Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų, suinteresuotas asmuo – antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos padavė antstoliui Arminui Naujokaičiui 2022 m. gegužės 20 d. skundą, kuriame nurodoma, jog antstolis nepagrįstai atsisakė priimti vykdomąjį raštą Nr. 1-3197-961/2021.

Antstolis Arminas Naujokaitis 2022 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-22-157-12993 nutarė atsisakyti patenkinti minėtą pareiškėjos skundą ir jį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Antstolis nurodo, kad vykdomąjį dokumentą atsisakė priimti, nes nebuvo apmokėtos administravimo išlaidos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 142 punktas). Anot antstolio, biudžetinę įstaigą antstolis gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti (Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 punktas). Pažymi, kad galiojančios Sprendimų vykdymo instrukcijos normos antstoliui pareigos atleisti išieškotoją nuo bylos administravimo mokesčio nenumato. Teigia, kad pareiškėjos pateiktas susitarimas pasirašytas ne su antstoliu, o su asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau ir – Asociacija); be to, susitarimas neturi viršenybės prieš galiojančius teisės aktus. Išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui 2022 m. gegužės 10 d. Valstybinei ligonių kasai buvo išsiųsta išankstinė sąskaita apmokėjimui. Per nurodytą terminą nesulaukus apmokėjimo, vykdomasis dokumentas grąžintas kreditoriui kaip numatyta sprendimų vykdymo instrukcijoje ir CPK. Pareiškėjos skunde nurodyta teismo nutartis Nr. e2YT-12994-1099/2022 šio patvarkymo surašymo dienai nėra įsiteisėjusi, todėl neturi prejudicinės galios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 9 d. antstoliui Arminui Naujokaičiui per Antstolių informacinę sistemą buvo pateiktas prašymas Nr. G-22-157-4253 dėl išieškojimo iš J. D. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-3197-961/2021 dėl 178,12 Eur skolos išieškojimo. Antstolis 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-22-157-12993 atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja neapmokėjo administravimo išlaidų pagal pateiktą 2022 m. gegužės 10 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 0157/22/D.

Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018).

CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 142 punkte numatyta, jog antstolis turi teisę atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, jei išieškotojas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, administravimo išlaidų neapmoka. Taip pat šiame punkte numatytos išimtys, kada administravimo išlaidos gali būti nemokamos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 punkte numatyta, kad antstolis biudžetinę įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka pateikiančią vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl pinigų sumų išieškojimo, ar išieškotoją, jeigu išieškotojas yra ne vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikianti biudžetinė įstaiga, gali iš viso ar iš dalies atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo arba vykdymo išlaidų apmokėjimą atidėti.

Pareiškėja savo nesutikimą su priimtu antstolio patvarkymu grindžia tuo, kad pareiškėjos ir asociacijos Lietuvos antstolių rūmai 2016 m. spalio 28 d. sudaryto susitarimo Nr. 1SUT-299 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“ 11 punkte numatyta, jog antstolis atleidžia pareiškėją nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Antstolis, atmesdamas pareiškėjos skundą, nurodė, kad skolininkės pateiktas 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra pasirašytas ne su antstoliu, o su asociacija Lietuvos antstolių rūmais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir asociacija Lietuvos antstolių rūmai 2016 m. spalio 28 d. sudarė susitarimą Nr. 1SUT-299 „Dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo“. Susitarimo 11 punkte nustatyta, jog antstolis, vykdydamas susitarimo nustatyta tvarka Valstybinės ligonių kasos pateiktus vykdyti vykdomuosius dokumentus, atleidžia Valstybinę ligonių kasą nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Esant būtinumui apmokėti turto vertės nustatymo ekspertizės, turto saugojimo ir pervežimo išlaidas, jų dydis ir apmokėjimas nustatomas individualiai atskiru susitarimu su antstoliu. Taigi asociacija Lietuvos antstolių rūmai pasinaudojo išimtimi, numatyta SVI 142.4 punkte, ir atleido pareiškėją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, jog kiekvienas antstolis yra Lietuvos antstolių rūmų narys. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl privalomos narystės Lietuvos antstolių rūmuose“ konstatuota, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Taip pat šiame nutarime konstatuota, kad Asociacija, kaip visų Lietuvos Respublikos antstolių savivaldos institucija, vykdo Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nustatytas funkcijas, užtikrindami antstolio profesijos sutelktumą, vienodus profesinės veiklos standartus ir antstolių veiklos kontrolę, t. y. viešąsias funkcijas. Minėtame nutarime pažymėta, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia (be kita ko) atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.

Taigi, nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nors 2016 m. spalio 28 d. susitarimas nebuvo tiesiogiai pasirašytas su antstoliu, tačiau jis buvo pasirašytas per antstolius vienijančią ir atstovaujančią instituciją – Asociaciją, todėl minėtas 2016 m. spalio 28 d. susitarimas yra/buvo privalomas ir įpareigojantis visų antstolių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, atmestini antstolio argumentai, jog 2016 m. spalio 28 d. susitarimas buvo pasirašytas ne su antstoliu, todėl jam nėra privalomas. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1727-275/2022).

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip biudžetinė įstaiga, teisės aktų nustatyta tvarka pateikianti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių sumų išieškojimo, ir Asociacija, įgyvendinanti antstolių savivaldą Lietuvos Respublikoje, nepažeisdamos įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytos tvarkos imperatyviųjų normų dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pasinaudojo išimtimi, numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 142.4 punkte, ir sudarė 2016 m. spalio 28 d. susitarimą.

Kaip minėta, 2016 m. spalio 28 d. susitarimo 11 punkte buvo numatyta, kad antstolis atleidžia pareiškėją nuo visų bylos vykdymo išlaidų apmokėjimo, o šios išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatyta tvarka. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nuostata, numatanti, jog antstoliai atleidžia pareiškėją nuo visų vykdymo išlaidų apmokėjimo, galiojo ir šioje byloje skundžiamo patvarkymo priėmimo metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo teisę. 2016 m. spalio 28 d. susitarimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, Asociacija ir antstolis Arminas Naujokaitis, kuris priklauso Lietuvos antstolių rūmams (yra jų narys), turi laikytis šio susitarimo vadovaujantis bendruoju teisės principu (pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis). Teismas sprendžia, kad antstolis, būdamas Asociacijos nariu, turi laikytis Asociacijos pasirašyto susitarimo, t. y. nereikalauti iš pareiškėjos administravimo išlaidų apmokėjimo (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1727-275/2022).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų tenkintinas – panaikinant 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-22-157-12993 bei įpareigojant antstolį Arminą Naujokaitį iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. vykdomojo rašto Nr. 1-3197-961/2021 dėl 178,12 Eur skolos išieškojimo iš J. D. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos skundą dėl antstolio Armino Naujokaičio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Armino Naujokaičio 2022 m. gegužės 12 d. patvarkymą Nr. S-22-157-12993 atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Įpareigoti antstolį Arminą Naujokaitį iš naujo spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. vykdomojo rašto Nr. 1-3197-961/2021 dėl 178,12 Eur skolos išieškojimo iš J. D. išieškotojos Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.