- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- TA-989-463/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01490-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN nepriimtinomis, žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad nuo 2019 m. balandžio 14 d. iki 2021 m. kovo 14 d. buvo pažeista jo teisė į privatumą sanitarinio mazgo patalpoje, nes klozetai buvo atskirti tik 2 metrų pertvaromis, be durelių, pisuarai buvo taip pat be pertvarų ir jie buvo priešais tualeto unitazus.
2.2. Prausykloje vietoje kriauklių buvo patalpintas lovys, kuris atliko kriauklių funkciją. Prausykloje nebuvo muilo dozatorių, trūko veidrodžių.
2.3. Dušinėje nebuvo guminių kilimėlių, muilo dozatorių, veidrodžių, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, ir pertvarų tarp dušo ragelių, todėl pareiškėjas jautėsi pažemintas, nebuvo užtikrintas privatumas maudantis.
2.4. Gyvenamojoje patalpoje veisėsi blakės, dėl kurių įkandimų pareiškėjas negalėdavo išsimiegoti, patirdavo baimę, paniką.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atsakovas rėmėsi šiais argumentais:
4.1. Atsakovo atstovas nurodė, kad minimalaus ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta visą kalinimo laikotarpį.
4.2. Pareiškėjas dėl, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų į sveikatos priežiūros specialistą ar psichologą ginčo laikotarpiu nesikreipė. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi tualetai buvo atskirti vienas nuo kito pertvaromis. Teisės aktuose nereglamentuojama, kad sanitarinio mazgo patalpoje tualeto kabinos turi būti su durelėmis.
4.3. Buitinių parazitų kontrolės ir naikinimo paslaugas pataisos namams teikė uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“ pagal sudarytą sutartį, buitiniai parazitai dažniausiai veisėsi netvarkingose patalpose, patys nuteistieji buvo atsakingi už švarios ir tvarkingos gyvenamosios aplinkos palaikymą.
4.4. Nuteistieji galėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę pagal Marijampolės PN direktoriaus patvirtintą grafiką. Marijampolės PN dušo patalpa įrengta tinkamai, dušinėse įrengtos pertvaros. Teisės aktai nereglamentavo prausykloje privalomai įrengti muilo dozatorius, prausyklose buvo veidrodžiai. Prausyklos patalpos buvo įrengtos pagal teisės aktus, tačiau nuteistieji gadino patalpų inventorių.
4.5. Dušo patalpoje buvo stalai, ant kurių nuteistieji, tame tarpe ir pareiškėjas, galėjo susidėti higienos priemones. Marijampolės PN neturėjo duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus ar fizinius negalavimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo, nurodė, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį laisvės atėmimo bausmę atliko bendrabučio tipo patalpose ir naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nors pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Šios aplinkybės, teismo teigimu, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Atsakydamas į argumentą, kad sanitariniame mazge esantys pisuarai buvo neatskirti sienelėmis, teismas, vadovaudamasis bendraisiais protingumo ir teisingumo principais, pažymėjo, jog toks pisuarų įrengimas yra analogiškas visų viešųjų tualetų įrengimui, todėl pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinai blogesnės gyvenimo sąlygos nei kitiems, taip pat ir laisvėje gyvenantiems asmenims.
7. Vertindamas teiginius, kad prausykloje vietoje kriauklių buvo patalpintas lovys, kuris atliko kriauklių funkciją, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teisės aktai nenumatė nuteistųjų paprastos grupės sanitarinių mazgo įrengimo konstrukcijų, nereglamentavo sanitarinio mazgo ar praustuvės įrengimo specifikos. Kadangi teisės aktai nenumatė, kokios konstrukcijos turi būti prausykla ir kiti jos įrenginiai, kokie jos montavimo ir įrengimo reikalavimai, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl netinkamai įrengtos prausyklos (jos modelio) bei maišytuvų (kranų).
8. Pasisakydamas dėl to, kad, kaip nurodė pareiškėjas, prausykloje nebuvo muilo dozatorių, trūko veidrodžių, teismas, remdamasis atsakovo atstovo pateikta medžiaga, pažymėjo, jog prausyklose buvo veidrodžiai. Šią aplinkybę patvirtino į bylą pateiktos fotonuotraukos. Tačiau iš pateiktų fotonuotraukų, teismo teigimu, matyti, kad nėra veidrodžio virš kiekvienos praustuvės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl veidrodžių įrengimo prausyklose buvo nepaneigti.
9. Dėl buitinių parazitų, blakių, teismas nurodė, kad, nors pateikti įrodymai (dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo sutartis) patvirtina, kad buitiniai parazitai pataisos namuose naikinami, tačiau tai nesudarė pagrindo vienareikšmiškai išvadai, jog buitinių parazitų kontrolė ir naikinimas Marijampolės PN buvo efektyvus ir pakankamas. Atsižvelgdamas į tai, kad abejonės vertinamos pareiškėjo naudai, teismas konstatavo, jog pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų buvimo patalpose buvo nepaneigti.
10. Dėl privatumo duše teismas iš pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, o nacionaliniai teisės aktai nereglamentavo pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose, be to, net ir pertvarų duše nebuvimas dažniausiai negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, nekonkretizavo, kaip ir kada buvo pažeistas jo privatumas naudojantis dušu. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į byloje esančias nuotraukas, iš kurių matyti, kad dušų patalpose dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių, teismas konstatavo, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu.
11. Dėl argumentų, kad dušo patalpa nebuvo aprūpinta kilimėliais arba grotelėmis, veidrodžiais, lentynėle higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausikliu, kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai nebuvo pildomi, teismas akcentavo, kad, kaip nurodė Marijampolės PN, įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą. Atsakovo atstovo pateiktose nuotraukose matyti, jog dozatoriai yra įrengti, tačiau duomenų apie jo papildymus nebuvo pateikta. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl muilo dozatorių pildymo pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į Marijampolės PN. Atsakovo atstovas, teismo teigimu, taip pat nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog dušo patalpa neatitiko teisės aktų reikalavimų. Aprūpinimo inventoriumi normose numatyta, jog dušo patalpose turi būti kilimėlis arba grotelės, suolas (ar kėdė, ar taburetė), lentynėlė higienos priemonėms, kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai. Pateiktos bendros dušinės nuotraukos nepatvirtino, jog buvo užtikrintas tinkamas inventorius bendro dušo patalpose.
12. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti ar panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškėjo skundą tenkinti.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei nurodo šiuos argumentus:
14.1. Pareiškėjo manymu, jam neturtinė žala turėjo būti atlyginama pinigais, kadangi jis dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus.
14.2. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu. Tualetu patalpoje naudojosi visi asmenys, o duše nebuvo užuolaidų.
14.3. Taip pat sanitarinių mazgų ir prausyklų įrengimas neatitiko teisės aktų, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tinkamais teisės aktais. Pareiškėjas bausmę atlieka ne kalėjimo sąlygomis ir nebuvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose.
14.4. Priešingai, nei nurodė atsakovo atstovas, pareiškėjas buvo kreipęsis į psichologą, dėl skunde nurodytų aplinkybių, be kita ko, ir dėl buitinių parazitų.
Atsiliepimas
15. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
16. Marijampolės PN, sutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įstatymų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, tačiau reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais buvo atmestas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad nebuvo paneigti pareiškėjo argumentai dėl neįrengtų veidrodžių prausyklose, buitinių parazitų, tinkamo inventoriaus bendro dušo patalpose, tačiau konstatavo, kad pažeidimo pripažinimas yra tinkama satisfakcija už neužtikrintus teisės aktų reikalavimus.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad jis buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, be kita ko, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas, ir jam neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Pabrėžtina, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.).
22. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-165-556/2019, kt.).
23. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto privatumo sanitariniame mazge, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas nebuvo pažeistas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka – vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018).
24. Atsakovo atstovas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigė detalizuotų pareiškėjo argumentų, kad klozetai įrengti bendroje erdvėje buvo be durų, priešais pisuarus, kad pareiškėją, besinaudojantį sanitariniu mazgu, galėjo matyti kiti asmenys. Byloje nebuvo vertinta, ar pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų, išsamiai nepasisakyta dėl to, kad klozetai buvo priešais unitazus, kurie nebuvo atitverti durimis. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti klozetais ir su tuo susijusius nepatogumus, tačiau dėl jų pirmosios instancijos teismas išsamiai nepasisakė. Šių argumentų kontekste pabrėžtina, kad nagrinėjamu klausimu aktualūs išaiškinimai, nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-394-556/2022, 2021 m. lapkričio 10 d. administracinėje byloje Nr. eTA-648-556/2021, o taip pat ir 2019 m. vasario 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019, kuriose, iš esmės, konstatuota, kad tuo atveju, kai nėra paneigiama, jog klozetai, įrengti bendroje erdvėje, yra be durų (ir (ar) nepaneigus teiginių dėl neužtikrinto privatumo) ir pareiškėjui tinkamai, detaliai bei konkrečiai apibūdinus visas reikšmingas su tuo susijusias aplinkybes, nustatomas privatumo pažeidimas.
25. Taip pat, pirmosios instancijos teismui vertinant nustatytus atsakovo atstovo pažeidimus svarbi aplinkybė, kad, kaip nurodė pareiškėjas apeliaciniame skunde, jis dėl kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į psichologą. Dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nepasisakė.
26. Nurodytos aplinkybės, kurias, apeliacinės instancijos teismo manymu, nepakankamai išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, yra svarbios siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti teisėto ir teisingo sprendimo priėmimą šioje administracinėje byloje.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išreikalavus bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo pareikalauti, tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).
28. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyti pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako dėl kitų ginčo šalių argumentų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.