Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. Z. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. buvo laikomas Marijampolės PN nuteistųjų būriuose ir kameros tipo patalpose: nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. gyveno 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. – 4 gyvenamojoje patalpoje, nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. gyveno 2 ir 3 gyvenamojoje patalpoje bei atliko nuobaudas 6, 16 ir 25 kamerų tipo patalpose. Nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. S. Z. gyveno 20 būryje, o nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. atlikinėjo nuobaudas 13, 23 ir 25 kamerų tipo patalpose. Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas gyveno 2 būrio 1 ir 4 gyvenamosiose patalpose, o nuo 2018 m. gruodžio 19 d. atliko nuobaudas 11, 12, 15 ir 16 kamerų tipo patalpose.

3. S. Z. teigė, jog Marijampolės PN buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant galiojančius įstatymus ir teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, todėl patyrė didžiulę moralinę žalą, sutriko pareiškėjo sveikata.

4. S. Z. pažymėjo, kad kamerų tipo patalpos bei gyvenamosios patalpos buvo perpildytos. Atlikdamas bausmę 5 būrio 4 gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 53 kv. m, pareiškėjas gyveno su dar 28 nuteistaisiais. Be to, patalpos plotą mažino ir joje esantys baldai bei sanitarinis mazgas. S. Z. akcentavo, kad kamerų tipo patalpų plotas buvo apie 20 kv. m, o nuteistųjų visada buvo 5–6, todėl vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Tai pareiškėjui sukėlė didelį diskomfortą bei orumo pažeminimą.

5. S. Z. nurodė, kad kamerų tipo patalpos buvo avarinės būklės: nuo lubų krito tinkas, veisėsi pelėsis; nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, o langai buvo dengti perteklinėmis grotomis, per kurias nepateko dienos šviesa, taip pat priešais langą buvo 5 metrų aukščio siena, ant jos buvo pritvirtinta 2 metrų skarda. Kamerose žiemą buvo šalta, o vasarą – karšta bei drėgna; Marijampolės PN taip pat nebuvo tinkamos vėdinimo sistemos.

6. S. Z. nurodė, kad sanitarinių mazgų būklė ir priežiūra buvo netinkamos. Prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai, patalpose nebuvo užtikrinta švara. Taip pat nebuvo užtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu, kadangi buvo įrengti penki sėdimi tualetai atskirti vienas nuo kito apie 1,3 m aukščio sienelėmis iš abiejų pusių, tačiau tualetų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti, nebuvo durų, o priešais buvo įrengti pisuarai. Buvo tik 4 prausyklos, o nuteistųjų – 100, dalis dušo įrangos neveikė, tarp dušų nebuvo pertvarų; dušo patalpose nebuvo pakankamai sieninių pakabų, todėl drabužius ir rankšluosčius teko dėti ant šlapių grindų. Apšvietimas neatitiko reikalavimų, patalpos nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi tarakonai.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad miegojo dviaukštės lovos antrame aukšte, todėl negalėjo pailsėti, kadangi kitam nuteistajam vartantis lovoje, judėdavo visas gultas, nebuvo įrengtų kopėtėlių.

8. S. Z. pat nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į dviejų valandų pasivaikščiojimą, Marijampolės PN buvo netinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas, maistas buvo nekokybiškas ir nehigieniškas.

9. Būdamas Marijampolės PN, pareiškėjas teigė patyręs didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos ir gyvenimo kokybės pablogėjimą. S. Z. teigė, kad anksčiau negalėjo kreiptis į teismą, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, aiškinantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas, nėra išversti į lietuvių kalbą, todėl pareiškėjas negalėjo suprasti, jog jo teisės buvo pažeidžiamos. Be to, laisvės atėmimo vietoje pareigūnai jam grasino.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN taip pat prašė S. Z. reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2017 m. vasario 9 d., atlyginimo taikyti senaties terminą.

11. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. atliko bausmę 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (plotas – 144,92 kv. m), patalpoje buvo įrengtos 46 miegamos vietos, iš viso buvo iki 46 nuteistųjų, bei 3 gyvenamojoje patalpoje (plotas – 28,11 kv. m); nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. 22 būrio 3 patalpoje iš viso buvo iki 9 nuteistųjų.

12. Marijampolės PN pažymėjo, kad S. Z. nei Marijampolės PN administracijai, nei psichologams bei būrį prižiūrinčiam specialistui dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais nesiskundė. Nurodė, kad prausykloje yra įrengta viena ilga kriauklė ir penki vandens kranai, o toks prausyklos įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko, kadangi vienu metu netrukdomai praustis galėjo penki nuteistieji. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN 22 būryje nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. iš viso buvo iki 64 nuteistųjų. Teisės aktai laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 7 d. nenumatė sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo įrenginių skaičiaus minėtu laikotarpiu yra nepagrįstas. Marijampolės PN 22 būryje buvo penki sanitariniai įrenginiai, sienelės skiriančios kietuosius įrenginius, buvo aukštos, todėl S. Z. argumentai dėl neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti.

13. Marijampolės PN pažymėjo, kad patalpų higieniniai periodiniai patikrinimai atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji – gavus asmenų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Be to, S. Z. dėl patalpų atitikties higienos normoms – temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai bei gryno oro patekimui, turėjo galimybę kreiptis į atitinkamų institucijų tikrintojus, tačiau to nedarė. Marijampolės PN akcentavo, kad kamerų tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema bei jos yra vėdinamos per langus; baudos izoliatoriaus kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą. Atsakovo atstovas teigė, kad buitiniai parazitai įstaigoje buvo naikinami, o dėl tarakonų buvimo yra atsakingi ir patys nuteistieji.

14. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas buvo baustas perkeliant į 6, 13, 15, 16, 23 bei 25 kamerų tipo patalpas ir visose kamerose buvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, o patalpos buvo tinkamai aprūpintos inventoriumi. Atsakovo atstovas akcentavo, kad teisės aktai nenustatė, jog dviaukštėse lovose turi būti įrengti laipteliai.

15. Marijampolės PN paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. S. Z. bausmę atliko 2 būrio 1 (plotas – 52,77 kv. m, patalpoje įrengta 17 miegamų vietų) ir 4 (plotas – 50,81 kv. m, patalpoje įrengta 16 miegamų vietų) gyvenamosiose patalpose. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjas minėtose patalpose tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, todėl jam buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos; teisės aktai nenustato, kad unitazai nuo pisuarų turi būti atskirti pertvaromis. Marijampolės PN akcentavo, kad prausykloje buvo viena ilga kriauklė ir penki vandens kranai, o toks prausyklos įrengimas teisės aktų reikalavimus atitiko, kadangi vienu metu netrukdomai galėjo praustis penki nuteistieji; Marijampolės PN 2 būryje buvo 6 įrenginiai, todėl pagal teisės aktus jų užteko.

16. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2018 m. vasario 18 d. S. Z. atliko bausmę Marijampolės PN 20 būrio 11 kameroje (plotas – 23,19 kv. m, įrengtos 6 miegamos vietos), o nuo 2019 m. vasario 25 d. – 12 kameroje (plotas 19,93 kv. m, įrengta 5 miegamos vietos). Dušo patalpos buvo įrengtos vadovaujantis teisės aktais, kurie pertvarų įrengimo dušo patalpose nenumatė. Atsakovo atstovas nurodė, kad stengiasi sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas; nuo 2018 m. liepos 10 d. bendro naudojimo dušo patalpose tarp dušų buvo įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo teiginys, kad tarp dušų nebuvo pertvarų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas.

17. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, kad S. Z. atliekant bausmę kamerų tipo patalpose, nepriklausė pasivaikščioti lauke daugiau nei vieną valandą.

18. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Marijampolės PN valgyklos patalpose iki 2019 m. liepos 2 d. maistą gamino uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grūstė“, o nuo 2019 m. liepos 2 d. – UAB „Niklita“, kurios vadovavosi teisės aktų reikalavimais bei geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms. Marijampolės PN teigė, kad pareiškėjas deklaratyviai ir nepagrįstai nurodė, jog buvo teikiamas nekokybiškas maitinimas; jis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į minėtas įmones dėl netinkamo maisto nesikreipė.

19. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. liepos 22 d. S. Z. bausmę atliko 20 būrio 10 kameroje (plotas – 34,75 kv. m, įrengtos 9 miegamos vietos); minimu laikotarpiu 10 kameroje buvo iki 9 nuteistųjų.

20. Marijampolės PN nurodė, kad patikrinus Marijampolės PN Administracijos reikalų skyriaus Prašymų, pranešimų, skundų susijusių su nuteistaisiais ir jų nagrinėjimo dokumentais žurnalą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

21. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad S. Z. nenurodė, kokių išgyvenimų jis patyrė bei kaip neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp Marijampolės PN veiksmų ir pareiškėjui kilusios žalos pasireiškė. Atsakovo atstovas teigė, kad jo darbuotojai veikė tinkamai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku pažeistų teisių gynimo būdu.

II.

22. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo S. Z. skundą tenkino iš dalies ir jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atmetė.

23. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo prašymą S. Z. reikalavimui taikyti senaties terminą laikotarpiui nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. bei remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 1.126 straipsnio 2 dalies ir 1.127 straipsnio 1 bei 5 dalių nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, kad S. Z. siekė, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d., pareiškėjas visą jo kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos sąlygos, tačiau į teismą kreipėsi tik 2020 m. vasario 10 d. Teismas konstatavo, kad S. Z. argumentai nesudarė faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog jis ieškinio senaties termino nepraleido ar kad toks terminas turėtų būti atnaujintas. Teismas nurodė, kad pareiškėjui nacionalinė teisė, reguliuojanti neturtinės žalos atlyginimo priteisimą, turėjo būti žinoma. Teismas nenustatė duomenų, kad pareigūnai S. Z. būtų grasinę susidorojimu, jeigu jis kreiptųsi į teismą. Atsižvelgęs į tai, teismas Marijampolės PN prašymą tenkino, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. vasario 9 d. taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą dėl minėtu laikotarpiu jo patirtos neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, o spręsdamas dėl S. Z. skundo reikalavimų pagrįstumo, vertino tik jo kalinimo Marijampolės PN sąlygas, buvusias nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d.

24. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte yra nustatyta, jog minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 11¹.2. punkte įtvirtinta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

25. Remdamasis atsakovo atstovo pateikta 2020 m. vasario 27 d. pažyma Nr. 14/07-952, teismas nustatė, kad S. Z. nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. atliko bausmę 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (144,92 kv. m ploto, 46 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,15 kv. m gyvenamojo ploto) ir 3 gyvenamojoje patalpoje (28,11 kv. m ploto, 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto). Nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. pareiškėjas atliko bausmę 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje (52,77 kv. m ploto, įrengta 17 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,1 kv. m gyvenamojo ploto), 4 gyvenamojoje patalpoje (50,81 kv. m ploto, įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto). Nuo 2019 m. vasario 18 d. S. Z. atliko bausmę 20 būrio (drausmės grupė) 11 kameroje (23,19 kv. m ploto, įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto), 12 kameroje (19,93 kv. m ploto, įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,98 kv. m gyvenamojo ploto).

26. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo nuobaudas 15 kamerų tipo patalpoje (plotas – 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto), 16 kamerų tipo patalpoje (plotas – 20,2 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), 6 kamerų tipo patalpoje (plotas – 11,44 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,81 kv. m gyvenamojo ploto), 25 kamerų tipo patalpoje (plotas – 34,83 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 3,87 kv. m gyvenamojo ploto), 13 (plotas – 16,46 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,11 kv. m gyvenamojo ploto), 23 (plotas – 16,37 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko 4,09 kv. m gyvenamojo ploto).

27. Teismas sprendė, kad S. Z. abstrakčių teiginių dėl patalpų perpildymo ar minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinamo negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių. Vadovaudamasis oficialiai pateiktais atsakovo atstovo duomenimis, teismas nustatė, jog S. Z. ginčo laikotarpiu bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2 punktuose numatytos minimalios gyvenamojo (kamerų) ploto normos.

28. Pacitavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 14, 16, 17 ir 39 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad ši higienos norma nereguliuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginius dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmetė. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimą, tačiau S. Z. šias aplinkybes nurodė tik deklaratyviai; byloje taip pat nėra duomenų, kad gyvenamųjų patalpų apšvietimas būtų neatitikęs nustatytų reikalavimų. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl patalpų higienos sąlygų grindžiami tik deklaratyviais teiginiais.

29. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 11.5, 13.7, 16.9 punktus, gyvenamųjų patalų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentus dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetė kaip nepagrįstus.

30. Teismas akcentavo, kad atsakovo atstovas nurodė, jog kamerų ir bendrabučio tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat yra galimas vėdinimas per atvertus langus. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais, ir sprendė, kad S. Z. neįrodė, jog Marijampolės PN veikė netinkamai, o jo argumentus dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės, kurie grindžiami deklaratyviais teiginiais, atmetė.

31. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, jog gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepaaiškino, kuo remdamasis padarė išvadą, jog oro temperatūra patalpose nustatytų reikalavimų neatitiko, ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Taip pat nebuvo nustatyta, kad S. Z. pataisos namų administracijai ar pareigūnams būtų teikęs prašymą perkelti jį į kitą patalpą, ar dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Nenustatęs pagrindo abejoti Marijampolės PN pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, teismas jais rėmėsi.

32. Teismas pažymėjo, kad S. Z. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl tarakonų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, o bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kenkėjų plitimo būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas institucijas.

33. Dėl S. Z. argumentų apie sanitarinio mazgo nešvarą ir pelėsio plitimą teismas atkreipė dėmesį, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija nuteistuosius valymo priemonėmis aprūpina; Marijampolės PN negali būti atsakingi už tai, kad įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

34. Spręsdamas dėl neužtikrinto privatumo sanitariniuose mazguose, teismas nurodė, kad 2 būrio sanitariniai įrenginiai buvo atskirti pertvaromis bei užuolaidomis; pareiškėjas tualetu naudojosi ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Teismas vertino, kad S. Z. 2 būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą naudotis tualetu suteikiančios sąlygos.

35. Dėl privatumo užtikrinimo 22 būryje teismas pažymėjo, kad klozetai buvo atskirti tik sienelėmis. Pertvaros tarp unitazų buvo, tačiau unitazai buvo įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu 22 būryje nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad S. Z. galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru.

36. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – Aprūpinimo normos) nustatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. birželio 6 d. teisės aktai nereguliavo, koks ir kiek inventoriaus turi būti sanitariniame mazge bei prausykloje. Atsižvelgęs į teisės aktus bei nurodytus duomenis, teismas konstatavo, kad pareiškėjui nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. 2 būryje trūko praustuvių (buvo tik 5 praustuvės, kurios galėjo būti skirtos ne daugiau kaip 75 nuteistiesiems, o 2 būryje pagal pateiktą pažymą buvo iki 81 nuteistojo). Kitu laikotarpiu teisės aktai nebuvo pažeisti ir sanitariniame mazge bei prausykloje buvo pakankamas sanitarinių mazgų kiekis.

37. Teismas nenustatė, kad S. Z. dėl neveikiančio inventoriaus duše būtų kreipęsis į atsakovo atstovą, todėl jo argumentus vertino kaip nepagrįstus. Dėl pareiškėjo argumentų, jog dušo patalpose buvo neužtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų, pakankamai sieninių pakabų, teismas sprendė, jog nagrinėjamų atveju S. Z. buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Teismas nustatė, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas patvirtino, jog dušo patalpose buvo palaikoma švara. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas pareiškėjo argumentų dėl inventoriaus (kabliukų) trūkumo dušo patalpose nepaneigė.

38. Dėl dviaukštės lovos kopėtėlių, teismas nurodė, kad bendrabučio, kamerų tipo patalpose turi būti įrengiama viena metalinė lova asmeniui, jokių kitų parametrų teisės aktai nenustatė, teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukščių lovų, o kopėtėlių įrengimas nėra reguliuotas.

39. Teismas nustatė, kad dviejų valandų pasivaikščiojimo teisė S. Z. priklausė, kai jis buvo drausmės grupėje (20 būryje) nuo 2019 m. vasario 18 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Pareiškėjas nenurodė, kada kreipėsi į Marijampolės PN administraciją bei kuriomis dienomis jam buvo neužtikrinta teisė į pasivaikščiojimą. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, ar pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti drausmės grupėje, tačiau byloje nėra duomenų, kad S. Z. dėl nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl tinkamos pasivaikščiojimų trukmės neužtikrinimo atmetė.

40. Teismas pažymėjo, kad S. Z. argumentai dėl netinkamo maitinimo nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją nesikreipė, teismas šiuos S. Z. argumentus vertino kaip abstrakčius bei Marijampolės PN teisės aktų pažeidimų dėl nuteistojo maitinimo nenustatė.

41. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Įvertinęs S. Z. skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų ir pažeidimų trukmę bei mastą, teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

42. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neturtinę žalą patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. (5 mėnesius ir 3 dienas) neužtikrinant tinkamo praustuvių kiekio 2 būryje, atsakovui nepaneigus S. Z. nurodytų aplinkybių dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus (kabliukų) bei neužtikrinus sanitariniame mazge pareiškėjui minimalaus būtino privatumo 22 būryje nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (7 mėnesius ir 3 dienas). Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį bei trukmę, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 300 Eur suma.

43. Atsižvelgęs į tai, kad S. Z. skundas buvo patenkintas iš dalies, teismas pažymėjo, kad valstybei iš ginčą pralaimėjusios šalies turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, tačiau šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą S. Z. atstovavimą byloje. Teismas sprendė, kad nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas.

III.

44. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kurioje teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – neturtinės žalos nepriteisti, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

45. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių.

46. Atsakovo atstovas paaiškina, kad buvo pateikti duomenys apie didžiausią nuteistųjų skaičių gyvenamojoje patalpoje ir būryje ginčo laikotarpiu. Be to, dalis nuteistųjų už pažeidimus ar savo noru būna uždaromi į kamerų tipo patalpas dažniausiai 15 parų, taip pat dažnai nuteistieji būna išvykę etapais net iki pusės metų, todėl realiai būriuose nuteistųjų būna mažiau. Marijampolės PN pažymi, kad nuteistieji nors ir būna perkelti į kamerų tipo patalpas ar išvažiavę etapu, būrio sąrašuose būna įrašyti, kadangi jie turi būti priskirti Marijampolės PN būriui.

47. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad S. Z. didžiąją bausmės dalį atlikinėjo ne kamerų tipo patalpose, kuriose nuteistieji neturi teisės laisvai judėti po kitas patalpas ar teritorijas, o bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. iki 17.00 val., o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Marijampolės PN pažymi, kad šiam kalinimo tipui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs visiškai kitokią jurisprudenciją. Atsakovo atstovas nurodo, kad S. Z. praustuve galėjo naudotis ir kitose Marijampolės PN patalpose, todėl minimalus praustuvių trūkumas 2 būryje jam negalėjo sukelti išgyvenimų ar neigiamų psichologinių pasekmių, tariamo orumo žeminimo, kuris galėtų būti įvertintas neturtinės žalos priteisimu.

48. Marijampolės PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neprašė pateikti papildomų paaiškinimų dėl dušo inventoriaus (kabliukų), kurie pagrįstų fotonuotraukų teisėtumą bei patikimumą, ir nereikalavo pateikti duomenų, kiek dušinėje yra kabiukų. Atsižvelgęs į tai, atsakovo atstovas pateikia Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 14/07-2405, kurioje nurodyta, kad nuteistiesiems skirtoje persirengimo patalpoje yra įrengta iš viso 130 kabliukų. Marijampolės PN atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 2 bei 22 būriuose, jis į dušinę eidavo kiekvieną penktadienį nustatytu laiku; kiekvienam būriui skiriama atskiras nuo 45 minučių iki 2 valandų 30 minučių laikas dušinėje; į dušinės patalpas asmenys eina pasikeisdami ir jomis naudojasi tiek asmenų, kiek yra vandens ragelių. Atsakovo atstovas pažymi, kad dušinės patalpoje yra įrengta 15 dušo ragelių. Marijampolės PN mano, kad 15 minučių skirtas laikas asmeniui nusiprausti yra tinkamas laikas palaikyti kūno švarą. Atsakovo atstovo nuomone, Marijampolės PN dušinė yra įrengta tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų, kai nuteistieji patys piktybiškai gadina dušinės inventorių, o atsakovo atstovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgęs į turimas materialines lėšas.

49. Dėl sanitarinio mazgo 22 būryje Marijampolės PN nurodo, kad teisės aktuose yra numatyta, jog kabinos pertvaros būtų ne mažesnės nei 1,5 m. aukščio, o kitos kabinos ypatybės ar specialiosios konstrukcijos nėra numatytos, kabina yra nedidelė patalpa, o Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktas numato, kad patalpa yra sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė. Atsakovo atstovas pažymi, kad sienelės ar dalinės pertvaros sanitarinio mazgo erdvėje atitinka Statybos įstatyme numatytos patalpos sąvokos dalis, kuriose nėra numatytos durys, kaip privaloma patalpos dalis. Marijampolės PN atkreipia dėmesį, kad teisės aktai nuo 2017 m. birželio 7 d. reguliuoja tik kietųjų įrenginių atskyrimą 1,5 m aukščio sienele, tačiau nereguliuoja atskyrimų priešais sanitarinius įrenginius ar kitokio specifinio įrengimo.

50. Atsakovo atstovas pažymi, kad nei jis, nei teismas neturi jokių duomenų dėl S. Z. moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, patirtų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Tam, kad neturtinė žala būtų priteista pinigine išraiška, yra būtina įrodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus patirtus išgyvenimus. Neturtinė žala turi būti suprantama ne kaip bet kokia žala, trumpalaikė, vos juntama ar menkavertė, o žala, pasireiškianti asmens fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniais sukrėtimais, emocine depresija, pažeminimu, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita. Marijampolės PN įsitikinimu, nei vienos sąlygos, patvirtinančios patirtos neturtinės žalos dydį, pareiškėjas neįrodė, o jų pateiktų įrodymų visuma (psichologės pažyma, Sveikatos priežiūros skyriaus išrašai, liudijantys apie puikią psichologinę bei fizinę pareiškėjo būklę) įrodo, kad S. Z. nepatyrė tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo tik deklaratyvaus pobūdžio išsireiškimais bei kurie galėtų būti atlyginti pinigine išraiška, o neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo.

51. Marijampolės PN teigia, kad jų darbuotojai veikė tinkamai ir jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais; teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankišku pažeistų asmens teisių gynimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

52. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl pareiškėjo S. Z. prašymo priteisti jam 5 000 Eur neturtinei žalai, kurią kildina iš netinkamų kalinimo Marijampolės PN sąlygų, atlyginti.

53. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo atstovas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. (5 mėnesius ir 3 dienas) S. Z. neužtikrino tinkamo praustuvių kiekio 2 būryje bei nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. (7 mėnesius ir 3 dienas) pareiškėjui sanitariniame mazge neužtikrino minimalaus būtino privatumo 22 būryje. Be to, Marijampolės PN nepaneigė S. Z. nurodytų aplinkybių dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus (kabliukų). Atsakovo atstovas su teismo nustatytais pažeidimais nesutinka ir prašo teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjui buvo priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeisti bei S. Z. neturtinės žalos nepriteisti.

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo Marijampolės PN apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų.

55. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 str.), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

56. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje S. Z. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Marijampolės PN – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jeigu jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

57. Marijampolės PN pirmiausia nesutinka su tuo, kad pareiškėjui būnant pataisos namų 2 būryje, nebuvo užtikrintas tinkamas praustuvių skaičius, ir tokį nesutikimą grindžia tuo, kad teismui buvo nurodytas tik didžiausias nuteistųjų, buvusių būryje, skaičius ginčo laikotarpiu, o realiai nuteistųjų dėl įvairių priežasčių būna mažiau, tačiau šių teiginių tinkamai nepagrindė: nenurodė kiek konkrečiai nuteistųjų ginčo laikotarpiu buvo būryje, ir pirmosios instancijos teismo remiantis teisės aktų reikalavimais bei atsakovo atstovo nurodytais duomenis padarytos išvados, kad pareiškėjui nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2019 m. vasario 17 d. Marijampolės PN 2 būryje trūko praustuvių, tinkamai nepaneigė. Tai, kad S. Z. didžiąją bausmės dalį atlikinėjo bendrabučio tipo patalpose ir praustuve galėjo naudotis kitose Marijampolės PN patalpose, prieš tai padarytos išvados nepaneigia, kadangi pareiškėjas į kitas patalpas tam, kad pasinaudotų praustuve, neprivalo eiti.

58. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad Marijampolės PN nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl inventoriaus (kabliukų) trūkumo dušo patalpose, tačiau atsakovo atstovas su teismo nustatytu Marijampolės PN dušinėje esančių kabliukų trūkumu nesutinka.

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui buvo pateiktos dušo nuotraukos iš kurių matyti, jog sieninė pakaba (kabliukai) yra įrengti, tačiau nėra nurodytas jų skaičius bei nėra pateikta duomenų, kiek asmenų vienu metu buvo vedama į dušo patalpas. Teisėjų kolegija pažymi, kad priėmęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi Marijampolės PN įpareigojo pateikti atsiliepimą bei jame išdėstyti išsamius atsikirtimus į visus skundo argumentus bei pateikti visus turimus su skundo dalyku susijusius dokumentus. S. Z. akcentavus, kad Marijampolės PN dušo patalpose nebuvo pakankamai sieninių pakabų, atsakovo atstovas šią aplinkybę privalėjo paneigti turimais duomenimis, o teismas neturėjo pareigos iš atsakovo reikalauti papildomų duomenų apie kabliukų dušinėje įrengimą ir pagrįstai vertino byloje šalių pateiktą informaciją bei duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors Marijampolės PN su apeliaciniu skundu teismui pateikė Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2020 m. birželio 17 d. pažymą Nr. 14/07-2405, kurioje nurodyta, kad nuteistiesiems skirtoje persirengimo patalpoje yra įrengta viso 130 kabliukų, tačiau iš šios po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo surašytos pažymos nėra aišku, kada toks kabliukų skaičius buvo įrengtas, t. y. atsakovo atstovo teismo sprendime padarytos aptartos išvados tinkamai nepaneigė.

60. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su būrių sanitarinių mazgų įrengimu (privatumo neužtikrinimo prasme), teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis administracinių teismų praktika, atsakovo atstovas turi pareigą paneigti pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, tačiau jokių duomenų apie tai jam nepateikus, konstatuojamas privatumo pažeidimas naudojantis sanitariniu mazgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1361-624/2018).

61. Atsakovo atstovas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu 22 būryje nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad klozetai buvo atskirti tik sienelėmis. Pertvaros tarp unitazų buvo, tačiau unitazai buvo įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros.

62. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus ir atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo S. Z. teisės į privatumą pažeidimą. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų. Iš S. Z. skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad asmenys negalėjo naudotis ir pisuarais, ir unitazais dėl jų įrengimo, nes yra apsunkintas priėjimas prie tualeto; unitazai įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros. Akcentuotina, kad pareiškėjas skunde detaliai nurodė aplinkybes, kurios trukdė jam privačiai pasinaudoti klozetais, kad unitazai buvo įrengti be durų ir pertvarų ir tiesiai prieš pisuarus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė S. Z. teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimą, o aplinkybių vertinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3359-520/2019, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1707-492/2019). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aptarti apelianto argumentai atmetami.

63. Teisėjų kolegija sutinka, kad Marijampolės PN, pareiškėjui neužtikrindami tinkamų praustuvių bei duše esančių kabliukų skaičiaus ir tinkamo privatumo naudojantis sanitariniais įrengimais, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN veiksmus.

64. Atsižvelgus į konstatuotą Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą bei tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos, darytina išvada, kad jam turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.

65. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad S. Z. sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuoti teisės pažeidimai, tačiau jam neužtikrinus tinkamų kalinimo sąlygų, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas atsakovo atstovo padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjo nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi, tarp nurodytų atsakovo atstovo pažeidimų ir S. Z. kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys.

66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jeigu jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, ir ar pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka.

67. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-690/2015 pažymėjo, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai bei dvasiniai išgyvenimai turi būti kompensuojami didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti turi būti skiriama mažesnė suma. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-716-261/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1124-1062/2020).

68. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kaip jos buvo pažeistos, pažeidimo trukmė, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir taip toliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Kaip jau minėta, asmens, kuris patyrė neturtinės žalos, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo pažeistai teisei apginti nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-492/2020).

69. Atsižvelgusi į nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priteista 300 Eur suma yra proporcinga pataisos įstaigos darbuotojų padarytiems pažeidimams, o atsakovo atstovo siekis pareiškėjui iš viso nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

70. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Marijampolės PN darbuotojų padarytus pažeidimus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai S. Z. priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šis neturtinės žalos atlyginimo būdas nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, išsamiai išaiškino ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas, o atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Marijampolės PN apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.