėdavo tuštintis kelias dienas. Būriuose nuteistųjų skaičius kisdavo, bet dažniausiai būdavo apie 50 asmenų. Tam tikrais laikotarpiais būriuose gyveno nuo 50 iki 80 asmenų. Nebuvo užtikrintas ir privatumas sanitariniuose mazguose, nes pisuarai įrengti prieš klozetus ir nebuvo jokių atitvėrimų. Tarp klozetų buvo netinkamai įrengtos pertvaros, kurių aukštis gal buvo pakankamas, tačiau plotis tik apie 70 cm.
5. Pareiškėjas pažymėjo, kad patalpose buvo netinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas. Po nuteistųjų skundų atsakovas iš dalies pašalino dirbtinio apšvietimo neatitikimus, tačiau normos neatitiko. Visą ginčo laikotarpį patalpose buvo daugybe blakių ir tarakonų. Blakės apkandžiodavo, kreipdavosi į gydytojus, kurie skirdavo vaistus ir tepalus, tačiau fakto apie įkandimą nefiksuodavo. Daromos dezinfekcijos jokio efekto neduodavo. Dėl nežmoniškų, kankinančių gyvenimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
6. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą.
7. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Marijampolės PN 4 būrys sanitariniais mazgais naudojasi kartu su 3 būriu. Marijampolės PN 4 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 90 (nuteistųjų), 8 būryje – 60 (nuteistųjų). Viso 8 būryje gali būti iki 48 nuteistųjų. Marijampolės PN 10 būryje sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis 15 (nuteistųjų), o kameroje Nr. 12 viso buvo iki 4 nuteistųjų. 3 ir 4 būriai yra viename aukšte ir abiejų būrių nuteistieji naudojasi 2 sanitarinių mazgų patalpomis, kuriose yra po 3 klozetus ir 3 pisuarus. 3 būryje viso gali gyventi iki 58 nuteistųjų, o 4 būryje – iki 65 nuteistųjų. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalį bausmės laiko atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. (apytiksliai nuo 2017 m. spalio mėn. iki 17 val.) vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.
8. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN yra įvairių patalpų: biblioteka, koplyčia, kitų turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtų erdvių. Visose šiose patalpose taip pat yra sanitariniai mazgai, kuriais galėjo pasinaudoti pareiškėjas, todėl pareiškėjo nusiskundimai dėl per mažai įrengtų sanitarinių įrenginių yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Praustuvė skirta nuteistiesiems praustis, todėl yra svarbus ne praustuvų skaičius, o esamų prie praustuvo vandens maišytuvų skaičius. 4 būryje prie didžiulės praustuvės vienu metu gali praustis 6 asmenys, o 8 būryje – 5 asmenys, todėl tai negalėjo sukelti jokių nepatogumų pareiškėjui. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Įvertinęs tai, kad būryje unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, ir atsižvelgęs į teismų praktiką atsakovo atstovas vertino, kad pareiškėjui suteiktos sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimui. Atsakovo atstovas teigė, kad Marijampolės PN tinkamai laikosi higienos normose numatytų reikalavimų, o šildymas pataisos namuose įjungiamas tada, kai šiluma jungiama visame mieste, kadangi Marijampolės PN sudarę sutartį su šilumos tinklais „Litesko“. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinamose patalpose nesijaučia drėgmė. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti jam patogiu laiku. Marijampolės PN jokių duomenų neturi, jog būriuose būtų neatsidarę langai.
9. Atsakovo atstovas nurodė, jog nebuvo gauta jokių nusiskundimų dėl netinkamo apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos ar dėl to, kad minėtuose būriuose (patalpose) jaučiama drėgmė, todėl vertino, jog pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovo atstovas teigė, jog Marijampolės PN įrengti vadovaujantis teisės aktais, nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą grafiką, skalbiniai grąžinami išdžiovinti. Nuteistieji gali pasinaudoti džiovyklėmis. Marijampolės PN yra įrengtos virtuvėlės, skirtos maistui laikyti bei įrengti laisvalaikio kambariai. Nuteistiesiems yra skiriamos spintelės daiktams laikyti.
10. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl gyvenimo sąlygų nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. Laisvės atėmimų vietų ligoninės pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2021 m. kovo 17 d. pažyma patvirtina, jog nuo 2018 m. sausio 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. pareiškėjas į pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus gydytojus dėl įvairių nusiskundimų sveikata kreipėsi 3 kartus, tačiau nesikreipė dėl netinkamų gyvenamųjų sąlygų ar blakių įkandimo.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjo V. N. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
12. Teismas, atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą, į pareiškėjo siekį prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo sąlygas, kurios prasidėjo nuo 2016 m. sausio 10 d., nustatęs, kad pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2021 m. kovo 10 d., taikė ieškinio senatį ir nagrinėjo administracinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
13. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam neužtikrintu teisės aktuose nustatytu minimaliu gyvenamuoju plotu, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1–11¹.2 punktais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1–2.2 punktais ir nustatė, kad nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. vasario 4 d. teisės aktai nereglamentavo, koks turi būti minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas, todėl teismas vertino, jog ir minėtu laikotarpiu turi būti taikomi tokie dydžiai kaip buvo numatyta Taisyklėse bei Įsakyme. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose bei kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Atsižvelgęs į tai, jog nebuvo pažeista minimali gyvenamojo ploto norma, teismas atmetė ir pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo, asmeninės erdvės, kubinės oro talpos neužtikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 5.8–5.10 punktais, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015) 40 punktu ir, atsakovo atstovui neginčijant aplinkybės, kad Marijampolės PN nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla bei kambarys maisto produktams laikyti, teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Eksploatavimo taisyklių 5.9 ir 5.10 punktuose ir HN 134:2015 40 punkte nustatytų reikalavimų. Teismas atmetė atsakovo atstovo teiginį dėl maisto laikymo virtuvėje, nes ne visose virtuvėse buvo pakankamai įrengta inventoriaus, kad patenkinti būryje esančių nuteistųjų poreikį. Nors atsakovo atstovas teigė, jog pareiškėjas galėjo naudoti skalbyklos paslaugomis, tačiau šiuo aspektu teismas vadovavosi Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintos Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos 2, 11 punktais ir nustatė, kad paslauga yra apsunkinta, kadangi reikia prašyti leidimų. Teismas nustatė, kad nuteistieji gali pasinaudoti galimybe patys skalbti drabužius, tačiau atsakovo atstovas nenurodė, kokioje vietoje gali būti džiovinami rūbai, nors teigė, jog džiovyklės yra suteikiamos. Iš bylos duomenų nustatęs, kad tai vyksta tiesiog gyvenamuosiuose kambariuose, teismas sprendė, jog tai neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų.
15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl neįrengtų laisvalaikio kambarių, atsakovo atstovui pateikus tai patvirtinančias nuotraukas.
16. Teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), 7.4, 7.6, 10.4 punktais, vertino atsakovo atstovo pateiktus duomenis ir priėjo prie išvados, jog sanitarinių įrenginių buvo pakankamai, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas skunde teigė, jog būriuose galėjo būti iki 80 nuteistųjų, tačiau nenurodė tiksliai nei laikotarpio, nei būrio, todėl teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.
17. Dėl neužtikrinto pareiškėjo privatumo teismas vadovavosi Eksploatavimo taisyklių 5.7, 6 punktais, Aprūpinimo normų 7, 7.6 punktais ir nustatė, kad sanitariniame mazge unitazai buvo atskirti sienelėmis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundėsi tuo, jog unitazų kabinos buvo be durų, o priešais unitazus 1 m atstumu buvo įrengti pisuarai, tad kai priešais šlapindavosi kitas asmuo, į pareiškėją buvo atsuktas to asmens užpakalis ir tai žemino pareiškėją. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų nustatė, jog tai buvo 4 būryje, nes jame tarp unitazų yra pertvaros, o durų nėra. Kadangi iš pateiktų teismui atskirų nuotraukų nebuvo įmanoma nustatyti ar pisuarai stovi prieš klozetus, ar ne, o atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad priešais unitazus 1 m atstumu buvo įrengti pisuarai, teismas sprendė, jog aplinkybė, kad priešais unitazus 1 m atstumu buvo įrengti pisuarai, laikoma nustatyta. Kadangi tokia situacija yra susijusi ir su paties pareiškėjo privatumu, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti unitazu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru, teismas priėjo prie išvados, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu 4 būryje. Teismas konstatavo atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą ginčo laikotarpiu.
18. Teismas nustatė, jog pareiškėjui būnant 10 būrio 12 kameroje privatumas sanitariniame mazge buvo užtikrintas, nes jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje.
19. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog patalpose trūko oro, buvo netinkamas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, ventiliacija, drėgmė, vadovavosi HN 134:2015 14, 16–17 punktais, analizavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktą ir priėjo prie išvados, jog gyvenamųjų patalpų natūralus vėdinimas užtikrinamas ir jis atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo akte nustatyta, jog ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, kontrolės metu nariuotakojų graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta, atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas naikinimas. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo atstovas vykdo HN 134:2015 20 punkto reikalavimus, todėl atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo nariuotakojų naikinimo.
20. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų drėgmę ir apšvietą pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu, tačiau atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos drėgmės ar apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, teismas sprendė, jog pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė.
21. Teismas atkreipė dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 134:2015 37 p.). Pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nebuvo išduodamas valymo inventorius bei priemonės, todėl teismas sprendė, kad galimas buitinių parazitų gyvenamosiose patalpose atsiradimas, iš dalies galėjo buvo nulemtas pačių nuteistųjų (ir pareiškėjo) elgesio, netinkamai vykdant ar nevykdant teisės normų reikalavimų. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl kenkėjų gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose buvimo kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, o dėl įkandimų – į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybą, teismas vertino, jog deklaratyviai teigdamas, kad jokių nusiskundimų dėl buitinių kenkėjų įkandimų Marijampolės PN atsakingos tarnybos neregistruoja, pareiškėjas nekonkretizavo šių aplinkybių ir nenurodė, kada taip galėjo įvykti.
22. Teismas darė išvadą, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų (būriuose nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti ir 4 būryje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu) ir nusprendė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas galėjo patirti ir patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Teismas, atsižvelgęs į šios individualios bylos aplinkybes, nusprendė, kad teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, todėl priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 500 Eur dydžio žalą nuo 2021 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III.
23. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priteista 500 Eur neturtinė žala bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo, t. y. nuo 2021 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų, o kitą dalį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
24. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į faktą, kad maisto produktus nuteistieji turi galimybę laikyti šaldytuvuose bei spintelėse, kurie yra kiekviename būryje, taip pat kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti bei pasidėti, tai patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos. Drabužiams džiovinti yra skiriamos stacionarios džiovyklės, tačiau pasitaiko atvejų, kai nuteistieji piktybiškai jas gadina. Atsakovo atstovas pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas dėl sunkumų džiovinant drabužius kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, taigi pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl galimybės išsidžiovinti asmeninius drabužius neturėjimo iš esmės yra grindžiami deklaratyviais teiginiais.
25. Atsakovo atstovas pabrėžia, jog tai, kad nėra drabužių ir avalynės džiovyklos bei kambario maisto produktams laikyti, negali būti traktuojama kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-327-415/2021).
26. Atsakovo atstovas vadovaujasi Aprūpinimo normų nuostata, jog klozetai įrengiami kabinose, kurių pertvaros ne žemesnės kaip 1,5 m ir nurodo, kad kitokios kabinos ypatybės ar specialiosios konstrukcijos nėra numatytos, taip pat ir durys. Atsakovo atstovas aptaria Lietuvių kalbos žodyne pateiktą kabinos sąvoką, šiuo aspektu vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktu bei nurodo, kad sienelės ar dalinės pertvaros sanitarinio mazgo erdvėje atitinka Statybos įstatyme numatytos patalpos sąvokos dalis, kuriose nėra numatytos durys kaip privaloma patalpos dalis. Marijampolės PN vertina, kad 4 būrio bendrabučio tipo patalpų sanitariniai mazgai yra įrengti tinkamai, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių nuostatomis, o jos neturi būti interpretuojamos sukeliant nepakeliamą ar neproporcingą naštą valstybės institucijoms (Marijampolės PN), reikalaujant įrengti pertvaras su durimis bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose, kurie nėra numatyti teisės aktuose.
Atsiliepimas
27. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjas neįrodė galimai patirtos neturtinės žalos nustatymui reikšmingų kriterijų, o atsakovo atstovo į bylą pateiktų įrodymų visuma (psichologės bei gydytojo pažymos) įrodo, kad pareiškėjas nepatyrė jokių neigiamų išgyvenimų. Pareiškėjas dėl neįrengtos drabužių ir avalynės džiovyklos, kambario maisto produktams laikyti ir 4 būryje pažeidžiamo jo privatumo nesikreipė nei į Marijampolės PN administraciją, nei į psichologus, nei į gydytojus. Atsakovo atstovas nurodo, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisimas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui V. N. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN nuo 2018 m. kovo 10 d. iki 2020 m. spalio 10 d.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo reikalavimams, susijusiems su Marijampolės PN neteisėtais veiksmais (neveikimu) nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2018 m. kovo 9 d. taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir šią pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjui neužtikrintomis tinkamomis kalinimo sąlygomis ginčo laikotarpiu, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad Marijampolės PN neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų kalinimo sąlygų (būriuose nebuvo įrengta drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti ir 4 būryje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu), todėl sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas atmetė ir kitus pareiškėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.
30. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies ir priteista 500 Eur neturtinė žala bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir prašo šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti sprendimą – pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo nepriteisti.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, kad unitazų kabinos buvo be durų, o priešais unitazus 1 m atstumu buvo įrengti pisuarai, nustatęs, jog atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose nepaneigė pareiškėjo nurodytos aplinkybės, priėjo prie išvados, jog ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu 4 būryje. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad 4 būrio bendrabučio tipo patalpų sanitariniai mazgai yra įrengti tinkamai, vadovaujantis Eksploatavimo taisyklių nuostatomis, o jos neturi būti interpretuojamos sukeliant nepakeliamą ar neproporcingą naštą valstybės institucijoms (Marijampolės PN), reikalaujant įrengti pertvaras su durimis bendrabučio tipo patalpų sanitariniuose mazguose, kurie nėra numatyti teisės aktuose.
33. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su būrių sanitarinių mazgų įrengimu (privatumo neužtikrinimo prasme), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).
34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog priešais unitazus 1 m atstumu įrengti pisuarai, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, toks aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019; 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1707-492/2019; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019).
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ginčo laikotarpiu Marijampolės PN nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti (Eksploatavimo taisyklių 5.10 p.) bei drabužių ir avalynės džiovykla (Eksploatavimo taisyklių 5.9 p.). Atsakovo atstovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į skundą, apeliaciniame skunde) neginčija šių išvadų, tik nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktus, kad maisto produktus nuteistieji turi galimybę laikyti šaldytuvuose, spintelėse, virtuvėlėse maistui gaminti bei pasidėti, o drabužiams džiovinti yra skiriamos stacionarios džiovyklės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis šiais aspektais, pagrįstai sprendė, kad ne visose virtuvėse buvo pakankamai įrengta inventoriaus, kad būtų patenkintas būryje esančių nuteistųjų poreikis, nenurodyta, kokioje vietoje gali būti džiovinami rūbai, taigi konstatauotina, jog minėti teisės aktų pažeidimai ginčo laikotarpiu Marijampolės PN egzistavo.
36. Nors atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad drabužių ir avalynės džiovyklos bei kambario maisto produktams laikyti neįrengimas negali būti traktuojamas kaip kankinančios ar žeminančios gyvenimo sąlygos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą priteisdamas pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas. Teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) pažeidimas vertintinas kaip sunkaus pobūdžio pažeidimas, sudarantis prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos, o ir teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri kompensuotina pinigine išraiška, o pirmosios instancijos teismas priteisdamas pareiškėjui 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir procesines palūkanas tinkamai taikė teisę (CK 6.250 str., 6.271 str.).
37. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.