- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-01
- Bylos Nr.
- 2A-1374-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00918-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Suinteresuotas asmuo
- A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. G. 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu ir 2017 m. gruodžio 18 d. su patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 pagal pareiškėjų L. G., A. G. ir V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, prašė atnaujinti procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 ir priimti naują sprendimą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po jų motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą J. G. palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.
2. Nurodė, kad po Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 priėmimo, teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., A. G. ir V. G. po sutuoktinės ir motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti, paaiškėjo aplinkybė, kad jo tėvai buvo išsiskyrę, kas reiškia, jog nurodytoje byloje negalėjo būti nustatytas juridinis faktas, jog tėvas L. G. priėmė savo sutuoktinės J. G. palikimo dalį. Tėvas paskutiniu metu gyveno pareiškėjo brolio A. G. bute, kadangi buvo ligotas. Kartą atvykus aplankyti tėvą ir išgirdus pokalbį tarp tėvo ir brolio A. G., jam kilo abejonių dėl tėvų santuokos galiojimo. Žinodamas, kad tėvai kurį laiką gyveno (duomenys neskelbtini), kreipėsi į (duomenys neskelbtini) teismą, iš kurio gavo statistinę kortelę, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo priimta tėvų civilinė byla ištuokai. Gavęs atsakymą paklausė tėvo ar jie su motina buvo išsiskyrę. Tėvas patvirtino šias aplinkybes, tačiau jokio dokumento nepateikė. Advokatui patarus, pareiškėjas kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas. Paskui po kelių dienų tėvas mirė. Atvykus pas notarę dėl tėvo palikimo sužinojo, kad visą turtą po tėvo mirties paveldėjo brolis A. G..
3. Suinteresuotas asmuo A. G. 2018 m. sausio 12 d. ir 2018 m. spalio 9 d. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, kuriuose prašė pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
4. Nurodė, jog pareiškėjas su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Taip pat nurodė, jog nieko nežino apie tėvų ištuoką. Tėvą pasiėmė pas save į namus, kai šis nebegalėjo pasirūpinti savimi. Pareiškėjas nei karto nebuvo aplankyti tėvo, taip pat nedalyvavo jo laidotuvėse. Apie galimą tėvų ištuoką sužinojo kai policija atėjo apklausti tėvą. Tuomet tėvas jau nieko negirdėjo ir nieko negalėjo paaiškinti. Manė, jog tėvai nebuvo išsituokę, kadangi tėvas po motinos mirties gavo našlio pensiją. Suinteresuotas asmuo ir pareiškėjas yra gimę (duomenys neskelbtini), tik kurį laiką, kai jam buvo 2 metai, jie gyveno (duomenys neskelbtini) dėl motinos darbo. Vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) ir visi gyveno su tėvu vienuose namuose. Nežinojo, iš kur brolis išgirdo apie tėvų santuokos nutraukimą. (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti teisiniu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas L. G. neturėjo teisės paveldėti savo sutuoktinės J. G. palikimo, atsiradusio po jos mirties. Pareiškėjas pateikė teismui pažymą dėl santuokos nutraukimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, J. G. ar L. G. būtų pateiktas įregistruoti civilinės metrikacijos skyriuje. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad L. G. ir J. G. būtų išduoti ištuokos liudijimai. Atkreipė dėmesį į tai, kad pažymoje dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma J. G. pavardė D., tačiau ji iki pat savo mirties turėjo asmens dokumentą su G. pavarde. Todėl manė, jog teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos skyriuje.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo naujai gauta ir pateikta į bylą (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai patvirtina, kad santuokos nutraukimo faktas tarp L. G. ir J. G. egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir būtų turėjęs esminės reikšmės teismui priimant galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015, tačiau kaip įrodymas, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo žinoti apie jo tėvų skyrybų faktą. L. G. ir J. G. santykiuose su Nacionaline žemės tarnyba ir ankstesnėmis institucijomis, kurių teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, niekad nepateikė duomenų apie savo santuokos nutraukimą.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą nurodė, kad dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 neprieštaraus, jeigu pareiškėjas teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą. Prašė civilinę bylą nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant (t. 2, b. l. 1-2).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo V. G. patikslintą prašymą atnaujinti procesą byloje patenkino, atnaujino procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 pagal pareiškėjų L. G., A. G. ir V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nustatęs, kad po bylos išnagrinėjimo teisme paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui tos bylos nagrinėjimo metu.
8. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo, 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo V. G. patikslintą pareiškimą tenkino visiškai ir priėmė naują sprendimą – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po savo motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pagal įstatymą palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais, priteisė iš A. G. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas V. G. naudai ir valstybės naudai iš A. G. 40,64 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
9. Spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teismas nurodė, kad rašytine bylos medžiaga, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais teismo nustatyta, kad po pareiškėjo V. G. ir suinteresuoto asmens A. G. motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini), liko paveldimo turto – asmeniniai daiktai, dokumentai, turtinė teisė įgyti nuosavybės teisę iš valstybės perkant asmeniniam ūkiui skirtą žemės sklypą. Ginčas byloje kilo, kadangi jau po civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 teismo 2015 m. sausio 26 d. priimto sprendimo paaiškėjo, kad V. G. ir A. G. tėvai J. G. ir L. G. buvo išsituokę, todėl L. G. negalėjo priimti palikimo, atsiradusio po J. G. mirties, pagal įstatymą kaip sutuoktinis. Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjas V. G. naujai pateiktais rašytiniais duomenimis paneigė Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybes, tai yra, kad L. G., A. G. ir V. G. atitinkamai po savo sutuoktinės ir motinos J. G. mirties, priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį tvarkyti ir valdyti savo interesais, kadangi iš (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo išduotos Pažymos dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132-133) bei jos pagrindu padaryto Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158), matyti, jog J. G. ir L. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). J. G. ir L. G. santuokos nutraukimo metu Lietuvoje galiojo RTFSR 1926 metų Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodeksas, kurio 138 straipsnyje buvo nurodyta, kad pranešimas apie santuokos nutraukimą registro biurams pateikiamas raštu arba žodžiu vieno iš sutuoktinių gyvenamojoje vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos nutraukimo metu J. G. ir L. G. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl ir dėl santuokos nutraukimo įregistravimo buvo kreiptasi į civilinės būklės aktų įrašus atliekančią įstaigą pagal jų gyvenamąją vietą. Todėl teismas vertino, kad bylos duomenys ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai patvirtina, kad nors J. G. su L. G. sugrįžę iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyveno kaip šeima, tačiau jie nebuvo sutuoktiniai, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.7 straipsnio 2 dalį tik vyras ir moteris, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę santuoką, yra laikomi sutuoktiniais. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. G. ir L. G. po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini), vėl būtų sudarę santuoką. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad L. G. po J. G. mirties atsiradusio palikimo negalėjo priimti pagal įstatymą kaip sutuoktinis. Suinteresuotas asmuo A. G. bylos nagrinėjimo metu neprašė nuginčyti tėvų santuokos nutraukimo įrašo. Todėl nenuginčijus Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto Santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas jį laikė galiojančiu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo A. G. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-20-443/2019 ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 be pakeitimų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamame teismo sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas V. G. naujai pateiktais rašytiniais duomenimis paneigė Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybes, kadangi J. G. ir L. G. santuoka buvo nutraukta, todėl jie nelaikytini sutuoktiniais. Pirmosios instancijos teismas savo motyvuose vadovavosi (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo išduota pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu padaryto Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) rašo Nr. (duomenys neskelbtini) A. T., išvada, kad teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas yra pakankamas pagrindas laikyti santuoka nutraukta yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokiais santuokos nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais. (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo pažyma nepatvirtina, kad nors vienas iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) būtų kreipęsis dėl santuokos nutraukimo įregistravimo. Minėta archyvo pažyma yra tik informacinio pobūdžio, kadangi į bylą nepateiktas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad teismo sprendimas tikrai buvo vieno iš sutuoktinių įregistruotas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš A. G. pareiškėjo V. G. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas V. G. kartu su pareiškėjais A. G. ir L. G. bendru pareiškimu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą bei prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G.. A. G. ir V. G. po atitinkamai savo sutuoktinės ir motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. A. G. šios pozicijos laikėsi ir šiame procese, kadangi laikė, jog Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 yra pagrįstas, teisėtas ir nėra teisinio pagrindo jį keisti. V. G. turi pats prisiimti atsakomybę, kad nebuvo aktyvus 2014 m. nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nerinko įrodymų, o tik sužinojęs, kad tėvas L. G. testamentu visa jam priklausantį turtą paliko A. G., iniciavo proceso atnaujinimą. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato sugaištą laiką, priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto A. G. apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė pagrįstas išvadas. Taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. balandžio 23 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
14. Byloje sprendžiama dėl pagrįstumo ir teisėtumo teismo sprendimo, kuriuo civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo atnaujinus procesą byloje buvo nustatytas kiek kitoks juridinis faktas.
15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad 2015 m. sausio 26 d. sprendimu Šakių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G., A. G. ir V. G. po sutuoktinės ir motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. Pareiškėjas V. G., paaiškėjus aplinkybei, kad jo tėvų – L. G. ir J. G. – santuoka buvo nutraukta ir tėvas negalėjo paveldėti, 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-26-630/2015, patikslinęs savo reikalavimus, prašė atnaujinus procesą priimti byloje naują sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po savo motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pagal įstatymą palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atnaujino procesą Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Išnagrinėjęs bylą po proceso atnaujinimo Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu patikslintą pareiškėjo V. G. pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G. ir V. G. po savo motinos J. G. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pagal įstatymą palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą – priteisė iš A. G. 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo V. G. naudai ir valstybės naudai iš A. G., 40,64 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė suinteresuotas asmuo A. G..
16. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėję suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir dėl ginčo esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
17. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame teismo sprendime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas V. G. naujai pateiktais rašytiniais duomenimis paneigė Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-26-630/2015 nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto aplinkybes, kadangi J. G. ir L. G. santuoka buvo nutraukta, todėl jie nelaikytini sutuoktiniais, ir L. G. neturėjo teisės paveldėti. Pirmosios instancijos teismas savo motyvuose vadovavosi (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo išduota pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pagrindu padaryto Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) akto įrašu Nr. A. T. išvada, kad teismo sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas yra pakankamas pagrindas laikyti, jog santuoka nutraukta, yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokiais santuokos nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais.
18. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais nesutinka ir vertina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas tenkina pareiškėjo V. G. prašymą. Byloje pateikti įrodymai apie J. G. ir L. G. santuokos nutraukimą, t. y. (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės aktų įrašų skyriaus archyvo išduota Pažyma dėl santuokos nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 132-133) bei jos pagrindu sudarytas Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus Santuokos nutraukimo 2018 m. rugsėjo 4 d. akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 158), kuris nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, tikrai patvirtina, kad J. G. ir L. G. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).
19. Suinteresuotas asmuo A. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai priteisė iš jo pareiškėjo V. G. naudai bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas V. G. kartu su A. G. ir L. G. bendru pareiškimu kreipėsi į Šakių rajono apylinkės teismą prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie visi trys – L. G., A. G. ir V. G. – po atitinkamai savo sutuoktinės ir motinos J. G. mirties priėmė pagal įstatymą palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti ir tvarkyti savo interesais. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato sugaištą laiką, priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstai didelės.
20. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, negalima sutikti ir su šiais apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai motyvavo, kodėl ir kokio dydžio jis priteisia iš suinteresuoto asmens A. G. pareiškėjui V. G. pastarojo nagrinėjant bylą turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose bylinėjimosi išlaidos byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti atlyginamos, jeigu nustatoma, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, kadangi A. G. su pareiškėjo V. G. pareiškimu dėl proceso atnaujinimo ir kito sprendimo priėmimo nesutiko, turėjo aiškų interesą, jog toks pareiškimas nebūtų patenkintas, konstatuotina, kad yra pagrindas teigti, kad šalių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, todėl pareiškėjo V. G. turėtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš A. G.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog byloje pareiškėjų interesai buvo priešingi, ir kad buvo priteistos per didelės bylinėjimosi išlaidos.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
22. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesdamas suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą, pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis šiam suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o pareiškėjui V. G. iš suinteresuoto asmens A. G. priteistinos išlaidos, patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 400 Eur sumokėti už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).
23. Atmetus suinteresuoto asmens A. G. apeliacinį skundą, iš jo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliaciniame procese išlaidos – 8,79 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.)
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Priteisti į valstybės biudžetą iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,79 Eur (aštuonis eurus ir 79 centus) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.