Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su prašymu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po jų motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą J. G. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 priėmimo ir įvykdymo naujai paaiškėjo aplinkybė, kad jo tėvai buvo išsiskyrę, kas reiškia, jog nurodytoje byloje negalėjo būti nustatytas juridinis faktas, jog tėvas L. G. priėmė savo sutuoktinės J. G. palikimo dalį. Nurodė, kad tėvas paskutiniu metu gyveno pareiškėjo brolio A. G. bute, kadangi buvo ligotas. Kartą atvykus aplankyti tėvą ir išgirdus pokalbį tarp tėvo ir brolio A. G., jam kilo abejonių dėl tėvų santuokos galiojimo. Žinodamas, kad tėvai kurį laiką gyveno Rusijoje, kreipėsi į Krasnoznamensko teismą, iš kurio gavo statistinę kortelę, kad 1957 m. buvo priimta tėvų civilinė byla ištuokai. Gavęs atsakymą paklausė tėvo ar jie su motina buvo išsiskyrė. Tėvas patvirtino šias aplinkybes, tačiau jokio dokumento nepateikė. Advokatui patarus, pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Paskui po kelių dienų tėvas mirė. Atvykus pas notarę dėl tėvo palikimo sužinojo, kad visą turtą po tėvo mirties paveldėjo brolis A. G..Suinteresuotas asmuo A. G. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad nieko apie tėvų ištuoką nežino. Tėvą pasiėmė pas save į namus, kai šis nebegalėjo pasirūpinti savimi. Pareiškėjas nei karto nebuvo aplankyti tėvo, laidotuvėse nedalyvavo. Apie galimą tėvų ištuoką sužinojo kai policija atėjo apklausti tėvą. Tuomet tėvas jau nieko negirdėjo, todėl nieko nepaaiškino. Nemano, kad tėvai buvo išsituokę, nes tėvas po motinos mirties gavo našlio pensiją, su broliu gimę Lietuvoje, tik kurį laiką, kai jam buvo 2 metai, jie gyveno Rusijoje dėl motinos darbo. Vėliau grįžo į Lietuvą ir visi gyveno su tėvu vienuose namuose. Nežino, iš kur brolis išgirdo apie tėvų santuokos nutraukimą.Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prieštaravimų pareiškėjo prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nereiškė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, iš pareiškėjo priteisė 11,92 Eur teismo išlaidų valstybei. Teismas nurodė šiuos argumentus: Aplinkybė apie tai, jog L. G. ir J. G. santuoka galimai yra nutraukta pareiškėjui turėjo būti žinoma vėliausiai 2017 m. gegužės 4 d., kuomet jis gavo Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo rašto vertimą. Pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą suformuluotas lakoniškai, apsiribojant konstatavimu, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, nepateikiant jokių motyvų ir argumentų, todėl netenkintinas. Tai, kad pareiškėjas pasinaudojo netinkamu savo teisių gynimo būdu – pirmiausiai kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra priklausanti nuo jo valios priežastis, nes tuo pačiu metu pareiškėjas galėjo savo teises ginti ir civiline tvarka, tačiau to nedarė. Taip pat į teismą nesikreipė ir iš karto po tėvo mirties. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis tikėjosi iš paties tėvo gauti dokumentą, patvirtinantį šio ištuoką, o pastarajam mirus – per įstatymo nustatytą terminą priimti tėvo palikimą, gauti jo asmens dokumentą, patvirtinantį ištuoką (pasą), ir tada kreiptis dėl proceso atnaujinimo nelaikytina termino praleidimą pateisinančia priežastimi.Byloje išlieka abejonių dėl Grigų santuokos nutraukimo fakto buvimo, kadangi to neginčytinai nepatvirtina teismo sprendimas ar kitas oficialus rašytinis įrodymas. Be to, Grigai grįžę į Lietuvą visą laiką iki pat J. G. mirties gyveno kartu, įgijo namus, jiems gyvenant kartu gimė du sūnūs, jie nei vienos iš valstybės institucijų neinformavo apie galimą santuokos nutraukimą (L. G. iki pat savo mirties gavo našlių pensiją). Vien tik pateiktos statistinės kortelės pagrindu daryti išvados, kad L. G. ir J. G. 1957 m. balandžio 15 d. nutraukė santuoką, negalima, nes tai nėra teismo sprendimas, nėra aišku ar pildant registro kortelę yra teisingai užpildytos jos grafos, nėra kategoriškai nurodyta, jog byla buvo baigta Grigų santuoką nutraukiant, o ne kitokiu būdu (pvz.: byla baigta šalims susitaikius ir pan.). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad Grigų santuoka nebuvo nutraukta, todėl nėra pagrindo atnaujinti byloje procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį, jeigu teismas spręs, kad pareiškėjas praleido terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti – šį terminą atnaujinti, bei atnaujinti procesą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, kuria. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:Teismas be pagrindo sprendė, kad byloje neįrodyta esminę aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą byloje. Pareiškėjas teismui pateikė oficialius dokumentus – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo pranešimą, kad 1957 m. kovo 9 d. J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jos santuokos su L. G. nutraukimo ir šioje byloje buvo priimtas sprendimas, kuris įsiteisėjo 1957 m. balandžio 25 d (civilinė byla Nr. 2-145/1957). Taigi šiuo įrodymu nors ir nėra kategoriškai patvirtinama, kad sprendimu santuoka buvo nutraukti, ši aplinkybė byloje nėra ir paneigta. Priešingai, kortelėje yra žyma – ieškinys patenkintas, kas leidžia spręsti apie tai, kad sprendimu santuoka buvo nutraukta. Ši aplinkybė turi esminę reikšmę civilinei bylai Nr. 2-26-630/2015, kurioje Šakių rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. po jo sutuoktinės J. G. mirties priėmė pagal įstatymą J. G. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Akivaizdu, kad nebūdamas J. G. sutuoktiniu, jis negalėjo priimti jos aplikimo pagal įstatymą.Teismas, spręsdamas apie tai, kad pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą ir nelaikydamas termino praleidimo priežasčių svarbiomis priėjo priešingą išvadą, nei spręsdamas dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės byloje, t. y. kad pareiškėjas jau 2017 m. gegužės 4 d. gavęs dokumentus iš Rusijos teismo archyvo turėjo galimybę spręsti apie savo tėvų ištuoką. Pareiškėjas siekė gauti jo spėjimą apie galimą tėvų ištuoką patvirtinančius dokumentus – tėvo pasą ar teismo sprendimą, tačiau tėvas mirė, o visą jo turtą paveldėjęs brolis, pas kurį tėvas iki mirties gyveno, atsisakė pateikti tėvo asmeninius dokumentus. Taigi terminas nebuvo praleistas žymiai (3 mėnesius), be to, dėl priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis ir pateisinamomis.Kilęs ginčas susijęs ir su viešuoju interesu, nes paaiškėjus naujai aplinkybei, t. y. kad L. G. su J. G. buvo išsituokę, akivaizdu, kad L. G. 13 metų mokėta našlio pensija buvo neteisėtai, kurią kaip santaupas paveldėjo A. G.. Be to, nuslėpdamas ištuokos faktą L. G. neteisėtai įgijo turtinę teisę iš valstybės pirkti valstybinę žemė asmeniniam ūkiui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. G. prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo praleistas nesant svarbių priežasčių. Tėvas su pareiškėju nepalaikė jokių ryšių daugiau nei keturi metai iki jo mirties, todėl tėvas negalėjo pažadėti jam duoti kažkokius dokumentus. Pareiškėjas pats pripažino, kad apie ištuoką sužinojo gavęs iš Rusijos teismo statistinę kortelę – 2017 m. gegužės 4 d., tačiau pasirinko kreiptis ne į teismą, o į policiją. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad apie tai, jog santuoka tarp tėvų yra nutraukta, jokių dokumentų neturi. Be to, net jei ir santuoka buvo nutraukta sprendimu, ištuoka neįsigaliojo, nes nebuvo įregistruota civilinės būklės aktų registre, todėl šio fakto negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Kiti pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso yra nesusiję su klausimo sprendimu, todėl taip pat atmestini.Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Nors pateikta statistinė kortelė ir sudarytų hipotetinę prielaidą spręsti apie galimą proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagrindą, tačiau ji nelaikytina pirminiu šaltiniu, ką pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas. Apelianto nurodyti argumentai dėl galimo viešojo intereso nėra pagrįsti, kadangi J. G. nepasinaudojo savo teise dėl žemės naudmenų asmeniniam ūkiui gavimo kaip atskiras subjektas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nustatyta, kad V. G. ir kiti du pareiškėjai A. G. ir L. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. G., A. G. ir V. G. po L. G. sutuoktinės, A. G. bei V. G. motinos, J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, Šakių rajono apylinkės teismas nusprendė pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., A. G. ir V. G. po sutuoktinės ir motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Pareiškėjas V. G. 2017 m. gegužės 4 d. iš Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo gavo duomenis apie tai, kad 1957 metais šiame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-145/1957 pagal ieškovės G. J. pareiškimą G. L. dėl santuokos nutraukimo. Byloje 1957 m. kovo 9 d. buvo priimtas sprendimas, kuris nėra išlikęs (b. l. 7-8, 9-10). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažyma patvirtina, kad archyviniame fonde yra įrašyti duomenys tik apie 1951 m. vasario 13 d. L. G., J., ir J. D., J. santuoką, žymos apie ištuoką nėra (b. l. 74). Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas V. G. 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių policiją su pareiškimu nurodydamas, kad L. G. paveldėjimo byloje nuslėpė faktą apie santuokos su J. G. nutraukimą tokiu būdu siekdamas paveldėti didžiąją dalį turto. Ikiteisminis tyrimas 2017 m. liepos 30 d. buvo nutrauktas nenustačius sukčiavimo požymių ir konstatavus, kad tarp šalių susiklostę santykiai turi būti sprendžiami civiline tvarka. (duomenys neskelbtini) L. G. mirė (b. l. 46) ir visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui A. G. (2017 m. spalio 2 d. paveldėjimo liudijimas). Pareiškėjas V. G. 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, t. y. kad galimai L. G. J. G. mirties momentu nebuvo jos sutuoktinis. Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti laikant, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių – pareiškėjui ieškant patikimų duomenų, galinčių patvirtinti fakto apie jo tėvų ištuoką egzistavimą.Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti procesą byloje. Su teismo nutartimi nesutinka apeliantas pareiškėjas V. G. atskirąjį skundą grįsdamas netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 78 straipsnis, 368 straipsnis – prašymo padavimo terminai, procesinių terminų atnaujinimas, CPK 185 straipsnis – įrodymų vertinimas).Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų, kurias sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl teismas pasisakys dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimo

Apeliantas po teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo pateikimo ir perdavimo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui pateikė naują įrodymą – Kaliningrado srities Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus (agentūros) archyvo pažymą apie tai, kad archyve yra įrašas, liudijantis apie L. G. ir J. G. 1957 m. liepos 9 d. įregistruotą ištuoką (b. l. 132-133). Civilinio proceso nuostatos reglamentuoja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimą. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).Įvertinus tai, kad pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, taip pat ir atskirasis skundas dėl teismo nutarties pagrįstumo, grindžiamas būtent aplinkybe dėl L. G. ir J. G. santuokos nutraukimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog apeliantas įrodymą gavo jau po teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nurodytą pažymą priima ir nagrinėja kartu su visa bylos medžiaga.

Dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas (5 metai), kuriuo yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą nagrinėjamu atveju termino eigai prasidėti svarbus paties pareiškėjo (t. y. V. G.) sužinojimo apie aplinkybes, kurios jo nuomone yra esminės jau išnagrinėtai civilinei bylai, momentas. Kaip paaiškino pats pareiškėjas, jis 2017 metų pradžioje iš slapčia tarp jo artimųjų buvusio nugirsto pokalbio suabejojo, ar jo tėvas L. G. nebuvo nutraukęs santuokos su motina J. G. dar iki jos mirties. Šioms abejonėms patvirtinti ar paneigti, ėmėsi aktyvių veiksmų ieškoti savo tėvų ištuoką patvirtinančių (paneigiančių) įrodymų. Kadangi tėvas paskutiniais jo gyvenimo metais gyveno pas A. G., natūralu, kad visi dokumentai, galėję išsklaidyti abejones, buvo pareiškėjui neprieinami. Žinodamas, kad jų motina J. G. kurį laiką gyveno Rusijos teritorijoje (Kaliningrado srityje), pareiškėjas kreipėsi į įgaliotas institucijas su paklausimu apie savo tėvų ištuoką. 2017 metų gegužės pradžioje iš Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo gavo duomenis apie tai, kad 1957 metais šiame teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-145/1957 pagal ieškovės G. J. pareiškimą G. L. dėl santuokos nutraukimo, tačiau nepateiktas galutinis sprendimas byloje kaip neišlikęs. Duomenys į lietuvių kalbą išversti 2017 m. gegužės 4 d. Įvertinus aptartas aplinkybes akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas apie savo teisų pažeidimą turėjo pagrindą spręsti jau 2017 m. gegužės 4 d., gavęs duomenis apie Kaliningrado srities teisme buvusią užvestą jo tėvų ištuokos bylą, nepaisant to, kad jam nebuvo pateiktas galutinis sprendimas. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pateikė 2018 m. lapkričio 23 d., t. y. pasibaigus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui (nors terminas, skaičiuojant jį nuo 2017 m. gegužės 4 d., pasibaigė 2018 m. rugpjūčio 4 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Tačiau, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje pažymima, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė bei pateikė duomenis apie tai, kad gavęs įrodymų apie tėvų ištuoką bei siekdamas apginti savo teises, susijusias su paveldėjimu, 2017 m. birželio 8 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją, kur 2017 m. liepos 30 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą bei pasiūlyta pareiškėjui ginti savo teises civiline tvarka. (duomenys neskelbtini) L. G. mirė ir iš 2017 m. spalio 2 d. notarės išduoto paveldėjimo liudijimo paaiškėjo, kad visą tėvo palikimą, tame tarpe ir jo dokumentus, galinčius patvirtinti ištuokos egzistavimą, paveldėjo A. G.. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti be kita ko sprendė, kad pareiškėjo pateikti duomenys (Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo pažyma ir bylos kortelė) neginčijamai nepatvirtina pareiškėjo tėvų ištuokos fakto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neginčijami duomenys apie fakto buvimą pareiškėjo yra gauti tik 2018 m. rugpjūčio 28 d. ir pateikti apeliacinės instancijos teismui (Kaliningrado srities Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo duomenys apie įregistruotą L. G. ir J. G. ištuoką). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nėra suėjęs naikinamasis terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti, pareiškėjui dedant pastangas apginti galbūt pažeistus savo interesus, nesiekiat vilkinti proceso, buvus aktyviam, įrodymą, patvirtinantį, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, pareiškėjui iš esmės gavus tik 2018 m. rugpjūčio 28 d., konstatuotina, kad yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 paduoti (78 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu

Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams ir tuos pagrindus taikant neformaliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-303/2007).CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas paaiškėjus naujai esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-458/2004).Kaip jau nurodyta, ginčo byloje pareiškėjas iš esmės tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymą, patvirtinantį, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, t. y. šis įrodymas nebuvo tirtas ir vertintas pirmosios instancijos teismo, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo byloje. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnis). CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – tarp kurių ir tuo atveju, jei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, neturėjo esminio įrodymo byloje dėl proceso atnaujinimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, yra būtinybė bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad šis teismo padarytas pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme – apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija. Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą prašymui paduoti ir iš esmės vien šiuo savarankišku pagrindu atsisakydamas atnaujinti procesą – neteisingai įvertino šios bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. gegužės 21 d. nutartis naikintina, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tenkintinas, o klausimas dėl proceso atnaujinimo grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2017 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo V. G. prašymą patenkinti – atnaujinti pareiškėjui V. G. terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 paduoti.

Perduoti pirmosios instancijos teismui klausimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.