Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

pareiškėjui ir mirusio pareiškėjo L. G. teisių perėmėjui (toliau – suinteresuotam asmeniui) A. G., jo atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovui Tautvydui Šukiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. G. patikslintą prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 atnaujinimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant A. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas V. G. patikslintu prašymu prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po jų motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą J. G. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

V. G. pareiškime nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad L. G., A. G. ir V. G. po atitinkamai L. G. sutuoktinės ir A. G. bei V. G. motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Šakių rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nusprendė pareiškėjų pareiškimą tenkinti visiškai ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., A. G. ir V. G. po atitinkamai sutuoktinės ir motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Vienas iš priimto sprendimo motyvų buvo tai, kad L. G. yra mirusiosios J. G. sutuoktinis ir dėl to yra jos turto paveldėtojas pagal įstatymą. Pareiškėjas, 2017 metų pradžioje nugirdęs L. G. pokalbį su jo sūnumi A. G., suabejojo, ar L. G. nebuvo nutraukęs santuokos su J. G. dar iki jos mirties. Todėl V. G., žinodamas, kad kurį laiką L. G. su J. G. gyveno Rusijoje, kreipėsi į šios valstybės kompetentingas institucijas. 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje V. G. gavo iš Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo pranešimą, kad 1957 m. kovo 9 d. J. G. kreipėsi į šį teismą ieškiniu dėl jos santuokos su L. G. nutraukimo ir jų santuoka buvo nutraukta šio teismo 1957 m. balandžio 15 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-145/1957 m., kuris įsigaliojo 1957 m. balandžio 25 d. Tačiau paties sprendimo pareiškėjas V. G. negavo, nes Krasnoznamensko rajono teismas nurodė, kad nei byla, nei teismo sprendimas nėra išlikę. V. G. buvo atsiųsta tik registro statistinės kortelės apie civilinę bylą Nr. 2-145/1957 m. kopija. Gavęs tokius duomenis, pareiškėjas V. G. kreipėsi į L. G., prašydamas pateikti jam L. G. ir J. G. santuokos nutraukimo dokumentą, kurio Krasnoznamensko rajono teismas nepateikė, tikslu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 po to, kai gaus L. G. ir J. G. santuokos nutraukimą patvirtinantį dokumentą. L. G. pažadėjo tokį dokumentą pateikti, tačiau 2017 m. rugpjūčio 5 d. mirė. Šakių rajono notarė R. V. 2017 m. spalio 2 d. paskelbė V. G., kad L. G. po mirties visą savo turtą paliko A. G. Tik tuomet V. G. tapo žinomas L. G. paveldėtojas, į kurį jis kreipėsi tuo pačiu prašymu – kad jam būtų pateiktas L. G. ir J. G. santuokos nutraukimą patvirtinantis dokumentas, kurį kartu su visais kitais L. G. dokumentais po jo mirties perėmė būtent L. G. paveldėtojas A. G. Tačiau tokį dokumentą pateikti A. G. atsisakė.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių V. G. kreipiasi į teismą, teikdamas tik dokumentus, gautus iš Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajono teismo, nes pats šio teismo sprendimas dėl L. G. ir J. G. santuokos nutraukimo nuo jo yra nuslėptas kitų pareiškėjų šioje byloje, ir turi būti išreikalautas iš L. G. turtą paveldėjusio pareiškėjo A. G., kuris paveldėjo bei perėmė visus L. G. asmeninius dokumentus.

Iki pat 2017 m. spalio 2 dienos pareiškėjas V. G. nežinojo, kad jis yra išbrauktas iš L. G. paveldėtojų sąrašo, todėl tikėjosi gauti L. G. dokumentus, o jų tarpe ir dokumentą apie L. G. ir J. G. santuokos nutraukimą, po ko jis būtų galėjęs kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 (t.1, b. l. 22-26).

Suinteresuotas asmuo A. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, kad pareiškėjo V. G. į bylą pateiktas naujas įrodymas – Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. 189, negali būti teisiniu pagrindu pripažinti, kad jų tėvas L. G. neturėjo teisės paveldėti savo sutuoktinės J. G. palikimo, atsiradusio po jos mirties. Pažymėtina, jog nežiūrint į tai, kad yra pateikta pažyma dėl santuokos nutraukimo, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, J. G. ar L. G. būtų buvęs pateiktas įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad L. G. ir J. G. būtų išduoti ištuokos liudijimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pažymoje dėl santuokos nutraukimo Nr. 189 nurodoma, kad po ištuokos suteiktos pavardės žmonai: D., tačiau jų motina J. G. iki pat savo mirties turėjo asmens dokumentą su G. pavarde. Iš ko darytina išvada, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje, tėvams nebuvo išduoti ištuokos liudijimai, ko pasėkoje nebuvo pakeisti ir jų motinos duomenys apie jos pavardę. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką bei faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog teismo sprendimo įsiteisėjimas santuokos nenutraukia, nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. iki ištuokos įregistravimo civilinės metrikacijos organuose santuoka laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Jų tėvai savo ištuokos įregistravę nebuvo, todėl buvo sutuoktiniai iki J. G. mirties (t. 1, b. l. 151-153).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, kad dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Prašė civilinę bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 1-2).

Pareiškėjo V. G. atstovas advokatas Edvinas Sergaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad jie pateikė dvejopus dokumentus, t. y. tai, kad teismas priėmė sprendimą nutraukti santuoką ir kitas dokumentas, kad santuokos nutraukimas buvo įregistruotas. Nei viena šalis neprieštarauja, kad tuo metu J. G. tikrai gyveno Rusijoje ir akivaizdu, kad nutraukus santuoką pagal gyvenamąją vietą tas teismo sprendimas ir santuokos nutraukimas buvo įregistruotas. Neginčija kitų aplinkybių kurios buvo nustatytos 2015 m. (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 9 sek. – 19 min. 16 sek. ir 19 min. 29 sek. – 30 min. 28 sek.).

Suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieštarauja V. G. prašymui. Kalbėjęs jis irgi su giminėmis, nelabai jie aiškiai prisimena. Kažkas mokėjo motinos skyrybų dokumentus. Sakė, kad tėvai vėl turėjo susirašyti. Įrodymų nėra. Kai numirė mama, tuose namuose liko gyventi tėvas. Brolis liko gyventi toje pačių namų valdoje esančiame namelyje. Jis nežino ar pasiėmė brolis kokius daiktus. Jis pats pasiėmė siuvimo mašiną, niekas tam neprieštaravo, dar spintelę pasiėmė. Jis suorganizavo laidotuves, prisidėjo prie kapavietės sutvarkymo. Mama prieš mirtį mėnesį sirgo, jis važiuodavo sutvarkyti, „pampersus“ keisti, o brolis mamos neprižiūrėjo. Jis paėmė investicinius čekius iš tėvų. Asmeninio ūkio žemė tėvui nebuvo skirta. Po mamos mirties žemė buvo nuomojama bendrovei. Kai susitvarkė dokumentus, žemę jis išnuomavo ūkininkui. Pastatai yra registruoti L. G. vardu. Jis motinos vardu mokėjo už žemę (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 42 sek. – 41 min. 50 sek.).

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens A. G. atstovė advokatė Rasa Malinauskienė paaiškino, kad tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnyje buvo palikta apsispręsti įregistruoti santuoką ar neįregistruoti. Nei vienas santuokos nutraukimo neįregistravo, tai buvo jų bendras sprendimas ne gyventi nuslepiant kažkokį faktą o tiesiog nesuteikti teisinių pasekmių santuokos nutraukimui. 2015 m. juridinis faktas buvo įrodinėjamas, kad ir pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti palikimą ir naudodamasis namu, bet susidarė tokia situacija, kad namas pastatytas 1967 m., praėjus 10 m. po santuokos nutraukimas, jei laikyti, kad santuokos nutraukimas buvo įregistruotas, o 2015 m. atlikta teisinė registracija. Yra pažyma seniūno, kad namą pasistatė L. G. pats. Lieka tik teisė išsipirkti asmeninio ūkio žemę (2018 m. spalio 24 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 52 sek. – 38 min. 48 sek.).

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovas Tautvydas Šukys teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems, kaip institucijai, kelia abejonių proceso atnaujinimas, kadangi L. G. su savo sutuoktine veikė kartu kaip sutuoktiniai. Neišgirdę ir nepamatę įrodymų, kurie leistų abejoti jų institucijos priimtais veiksmais, mano, kad V. G. prašymas turėtų būti netenkintinas. Formaliuoju požiūriu tos aplinkybės, kad atsirado nauji dokumentai, turi reikšmės, tačiau žiūrint iš kitos pusės, faktiniai santykiai susiklostė kitokie, kurie turėtų nelemti formaliąją pusę (2019 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 42 min. 52 sek. – 47 min. 8 sek.).

Liudytojas S. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo pareiškėjo ir suinteresuotojo asmens tėvus. Toje sodyboje gyvena V. G. A. G. gyvena G. Kiek jis žino, tai G. sudarė bendrą šeimą. Visur buvo rašyta, kad šeimos galva yra L. G. Jis pradėjo dirbti 1997 m. Žinojo, kad L. G. ir J. G. kartu gyveno. A. G. buvo sukūręs šeimą ir gyveno atskirai. Pagal seniūnijos turimą informaciją J. G. ir L. G. buvo sutuoktiniai. Pirma mirė J. G.. Jis yra kelis kartus buvęs vietoje su inspektoriumi dėl šiukšlinimo. Jie vertino tik aplinką. Pažyma, kad namą pasistatė L. G. buvo išduota remiantis namų ūkio knyga. Jam iki šių metų apie tai, kad J. G. ir L. G. yra išsituokę – nebuvo žinoma. Jie buvo tvarkinga, dora šeima. Namų knygoje nebuvo įrašų, kad J. G. ir L. G. išsituokę. Dabar pagal įstatymą namų knygos nebevedamos (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 46 sek. – 15 min. 56 sek.).

Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėtis buvo meistras, jis pastatė tuose namuose pečius. J. G. turėjo netoli namuką, jo tėtis nugriovė tą namuką, pastatė namus. Namą pastatė prie tos lentinės. Nupirko namą J. G., pas jo tėvus ateidavo. Anksčiau tėtis griaudavo plytinius pečius ir statydavo koklinius pečius. Tėtis iš savų plytų statė pečius. L. G. mažai kišdavosi prie tų statybų, mokėjo užviską J. G.. L. G. buvo invalidas, jis nelabai paeidavo. Daugumoj viską statė ir pinigus mokėjo J. G.. Juodu turbūt pinigus atskirai laikė, nors gyveno jie kartu. Kiek jis girdėjo, kad jie buvo išsiskyrę Rusijoje. J. G. ateidavo pas juos į namus ir šnekėdavo su mama. L. G. buvo su viena koja. Pinigus visad mokėjo J. G. – ji daug kiaulių augindavo, karves melždavo, gerai uždirbdavo. J. G. draugaudavo su liudytojo mama. Jeigu liudytojas iš tėvų nežinotų, negalėtų pasakyti, kad jie atskirai gyvena, nes atrodė, kad šeima yra kaip šeima. Namą pastatė gal 1966-1967 m. Jo tėtis ten pečius, „zelikį“ statė. Tėtis nugriovė tą namą ir iš naujo statė (2019 m. balandžio 1 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 10 sek. – 29 min. 11 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Dėl proceso atnaujinimo.

Teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo V. G. patikslintą prašymą atnaujinti procesą tenkino ir atnaujino procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 pagal pareiškėjų L. G., A. G. ir V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nustatęs, kad po bylos išnagrinėjimo teisme paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tos bylos nagrinėjimo metu.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais teismo nustatyta, kad po pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens A. G. motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini), liko paveldimo turto – asmeniniai daiktai, dokumentai, turtinė teisė įgyti nuosavybės teisę iš valstybės perkant asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą.

Ginčas byloje kilo, kadangi jau po civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 teismo 2015 m. sausio 26 d. priimto sprendimo paaiškėjo, kad V. G. ir A. G. tėvai J. G. ir L. G. buvo išsituokę, todėl L. G. negalėjo priimti palikimo, atsiradusio po J. G. mirties, pagal įstatymą kaip sutuoktinis.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas V. G. naujai pateiktais rašytiniais duomenimis paneigė Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybes, tai yra, kad L. G., A. G. ir V. G. atitinkamai po savo sutuoktinės ir motinos J. G. mirties, priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį tvarkyti ir valdyti savo interesais, kadangi iš Kaliningrado srities Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo išduotos Pažymos dėl santuokos nutraukimo Nr. 189 (t. 1, b. l. 132-133) bei jos pagrindu padaryto Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 63A (t. 1, b. l. 158), matyti, jog J. G. ir L. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Rusijoje. J. G. ir L. G. santuokos nutraukimo metu Lietuvoje galiojo RTFSR 1926 metų Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, kurio 138 straipsnyje buvo nurodyta, kad pranešimas apie santuokos nutraukimą registro biurams pateikiamas raštu arba žodžiu vieno iš sutuoktinių gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu J. G. ir L. G. gyveno Rusijoje, todėl ir dėl santuokos nutraukimo įregistravimo buvo kreiptasi į civilinės būklės aktų įrašus atliekančią įstaigą pagal jų gyvenamąją vietą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertintina, kad bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nors J. G. su L. G. sugrįžę iš Rusijos Lietuvoje gyveno kaip šeima, tačiau jie nebuvo sutuoktiniai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnio 2 dalį tik vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra laikomi sutuoktiniais. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. G. ir L. G. po santuokos nutraukimo 1957 m., vėl būtų sudarę santuoką. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad L. G. po J. G. mirties atsiradusio palikimo negalėjo priimti pagal įstatymą kaip sutuoktinis.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį civilinės būklės aktų įrašai gali būti nuginčyti tik teismo tvarka. Suinteresuotas asmuo A. G. bylos nagrinėjimo metu neprašė nuginčyti tėvų santuokos nutraukimo įrašo. Todėl nenuginčijus Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. išduoto Santuokos nutraukimo įrašo Nr. 63A, jis laikytinas galiojančiu.

Iš A. G. ir V. G. teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų matyti, kad jie po J. G. mirties naudojosi gyvenamajame name likusiais daiktais, kartu su tėvu nuomavo žemę žemės ūkio bendrovei, todėl mirusios J. G. nekilnojamojo turto faktinis valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad jos sūnūs A. G. ir V. G., aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią, siekdami įgyti teises į savo motinos J. G., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Esant nurodytoms aplinkybėms šioje byloje priimtinas naujas teismo sprendimas – pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. G. ir V. G. po jų motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą J. G. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

Dėl pareiškėjo prašymo nenagrinėti civilinėje byloje Nr. A2-20-443/2019 A. G. nurodomų aplinkybių.

Teisme 2019 m. vasario 18 d. buvo gautas pareiškėjo V. G. prašymas dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuriuo buvo prašoma A. G. paskirti baudą už piktnaudžiavimą teisėmis, taip pat nenagrinėti civilinėje byloje Nr. A2-20-443/2019 A. G. nurodomų aplinkybių, kuriomis jis kvestionuoja Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, nustatytą aplinkybę, kad „iš pareiškėjų ir pareiškėjų atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko paveldimo turto – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) “, dėl kurios nuginčijimo procesas civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nėra atnaujintas ir priimant procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-20-443/2019, po proceso civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 atnaujinimo, vadovautis Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, konstatuota faktine aplinkybe, kad „iš pareiškėjų ir pareiškėjų atstovės paaiškinimų, liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) liko paveldimo turto – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) “, kuri nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir dėl kurios nuginčijimo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 niekas neprašė.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas patikslintą pareiškėjo V. G. prašymą tenkino ir procesą atnaujino CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, paaiškėjus esminėms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui po civilinėje byloje Nr.2-26-630/2015 priimto sprendimo gavus ir pateikus teismui pažymą dėl J. G. ir L. G. santuokos nutraukimo ir Santuokos nutraukimo įrašą, taip pat į tai, kad CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, todėl teismas dėl pareiškėjo teismui 2019 m. vasario 18 d. procesiniame dokumente pateiktų prašymų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. sausio 10 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 01/2019 ir 2019 m. sausio 10 d. pinigų priėmimo kvitas – serija LAT Nr. 885839 patvirtina, kad pareiškėjas už advokato pagalbą byloje yra sumokėjęs 1 200 Eur, kuriuos prašo priteisti.

Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo patikslintas pareiškimas buvo patenkintas ir byloje buvo priimtas naujas sprendimą, į tai, kad nors suinteresuotas asmuo A. G. ir nepareiškė priešpriešinių reikalavimų, tačiau su pareiškimu nesutiko ir turėjo aiškų interesą, jog pareiškimas nebūtų patenkintas, konstatuotina, kad yra pagrindas teigti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl pareiškėjo V. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens ­– A. G. (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti advokato išlaidos už suteiktą pagalbą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš suinteresuoto asmens A. G. pareiškėjo naudai priteistina 1 200 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 40,64 Eur priteistinos iš A. G. valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai ir priimti naują sprendimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini). po savo motinos J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pagal įstatymą palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį du šimtus eurų (1 200 Eur) bylinėjimosi išlaidų V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti valstybės naudai iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturiasdešimt eurų šešiasdešimt keturis centus (40,64 Eur) teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.