Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2932-502/2019

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-24
Bylos Nr.: A-2932-502/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01823-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas pakeistas.

Teisėjai: Dalia Višinskienė, Artūras Drigotas, Virginija Volskienė
Pareiškėjas: S. A.
Atsakovas: Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų

Administracinė byla Nr. A-2932-502/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01823-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4–17).

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) 6 būryje.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN ginčijamu laikotarpiu nenurodė tikslios datos, gyvenamųjų patalpų (brigadų) numerių, miegamųjų vietų tikslaus skaičiaus. Miegamosios vietos ginčijamu laikotarpiu keitėsi nuo 12 iki 16 miegamų lovų vietų, nes nuteistieji patys ateidavo su savo lovomis iš kitų būrių ir gyvenamųjų patalpų, kadangi nebuvo laisvų miegamųjų vietų. Pareiškėjas pabrėžė, jog jam atliekant bausmę niekada jo gyvenamojoje patalpoje nebuvo 11 miegamųjų lovų. Ginčo laikotarpiu gyvenamojo ploto trūkumas sudarė nuo 1 kv. m iki 2 kv. m ir daugiau. Marijampolės PN buvo per didelis nuteistųjų skaičius, nepakankamas sanitarinio mazgo inventoriaus ir jo įrenginių skaičius, nesudaromos sąlygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, atsakovas tinkamai neatliko remonto ir grybelio pašalinimo darbų pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, nesuteikė šilto vandens asmeninei higienai, netinkamai įrengtos vietos rūkymui, nebuvo įrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi prišgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos tvarkingumu, sudaromos antisanitarinės sąlygos, gyvenamieji pastatai neatitinko reglamento, netinkama pasenusi elektros instaliacija. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN didžiausias miegamų vietų skaičius buvo 16 miegamų vietų, 8 dviaukščiai gultai. Gyvenamąjį plotą mažino asmeninių drabužių džiovinimas gyvenamojoje patalpoje, patalpos nebuvimas maisto produktams susidėti, per maža virtuvėlės patalpa bei per didelis nuteistųjų skaičius. Pareiškėjui tenkantis gyvenamasis plotas negalėjo būti perkrautas pertekliniais daiktais ir inventoriumi. Pareiškėjui teko 1,59 kv. m laisvo gyvenamojo ploto, nors jam turėjo tekti nuo 3 kv. m iki 5 kv. m ploto. Marijampolės PN buvo suteiktas kambarys maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla, tačiau minėtų patalpų nebuvo užtikrintas tinkamas plotas. Marijampolės PN neužtikrino tinkamo sanitarinio mazgo patalpos ploto, nes buvo didelis kalinamųjų asmenų skaičius, todėl kildavo konfliktai. Be to, nebuvo užtikrinamas laikas pasinaudoti šiltu dušu asmeninės higienos prižiūrai. Marijampolės PN nebuvo tinkama apšvietimo, todėl pavargdavo akys, nebuvo sudaromos sąlygos skaityti. Būryje, kuriame buvo pareiškėjas, buvo tik vienas išėjimas, t. y. pagrindinis, todėl nebuvo sudaroma saugi ir nepavojinga aplinka pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Be to, toks išėjimas negalėjo būti įvardijamas kaip evakuacinis išėjimas. Marijampolės PN nesuteikė integracijos programos pareiškėjui, kuria jis galėtų pasinaudoti prieš išeinant į laisvę. Marijampolės PN galėjo tik nedideliam nuteistųjų skaičiui skirti socialinės integracijos programą. Pareiškėjui nebuvo pasiūlyta dalyvauti nei vienoje programoje, todėl užimtumą turėjo planuotis asmeniškai. Pareiškėjas nurodė, kad viso bausmės atlikimo laikotarpiu vyravo vien bausmės, grasinimų ir draudimų tvarka, todėl nebuvo išmokytas gerbti ir vertinti visuomenės vertybes, siekti savo tikslų visuomenėje priimtinomis priemonėmis. Pareiškėjas neturėjo galimybės pasinaudoti privatumu, kadangi 24 valandas per parą buvo stebimas kitų kalinamų asmenų. Pareiškėjas skunde tvirtino, jog nesudarant tinkamų privačios asmeninės aplinkos sąlygų, jautė didelę įtaką (duomenys neskelbtini) pakeitimui, kaltino atsakovą kišimusi į jo asmeninį gyvenimą, prieš jo valią sudarant sąlygas seksualinės orientacijos pakeitimui. Marijampolės PN nebuvo užtikrinama tinkama ventiliacija, todėl gyvenamojoje patalpoje tvyrojo nemalonus kvapas. Asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius turėjo džiovinti gyvenamojoje patalpoje, todėl kameros drėgmės lygis didėjo. Drabužiai nedžiūdavo, pradėjo pelyti, o vėdinimas per langus buvo nepakankamas, kadangi tuomet nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra. Gyvenamosiose patalpose dėl neužtikrintos tinkamos temperatūros turėjo kentėti šaltį ir skausmus. Gyvenamąsias patalpas turėjo tvarkytis iš savo asmeninių lėšų, pirkdamas valymo priemones, o asmeninius drabužius naudojo kaip skudurus, nes Marijampolės PN atsisakydavo suteikti valymo priemones. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, fobijas, kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nemigą, galvos skausmus, dirglumą, sveikatos sutrikimus.

Atsiliepimas

4. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 39–47).

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo padėtimi, jog įrodinėjimo našta tenka atsakovui, deklaratyviai teigdamas, jog atsakovas tariamai slepia duomenis ar informaciją, kitaip jos nesuteikdamas. Pažymėjo, jog pats faktas, kad dalis duomenų nebuvo ar nėra sisteminami, negali sukelti jokių pasekmių pareiškėjo tolimesniam gyvenimui.

6. Atsakovas nurodė, kad teisės aktai nenumatė pareigos sisteminti duomenis apie nuteistųjų skaičių patalpose ar būriuose, kuriose patalpose atliko bausmę nuteistieji. Pats pareiškėjas turėjo pareigą kiek įmanoma aiškiau ir plačiau nurodyti faktines aplinkybes, dėl kurių tariamai galėjo patirti neigiamą poveikį sveikatai ar psichologinei būklei, tačiau visi pareiškėjo teiginiai tik deklaratyvūs ir paremti paties pareiškėjo žodžiais. Tie duomenys, kurie nebuvo privalomi sisteminti, ne visuomet buvo, todėl jų pateikti neįmanoma. Atsakovas nurodė, kad būriuose nuteistieji turėjo galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka galėjo lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys atitinkamas kvalifikacijas galėjo įsidarbinti ir kasdien dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, kuri savo gamybinę veiklą vykdė pataisos namų teritorijoje. Nuteistieji galėjo lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurias veda tiek pataisos namų darbuotojai, tiek ir su įstaiga bendradarbiaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai. Minėtų programų metu buvo sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos. Kamerų tipo patalpose nuteistieji neturi teisės laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas, jie kamerose praleidžia apie 95 proc. paros laiko ir turėjo tik trumpus pasivaikščiojimus nustatytu laiku nedideliuose kiemeliuose. Kamerose paprastai toje pačioje patalpoje įrengtas sanitarinis mazgas, t. y. tualetas bei kriauklė, kas dažnai sulaukia papildomų nuteistųjų nusiskundimų. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atliko bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

7. Atsakovas nurodė, kad patalpų atitikimas higienos normoms, t. y. atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui buvo periodiškai tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pastebėjęs apie pažeidimus galėjo pranešti administracijai, tačiau to nedarė. Minėtoje kameroje higienos sąlygos buvo geros, o didžiąją paros dalį pareiškėjas galėjo naudotis eile kitų patalpų ir erdvių. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. bausmę atliko 6 būrio 4 patalpoje, kurios plotas 34,64 kv. m, joje įrengta 11 gyvenamųjų vietų. Teisinis reglamentavimas nenustatė tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Marijampolės PN 6 būryje buvo 3 klozetai ir 2 pisuarai. Klozetai atitverti sienelėmis, o teisės aktai nenumatė sanitariniame mazge esančių tualetų atitvėrimo durimis. Visame būryje įrengtos 52 gyvenamos vietos, tačiau realus nuteistųjų skaičius būdavo daug mažesnis, kadangi dalis nuteistųjų savo noru, kita dalis už pažeidimus bausmę atlikti būdavo paskiriami į kamerų tipo patalpas iki 15 parų arba net iki 6 mėnesių, dar kita dalis nuteistųjų būdavo išvykę etapais.

8. Atsakovas akcentavo, kad Marijampolės PN veikė skalbykla, kurioje nuteistieji galėjo skalbtis rūbus, o teisės aktai skalbimo mašinos būryje nenumatė. Drabužių džiovykla buvo kiekviename būrio kiemelyje ar virtuvėlėje, jos nesant, tačiau paprašius – visada buvo suteikiama. Nuteistiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti karšto vandens dušu kartą per savaitę, o būriuose karštas vanduo nebuvo privalomas.

9. Atskovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės PN lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė. Taip pat Marijampolės PN pažeidimų nenustatė Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai, kurie tikrino, ar nuteistieji būriuose, koridoriuose rūko, ar jaučiamas rūkalų kvapas. 2014 m. sausio mėnesį Marijampolės PN tikrino Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnas, kurio metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Marijampolės PN sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, ir įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti. Taip pat sudarytos ir suderintos su Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais gaisrinės instrukcijos, kurios iškabintos kiekviename būryje. Marijampolės PN parengęs ir suderinęs su Marijamopolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnais personalo veiksmų planą kilus gaisrui. Marijampolės PN yra apsirūpinę pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvas), kurių laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais. Pirminės gaisro gesinimo priemonės buvo laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose. Marijampolės PN gyvenamųjų patalpų koridoriuose yra iškabinti evakavimo planai, kuriais vadovaujantis, esant reikalui, nuteistieji būtų evakuojami į nepavojingas zonas. Įvykus gaisrui Marijampolės PN yra veikiama pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą ir su Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPP skyriaus vyresniuoju inspektoriumi suderintą planą.

10. Atsakovas akcentavo, kad patalpų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto, tačiau nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl tenkdavo daryti pakartotinį remontą. Pažymėjo, jog 6 būrio remontas buvo atliktas 2016 m. balandžio 8 d. Reikalavimai virtuvėlės plotui nebuvo numatyti. Be to, ginčo laikotarpiu buvo daiktų laikymo patalpa, kurios plotas 33,72 kv. m. 2002 metais buvo padaryta minėtos patalpos pertvara ir padarytos dvi patalpos. Padalinus minėtas patalpas, jų plotas buvo 16,86 kv. m. Marijampolės PN patalpų patikrinimai atliekami esant nuteistųjų skundams bei atliekami periodiniai patikrinimai. Nebuvo nustatyta pažeidimų. 6 būrio 4 patalpoje, kurioje bausmę atliko pareiškėjas. Minėtoje patalpoje buvo nustatytas tik minimalus temperatūros neatitikimas, kuris iš karto buvo pašalintas. Pareiškėjo argumentai dėl privatumo stokos nebuvo pagrįsti. Nuteistieji savo noru galėjo lankyti daugybę socialinės reabilitacijos programų, tačiau pats pareiškėjas nereiškė noro programose dalyvauti. Iki 2015 m. rugsėjo 1 d. individualus socialinės reabilitacijos planas nebuvo privalomas o, 2005 ir 2015 metais pareiškėjui buvo sudaryta individuali programa. Socialinės reabilitacijos programos ir individuali socialinės reabilitacijos programa buvo skirtingos. Pareiškėjas prašė atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovo priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos. Marijampolės PN neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas nesikreipė į psichiatrus dėl sveikatos sutrikimų.

II.

11. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 125–134).

12. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie kartu su pareiškėjo kalėjusių asmenų skaičių ginčo patalpose, tačiau į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjo kalinimo 62 brigados 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje metu laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., joje buvo 11 miegamųjų vietų – 3 dviaukštės ir 5 vieno aukšto lovos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė asmenų, su kuriais ginčo metu kalėjo minėtose patalpose, vardų, jų pavardžių, neprašė teismo kviesti į bylą juos liudytojais, taip pat nepateikė šių asmenų rašytinių paaiškinimų, kuriuose būtų nurodytos aplinkybės dėl su pareiškėju kalėjusių asmenų skaičiaus, nenurodė nuteistųjų, kurie, anot pareiškėjo, patys su lovomis persikėlė iš kitų būrių į ginčo patalpas, jų persikėlimo datų ir pan., t. y. pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė nurodytų aplinkybių dėl kartu su juo kalėjusių nuteistųjų skaičiaus, todėl, nesant tokių duomenų, teismas nustatė, jog nėra pagrindo netikėti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių ginčo laikotarpiu 6 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje. Teismas pareiškėjui tekusią gyvenamojo ploto normą byloje apskaičiavo ginčo patalpos gyvenamąjį plotą padalinant iš joje įrengtų lovų skaičiaus. Atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatytė, kad reglamentuota pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, nes jam minėtoje patalpoje teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto, todėl atsakovo atstovo atsakomybės šiame kontekste nenustatė.

13. Teismas akcentavo, jog byloje nenustačius reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimo, pareiškėjo argumentai dėl baldų, asmeninių daiktų, maisto produktų, džiovinamų drabužių užimamo ploto atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad galiojantys teisės aktai virtuvėlės bei daiktų saugojimo patalpos plotui reikalavimų nenustato, todėl, byloje nenustačius ginčo gyvenamųjų patalpų perpildymo fakto, nepripažino, kad šios patalpos buvo nepakankamos 6 būrio nuteistiesiems.

14. Teismas paaiškino, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja sanitarinių patalpų plotų, todėl pretenzijas dėl per mažų sanitarinio mazgo patalpų atmetė kaip nepagrįstas. Teismas darė išvadą, kad 6 būryje sanitarinių įrenginių skaičius neatitiko nustatytų reikalavimų, todėl, teismo nuomone, nustatyti pažeidimai galėjo sukelti pareiškėjo nurodytus nepatogumus – laukimą eilėje ir su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus. Teismas pažymėjo, kad 6 būrio sanitariniame mazge įrengta viena vientisa praustuvė, tai iš esmės būtų pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo veiksmus, tačiau kita vertus, ir pats pareiškėjas privalo pakankamai detalizuoti bei pagrįsti savo teiginius dėl netinkamo praustuvės įrengimo ir šio pažeidimo įtakos jo subjektinėms teisėms. Pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimą dėl praustuvės įrengimo, vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių su jo teisių pažeidimu susijusių šio pažeidimo atvejų, neindividualizavo jam sukeltų pasekmių, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė. Teismas nurodė, kad klozetai minėtame sanitariniame mazge atskirti neaukšta sienele, tačiau pažymėjo, kad nustatyti kokio aukščio yra ši sienelė nėra galimybės. Be to, konstatavus sanitarinių įrenginių trūkumą, darė išvadą, kad šioje sanitarinio mazgo patalpoje pastoviai buvo kiti nuteistieji, todėl, teismo nuomone, toks klozetų atskyrimas neužtikrino bent minimalaus būtino privatumo, todėl konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą.

15. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nebuvo teigiama, kad pareiškėjui iš viso nebuvo užtikrinama teisė kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Marijampolės PN imasi priemonių, kad visi nuteistieji turėtų galimybę maudytis duše (skiriant jiems atitinkamą konkretų maudymosi laiką). Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl maudymosi metu kylančių sunkumų, kad realiai pareiškėjui tenkantis maudymosi laikas neatitiko atsakovo atstovo nustatytos maudymosi trukmės, buvo nepakankamas, todėl galimybės vieną kartą per savaitę išsimaudyti po šiltu dušu suteikimas atitinko galiojantį teisinį reglamentavimą, dėl to atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

16. Teismas akcentavo, kad Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai, patikrinę 6 būrio 4 gyvenamosios patalpos fizikinius parametrus (natūralią ir dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę, oro judėjimo greitį, patalpų temperatūrą), nustatė tik nežymų oro temperatūros pažeidimą, kuris buvo operatyviai pašalintas. Jokių kitų duomenų apie minėtų fizikinių parametrų neatitiktį higienos normų reikalavimams nenustatė, todėl nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.

17. Teismas nenustatė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių pažeidimų, darė išvadą, kad Marijampolės PN laikosi priešgaisrinių reikalavimų, todėl pareiškėjo pretenzijas dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei priešgaisrinių reikalavimų nesilaikymo atmetė kaip nepagrįstas.

18. Teismas paaiškino, jog, nors galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad nuteistiesiems turi būti išduodamos priemonės gyvenamųjų patalpų valymui, tačiau iš atsakovo atstovo pozicijos matyti, jog tokios priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, tai prieštarauja higienos normų nuostatoms, todėl šio pobūdžio pažeidimas byloje buvo įrodytas.

19. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN yra vykdomos įvairios socialinės reabilitacijos programos (dvasinio ugdymo, kūrybinio ugdymo programa „Muzikos būrelis“, priklausomybės prevencijos programa, psichologinės programa „Dailės terapija“, kompiuterinio raštingumo pradmenų programa, psichologinė programa „Relaksacija“ ir t.t.). Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, atvykęs į pataisos įstaigą, dalyvavo naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos programoje, 2005 m. rugpjūčio 15 d. jam buvo sudarytas individualios socialinės reabilitacijos planas, kurio metu jis dalyvavo dvejose programose – kompiuterinio mokymo pradmenų ir programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“. Be to, minėtų programų užsiėmimus pareiškėjas lankė reguliariai, labai pareigingai. Nuo 2015 m. spalio 23 d. vykdomas naujas pareiškėjo individualaus socialinės reabilitacijos pataisos planas, kurio metu pareiškėjas dalyvavo priklausomybės nuo alkoholio atpratinimo programoje Suvalkijos regiono anoniminių alkoholikų draugijoje, su pareiškėju buvo vedami individualūs pokalbiai. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 9 d. sudaryta integracijos į visuomenę programa, kurios metu pareiškėjas pareiškė norą dalyvauti ir dalyvauja teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimuose, rengiamiems paleisti į laisvę nuteistiesiems. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos, sudaryti individualios socialinės reabilitacijos planai, pareiškėjas aktyviai dalyvavo šiose programose, todėl teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, paminėtais aspektais nenustatė jokių neteisėtų Marijampolės PN veiksmų bei pareiškėjo argumentus dėl sąlygų dalyvauti socialinės reabilitacijos programose nesudarymo atmetė kaip nepagrįstus.

20. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra konstatuotas pareiškėjo privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu bendrabučio tipo patalpose. Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas dėl to nesikreipė į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, byloje nenustatytas ploto normos pažeidimas, taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas, apribojimų taikymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Teismas pareiškėjo pretenzijas dėl privatumo pažeidimo (išskyrus naudojantis sanitariniu mazgu) atmetė kaip nepagrįstas.

21. Teismas paaiškino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kalinimo sąlygų įtakos jo seksualinės orientacijos pasikeitimui yra abstrakčios, nedetalizuotos, niekuo nepagrįstos, todėl laikomos neįrodytomis.

22. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 764 paras buvo pažeistas pareiškėjo privatumas dėl netinkamai atitverto sanitarinio mazgo, sanitariniame mazge trūko įrenginių, taip pat nepaneigtas pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl valymo priemonių neišdavimo.

23. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl tariamai blogų gyvenimo sąlygų nėra kreipęsis, dėl įvairių nusiskundimų sveikatai laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2016 m. kreipėsi 65 kartus, iš kurių 54 atvejai dėl virškinimo. Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje nurodoma, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nuo 2014 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. kreipęsis nebuvo. Atsakovo atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo sveikatą pareiškėjas neginčijo.

24. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma ir iš atsakovo priteisė 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kita skundo dalis netenkinta ir atmesta kaip nepagrįsta.

III.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 144–150).

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinio teismo nagrinėjimo ribas, nepagrįstai nustatė teisės akto reikalavimų pažeidimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kurios visuomenėje ir visiems yra žinomos, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę, nesprendė klausimo dėl baudos skyrimo atsakovui dėl piktnaudžiavimo administraciniu procesu.

Žemesnės instancijos teismas

27. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo duomenis vertino kaip netinkamus, nors neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl gyvenamojo ploto apskaičiavimo. Be to, nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė pareiškėjo skaičiavimo metodiką. Nurodo, kad inventoriaus, perteklinių baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti išskaičiuojamas iš bendros patalpos ploto, prieš apskaičiuojant suimtajam tekusio gyvenamojo ploto ribas. Paaiškina, kad netinkamas vidaus tvarkos supažindinimas naujai atvykus į pataisos įstaigą, tokiu būdu buvo užkirstas kelias ginti savo teises skundžiamuoju laikotarpiu. Pažymi, kad atsakovas teikia melagingus duomenis, kadangi netiksliai nurodo gulimų vietų skaičių. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo teikiami duomenys yra po pertvarkymo, o iki prtvarkymo duomenys nėra išlikę. Nurodo, kad atsakovas deklaratyviai nurodo, jog negali pateikti reikalaujamų duomenų, tačiau tai neatleidžia nuo pareigos pateikti teismui įrodymus. Pareiškėjas pateikia asmenų sąrašą, atlikinėjusių bausmę kartu ginčijamu laikotarpiu ir taip patvirtina savo teiginius, jog buvo laikoma ne mažiau 12 nuteistųjų ir siekė iki 16 asmenų. Pažymi, kad kiti nuteistieji migruodavo su savo asmeniniais gultais dėl vidinės tvarkos. Kitos perkėlimo priežastys buvo nesugyvenimas su kitais nuteistaisiais, o Marijampolės PN administracija neskubėdavo perregistruoti nuteistojo. Taip pat dėl atliekamų remontų, kurie truko nuo 2 iki 3 mėnesių, nuteistieji buvo laikomi kartu su pareiškėju, o remontus atliko patys nuteistieji iš savo asmeninių lėšų.

Šalies argumentai

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjui suteiktą teisę vieną kartą pasinaudoti dušu per savaitę, kadangi jis turi teisę ne rečiau kaip du kartus per savaitę ar dažniau nusiprausti, jei to reikia higienai palaikyti. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino skundo dalį dėl nepakankamo sanitarinio inventoriaus ir dėl to sukeltų pareiškėjui nepatogumų, tačiau neįvertino minėto pažeidimo masto, kuris turi būti priskiriamas nežmoniškam elgesiui su asmeniu ir pažeidžiančiu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo traktuota išvada dėl pareiškėjo nurodyto priežastinio ryšio, kadangi pirmosios instancijos teismas atliko neišsamią nurodytų faktų analizę, todėl netinkamai įvertino visas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas patyrė kankinimą ir nežmonišką elgesį.

29. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala, nėra adekvati pareiškėjo patirtoms kančioms ir nežmoniškoms bei orumą žeminančiomis bausmės atlikimo suteiktomis sąlygomis. Pabrėžia, jog teisės aktų nuostatos iki miegamų vietų sumažinimo, vidaus kamerų rekonstrukcijų ir po miegamų vietų sumažinimo, vidaus kamerų rekonstrukcijų dėl gyvenamojo ploto dydžio vienam asmeniui ir orumą žeminančių sąlygų dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo nesikeitė ir reikalavimai išliko tie patys, t. y. 3,1 kv. m. Akcentuoja, kad atsakovo gyvenamųjų vietų sumažinimas traktuojamas kaip sąmoningas pažeidimo šalinimas. Pažymi, kad galiojant tai pačiai įstatymo redakcijai, reglamentuojančio gyvenamojo ploto dydį, suteikiamos skirtingos kalinimo sąlygos kalinamiesiems. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelius nepatogumus, psichologinį išsekimą, pažeistą asmens kūno neliečiamumą ir vientisumą, kankinimo požymius, orumo pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, nemigą, galvos skausmą, dirglumą, nuolatinę emocinę kaitą, prisiminimus ir pergyvenimą.

Atsiliepimas

30. Pareiškėjas atsiliepime (b. l. 153) į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

31. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir dalyje, kurioje teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė pareiškėjui neturtinę žalą, atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 137–140).

Atsiliepimas

32. Atsakovas atsiliepime (b. l. 157) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo panaikinti, priimti naują sprendimą, tenkinti Marijampolės PN apeliacinį skundą ir neturtinės žalos nepriteisti. Marijampolės PN taip pat prašo kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

33. Atsakovas nurodo, kad yra pateikęs visus atsiliepimus ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus teismo ir pareiškėjo paklausimus bei teiginius, taip pat pateikęs visus teismui reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Atsakovas yra pateikęs apeliacinį skundą byloje, kuriame išdėstė savo poziciją dėl pareiškėjo apeliacinio skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 4 000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN.

Žemesnės instancijos teismas

35. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, bylos šalių pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjui kalint 6-ame būryje tualeto patalpoje nebuvo užtikrintas privatumas, o sanitariniame mazge nepakankamas įrengių skaičius, taip pat nebuvo paneigtas pareiškėjo nurodytas pažeidimas dėl valymo priemonių neišdavimo, o kitų pareiškėjo pretenzijų nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis. Pareiškėjui priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

36. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš dalies tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodydamas, kad atsakovas teismui pateikė melagingus duomenis, 6 būryje buvo tik 11 miegamųjų vietų. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino į bylą pateiktus duomenis, netinkamai taikė Pataisos įstaigų įrengimo eksploatavimo taisykles, o privatumas, pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu, nebuvo pažeistas. Atsakovas taip pat nurodo, kad byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir įvertintas žalos piniginis dydis neturi realaus ir objektyvaus faktinio pagrindimo.

37. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti skundo elementus: skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pagal administracinio proceso dispozityvumo principą byla teisme pradedama pagal suinteresuoto asmens skundą, kuris pats nustato bylos nagrinėjimo ribas, suformuluoja skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017).

39. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimus dėl naujų įrodymų išreikalavimo, akcentuotina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas teisiniais argumentais nepagrindė būtinumo apeliacinės instancijos teisme papildomai aiškintis naujas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių nustatymo apklausti pareiškėjo nurodytus liudytojus.

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, įvertino įrodymus, susijusius su pareiškėjo skundo pagrindu ir dalyku, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti ir vadovaudamasis tiek materialiosios teisės normomis bei proceso teisės normomis, priėmė sprendimą.

42. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą H. ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952)). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prie Olandiją (pareiškimo Nr. 16034/90). Pabrėžtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

43. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamai nustatytais faktais, dėl kurių tik iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas, pasisakytina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

44. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimai tenkintini tik iš dalies.

45. Vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto normą pataisos namuose nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, kurių 11¹.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Taisyklių 11¹.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Minėtos taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti patalpoje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

46. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui Marijampolės PN ginčo laikotarpiu tekusį kameros plotą, atsižvelgė į atsakovo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kokiais laikotarpiais ir kokiose patalpose gyveno pareiškėjas, koks buvo gyvenamųjų patalpų plotas ir kiek jose įrengta miegamųjų vietų, todėl pagrįstai sprendė, kad minimali gyvenamojo ploto norma šiuo atveju nebuvo pažeista. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skaičiuojant minimalų plotą, tekusį asmeniui pataisos namų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, atsižvelgiama į miegamųjų vietų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir bendrą kameros plotą. Tokiu atveju sprendžiama, ar vidutiniškai pareiškėjui tekęs kameros gyvenamosios patalpos plotas atitiko teisės aktų reikalavimus (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹ p.) (žr., pvz., 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1175-492/2018; 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-520/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog net ir atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jo skundą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13); 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08)).

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, esą skaičiuojant asmeniui turintį tekti minimalų kameros plotą negali būti įskaičiuojamas baldų užimamas plotas, nepripažintini pagrįstais. EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose nebuvo įrengti sanitariniai mazgai, o baldų įskaičiavimo vertinant asmeniui tekusį kameroje plotą nenumato nei teisės aktai, nei susiformavusi teismų praktika. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime vertindamas pareiškėjui tekusią kameros ploto normą, pagrįstai nevertino kameroje buvusių baldų užimamo ploto.

48. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su būrių sanitarinių mazgų įrengimu (privatumo neužtikrinimo prasme), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).

49. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punktas, numatantis sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimus (tarp jų ir reikalavimą įrengti ne žemesnę kaip 1,5 m aukščio pertvarą), reglamentuoja būtent kamerų tipo patalpų įrengimą, o ne, kaip šiuo atveju, pataisos namų gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra įrengiama sanitarinio mazgo zona, įrengimą.Taip pat ir Higienos normos 76:2010 21 punktas, kuriuo vadovavosi pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja sanitarinių mazgų būtent pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių patalpose įrengimą. Įvertinus tai, jog net ir esant unitazams Marijampolės PN vienas nuo kito atskirtiems dalinėmis pertvaromis, tačiau jais naudojamasi ne kameroje, o tik specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, teismų praktikoje pripažįstama, jog asmeniui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1929-520/2018).

50. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog klozetai įrengti bendroje erdvėje yra su pertvaromis, tačiau nėra durų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog būrio tualetai yra atskirti sienelėmis (b. l. 80), ir tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Iš atsakovo pateiktų būrio sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra, tačiau unitazai įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros, teisėjų kolegija įvertinus nustatytas aplinkybes, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas pakankamas įrenginių skaičius, sprendžia, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti tualetu.

51. Dėl galimybės duše nusiprausti daugiau kaip vieną kartą savaitėje, teisėjų kolegija pažymi, jog galimybę nusiprausti duše (tik vieną kartą per savaitę) yra įtvirtinta Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte (Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką kai kuriais atvejais pripažįstama, kad pareiškėjo kalinimo sąlygas pablogina ir ta aplinkybė, jog jis negali naudotis dušu pakankamai dažnai (žr. EŽTT 2012 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Vartic prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 12152/05), 2012 m. kovo 13 d. sprendimą byloje Onaca prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 22661/06). EŽTT byloje Valašinas prieš Lietuvą yra pažymėjęs, kad galimybė dušu naudotis kartą per savaitę yra nepatenkinama, vis dėlto pažeidimo dėl šių aplinkybių Teismas nekonstatavo, akcentuodamas, kad kiekvienu atveju yra sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr. EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog, nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016). Pareiškėjas neneigia, kad administracija buvo sudariusi galimybes jam bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše ir tai patvirtina byloje esantys duomenys.

52. . Dėl teiginių, susijusių su kamerų švara, pastebėta, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas ir HN 134:2015 37 punktas numato pačių laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pareigą nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Bylos duomenys patvirtino, kad Marijampolės PN direktoriaus įsakymu yra priskiriamas tvarkiniu nuteistasis. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kad jis būtų bent kartą pateikęs prašymą dėl valymo priemonių išdavimo arba toks prašymas būtų buvęs atmestas. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, nesutinka su pirmosios instanciijos teismo išvada, kad buvo pažeistos minėtos Higienos normų nuostatos ir šioje dalyje pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016).

53. iš atsakovo pozicijos matyti, jog tokios priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, nes pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją su prašymu (dėl valymo priemonių išdavimo) nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti valymo priemones.

54. . Dėl galimybės palaikyti švarą kamerose taip pat remiamasi Higienos normos HN 76:2010 58 punkto nuostatomis ir vertinama, ar asmenų prašymu tardymo izoliatorius išduodavo tam tikslui būtiną valymo inventorių, ar pareiškėjas bent kartą pateikė tokį prašymą arba kad toks pareiškėjo prašymas buvo atmestas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-756/2016

55. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinių skundų argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo ir / ar dydžio, pažymi, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).

56. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

57. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

58. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (1 000 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

59. Teisėjų kolegija nustatė, jog priteisti pareiškėjo prašomą 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, nes nei skunde, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis. Taip pat nepripažintini pagrįstais ir įrodytais atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas privatumo pažeidimas ir sanitarinių įrenginių trūkumo faktas negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių, todėl pareiškėjui neturi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

60. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl valymo priemonių išdavimo, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl valymo priemonių neišdavimo, panaikinti.

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDalia VišinskienėVirginija Volskienė