Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atliko nuo 2015-08-10 iki 2019-02-25. Kalinimo laikotarpiu buvau laikomas nuteistųjų būriuose bei kamerų tipo patalpose. Nuo 2015-08-10 iki 2015-12-11 gyveno 5-ame būryje 4 gyvenamojoje patalpoje. Nuo 2015-12-11 iki 2016-05-19 gyveno 4 gyvenamojoje patalpoje. Laikotarpiu nuo 2016-07-13 iki 2017-04-14 gyveno 2, 3 gyvenamojoje patalpoje. Taip pat atliko nuobaudas 16, 6, 25 kamerų tipo patalpose. Nuo 2017-09-14 gyveno 20-ame būryje, o nuo 2017-09-15 atliko nuobaudas 25, 13, 23 kamerų tipo patalpose. Laikotarpiu nuo 2018-09-14 gyveno 2 būrio 1, 4 gyvenamosiose patalpose, o nuo 2018-12-19 atliko nuobaudas 15, 16, 11 ir 12 kamerų tipo patalpose. Marijampolės pataisos namuose buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sąlygomis, pažeidžiant šiuo metu galiojančius įstatymus ir teisės aktus, nesudarant normalių kalinimo sąlygų, dėl ko patyrė didžiulę moralinę žalą bei sutriko pareiškėjo sveikata. Marijampolės pataisos namų kamerų tipo patalpos bei gyvenamosios patalpos buvo perpildytos. Atliekant bausmę 5-ame būryje 4-oje gyvenamoje patalpoje, kurios plotas 53 kv. m gyveno su dar 28 nuteistaisiais. Patalpos plotą mažino ir joje esantys baldai. Kamerų tipo patalpų plotas buvo apie 20 kv. m, o nuteistųjų skaičius visada buvo 5, 6 asmenys. Be to, didelę dalį kameros ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, todėl vienam nuteistajam tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto. Tai sukėlė didelį diskomfortą bei orumo pažeminimą. Kamerų tipo patalpos buvo avarinės būklės, nuo lubų nuolat krito atsilupęs tinkas, visur veisėsi pelėsis. Taip pat nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas. Langai dengti neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis, per kurias nepatenka dienos šviesa. Atidarius kameros langą negalėjo patekti šviesa, kadangi priešais langą lauke yra 5 metrų aukščio siena, ant jos pritvirtinta dviejų metrų skarda. Kamerose buvo nuolat šalta, drėgna. Neteisėtai įrengtomis perteklinėmis grotomis atėmus galimybę vėdinti kameras per langus ir neišduodant privalomų elektrinių ventiliatorių, vasaros metu kamerose buvo nepakenčiamai karšta ir drėgna. Langams esant viengubiems, nesant pakankamo patalpų apšildymo ir neišduodant privalomų elektrinių šildytuvų, žiemos metu kamerose buvo nepakenčiamai šalta.

Sanitarinių mazgų būklė ir jų priežiūra buvo netinkama. Prausyklose, dušinėse ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušo maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, sanitarinių mazgų patalpose neužtikrinta švara, tualetų kabinose primėtyta nuorūkų, prausyklos grindys šlapios ir slidžios (vandens nutekėjimo vietose trūksta grindų nuolydžio). Be to, neužtikrinamas asmens privatumas naudojantis tualetu, nes yra įrengti penki tualetai (sėdimi) atskirti vienas nuo kito apie vieno metro trisdešimt centimetrų sienelėmis iš abiejų pusių, tačiau tualetų kabinose nėra galimybės užsirakinti, nes nėra durų, o priešais įrengti pisuarai. Prausyklos įrengtos tik keturios, kai tuo tarpu nuteistųjų, kurie naudojasi iki 100, todėl reikėjo ilgai laukti eilėse, kad galėtų nusiprausti. Dalis dušo įrangos neveikė, dušai įrengti labai arti vienas kito, tarp jų nėra pertvarų, todėl prausiantis nuteistieji negali išvengti aptaškymo vienas kito nešvariu vandeniu bei neužtikrinamas privatumas prausiantis. Dušo patalpose nėra pakankamai sieninių pakabų, todėl tenka drabužius, rankšluosčius dėti ant šlapių grindų. Sanitariniai mazgai kamerų tipo patalpose buvo pažeisti rūdžių, emalis nutrupėjęs, plytelės vietomis iškritę. Apšvietimas neatitinkantis reikalavimų, nesaugus, kadangi lempa pritvirtinta ant laidų. Patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi tarakonai.

Pareiškėjas miegojo dviaukštės lovos antrame aukšte, todėl negalėjau pailsėti, nes kitam nuteistajam vartantis lovoje judėdavo visas gultas. Be to, nebuvo įrengtos kopėtėlės, skirtos užlipti į antrą lovos aukštą. Atliekant bausmę kamerų tipo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta 2 valandų teisė į pasivaikščiojimą, o kartais ir visai nebuvau vedamas pasivaikščioti. Dėl to kreipėsi į pataisos namų administraciją. Administracija patvirtino šį faktą, motyvuojant tuo, kad pasivaikščioti nebuvau vedamas dėl to, kad pataisos namų pareigūnai negalėjo užtikrinti jo saugumo. Pataisos namuose buvo netinkamai organizuotas nuteistųjų maitinimas. Virtuvėje pamainomis dirbo tik kelios virėjos ir keli pagalbiniai darbininkai iš nuteistųjų tarpo, kurie neturėjo reikiamų leidimų dirbti su maistu. Dėl to maistas buvo nekokybiškas ir nehigieniškas. Be to, maistas patiekiamas nepakankamos temperatūros. Kalėdamas Marijampolės pataisos namuose patyrė didelę emocinę, psichologinę bei moralinę žalą, depresiją, neigiamus išgyvenimus, kančią, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.

Nurodė, jog negalėjo ankščiau kreiptis į teismą, nes Europos žmogaus teisių teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol yra susipažinęs su jais tik iš nuogirdų. Todėl negalėjo suprasti, kad jo teisės pažeidžiamos. Be to, nuo pat pirmų dienų laisvės atėmimo vietoje pareigūnai pareiškėjui grasino. Europos žmogaus teisių konvencija turi dvi absoliučias teises: teisę į gyvybę (2 str.) ir teisę nepatirti nežmoniško elgesio (3 str.). Absoliuti teisė skiriasi nuo paprastos fundamentalios teisės (teisė į šeimos gyvenimą, į nuosavybę ir kt.) tuo, kad jai negali būti taikomi jokie apribojimai. Europos žmogaus teisių konvencijos 3 str. nenumato jokios senaties termino ir kadangi šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, tokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

Atsakovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui iki 2017-02-09. Nurodė, jog remiantis Marijampolės PN l-ojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2020-02-27 pažyma Nr. 14/07-952, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13 atliko bausmę 22 būryje 2 gyvenamojoje patalpoje (plotas 144,92 kv. m.), patalpoje įrengta 46 miegamos vietos, viso buvo iki 46 nuteistųjų bei 3 gyvenamojoje patalpoje (plotas 28,11 kv. m.) Laikotarpiu nuo 2019-01-25 iki 2019-08-20 22 būrio 3 patalpoje viso buvo iki 9 nuteistųjų. Pareiškėjas nesiskundė Marijampolės PN administracijai, psichologams bei būrį prižiūrinčiam specialistui dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, toks prausyklos įrengimas, atsakovo įsitikinimu atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 5 nuteistieji. 22 - ame būryje laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13 viso buvo iki 64 nuteistųjų.

Teisės aktai nenumatė sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginiu skaičiaus laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-06-07, todėl pareiškėjo skundas dėl per mažo sanitariniame mazge esančių įrenginiu skaičiaus minėtu laikotarpiu yra nepagrįstas. Marijampolės PN 22 būryje buvo 5 sanitariniais įrenginiai. Taip pat iš teismui pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kad sienelės skiriančios kietuosius įrenginius yra aukštos todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamai neužtikrinto privatumo yra nepagrįsti atsižvelgiant į aplinkybę, kad pareiškėjas neįrodė tariamų patirtų išgyvenimų.

Visuomenės sveikatos centro periodiniai patikrinimai yra atliekami kas dvejus metus, o operatyvieji patikrinimai atliekami tik gavus pareiškėjų skundus. Pareiškėjas visą Marijampolės PN buvimo laikotarpį nesiskundė ir neteikė prašymų atlikti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms.

Marijampolės pataisos namuose nuteistieji į kamerų tipo patalpas, už nuobaudas, skirstomi atsižvelgiant į vietų skaičių kamerose bei kitas išskirtines aplinkybes. Remiantis Marijampolės PN 1- ojo Resocializacijos skyriaus viršininko 2020-02-27 pažyma Nr. 14/07-952, pareiškėjas buvo baustas perkeliant į 15, 16, 6, 25, 13 ir 23 kamerų tipo patalpas. Visose kamerose buvo užtikrinta 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Marijampolės pataisos namuose gyvenamosios patalpos yra įrengtos pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 ir aprūpintos inventoriumi pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas, patvirtintas teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245. Teisės aktai nenumato įrengti dviaukštėse lovose laiptelius. Kiekvienam nuteistajam yra skirta viengulė lova (gali būti dviaukštė) ir viena viengulė patalynė.

Patalpų atitikimas higienos normoms - atitinkamai temperatūrai, apšvietimui, švarai ir sveikatai, gryno oro patekimui ir t.t. yra periodiškai tikrinamas šią prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka, o šiurkščiai pažeidžiančioms šias normas institucijoms laikinai ar nuolat uždraudžiama tęsti veiklą, susijusią su asmenų laikymu tokiose patalpose. Pastebėjęs tokius pažeidimus nedelsiant (atlikdamas bausmę) į atitinkamų institucijų tikrintojus turėjo galimybę kreiptis ir pats pareiškėjas, tačiau, kiek mums žinoma, to nedarė.

Marijampolės PN kamerų tipo patalpos įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais. Marijampolės visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus, šiais patikrinimais pažeidimų nustatyta nebuvo. Kamerų tipo patalpose išvedžiota vėdinimo sistema bei yra vėdinamos per langus. Baudos izoliatoriaus (KTP) kamerose esantys sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta vėdinimo ventiliacija (UAB „Specialusis projektas“ parengtas techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų Areštinės įrengimas“).

Dėl dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“. Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus specialistai atlieka patalpų patikrinimą ir esant poreikiui atlikti paprastus patalpų remonto einamus darbus, surašomi avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktai.

Laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2019-02-17 atliko bausmę 2 būryje, 1 gyvenamojoje patalpoje (plotas 52,77 kv. m.), patalpoje įrengta 17 miegamų vietų, viso buvo iki 17 nuteistųjų, 4 gyvenamojoje patalpoje (plotas yra 50,81 kv. m), patalpoje įrengta 16 miegamų vietų. Atkreiptinas dėmesys, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje bei kai kuriuose Regionų apygardos administracinių teismų sprendimuose yra nurodyta, kad unitazai, kuriais naudojosi pareiškėjas, vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis, pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo bendrabučio tipo patalpose esančių gyvenamųjų patalpų, darytina išvada, kad pareiškėjui buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kad unitazai turi būti atskirti nuo pisuarų pertvaromis.

Prausykloje yra viena ilga kriauklė ir 5 vandens kranai, toks prausyklos įrengimas, atsakovo įsitikinimu atitinka teisės aktų reikalavimus, kadangi vienu metu netrukdomai praustis gali 5 nuteistieji. Marijampolės PN 2 būryje buvo 6 įrenginiai, todėl pagal teisės aktus jų užteko.

Laikotarpiu nuo 2018-02-18 pareiškėjas atliko bausmę Marijampolės PN 20 būryje (drausmės grupė), 11 kameroje (plotas 23,19 kv. m, įrengta 6 miegamos vietos), nuo 2019-02-25 atliko bausmę 12 kameroje (plotas 19,93 kv. m, įrengta 5 miegamos vietos). Pažymėtina, kad pareiškėjas atliko bausmę drausmės grupėje t. y. 20 būryje, kur nuteistieji apgyvendinami kamerų tipo patalpose. Marijampolės PN dušo patalpa yra įrengta vadovaujantis teisės aktais. Teisės aktai nenumato pertvarų įrengimą dušo patalpose. Marijampolės PN dušinė yra įrengta tinkamai, tačiau pasitaiko atvejų kai nuteistieji patys piktybiškai gadina dušinės inventorių, atsakovas stengiasi visada sutvarkyti ar įgyti naują inventorių, atsižvelgiant į turimas materialines lėšas. Atsakovas pažymi, kad gerindami nuteistųjų laikymo sąlygas Marijampolės PN atsakingi darbuotojai nuo 2018-07-10 bendro naudojimo dušo patalpose įrengė tarp dušų pertvaras, todėl pareiškėjo teiginiai, kad nebuvo tarp dušų pertvarų yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpose vadovaujantis teisės aktais nepriklausė pasivaikščioti lauke daugiau nei 1 valandą.

Marijampolės PN valgyklos patalpose iki 2019-07-02 maistą gamino UAB „Grūstė“, nuo 2019-07-02 UAB „Niklita“, vadovaudamasi teisės aktais. Tvarkant maistą, Marijampolės pataisos namuose, vadovaujamasi geros higienos praktikos taisyklėmis viešojo maitinimo įmonėms. Darytina išvada, kad pareiškėjas deklaratyviai ir nepagrįstai nurodo, kad buvo teikiamas nekokybiškas maitinimas, kadangi nei į Marijampolės PN administraciją, nei į minėtas įmones dėl netinkamo maisto nėra kreipęsis.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-07-22 bausmę atliko 20 būrio 10 kameroje (plotas 34,75 kv. m, įrengta 9 miegamos vietos). Minimu laikotarpiu 10 kameroje buvo iki 9 nuteistųjų.

Patikrinus Marijampolės PN Administracijos reikalų skyriaus Prašymų, pranešimų, skundų susijusių su nuteistaisiais ir jų nagrinėjimo dokumentais žurnalą, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02­10 iki 2019-02-25 į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra kreipęsis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga) laikotarpiu nuo 2015-08-10 iki 2019-02-25.

Atsakovė prašo teismo taikyti pareiškėjui senaties terminą laikotarpiui nuo 2015-08-10 iki 2017-02-09.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas expressis verbis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis, kuris prasidėjo nuo 2015-08-10, skundą teismui pareiškėjas pateikė 2020-02-10. Atsižvelgiant į nurodyto teisės pažeidimo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo kalinimo Pataisos įstaigoje laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, kad jam neužtikrinamos tinkamos sąlygos, tačiau, kaip minėta, į teismą kreipėsi tik 2020-02-10. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pažymėtina, jog atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, todėl už laikotarpį nuo 2015-08-10 iki 2017-02-09 yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (pvz., LVAT 2009-09-24 nutartis Nr. A822-1037/2009).

Teismo nuomone, pareiškėjo argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepraleido ieškinio senaties termino ar kad dėl to turėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas. Kaip jau minėta, patirtos neturtinės žalos atlyginimo priteisimą reglamentuoja nacionalinė teisė (CK 6.271 bei 6.250 str.), kuri pareiškėjui turėjo būti žinoma. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog jo nurodomų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą, kadangi neturėjo galimybės susipažinti su nacionaliniu teisiniu reglamentavimu, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo apie patirtą neturtinę žalą ir dėl to praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Europos žmogaus teisių konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra akcentavęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2006-03-29 sprendimo byloje Scordino prieš Italiją Nr. 1 89 p. (pareiškimo Nr. 36813/97). Dėl pareiškėjo teiginio, esą EŽTT sprendimai, kuriuose yra išaiškinti kalinimo sąlygų standartai, nėra išversti į lietuvių kalbą ir jis negalėjo su jais susipažinti, teismas pažymi, kad pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia Lietuvos higienos normų ir kitų Lietuvos teisės aktų atitinkamais straipsniais, juose nustatytų reikalavimų nesilaikymu. Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sąlygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotą, neturtinės žalos atlyginimo bei ieškinio senaties klausimus, taip pat viešai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pasak pareiškėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra išversti į lietuvių kalbą, negalėjo objektyviai sukliudyti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl kalinimo sąlygų neatitikimo nacionalinės teisės aktų reikalavimams. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, skundo teismui padavimo laiko nesiejo su jokiu konkrečiu EŽTT sprendimu, su kuriuo, išverstu į lietuvių kalbą, jis susipažino. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiškėjo kreipimųsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3421-438/2017, 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1949-858/2018). Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareigūnai jam būtų grasinę susidorojimu tuo atveju, jei pareiškėjas kreipsis į teismą. Taip pat pats pareiškėjas konkrečiau nedetalizuoja aplinkybių apie jam reikštus grasinimus dėl kreipimosi į teismą nagrinėjamoje byloje. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis delsė kreiptis į teismą, nes bijojo, jog su juo bus susidorota, yra nepagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, jog nėra pagrindo atnaujinti senaties terminą, atsakovės atstovo prašymas tenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2015-08-10 iki 2017-02-09 taikytina trejų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.

Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo Pataisos įstaigoje sąlygos laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2019-02-25.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu, toliau – ir Taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyta, kad minimalaus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), o 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).

Marijampoleės pataisos namų 2020-02-27 pažyma Nr. 14/07-952 patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13 atliko bausmę 22 būryje, 2 gyvenamojoje patalpoje (144,92 kv. m ploto, 46 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,15 kv. m gyvenamojo ploto), 3 gyvenamojoje patalpoje (28,11 kv. m ploto, 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,12 kv. m gyvenamojo ploto). Laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2019-02-17 atliko bausmę 2 būryje 1 gyvenamojoje patalpoje (52,77 kv. m ploto, įrengta 17 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko – 3,1 kv. m gyvenamojo ploto), 4 gyvenamojoje patalpoje (50,81 kv. m ploto, įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko – 3,17 kv. m gyvenamojo ploto). Laikotarpiu nuo 2019-02-18 atliko bausmę 20 būryje (drausmės grupė) 11 kameroje (23,19 kv. m ploto, įrengtos 6 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,86 kv. m gyvenamojo ploto), 12 kameroje (19,93 kv. m ploto, įrengta 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,98 kv. m gyvenamojo ploto).

Taip pat pareiškėjas ginčo laikotarpiu atlikinėjo nuobaudas 15 kamerų tipo patalpoje (plotas 16,46 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,11 kv. m gyvenamojo ploto), 16 kamerų tipo patalpoje (plotas 20,20 kv. m, įrengta 5 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,04 kv. m gyvenamojo ploto), 6 kamerų tipo patalpoje (plotas 11,44 kv. m, įrengta 3 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,81 kv. m gyvenamojo ploto), 25 kamerų tipo patalpoje (plotas 34,83 kv. m, įrengta 9 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 3,87 kv. m gyvenamojo ploto), 13 (plotas 16,46 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,11 kv. m gyvenamojo ploto), 23 (plotas 16,37 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, vienam asmeniui teko – 4,09 kv. m gyvenamojo ploto).

Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo gyvenamosios vietos plotą, kalėjusių asmenų skaičių vertinamuoju byloje laikotarpiu neginčijo, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Pareiškėjas skunde teigė, jog 6, 11, 12, 13, 15, 16, 23 ir 25 kamerų tipo patalpų plotas buvo apie 20 kv. m, o nuteistųjų skaičius visada buvo 5, 6 asmenys. Tačiau pareiškėjas skunde nedetalizavo kiek kiekvienoje kameroje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, todėl šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl kitų patalpų bei kamerų pareiškėjas skunde nedetalizavo kiek kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje skirtingais laikotarpiais buvo asmenų, o tik apsiribojo abstrakčiu paaiškinimu, jog patalpos buvo perpildytos, todėl šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose buvusių asmenų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio ir kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. ir 11¹.2. punktuose numatytos minimalios gyvenamojo (kamerų) ploto normos.

Pareiškėjas skunde teigia, jog kamerų tipo patalpos buvo avarinės būklės, nuo lubų nuolat krito atsilupęs tinkas, visur veisėsi pelėsis. Taip pat nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinas apšvietimas, ant langų įrengtos perteklinės grotos. Kamerose buvo žiemą šalta, o vasarą karšta, patalpose drėgna, buvo netinkamas vėdinimas. Nurodė, jog nebuvo išduoti elektriniai ventiliatoriai vasaros metu, o žiemos metu – elektriniai šildytuvai. Patalpos nebuvo tinkamai dezinfekuojamos.

Ginčo laikotarpiu galiojo Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apšvieta gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s, oro temperatūra 18-28 °C. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.).

Teismas pažymi, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo natūralaus apšvietimo atmestini.

Byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namai vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje taip pat nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose apšvietimas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių bei duomenų apie tai ar kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl minėtų aplinkybių yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 11.5, 13.7, 16.9 punktus gyvenamųjų patalų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų pritvirtintų perteklinių grotų atmetami kaip nepagrįsti.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerų ir bendrabučio tipo patalpose yra įrengta vėdinimo sistema, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Iš atsakovo pateiktų duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-11-15 patikrinimo aktas) matyti, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Be to, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamojoje patalpoje su neatidaromais langais. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo patalpų vėdinimo, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimo aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra neatitiktų nustatytų reikalavimų. Atsakovas nurodo, jog pataisos namai užtikrina tinkamą oro temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laiku. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad oro temperatūra (žiemos ir vasaros metu) patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų teikęs prašymą pataisos namų administracijai ar pareigūnams perkelti jį į kitą patalpą, ar dėl ventiliatoriaus ar šildytuvo išdavimo, o pataisos namai būtų atsisakę tokį prašymą tenkinti. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų atitiktį sveikatos saugos reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl žalos atlyginimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-11-15 patikrinimo aktas patvirtina, jog 2018-10-19 buvo atlikta periodinė kontrolė ir jos metu pasirinktinai buvo įvertinti pasirinktinai tam tikros kameros bei gyvenamosios patalpos bei bendrosios patalpos ir nustatyta, kad jose esanti įranga nesulūžusi, ant sienų, lubų nėra vizualiai matomų pelėsių, kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta. Nurodė, jog atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, kuris registruojamas žurnale, nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas naikinimas, yra sudaryta sutartis su įmone, kuri atliekas dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Tai tik patvirtina, jog 2018 m. nebuvo nustatyta avarinės būklės patalpų. Pareiškėjas teigia, jog daugelį pažeidimų nustatė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019-10-21 ataskaitoje. Tačiau teismas pastebi, jog patikrinimas buvo atliekamas 2019 m. balandžio mėnesį, o pareiškėjo ginčo laikotarpis yra nuo 2017-02-10 iki 2019-02-25.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl tarakonų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, bylos įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų plitimo, o pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Dėl pareiškėjo argumentų apie sanitarinio mazgo nešvarą, taip pat ir pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Bylos duomenys patvirtina, kad pataisos namų administracija aprūpina nuteistuosius valymo priemonėmis (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo aktas). Pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Pareiškėjas teigia, jog sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja kalinamo asmens privatumo pažeidimą naudojantis tualetu, kuris sudaro pagrindą pripažinti ir Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (t. y., kai pripažįstama, kad kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, žemino asmens garbę ir orumą) paprastai tuo atveju, kai asmuo naudojosi nevisiškai ar visiškai nuo bendros kameros erdvės neatskirtu tualetu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-10-09 sprendimą byloje M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 62936/00) 2013-04-25 sprendimą byloje C. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09), 2015-03-10 sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12). Taigi aplinkybė, kad buvo naudojamasi neatskirtu ar nevisiškai atskirtu tualetu kameroje, t. y. patalpoje, kuri yra gyvenamosios paskirties, matant kitiems asmenims ir šiems asmenims patiems tuo metu nesinaudojantiems tualetu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką paprastai gali sudaryti prielaidas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti.

Pareiškėjas dėl neužtikrinto privatumo sanitariniuose mazguose nurodo, jog tai buvo neužtikrinta atliekant jam bausmę bendrabučio tipo patalpose. Iš atsakovės nurodyto paaiškinimo bei pateiktų nuotraukų matyti, jog 2 būrio sanitariniai įrenginiai vienas nuo kito buvo atskirti pertvaromis bei užuolaidomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje. Taigi įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui naudotis tualetu 2 būryje buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. šiuo aspektu kankinančioms, nežmoniškoms ir (ar) žeminančioms sąlygoms pripažinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Tačiau nagrinėjamu atveju 22 būryje klozetai atskirti tik sienelėmis, ir tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Iš atsakovo pateiktų būrio sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra, tačiau unitazai įrengti tiesiai prieš pisuarus be pertvaros (durų ar užuolaidų), todėl teismas sprendžia, kad sanitariniame mazge pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus būtinas privatumas 22 būryje laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti klozetu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Pažymėtina, kad tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2932-502/2019, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-502/2020 ir kt.).

Pareiškėjas teigė, jog trūko prausyklų, kadangi buvo įrengtos tik keturios, o jomis naudojosi apie 100 nuteistųjų. Pareiškėjas nenurodė kuriame būryje buvo prausyklų trūkumas.

Atsakovas 2020-02-27 pažymoje nurodė, jog 22 būryje buvo įrengta 3 unitazai ir 2 pisuarai bei minėtame būryje buvo iki 64 nuteistųjų, 2 būryje buvo įrengta 3 pisuarai ir 3 unitazai, o minėtame būryje buvo iki 81 nuteistojo. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 22 ir 2 būryje buvo įrengta viena kriauklė ir 5 vandens kranai.

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo norma), nustatyta, kad prausykloje turi būti praustuvė (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-06-06 teisės aktai nereglamentavo koks ir kiek inventoriaus turi būti sanitariniame mazge ir prausykloje.

Atsižvelgiant į teisės aktus bei nurodytus duomenis konstatuotina, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2019-02-17 2 būryje trūko praustuvių (buvo tik 5 praustuvės, kurios galėjo būti skirtos ne daugiau kaip 75 nuteistiesiems, o 2 būryje pagal pateiktą pažymą buvo iki 81 nuteistojo), todėl šis pažeidimas laikomas nustatytu. Kitu laikotarpiu teisės aktai nebuvo pažeisti ir sanitariniame mazge bei prausykloje buvo pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių.

Pareiškėjas teigė, jog dalis dušo įrangos neveikė, tačiau duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovą dėl neveikiančio inventoriaus pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Atsakovas nurodė, jog sanitariniai įrenginiai tvarkingi, tinkami naudoti. Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018-11-15 patikrinimo akte nustatyta, jog duše esanti įranga nesulūžusi.

Pareiškėjas teigia, jog dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, nebuvo pertvarų, nebuvo pakankamai sieninių pakabų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas turi būti vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Atsižvelgiant į išdėstyta, į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, spręstina, kad nėra sąlygų, sudarančių pagrindą konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą bei neturtinės žalos padarymo faktą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2017-04-19 patikrinimo aktas patvirtina, jog dušo patalpose palaikoma švara.

Pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos) dušo patalpose turi būti sieninė pakaba drabužiams (3 kabliukai vienam asmeniui).

Atsakovė teigia, jog dušo patalpos aprūpintos teisės aktuose numatytu inventoriumi, tačiau į bylą tokių duomenų nepateikia. Pateikė teismui dušo nuotraukas iš kurių matyti, jog sieninė pakaba (kabliukai) yra įrengti, tačiau nenurodytas jų skaičius bei nepateikta duomenų kiek asmenų vedama vienu metu į dušo patalpas. Todėl lieka nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl inventoriaus (kabliukų) trūkumo dušo patalpose.

Aprūpinimo normose numatyta, jog bendrabučio, kamerų tipo patalpose turi būti įrengiama viena metalinė lova asmeniui, jokių kitų parametrų teisės aktai nenumato, teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas, o kopėtėlių įrengimas nėra reglamentuotas.

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrinta 2 valandų teisė į pasivaikščiojimą, o kartais iš viso nebuvo vedamas pasivaikščioti. Nurodė, jog dėl to kreipėsi į administraciją ir jam buvo atsakyta. tačiau tokių duomenų į bylą pareiškėjas nepateikė bei tiksliai neįvardino kada jam buvo neužtikrinta teisė pasivaikščioti.

Iš pateiktų į teismą duomenų matyti, jog 2 val. pasivaikščiojimo teisė jam priklausė, kai pareiškėjas buvo drausmės grupėje (20 būryje) nuo 2019-02-18 iki 2019-02-25 (Bausmių vykdymo kodekso 75 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nėra teikęs skundų. Pareiškėjas duomenų apie tai, jog jis kreipėsi į administraciją dėl neužtikrinto pasivaikščiojimo, į bylą nepateikė bei tiksliai nenurodė kada kreipėsi į administraciją bei kuriomis dienomis jam buvo neužtikrinta teisė į pasivaikščiojimą. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie tai, ar pareiškėjui buvo užtikrinta teisė pasivaikščioti drausmės grupėje, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ir jų sukeltų pasekmių būtų kreipęsis į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, jog jam buvo tiekiamas netinkamas maitinimas. Teigė, jog valgykloje dirba dvi virėjos ir keli pagalbiniai darbuotojai iš nuteistųjų tarpo, kurie neturi reikiamų leidimų dirbti su maistu. Todėl maistas tiekiamas nekokybiškas ir nehigieniškas, nepakankamos temperatūros.

Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl nusiskundimų maisto kokybe, netinkamos temperatūros. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Pataisos įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl nuteistojo maitinimo.

Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. neužtikrinant laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2019-02-17 tinkamo kiekio praustuvių 2 būryje, atsakovei nepaneigus pareiškėjo aplinkybių dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus (kabliukų), neužtikrinus sanitariniame mazge pareiškėjui minimalaus būtino privatumo 22 būryje laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13 yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Laikytina, jog neturtinę žalą pareiškėjas patyrė laikant jį Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis (neužtikrinant laikotarpiu nuo 2018-09-14 iki 2019-02-17 (5 mėnesius ir 3 dienas) tinkamo kiekio praustuvių 2 būryje, atsakovei nepaneigus pareiškėjo aplinkybių dėl dušo patalpose trūkstamo inventoriaus (kabliukų), neužtikrinus sanitariniame mazge pareiškėjui minimalaus būtino privatumo 22 būryje laikotarpiu nuo 2017-02-10 iki 2017-09-13 (7 mėnesius ir 3 dienas). Teismui pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį ir trukmę, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 300,00 Eur suma.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui prašymą priteisti valstybės naudai 301,04 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019-04-08 sprendimu nuspręsta paskirti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui administracinėje byloje advokatą A. B., kuris leidimo ir pavedimo sutartimi pavedė advokato padėjėjai R. V. visa apimtimi pagal aukščiau nurodytą sprendimą teikti teisinę pagalbą pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnyje numatyta, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą (ABTĮ 41 str. 2 d., 42 str. 2 d.).

Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, todėl valstybei turi būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos pareiškėjo atstovavimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies, tačiau konkrečiu atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintinas ( žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Z. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti S. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 300,00 Eur (trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.